Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Pažintis su Steve’u iš Definitive Ale blogo

with 7 comments

Neseniai po internetą pasklido nuoroda į filmuotą medžiagą, kurioje rodoma kaip Londone gaivinamas degustatoriaus etatas mieste. Ir žiūrint tą reportažą mano ausį, o gal ir abi, užkabino toks sakinukas: laimėtojas gavo piniginį prizą ir buvo įpareigotas rašyti savaitinius blogus bei kurti video reportažus. Kadangi rašymas vis labiau ir labiau mane įtraukia, pasidarė įdomu kaip su tais blogais yra pasaulyje, nes Lietuvoje per daug viskas aišku.

O pasaulyje pasirodo žmonės kruta visai neprastai šioje srityje. Pagal neoficialią statistika į pasaulio šviesą kasdien išlenda po du rašančius apie alų. Net gi rengiama  pirmoji alaus blogerių konferencija. Ji vyks lapkričio 5-7d. Ir palandžiojus po tos konferencijos oficialų puslapį randu įdomų dalyką, o mintyse tik viena mintis: ar ateis tokie laikai į Lietuvą? Apie ką aš čia? Aiškinu: registracija į renginį paprasto blogerio, žmogaus, kuris rašo savo potyrius ir nepriklauso jokiai organizacijai ar bravorui moka 95 dolerius. Organizacijos, bravoro, baro blogeris, kuris nušviečia minėtų vietų gyvenimą moka 195 dolerius. O ne blogeris, profesionalus žurnalistas ar, kaip jie išsireiškia, industrijos atstovas, moka 295 dolerius. Jei tai vyktų Lietuvoje, neabejoju viskas būtų atvirkščiai…

Tai čia tik įžanga į tai, apie ką aš jums noriu papasakoti. Taigi landžiodamas po blogus radau vieną, kuris kažkuo užkabino. Užsiprenumeravau ir net negalvojau, kad tas vyrukas rašo tokiu tempu. Pirmą dieną gaunu žinutes apie keturis naujus įrašus, antrą dieną – tris, trečią – septynis. Ir t.t. Tie rašymai ne šiaip pora sakinių, bet normalūs tekstai, kur persipina konkrečios alaus rūšies apžvalgos, pasakojimai apie įvykius pasaulyje, įspūdžiai iš kelionių ir pan. Todėl smalsumo vedamas nutariau su juo susipažinti. Tikėjau, kad tiek rašantis žmogus ras laiko brūkštelti pora sakinių smalsuoliui iš Lietuvos. Ir galiu pasakyti, kad brūkštelėjo ne vieną ir gan įdomiai mes pabendravom iš ko sukurpiau trumpą pasakojimą.

Taigi jis Steve‘as, gyvena Toronte ir rašo savo blogui – Definitive Ale. Jis tikrai nuoširdžiai užsikrėtęs alumi ir entuziazmo turi už tris. Štai kaip jis atsiliepia apie alų:

„Aš entuziastingai tikiu, kad alus privalo turėti nuostabų skonį ir kvapą: alus yra įdomus; alus yra naujoviškas; alus yra naudingas; alus verčia mąstyti; alus yra genialus; ir alus yra skanus. Tikras alus yra visa tai ką išvardinau ir dar daug daug daugiau. Alus privalo būti įdomus, pilnas veiksmo ir malonus gėrimas. Tai apibrėžia mano aistrą ir entuziazmą tikram alui.

Aš tikiu, kad tikras alus gali padaryti žmones laimingus. Dar daugiau, geras alus su charakteriu gali pagyvinti žmogų. Jis gali tave priversti mąstyti, svajoti. Tikras alus gali mus supažindinti su tokiais skoniais, kurių mes net nežinojome, kad yra. Būtent dėl to aš aistringai tyrinėju jaudinantį alaus pasaulį. Alaus, kuris yra puikios kokybės, su kraštutiniais charakteriais, kūrybiškai ir entuziastingai sukurtas.

Aš myliu alų, aš paprasčiausiai myliu tikrą alų. Aš tiesiog nežinau, kaip kitaip visa tai paaiškinti. Ta prasme, kaip tu apibūdintum meilę? Juk tu jauti meilę giliai savo širdyje ir sieloje. Meilė atgaivina ir atnaujina tave. Meilė priverčia tave jaustis gerai kai yra šalia ir baugina, kai jos nėra. Meilė gali sukelti džiaugsmą, malonumą ir nukelti tave į pasaulio kraštą. Aš tiesiog myliu alų ir man patinka jį tyrinėti.“

– Nuo ko viskas prasidėjo?- klausiu.

– Nuo gurkšnio, vienintelio gurkšnio Schneider-Weisse Aventinus 2002 metais. Ir tas gurkšnis pakeitė viską. Aš prieš tai paprasčiausiai netikėjau, kad galima taip mėgautis skoniu, kaip šio alaus ir visų kitų, kurie sekė po jo. Ir visi tie alūs parodė man visą spektrą skonių, kurių net neįsivaizdavau esant. Taigi mano tikslas yra dalintis savo aistra ir entuziazmu su visais, kuriems atsibodo nuobodūs kasdieniai alūs. Juk tikras alus išvirtas tam, kad pasiūlytų kažką skanaus, unikalaus, skirto mėgautis. O didieji bravorai verda alų tam, kad padidintų pelną.

Toliau pokalbis pasisuko apie alaus daryklas jo šalyje. Na, tiesą sakant, ne visoje šalyje, bet toje teritorijoje ar provincijoje kurioje jis gyvena. Tikrai geografijos nestudijavau ir negaliu tiksliai pasakyti kaip suskirstyta Kanada, bet angliškai tai vadina „provinces“, o jis gyvena didžiausią populiaciją turinčioje – Ontario. Ontario turi apie 30 mikrobravorų, kai tuo tarpu visoje Kanadoje jų yra apie 100 ir tas skaičius pastoviai auga. Kanados alaus visuomenė tampa su kiekviena diena vis stipresnė, nes rengiami vis nauji renginiai visoje šalyje, kurie pristato mažuosius aludarius, jų tikrą alų ir moko žmonės, kad alus neturi būti tik putojantis geltonas gėrimas.

Su tokiais renginiais kaip Mondial de la Biere Montrealyje ar Canadien Craft Beer festival Vankuveryje kanadietiškas alus pritraukia vis daugiau žmonių ir jų dėmesio. Vis daugiau ir daugiau bravorų dirba su restoranais ir jų šefais aiškindami jiems kokią naudą gali duoti alaus ir maisto derinimas.

Bet tai kas vyksta Kanados pietuose nė iš tolo neprilygsta tam kas vyksta Amerikoje. Ten jie turi 1500 mikrobravorų ir praėjusiais metais ten viso parduodamo alaus rinka susitraukė 1 proc., o mikrobravorų gaminamo alaus pardavimai šoktelėjo 10  proc. Taip, Amerika visų akimis pigaus ir plačiausiai pasaulyje prieinamo alaus namai. Bet taip pat tai ir vienų iš unikaliausių alaus rūšių pasaulyje namai. Ir kaip sako Steve‘as, jie netūrėtų būti baudžiami už kelias blogio sėklas alaus rinkoje, nes Amerikoje, skaičiuojančioje virš tūkstančio mažų bravorų, gerą alų verda ant kiekvieno kampo ir jis tiesiog jaučiasi labai laimingas ir privilegijuotas gyvendamas šalia viso to.

– Na pamačius tuos visus skaičius ir suvokus kaip arti viso to esi, pamažu darosi aišku iš kur tas gausumas tavo rašinių. Bet visgi negali viskas būti vienoje vietoje? Kur perki visus tuos alus, kurie pasirodo tavo blogo apžvalgose?

–  Na, kad aš esu taip arti viso to, tai nepadaro viso to laisvai prieinamo,- pasiguodžia. – Aš gyvenu Ontarijuje, o tai viena iš labiausiai reguliuojamų alaus rinkų pasaulyje. Ontarijaus alaus, vyno ir alkoholinių gėrimų pardavimus vyriausybė reguliuoja pasitelkus Alcohol and Gaming Commission of Otario (AGCO). O ši komisija viską kontroliuoja per Liquor Control Board of Ontario (LCBO). Tai sukūrė labai ribotas galimybes entuziastams, tokiems kaip aš, nusipirkti alaus tokio, kokio norime. Ontarijuje yra trys vietos kur galima įsigyti alaus: LCBO parduotuvės, The Beer Store ir pačioje darykloje. LCBO parduotuvės iš tikro gerai aprūpintos ir gali pasiūlyti didelį pasirinkimą alaus, vyno, alkoholinių gėrimų. Jie yra pasaulyje numeris vienas pagal alkoholio pirkimus ir priklauso Ontarijaus vyriausybei. LCBO parduotuvės yra geros daugeliu aspektų: jos labai švarios, gerai organizuotos, jos leidžia puikų žurnalą „Food & Drink Magazine“ ir jie organizuoja nemokamus ragavimo renginius visą savaitę pasirinktose vietose. Bet yra ir minusų, nes kuomet viskas taip griežtai kontroliuojama, sunku rasti kažką išskirtinio. Taip, pasirinkimas iš ties didelis, bet mano jau visas išbandytas, o ir naujienų mažai, todėl vidutiniam alaus gėrėjui to užtenka, bet man ne. Be to, kai yra monopolis kainos užkeltos ir mes tikri vergai tokios sistemos.

– O The Beer Store?

– Na jų prekybos sistema orientuota taip, kad tu gali pigiai nusipirkti dėžę Budweiserio, o ne tikro alaus. Ir dar dėl viso to reguliavimo. Jie pasiekė tai kas man tikrai patinka. Čia nenusipirksi alkoholio jei esi jaunesnis nei 19-os. Jie labai atsakingai žiūri į savo įsipareigojimus visuomenei. Bet kai kur perlenkia lazdą ir tuo kai kas nori pasinaudoti. Iki šiol vykdoma gan didelė lobistinė kampanija ir siekiama privatizuoti LCBO parduotuves. Taip, tai sumažintų kainas, padidintų pasirinkimą, bet kokia būtų viso to kaina?

– Tai vis dėl to iš kur atkeliauja visa ta gausybė alaus rūšių, jei, kaip pats minėjai, pasirinkimas Ontarijuje toks ribotas?

– Na kaip ir minėjau, didžiąją dalį alaus randu LCBO parduotuvėse. Jie gali pasiūlyti mano mėgstamų rūšių, tokių kaip Innis & Gunn, Aventinus, Young‘s Double Chocolate Stout, Dogfish Head 60 Minute IPA, Erdinger, Chimay, Unibroue Maudite, Duvel ir dar daug kitų. Taip pat čia galiu rasti didelį pasirinkimą Ontarijo alaus rūšių. Tai dar vienas pliusas LCBO parduotuvėms, nes jie rūpinasi vietiniais ir tai daro labai gerai. Bet kai reikia kažko unikalaus ar naujo yra du būdai tai gauti. Pirmas: važiuoti 6 valandas į rytus kur randasi Quebec‘as. Šiame mieste verdami geriausi ir patys unikaliausi alūs Kanadoje (daugelis su didele Belgijos įtaka). Antras: važiuoti 1,5 valandos į pietryčius kur randasi Buffalo. Šiame mieste įsikūrusi viena iš didžiausių alkoholio parduotuvių visoje Šiaurės Amerikoje. Premier Gourmet parduotuvėje gali pasirinkti iš beveik tūkstančio alaus rūšių. Ir ten aš randu viską, ko tik ieškau, o kartais randu tai, ką aš net neįsivaizdavau egzistuojant. Taigi man reikia truputį pakeliauti, kad gauti alaus. Aš važiuoju į Buffalo vieną kartą per mėnesį ir ta kelionė absoliučiai apsimokanti.

– O kaip su lietuvišku alumi? Ar teko paragauti?

– Tiksliai pasakyti negaliu, bet, manau, tai buvo Švyturys. Dabar aš jau atidžiau paieškosiu lietuviško alaus, kai būsiu Premier Gourmet kitą savaitę.

Tiek apie pažintį su Steve‘u ir jo aistrą alui. Tikslumo dėlei, aš vartojau terminą mikrobravoras ar mažas bravoras. Iš tikro amerikiečiai, kanadiečiai naudoja terminą craft beer ir tai ne visai mikrobravoras ir jame verdamas alus. Bet ir kitaip jį išversti sunku, todėl jei šiek tiek domitės alumi, žinote šio išsireiškimo reikšmę. O jei nesidomite alumi, tai puiki proga pasidomėti apie craft beer ir pačiam susikurti šio termino supratimą.

Advertisements

7 atsakymai

Subscribe to comments with RSS.

  1. Nesidomiu alumi ir net nesu didelė jo mėgėja, bet susidomėjau jūsųs straipsniu (va ką reiškia mokėti rašyti – sudomini alumi net abstinentą :D). Bet manau, kad “bravoras” yra truputėlį neteiktinas žodis lietuvių kalboje, o kadangi jį vartojate taip dažnai, tai labai bado akis. Neprivalote atsižvelgti į mano rekomendacijas, galiausiai, aį ne kokia kalbininkų komiteto narė ar kas, bet man atrodo, kad geriau tai vadinti “alaus darykla” ar archaiškesniu žodžiu “alaus varykla”, na, o “mikrobravoras” tuomet būtų tieiog “smulkus aludaris”, “naminis alus”, “smulkus alaus verslas” ar kaip tik norite.

    Beje, skaitant apie degustatorių Steve, man galvoje vis sukosi mintis apie ekskursiją po Biržus alaus tema – aplankėme porą parduotuvėlių, kur galima įsigyti alaus, kurio nenusipirksi niekur kitur Lietuvoje (kaip alaus žinovas, veikiausiai tą vietą žinote). Taip pat ten ragavome vadinąmąjį “gyvą alų”; jį pristatę žmonės dievagojosi, jos tai senovinis autentiškas tik Biržuose verdamo alaus receptas.
    O jei taip pakvietus Steve į alaus kelionę po Lietuvą?.. O gal net po visą Europą? Manau, jis rastų tam rėmėjų, kurie finansuotų. Nenorite pasiūlyti jam tokios idėjos?..

    aguona

    2010-06-17 at 14:15

    • Šio blogo užslaptinta tokia, kaip ir misija: sudominti tokius žmones kaip Jūs, kad jie negalvotų, kad alus yra blogis. Kad kiekvienas atrastų kitokį alų, paragautų kažko kito, o ne tik gertų-ragautų masiškai gaminamą alų, kuris yra verdamas ne tam, kad būtų alumi, o tam, kad būtų kuo didesnis pelnas. Galų gale, kad išbandytų kažką naujo ir pažiūrėtų į visą tai iš kito kampo 🙂
      Dėl žodžio bravoras, tai tiesos Jūsų žodžiuose yra, turėsiu ant omens tai, kai kitą kartą rašysiu.
      O dėl Stevo kelionės į Lietuvą, tai jis ir taip nemažai keliauja. Taip, gal būt kažkada ateityje bus galima pabandyti pateikti ir tokį pasiūlymą.

      Modestas

      2010-06-22 at 21:03

  2. 1,5-6 val kelionė, argi tai ilgu

    Rosita

    2010-06-17 at 23:38

  3. gerą pašnekovą radai, sveikinu

    GN

    2010-06-22 at 11:35

  4. […] a letter explaining what real beer means to me, and how I go about finding it. He has posted an article on his site featuring myself and Definition Ale now! It is unfortunately in Lithuanian, so I have no clue what was written, but I’m sure it […]

  5. […] Delfi Pilietis ir 15min.lt Įkrauk. Rašiau ir apie Amerikoje vykusią ir tebevykstančią alaus blogerių konferenciją. Nors jau 2011 metais girdėjosi kalbų, kad toks reiškinys, kaip blogų rašymas miršta, […]


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: