Angliškos Kalėdos
Rašyti apie Kalėdas sausio pabaigoje gal kiek ir keistoka. Bet kuomet oras už lango tampa vis atšiauresnis ir panašesnis į orus, kurie ankščiau buvo per Kalėdas, tai sau galiu leisti. Niekam ne paslaptis, kad Kalėdos dovanų metas. Dovanų gavau ir aš. Apie jas ir noriu papasakoti. Iš kur dovanos išduoda įrašo pavadinimas.
Pradžiai, apšilimui, kelios rūšys, kurios nėra vertos aprašymo, o tik paminėjimo. Tai lager tipo, lengvai besigeriantys alūs, su kiekvienam būdingu savotišku prieskoniu. Kad vienas iš jų kažkokios kitos šalies gamybos ar tai licencijos, nesigilinu, visi pirkti Didžiojoje Britanijoje ir darau prielaidą, kad tai ir bus to alaus kilmės šalis. Tiesa, Sapporo vien dėl skardinės vertas būti ragaujamas 
Per didžiąją angliško alaus degustaciją jau ragautas Wells Banana Bread Beer 5.2% kaip ir per degustaciją, taip ir dabar atsidūrė per viduriuką. Iš vienos pusės nieko neįprasminantys lageriai, kitoje kiek geresni angliško alaus pavyzdžiai. Vis tas pats įdomus bananų prieskonis šiame aluje dominuoja ir karts nuo karto tokio alaus pagurkšnoti norisi. Be to ir lauktuvėms jo sulaukti pavyksta turbūt dėl to pačio banano tiek pavadinime, tiek etiketėje.
Toliau sekė taip pat jau ragautas ir aprašytas Theakston Old Peculier 5,6%. Šį kart prie to kas buvo parašyta galiu pridurti, kad alus nėra labai gilaus skonio, bet labai lengvai geriamas. Skonis pilnas, jaučiamas salykliškumas, kavos prieskonis. Vienu metu lyg buvo pasirodęs džiovintas obuolys su savo prieskoniu. Kartumas ilgai išsilaiko poskonyje.
Shepherd Neame 1698 6,8%. Nors pakankamai stiprus, bet elgėsi neišsišokančiai. Gražios, nurudavusiai oranžinės spalvos alus, kuris pasislėpė po smulkia, negausia puta. Alaus skonis vos salstelėjęs, jaučiamas salykliškumas, per viduriuką jaučiama angliarūgštė arba kitaip: užgazuotas su protu. Kaip ir visi atkeliavę iš salos, šis alus karstelėjęs kiek labiau, nei tipiniai lietuviški alūs, kartumas kartu nusėda ir į poskonį. Paliko tvarkingo alaus įspūdį.
Crabbie’s Ginger Beer 4%. Gan įdomus alus. Nežinau ar imbierinis alus tinka į standartinę alaus apibūdinimo amplitudę. Be to ir sakyti, kad tai alus, gan sudėtinga. Jis saldus, ryškiai išreikšto imbiero prieskonio. Kartumo ten geriau neieškoti. Visas internetas siūlo jį gerti pridėjus pilną stiklinę ledukų, pagardinus citrina ar laimu. Tiek daug sau leidus, tikrai nesakyčiau, jog ragavau alų. Kaip ten bebūtų ir kaip visa tai vadintus, tai verta paragavimo.
Latviškos Kalėdos
Tarpušvenčiu teko pabuvoti Latvijoje. Tęsiant šventinio alaus temą, noriu papasakoti, ką pavyko rasti šventinio.
Pirmasis alus kaip atskiras alus gal niekada nebūtų pasirodęs šiame bloge, bet prie kompanijos, dėl etiketės galima ir pasidalinti. Tai Bralis aludarių išvirtas (?) Senču alus 4%. Tai šviesus, gražios geltonos spalvos alus. Neįsimintino, eilinio karstelėjusio skonio. Tai lyg koks Švyturio Gintarinis ar panašaus tipo alus. Tiesa, lengvesnis.
Tos pačios daryklos Ziemassvetku alus 6,6% supilstyta į nenusakomos talpos butelį ir papuoštas nenusakomos formos etikete. Kaina šio viso grožio 2,29 lato. Pilam į stiklinę. Gausiai užputoja, o vėliau alus taurėje elgiasi gan keistai. Taip kylančių nuo taurės dugno burbuliukų dar neteko matyti. Dabar pagalvoju, kad koks skirtumas kas ten kaip kyla, skoniui tai mažai įtakos turintis dalykas. Nors burbuliukų kilimo trajektorija nuo taurės dugno link viršaus, gerai pagalvojus, alui išvis įtakos nedaro. Skonis įdomus, minkštas. Viena aišku, cinamonas čia dominuoja. Kartumo šiame aluje nedaug, tik neaišku ar jo išties mažoka, ar cinamonas jį užmuša. Po cinamono truputis ant gomurio atsisės citrusinio vaisiaus, saldumo. Viską sudėjus į krūvą gaunam labai neblogą alų, kuris išpilstytas nefiltruotas ir nepasterizuotas. Tikrai nefiltruotas ir nepasterizuotas, ne kaip koks butautų dvaro… Puikus latvių bandymas išleidžiant stiprų, tamsų, prieskoninį šventinį alų. Tikrai puikus.
Prie Bralis aludarių prisidėjo ir Aldaris su savo Ziemas Tumšais Alus 5,8%. Bijau apsimeluoti, bet berods žiemos alus pas Aldarį buvo ir pernai. Pernai buvo pernai, šiemet yra šiemet ir alus puikus. Gal jis nėra puikus žiūrint plačiai, bet man – lietuviui, pasiilgusiam įdomesnio skonio, šis buvo labai netgi gerai. Tai išties tamsus alus, kuris gali didžiuotis puta, kuri laikosi išties ilgai. Tai dar vienas prieskoninis alus, nes jame ryškiai jaučiasi kalendra. Degintas salyklas ir kalendra suteikia šiam alui labai malonų skonį ir jį gerti nepabosta.
Kelionė į Latviją buvo puiki, liksianti atmintyje ilgam. Dar smagiau, kad po jos teko paragauti puikaus alaus. Belieka pripažinti, kad alaus mėgėjams Latvijoje per Kalėdas buvo linksmiau, nei alaus mėgėjams Lietuvoje.
Lietuviškos Kalėdos
Kalėdos Lietuvoje jau beveik buvo atėjusios, kai Lietuvos alaus padangėje pasirodė kelios naujos žvaigždutės. Šventinės… Kalėdinės…
Ką mes turėjom iki tol švenčių laikotarpiui? Jau rašiau apie Švyturio bandymus su prieskoniniu alumi. Taip pat pernai susipažinę su Senojo Vilniaus tamsiu alumi su prieskoniais, šias metais galėjom džiaugtis, jog jis sugrįžo. Tai buvo ir viskas mūsų alaus kraštu tituluojamoje Lietuvėlėje.
Priminsiu, kad pernai prieš šventes pasirodė Dūmo alus, paskui dar spėjo išlįsti Aukštaitijos bravorų alus, su savo masyviuoju 2l buteliu. Buvo ir visa Senojo Vilniaus serija, ne tik minėtas tamsus su prieskoniais. Buvo ir atgimęs Adler Bock, tik tą kart be prieskonių. Apibendrinus, pernai buvo linksmiau. Linksmiau ir dėl gausesnės pasiūlos, ir dėl to, kad tą pasiūlą buvo galima rasti plačiau.
Šiais metais šventines naujienas ne kiekvienas galėjo rasti prieš Kalėdas, o po jų kam jos bereikalingos?
Kalėdos buvo šeštadienį, o firminėse krautuvėlėse tik ketvirtadienį pasirodė Kalėdinis tamsus alus 6%, kurį išvirė Taruškų aludariai (Aukštaitijos bravorai). Pats alus man paliko gan neblogą įspūdį. Smagiai sumaišytas, tamsus, stiprokas alus. Stiprumo skonyje nesijautė, jautėsi karstelėjimas, truputis tamsiam alui būdingo kepintų-degintų dalykų aromato. Bet kaip jau ir minėjau, pats alus tvarkingas, stipriai neišsiskiriantis. Tampa jau tradicija, kad Aukštaitijos bravorų šeimai priklausantys bravorai verda skanų, tvarkinga, gerai subalansuotą alų, bet kartu tas alus nuobodus ir nepaliekantis gilesnio įspūdžio. Gal dėl tos priežasties lentynose nebeliko Taruškų tamsaus ir šviesaus, Miežiškių, Kalnėnų ir kitų alaus rūšių?
Prieš pat Kalėdas pasirodė ir Gubernijos Šventinis Elis 5,9%. Jo vis dar galima rasti Norfa tinklo parduotuvėse, tik ne visose. Gražios spalvos, smagiai putojantis alus. Taurėje savo išvaizda sau nedarė gėdos. Skonis pilnas deginto salyklo, kuris vėliau gali pavirsti į kavos ar šokolado prieskonį. Elį Lietuvoje berods turime vieną, Kalnapilio verdamą Kaštonų arba kaip dabar Brown Ale. Bet su juo lyginti man nesigauna, labiau norisi lyginti su Dvareliškių Tamstos alumi. Tada, pavasarį ragautas pastarasis iki šleikštulio buvo privarvolintas deginto salyklo ir tokį alų buvo sunku gerti, Gubernijos variantas daug geresnis (yra kas bandė lyginti ir su kitomis alaus rūšimis). Bet čia lyginant tarp jų dviejų, jei lyginti su šventėmis, šventine nuotaika, šventiniu stalu, tai gan silpnokas. Jei atmetus visas šventes, po švenčių susigėrė labai smagiai ir gardžiai.
Alaus daryklos Brūveris imbierinio alaus serija
Kartu su Jumis norėčiau grįžti mėnesį atgal. Tuomet, gruodžio 10 d. sporto mėgėjui prie televizoriaus buvo tikra šventė. Pasakoti apie El Clasico, manau, neverta. Prisimenu kaip gerai buvo jau pirmomis minutėmis, ne taip linksma buvo po to Tačiau nepaisant ilgai lauktų futbolo rungtynių, tą vakarą galėjau mėgautis ir dar vienu sporto įvykiu, kurį taip pat rodė televizoriatorius. Tai buvo Didžiosios Britanijos snookerio čempionato finalas. Susitiko du jaunosios kartos atstovai ir žaisdami labai aukšto lygio ir intensyvų snookerį padovanojo man dar vieną puikų reginį. Tą vakarą neprašoviau iš anksto pasirūpinęs geru alumi. Nesugalvojau geresnės progos paragauti visą seriją latviško imbierinio alaus, kaip jau minėti du sporto renginiai ir jų vėpsojimas prie televizoriaus.
Kuomet pokštelėjo Ingver Gaišais 4,7% kamštelis ir alus iš butelio bėgo į taurę, K.Benzema mušė pirmą įvartį. Žiūrint pakartojimą ir plačiai besišypsant, taurėje jau teliuskavo tamsiai gintarinės spalvos, pasidengęs smulkia ir tiršta puta, alus. Šis alus ragavosi labai skaniai. Iškart supratau, kad visi ragaujami alūs bus saldoki, nes imbieras tai suteikia. Bet be saldumo ir imbiero žnaibymosi, aluje užteko ir salyklo ir apynio aromato. Alus skonio turi daug, jis gan gerai sumaišytas, pilnas, ilgai liekantis. Bendras įspūdis liko labai geras, prisiminsiu šį alų kaip lengvai besigeriantį, bet pilną skonio.
Prieš ilgąją pertrauką, kuomet jau nebebuvo taip smagu, atsidariau Ingver Sarkanais 5,4%. Kiek rašo internetas ir patys gamintojai, alus pagamintas su specialiais apyniais salyklais, kurie ir sukuria raudoną spalvą. Taurėje alus žiūrisi maloniai, gal dėl savo tokios netradicinės spalvos. Man jį geriant pasirodė labai panašus skonis, kaip ir raudonosios arbatos kurią geriu namuose. Gal čia spalva tokį prieskonį turi? Vėl gi, imbieras davė savo saldumo ir išskirtinio prieskonio, tačiau pats alus, lyginant su prieš tai ragautu ir aplamai bendram kontekste pasirodė silpnokas. Silpnokas savo skoniu, nes jis per minkštas, išplaukęs ir jo per mažai. Bet pervertus viską į kitą pusę, tas skonis įdomus.
Baiginėjantis futbolui ir vis dažniau perjunginėjant kanalą per kurį rodė snookerį, kambaryje pakvipo vyšniomis. Tas pats gamintojas skelbia, kad apynių kiekis šiame aluje sumažintas, o pats alus pagamintas Sarkanais alaus pagrindu. Kalbu jau apie Ingver Kiršu 5,5%. Vyšnios šitame aluje lenda iš visur ir per visur, kaip kartumas lenda angliškame aluje. Gurkšnis po gurkšnio sunkiai kažką pavyko išgaudyti šiame aluje. Tik sausumas, kuris lieka geriant vyšnių kompotą yra ir čia. Sunkiai ir tas pats imbieras čia rado vietos, vis jį nustelbdavo vyšnios. Greitai šio alaus taurė pas mane ištuštėjo, nes šalia sėdėjusi moteris vis kartojo koks jis skanus po kiekvieno gurkšnio iš mano taurės.
Kuomet jau gan plačiai išsidrėbęs sofoje pakėliau taurė Ingver Melnais 7% artėjo lemiami finaliniai snookerio roundai. Buvo gerokai po vidurnakčio, o per taurėje esantį alų sunkiai prasiskverbė kaitrinės lemputės šviesa. Taip, alus iš ties tamsus, jau toks tamsus, kad net juodas. Putoja irgi gražiai ir taurėje visas tas derinys žiūrisi puikiai. Stiprumo, kuris virstų alkoholio skoniu aluje, nesijautė. Ragaujant norėjosi iš šio alaus daugiau. Taip, jis tamsus kaip naktis, taip, jis imbierinis ir imbieras jaučiasi, taip, jis tamsus dar kartą ir jaučiasi tamsiame aluje būdingas duonos, razinų, truputis šokolado, deginto salyklo skonis, bet visa tai kažkaip ne taip suplakta. Kažko trūksta, o gal kažko per daug. Prisiminus pirmojo ragauto alaus gaivumą, lengvumą ir skonio pilnumą, šis sėdasi po medžiu ir ilsisi pavėsyje.
Apibendrinant visos rūšys įdomios ir vertos paragavimo. Nė viena neužkliuvo kaip netinkama ar gadinanti vakarą kurio laukta bent mėnesį tai tikrai. Visas alaus rūšis norėjosi pabaigti iki galo ir išieškoti. Taip pat visos buvo labai skirtingos ir viena nuo kitos stipriai skyrėsi, kas degustaciją pavertė dar įdomesne.
Kolekcijos naujienos ir Volfas Engelman Imperial Porter
Specialiai alaus rūšiai skirta taure ar bokalu aludariai nudžiugina retai. Gal ne tiek retai, kiek daug rečiau, nei tarkim paprastais stiklais, kurie skirti bendram visų alaus rūšių naudojimui. Čia kalbu apie Volfo Engalman išleistas 0,3l ir 0,5l taures, skirtas būtent specialiai jų verdamam Imperial Porter. Viskas labai gražu ir taurė ne kasdieninė. Darau tai retai, bet šįkart nusprendžiu, kad galbūt verta paragauti Imperial Porteri iš jam skirtos taurės. Taurėje alus atrodo išties gražiai ir tokią taurę gavus bare man nuotaika tikrai pakiltų. Visai kas kita su alaus skoniu. Jis toks perdėtai tuščias, kad vadinti jį porteriu ir dar Imperial (kas mano durnai galvai žinoma kaip karališko atitikmuo) neapsiverčia liežuvis. Kita vertus, tai vis dėl to mano manymu geriausia ką šis bravoras verda, nes visa kita produkcija… Nežinau ar jau minėjau šiame bloge, bet kelis kartus teko ragauti jų alaus bare, taurė taip ir buvo palikta apypilnė. Grįžtant prie porterio, be tuščio skonio įspūdžio tik gurkštelėjus šio alaus, vėliau po truputi ant gomurio sėda degintas salyklas, apynių kartumas. Kad ir kaip ten bebūtų, porteriui šis alus per skystas ir nieko nebepribursi, net ir su gražiomis taurėmis.
Toliau kolekcijos naujienos:
Volfas Engalman Imperial Porteris 0,5l taurė ant kojelės
Volfas Engalman Imperial Porteris 0,3l taurė ant kojelės
Utenos alus 0,5l bokalas Žalgiris Šalenga
Bravaria Crystal 0,5l taurė
.
.
.
.
.
Čižo alus 0,4l stiklinė
Taura 1l bokalas
Taura 0,5l stiklinė
Kalnapilis Braun Ale 0,3l taurė ant kojelės
.
.
.
.
Kauno alus 0,3l taurė
Kauno alus 0,5l taurė
Kauno alus 0,5l bokalas šoninis
Apibendrinant 2011
Tie kas naudojasi wordpress blogų ferma, metų pradžioje gauna statistinį laišką, kuriame apibendrinama visi praėję metai. Praeitais metais pasidalinau tokiu laišku, dalinuosi ir šiemet
Here’s an excerpt:
The concert hall at the Syndey Opera House holds 2,700 people. This blog was viewed about 38,000 times in 2011. If it were a concert at Sydney Opera House, it would take about 14 sold-out performances for that many people to see it.
Adler Bock su prieskoniais
Jau kaip ir šventės ant nosies, jau laikas ir šventinėms alaus rūšims pasirodyti. Aludariai jau lyg ir įprato alaus mėgėjus pradžiuginti pavasarį, su žiemos šventėmis kiek sunkiau. Pavienių bandymų būta, o Vilniaus alaus šventinis alus su prieskoniais buvo toks sėkmingas, kad jam dingus iš lentynų netilo klausimai kada gi jis vėl pasirodys. Tiesa, pilstomo jo buvo galima nusipirkti, bet buteliuose ne. Norėčiau būti Vilniaus alaus aludarių vietoje, turėtų būti smagus jausmas išvirti alų skirtą žiemos sezonui ir žinoti, kad jis yra laukiamas.
Prieskonių naudojimas aluje dar neįgavo tokio pagreičio, kaip žodžio gyvas naudojimas, bet ką gali žinoti. Tiesa, Vilniaus alaus bandymas buvo sėkmingas, ko negalėčiau pasakyti apie kitą bandymą naudoti prieskonius – tai Adler Bock. Vien jau, kad pagardintas buvo ne tamsus alus, bet šviesus, kelia man šokią tokią nuostabą. Juk šventinis alus turėtų būti sunkus, tirštas, tamsus. Tada jam netrukdys ir stiprumas. Nors gal čia tik man taip atrodo.
Dar užkliuvo man už akies tai, kad ant etiketės nėra nurodyta beveik jokios informacijos apie alaus išskirtinumą. Ant šlipso informacijos yra, kad tai alus praturtintas kardamonu, vanile, cinamonu, apelsinų žievelėmis. Bet jei aš nusipirksiu butelį be šlipso?
Atsidarius butelį ir bandant užuosti pirmus aromatus nustembu, kad neužsiuodžia niekas. Supylus į taurę tas pats. Na pala pala, galvoju, vanilė, cinamonas turi tokį kvapą, kurio su niekuo kitu nesumaišysi. Kad jo ir nedaug būtų dėta, bet vistiek nors kažkas užsiuostų. Ragaujant tuštumo ir nykumo jausmas niekur nedingo. Sėdėjau aš sau ir galvojau, kad gali būti, jog prieskonių būna per daug ar jų įdėta kažkaip neproporcingai, bet, kad geriant alų, kuris reklamuojamas kaip kažkas tokio ir dar su prieskoniais, ir tų prieskonių nesijaustų, tai čia jau man lieka nesuprantama. Dar prisiminiau kainą, berods nebuvo taip, kad už pusės litro alaus butelį sumokėjęs virš trijų litų aš gaučiau tiek mažai arba kitaip sakant – nieko.
Mintimis vėl grįžtu prie Vilniaus alaus verdamo Senojo Vilniaus su prieskoniais. Vienas pirkėjas pirko tris butelius šio alaus ir man sako:
- Žinot kodėl perku tris butelius? Nes vieną gersiu gerai atšaldytą, vieną kambario temperatūros, o trečią pašildytą ir kaskart jis bus kitoks savo skoniu. Gaunasi taip, kad perku tris skirtingus butelius alaus.
Turiu blogą žinią Švyturio aludariams, dėja, bet Jūsų alaus per kitas Kalėdas nelauks. Ir nebevartokit to pasiūlymo stiprų alų derinti su morkų pyragu, nes jau tiek kartų tai pakartojote savo reklamose, jog pabodo…
Tiesa, dar iki švenčių šiek tiek liko, Aukštaitijos bravorų aludariai žadėjo tamsų šventinį alų, gal jis kažkiek situaciją pataisys.
Kaip aš Stauto dieną minėjau (pavėluotai)
Jei jau prieš tai buvusiame įraše rašiau apie pingvi.com man išsakytas pastabas, tai tęsiant toliau, reikėtų paminėti ir tikrasalus.lt. Perskaitęs jų įrašą apie tarptautinę Stauto dieną buvau suplanavęs ją ir paminėti. Nors ir buvo, mano manymu, tinkamo tai dienai minėti alaus šaldytuve, tądien taip ir liko šventė neatšvęsta.
Po kurio laiko pas vieną iš tikrasalus.lt autorių Martyną aka ramtyns socialiniame tinkle randu štai tokią nuotrauką:
Pavydžiai žvelgiant į nuotrauką, po kuria puikuojasi užrašas: „Brewdog est arrivee!“, aš mąsliai prisiminiau Stauto dieną ir tai, kad pas mane Brewdog est arrivee jau buvo prieš gerą mėnesį. Viską sudėjęs į krūvą, galvodamas, kaip čia man tokią pačią dėžę kaip Martynas susiveikti, rankoje laikiau puikaus Brewdog 5am Saint taurę.
Iš taurės dvelkė stiprus apyniuotas kvapas, alų buvo padengusi smulkių burbuliukų, tiršta, ilgai besilaikanti gelsvo atspalvio puta. Po putos paklode šmėžavo nešvarios raudonai rudos spalvos alus. Raudonos daugiau nei rudos. Kvapo intensyvumas ne atstumia, o prikausto ir nepaleidžia. Ragaujant nuo apynių kartumo pabėgti nepavyks, o nuo jo bėgti ir nesinorės, nes jis karpys jūsų liežuvį taip, kaip joks alus dar to nedarė. Skonio gilumas ir ilgaamžiškumas paliks nepamirštamą įspūdį. Leis suprasti, kad į alų neužtenka tik privaryti apynių ir nuo to jis nepasidaro geras, su juo reikia daug dirbti, kad jis taptų toks, koks yra šis 5am Saint. Labiau subalansuoto ir tvarkingesnio alaus ragauti dar neteko. O tą pavyko padaryti sumaišius keturias rūšis apynių. Iš tokio kokteilio Jums išlįs ir naminės duonos plutos skonis, ir citrinos rugštelė, ir greipfruto sausas kartumas, ir daug kitų skonių, kurie gali būti kiekvienam individualūs. Kuomet baigsite ragauti, poskonyje dar ilgam liks liekamasis malonumas.
Alus supilstytas į 0,33l buteliukus. Tokio kiekio, tokio alaus užtenka visam vakarui. Gali ramiai apgalvoti visą savo nugyventą dieną ir per ją nuveiktus darbus, dar užteks ir pamąstymams, kad va kiti tokio alaus dėžėmis gauna, ir pabaigai ties paskutiniais lašais dar galėsite prisiminti, kad ir ne stautą gerdami, bet puikiai paminėjote Stauto dieną
P.S. Šio alaus buteliuką gavau gimimo dienos proga. Lina :H
Vilniaus alaus eksperimentai su alaus buteliu
Pingvi.com eilinį kartą pasidalino naujienomis iš lietuviško alaus rinkos ir užsiminė, kad, skirtingai nei aš, skirtumų tarp Senojo Vilniaus kvietinio ir Vilniaus alaus kvietinio jie neatrado. Kuomet aš apie Senojo Vilniaus kvietinį rašiau, palyginimui paimtas Vilniaus kvietinio skonis buvo ištrauktas iš atminties, o ne ten kokios nors lyginamosios degustacijos metu. Įvertinęs duotą kolegų pastabą, dėjau į omeny, kad reikės kada paragauti abiejų kvietinių iš naujo.
Ilgai laukt nereikėjo, nes taip jau kažkaip sutapo, kad Vilniaus alus, savo kvietinį alų pristatė dar vienoje taroje, 0,5 l. BBH tipo butelyje. Neliko nieko kito, kaip tik temptis alų ant palyginimo ir paieškoti to, ko pingvi.com nerado
Neradau nieko ir aš. Na, tiesa, radau, tą patį alų išpilstytą į tris skirtingo tipo butelius. Čia vat žmogus ir pasimeti, ir pradedi savęs klausti: o kam to reikia? Iš kitos pusės, na yra tai gal ir reikia. Neišeina bumbėt ant alaus ir aludarių kurių alus skanus
Tas pats ir su nefiltruoto alaus rūšimi. Tik čia jei pridėsim šitą ir dar šitą, tai jau gausis 5 skirtingos taros. Gerai, jau gerai, neburbu. Tik pabaigai dar pasakysiu, kad toks pats išpilstymas yra ir tamsiojo alaus. Na, bent etikečių kolekcininkams yra džiaugsmo
Alaus darykla Bravaria
Kuomet pradėjau prekiauti Bravaria alumi savo krautuvėlėje, man buvo labai keista, kuomet atėję pirkėjai vis klausdavo ar mes atsivežam alų iš Vilniaus. Kuomet pasakydavau, kad alus verdamas Kaune, jie stebėdavosi, nes vieni nežinojo, kad Bravaria restoranas ir darykla yra Kaune, kiti buvo įsitikinę, kad ten tos visos bačkos ir įrengimai yra tik dekoracijos. Ir tokių klausinėjančių ir besistebinčių buvo tikrai ne vienas ir ne du. Todėl nusprendžiau, kad reikia bent šio blogo skaitytojus supažindinti su Kaune įsikūrusia Bravaria alaus darykla. Beje, įdomus sutapimas, vos prieš keletą dienų, kuomet darykla buvo jau aplankyta ir galvoje sukosi kaip sudėlioti eilutes, kurias dabar skaitote, facebook’e atsirado kvietimas į ekskursiją po Bravaria daryklą esančią Vilniuje. Jie tokį dalyką rengia pirmą kartą. Kaune aš taip pat pasirodo buvau pirmasis, kuriam viską papasakojo ir aprodė, na, bet apie viską iš pradžių.
