Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Ragaujam čekišką ir slovakišką alų

with 9 comments

Platan 11 tikrai nėra 11 laipsnių alus, o 4.8%. Tiesa pasakius dažnai ant čekiško alaus galima pamatyti užrašą “11°”, bet deja aš nežinau ką tai reiškia ir jei kas skaitantis šias eilutes apie tai gali papasakoti, būtų smagu pasiskaityti apie tai komentaruose. O apie alų, na, daug nėra ką pasakoti, šiek tiek karstelėjęs, tvarkingas alus, manau jis turėtų būti iš pigesnių ar eilinių kategorijos, kaip mūsų didžiųjų taip vadinamieji Premium Lager serijos alūs.

.

.

.

.

.

.

Ostravar Premium 5% – tai dar vienas premium klasės čekiškas lageris ir šis taip pat iš pigesnių variantų. Kaip ir visiems tokio tipo alums, taip ir šiam atsidūrus stiklinėje susiformavo puta, kurios jau po minutės nebesimatė. Jaučiasi neblogas apynių aromatas. Ragaujant neišsiskiriantis kartumas, gal kiek intensyvesnis, nei kitų mano ragautų, be to pats alus lengvai geriasi, nieko nemalonaus po savęs nepaliekantis.

.

.

.

.

.

.

.

Gambrinus Excelent 4.7% gaminamas naudojant karamelinį salyklą. Skonis gan įdomus, lyg ir karstelėjęs, bet daugiau skonis linksta link saldumo. Pats alus taurėje žiūrisi labai gražiai, puta taip pat graži ir nedingsta nespėjus gurkštelėti pirmo gurkšnio. Tiesa, poskonyje lieka lyg ir vaisių skonis, lyg dar kažkas. Tai tikrai neerzina, o suteikia alui tik pliusų. Nepatingėjau paieškoti internete kas ten per skoniai, tai radau parašyta, jog tai kukurūzai ir klevo sirupas. Na, tarkim, kad taip ir yra.

.

.

.

.

.

.

Herold Bohemian Black Lager 5.3% buvo tikras malonumas, tikras saldainiukas. Gerdamas čepsėjau ir galvojau, gerai, kad yra tokio alaus ir aš galiu juo pasimėgauti. Jei nors kiek matosi nuotraukoje, tai spalva išties juoda ir tik prieš lempą galima buvo įžvelgti, taip vadinamą, gintarinį atspalvį. Tas tamsumas persidavęs ir putai, kuri tiršta, nors ir negausi. Skonyje gali rasti visą paletę skonių: tai ir kavos, tai ir šokolado, tai ir karamelės skonis. Ir visa tai labai gerai supinta į vieną visumą. Rasite čia ir šiek tiek kartumo, o liekamasis skonis vis primins kokį gėrį geriate. Tikiuosi tai buvo ne paskutinis kartas, kai ragauju šio alaus. O sekantį kartą prieš atsidarant šio puikaus alaus butelį būtinai pasirūpinsiu, kad ant stalo garuotų kraujingas steikas.

.

.

.

.

.

Paskutinis iš čekiškų buvo Zubr Free nealkoholinis alus. O iš slovakiškų pasitaikė Kelt 4.2% šviesus alus bei Topvar 4.1% taip pat šviesus alus. Apie visus galiu pasakyti tik tiek, kad tai vienodos spalvos birzgaliukai, beveik vienodo kartumo ir tik Zubr turi nealkoholinio alaus skonį ir kvapą, kuris labai gerai išreikštas ir pas lietuviškąjį Švyturio nealkoholinį.

Advertisements

Written by Modestas

2010-07-07 at 20:53

9 atsakymai

Subscribe to comments with RSS.

  1. CITUOJU LITERATŪRĄ:
    Alaus rūšys skiriasi ir pagal pirminėje misoje esančių sausų medžiagų koncentraciją, kuri nurodoma Balingo procentais arba laipsniais. Balingo laipsnis – tai sausų medžiagų kiekis misoje, išreikštas procentais. Šį matavimo vienetą 19 – ajame amžiuje pasiūlė čekų chemikas Karelas Napoleonas Balingas. Silpnas alus yra iki 5 proc., vidutiniškas – iki 12, stiprus – daugiau kaip 14 proc. tankumo. Dabar jau atsisakoma šių rodiklių žymėjimo ant etikečių, ir alaus stiprumas vis dažniau išreiškiamas alkoholio kiekio procentais, kaip ir vyno ar stipriųjų gėrimų

    murkalus

    2010-07-07 at 21:25

    • Dėkui, panašiai ir galvojau, kad bus su matavimo vienetais. Kaip ten bebūtų, literatūra rašo, kad atsisakoma šio žymėjimo, o iš 7 pavyzdžių 4 su tokiu žymėjimu, nors nealkoholiniam žymėjimo nereikia, o ant Ostravar etiketės, kad rasti stiprumą, turėjau užsidėti akinius 🙂

      Modestas

      2010-07-08 at 09:04

  2. Grubiai sakant jei Čekijoje matai 10 laipsnių (desitka) tai bus lengvas pilzneris (plg. mūsų Pilsener), o jei 12 laipsnių (dvanactka) tai lageris (plg. mūsų Ekstros ir kiti lageriai).

    Vienuolika laipsnių arba “jedenáctka” tai toks vidurkis, vidutinis – nei lengvas, nei stiprus (dažniau tiek laipsnių turi tamsus čekiškas alus) – savotiška egzotika, aludarių eksperimentas. Nenuostabu, kad kartais būna su karameliniu salyklu.

    Ciobiskis

    2010-07-07 at 23:14

    • Va prie tų aludarių eksperimentų norėčiau truputi pasikabinėti. Ir vien dėl to, kad visai nesenai atsirado toks Švyturio Memelbrau alus. Ten juk irgi eksperimentas, irgi suplakti trys salyklai, tarp kurių ir karamelinis, o aludarė, kiek teko girdėti, tik paaiškino, jog tai specialios technologijos alus. Plius alaus pristatymo šventėje raitė parašus ant pirmųjų butelių. Pavyzdžiui ant kiekvienos Gambrinus etiketės yra aludario Jan Hlaváček parašas. Ir jis nesako, kad tai kažkoks specialus alus, o kalba panašiai taip: “Gambrinus Excelent alus verdamas naudojant karamelinį salyklą, ko kitose Gambrinus alaus rūšyse nerasite, naudojant tradicinę dvigubo nuvirimo masę. Jis pakartintas dviguba Sládek apynių doze ir finaline, vėlyvąją puikių Žatecký poloraný červeňák apynių doze. Visi apyniai čekiškos veislės, naudojami granulių pavidalu”. Kada nors su mumis taip šnekės Lietuvos aludariai? O gal šneka, tik aš to nežinau?

      Modestas

      2010-07-08 at 09:29

  3. Taip biski susipainiojom tarp eksperimento tiesiogine prasme, ir eksperimento naudojamo su siek tiek ironijos mano pirmame poste.

    Eksperimentas tai pavartojau daugiau čekiška prasme, dauguma iš jų nuo amžių darė desitka, dvanactka, tamsų ir nesuko galvos. Gambrinus aplamai yra plain klasika, pigiausias iš kokybiškų alų Čekijoje, atpažįstamų atpažįstamiausias prekės ženklas, ir ilgai toje darykloje niekas negalvojo apie “eksperimentus” (šį žodį gal reiktų daugiau imti į kabutes Gambrinus Excellent atveju, nes tokie patamsinti lageriai žinomi šimtus metų). Tačiau ir Čekijoje, kaip viliuosi ir Lietuvoje, aludariai yra priversti tokių naujovių ieškoti, o marketingistai – kas apdainuoti.

    Lietuvoje toks eksperimentas drįsčiau teigti buvo Švyturio Baltijos tamsaus lagerio sukurimas 1964 metais, tuometinis rusas gamybos vadovas (neprisimenu jo pavardės) padarė naują receptą – įdėjęs karamelinio salyklo- , kuris išsilaikė iki šių laikų ir kai jau reikėjo dalyvauti tuose pasaulio čempionatuose paaiškėjo kad tai yra pagal klasifikaciją Marzen/Oktoberfest tipo alus, bet negi marketingistai sakys tokį ilgą vardą, jį vadina tiesiog “tamsus alus”.

    Dabar dėl Memelbrau kiek suprantu ten jau yra sudetingesnis reikalas, nes trys salyklai – kvietinis, miezinis ir karamelinis, taigi pagal logika turetu buti kategorija Dunkelweissen, ty tamsus kvietinis, bet is tikruju ne tikrai tamsus kvietinis, nes miezinis salyklas biski labiau uzdominaves kad vadintusi taip. Tai paprastumo reikalui liaudziai pavadino “specialios technologijos”.

    Manau jusu ideja, kad aludariai galetu daugiau atskleidineti is recepto, kad alaus megejams besidomintiems butu aiskiau, pagrista. Taip pat as labai uz tai, kad alus butu vadinamas pagal pasaulines kategorijas, kurios yra itvirtintos Michaelio Jacksono ir kitu. Tikrai tas Klaipedos eksperimentas nera toks eksperimentas, kad neturetu kategorijos (juros zundu ar azuolo zieviu ten neprideta, o tai jau pritiktu vadinti eksperimentu be kabuciu).Belieka laukti, kad koks Ratebeer ar Beer Advocate isgers sio alaus ir kazkam priskirs.

    Toliau jus kalbate apie apynius, tai cia irgi reiktu pastebeti yra skirtingi dalykai. Čekijos aludaris aiškiai giriasi savo šalyje (Žatece / Saaz) išaugintais apyniais. Kiek suprantu, Lietuvos aludariai juos perka įvairiose vietose, tai gal kartais nėra kuo girtis. Ekstrai tipo perka vokiškus. Gal ir tam Memelbrau perka vokiškus. Matyt toks pranešimas “vokiški apyniai” neskambėtų gerai prie “lietuviško alaus” ar “čekiško alaus”. O jei išauginti Čekijoje, tai gerai skamba, tai ir giriasi.

    Čia irgi nieko naujo, nes islandai giriasi islandišku alumi. Nors pas pačius nei salyklo padarysi, nei apynių išauginsi. Kas gi tokio islandiško tada aluje?
    Aišku, ant etiketės parašyta “krištolinio tyrumo islandiškas vanduo”! Negali paneigt :)!

    Dėl to parašo irgi tai čekų tradicija, bet pats parašas irgi bijau nėra vertybė. Gal jūs toks jaunas, kad neprisimenat, bet tas pats Gambrinus buvo nusipirkęs Ragutį, irgi ant kiekvieno butelio buvo sladeko-aludario parašas, o tokio alaus šiandien negertumėt – jis nebuvo toks kaip čekiškas mažiausiai, o galima pasakyti vanduo buvo “su prieskoniais”, partijos nevienodos, ir kiek teko girdėti čekai įkišę Kauno gamyklai savo seną įrangą verslą pardavė suomiams ir spūdino iš Lietuvos. Iš esmės pagrindinis priekaištas kad nesutvarkė vandens ir todėl Ragutis netapo Kalnapiliu ar Utena, bet anyway….

    Reziumuojant – pritarčiau, kad kuo daugiau informacijos apie “unikalumą” ant etiketės gautų vartotojas, bet daug kas yra tiesiog pasigyrimai – klausimas tik, kaip subtiliai pateikti.

    Ciobiskis

    2010-07-09 at 21:11

    • Beje sian “Dnes” (toks Čekijos “Lietrytis”) yra interviu su tuo pačiu Gambrinuso aludariu Hlavačeku. Pasirodo jo tėvas ir senelis jau dirbo Gambrinuse, o aludariu buvo jau prosenis (!)

      http://podnikani.idnes.cz/pivo-vari-sto-let-dynastii-hlavacku-udrzela-nad-vodou-prababicka-pxu-/firmy_rady.asp?c=A100615_1402211_viteze_sov

      Kita vertus iš kometarų aiškėja, kodėl pradėjo jie ant etikečių vardinti tas alaus rūšis ir gamint ta Excellent. Maždaug tokie komentarai – “Tavo senelis jei galėtų prisikelti, gerai atluptų, nes darai euroalų iš lenkiško salyklo, ukrainietiškų apynių ir Pilzeno vandentiekio vandens!” “Ar alus išguli kaip reikalaujama? Ir taip trečdalis “all-pilsner-products” gaminama Lenkijoj, blogiausia kad žmonės ir toliau geria”… Žodžiu, euroalui ir ten nesaldu…

      Ciobiskis

      2010-07-10 at 11:50

    • Įdomu buvo pasiskaityti ir smagu, kad jei kada nors apsilankysiu Čekijoje, jau galėsiu šalia esančiam pakeleiviui istorija suregzti. Daug minčių kilo skaitant šias eilutes, bet tegul jos taip ir lieka neužrašytos, nes matomai kitu atveju diskusija gali užsitęsti ilgai ilgai 🙂

      Modestas

      2010-07-14 at 10:16

  4. Memel brau vadinamas specialios technologijos, nes taip jis turi buti zymimas pagal visus teisinius aktus, nes jei neklystu, taip vadinamas visas alus, kuris yra is keliu salyklu. O del cekisko alaus liaupsinimu, tai vat butent, kad ten vyksta tas pat, kas ir cia, daug kas papila pamazgu ir ant vietines produkcijos, lygiai taip pat kaip lietuviai ant savosios, kaip sakoma, savam kraste pranasu nebusi. Nors as ir nematau ko visi taip puola ta importini alu gert. Sako , kad lietuviskas visoks koks visko prikistas ir perka importini, kuris metais gali stovet. Del graziu kalbu velgi – ta pati situacija. Cekai ciulba apie cekiskus apynius, senelius, prosenelius ir t.t ir pan , tai cia jau grazu. Lietuviai graziau pakalba apie savo alu – tuscios kalbos.

    Dainius

    2010-07-13 at 14:05

    • Amm… Na čia paminėti alūs nebuvo pirkti, o išsimainyti alaus atributikos kolekcininkų festivalyje Lenkijoje.

      Modestas

      2010-07-14 at 10:20


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: