Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

[Ne]Pirmasis alaus WorkShop’as Lietuvoje

with 6 comments

Birželio pabaigoje internetinėje erdvėje pasirodė skelbimukas, jog organizuojamas pirmasis Lietuvoje alaus workshop’as. Apie panašius renginius Latvijoje, kuriuose dalyvavo ir lietuviško analogo organizatorius, rašė tikrasalus.lt. Todėl bent pamatyti kas tai tokio buvo be galo smalsu.

To smalsumo vedinas liepos 17 d. ir apsilankiau pirmajame workshop’e. Pradžioje buvo nedrąsu, nes nė vieno dalyvio net ir internetinėje erdvėje nepažinojau (išskyrus klubo narius). Tačiau gan greitai pavyko susibendrauti. Kad čia viskas bus puiku buvo aišku iškarto. Vos tik užsikabinom dalyvio korteles, buvom pavaišinti naminiu sidru. O iš kart po to ir tos dienos ne vien mano, bet ir daugelio atradimu – čiobrelių alumi, na gal tiksliau alumi su čiobreliais. Nors gal geriausia vis dėl to čiobrelių alumi 🙂 Piniavos alutis galėtų pratęsti savo seriją raudonųjų dobilų ir laukinių aviečių kvapniaisiais čiobreliais 🙂 Niekada negalvojau, kad kažkoks priedas, be tradicinių sudedamųjų alaus dalių, gali taip tikti aluje.

Iš kart paaiškėjo, kad čia susirinkę žmonės neperka alaus parduotuvėse. O kam? Juk paprasto naminio alaus bokalo savikaina gaunasi 50 centų. Ir užkandžiai prie alaus ne čipsai, o įvairios tešlos kepiniai apibarstyti savo darže išaugintais prieskoniais. Jau pabuvus ten valandą, akys buvo labai labai išpūstos, į uždavinėjamus klausimus buvo atsakinėjama taip, kad nuo informacijos tos išpūstos akys ėmė mirksėti.

Kol viena istorija sekė kitą apie mane taip dominančią, bet kartu ir tiek mažai žinomą, sritį, Darius (organizatorius ir sodybos šeimininkas) pranešė, jog bus gaminamas alus. Ir ne bet kaip, o senoviniu būdu, kurio metu alaus virime naudojami įkaitinti akmenys, kurie vėliau alui turėtų perteikti dūmo aromatą. Bet prieš pradedant virti alų, visi susėdome susipažinti. Čia pristatėme savo klubą, taip pat trumpai supažindinome kas apskritai yra tie kolekcininkai, būtent alaus atributikos kolekcininkai, ką renkame ir t.t. Po prisistatimo visgi pradėjome alaus virimą. Čia norėčiau persikelti prie nuotraukų ir pasakojimą perkelti į komentarus po jais.

Kaip ir minėjau, alaus gamyboje bus naudojami įkaitinti akmenys, todėl pirmas darbas ir buvo - užkurti laužą.

Kiek vėliau užkaičiamas vanduo. Jo užvirti nereikia. Optimali temperatūra 70 laipsnių.

Įvertinam salyklo sumalimo laipsnį, kvapą, skonį. Tądien sunaudota 8.5 kg. salyklo.

Apžiūrėtas ir įvertintas salyklas užpilamas karštu vandeniu pastoviai maišant.

Iš laužo išsiimam akmenys.

Ir be jokių ceremonijų metami į puodą su salyklu.

Matuojama temperatūra.

Į kubilo dugną dedamas štai toks filtras.

Į kubilą su minėtu filtru pilamas salyklas (gal jau tai ir nebe salyklu vadinama).

Dugne lieka akmenys su prikepusiu salyklu. Manau tas prikepimas turėtų alui suteikti kažkokį prieskonį.

Toliau filtruojama. Po vieno karto terminologijos visos neįsiminiau, bet berods šis procesas vadinamas salinimu. Pataisykite jei klystu.

Į visą tą gerą ką gavome nufiltravę dedame apynius. Na ir verdame valandą laiko.

Toliau, pajungus šalto vandens srovę prie "šaldytuvo" visą reikalą šaldome.

Taip atrodo šaldymo įranga.

Na ir viskas perkošiama. Dedama mielių ir pastatoma keletai dienų subręsti. Vėliau alus supilstomas į butelius ir laukiama kol bus galima ragauti.

Na štai toks tas alaus virimas buvo. Kadangi tarp procesų buvo laisvo laiko, buvo žaidžiamas tinklinis, neapsiėjome ir be maudynių, na ir visą laiką buvo ragaujamas tai vieno tai kito išvirtas alus. Visoks: tamsus, šviesus, kvietinis, netgi nevirtas alus. Tiek skonių dar neteko išbandyti, bet juk visada būna pirmas kartas. Ir belieka tik pavydėti, kad tai kas man atrodo kaip vienos dienos skonių jūra, kitiems tai kasdienybė. Nors išragavus pagrindus, prasideda niuansai. Smagu buvo klausytis, kaip aptarinėjama kokia rūšis apynių duoda saldumą, o kuri kartumą ir t.t. ir panašiai. Nesvarbu, jog neretai teko karpyti ausimis, buvo smagu. Programa buvo numatyta dviems dienoms, tačiau pabūti galėjom tik tądien, todėl kas vyko kitą dieną nepapasakosiu.

Tikiuosi tokie renginiai taps tradicija ir aš tikrai su dideliu malonumu juose sudalyvausiu.

Advertisements

Written by Modestas

2010-07-26 at 23:29

6 atsakymai

Subscribe to comments with RSS.

  1. Smagi ataskaita!

    Užsalintas salyklas vadinasi mentalu, o jis vėliau filtruojamas (arba žemaitiškai, “mėžiamas”:)

    Smagu, kad išbandėt įkaitintus akmenis mentale! Vokietijoje (o gal ir Lietuvoje?) kartais akmenis dėdavo į misą, o vėliau tuos pačius – į kubilą kur alus rūgdavo (ne bręsdavo – bręsta jis jau po rūgimo). Mielės nuvalgo karamelę nuo akmenų ir tai suteikia alui dar skonio.

    Ak, ir žinoma tai ne pirmas ir ne antras lietuviškas workshopas, bet tai ne esmė:)

    Čia vienas iš jų, su akmenimis misoje: http://tikrasalus.lt/2009/06/22/senovinio-alaus-ir-amatu-dirbtuves-kintuose-ivyko/

    ramtyns

    2010-07-27 at 05:51

    • Na kaip ir sakiau, visų technologinių dalykų neįsiminiau, o galėjau juk pasivartęs internetą viską tiksliau aprašyti, tačiau norėjosi perteikti, kaip atrodė viskas tokiam kaip man – pirmą kartą matančiam kaip verdamas alus 🙂

      Modestas

      2010-07-27 at 11:31

      • Labai šaunus reportažas, tik salyklas ne “sumalamas” čia juk ne miltai, o sutraiškomas / frakcionuojamas; “su vandeniu sumaišytas salyklas” – tai jau mentalas; “visą tą gerą ką gavome nufiltravę” – tai jau misa… ir pabaigoje keletą dienų jis dar nebręs, o tik rūgs. Buteliuose ar kitoje talpoje jau išpilstytas suraugintas alus – bręs, o gal jau subrendo 🙂 Įdomu, kokias mieles naudoja…

        Bet kuo daugiau workshopų su akmenimis ir kuo daugiau dalyvių, tuo geriau. Šaunulis!

        Ciobiskis

        2010-07-28 at 22:13

  2. Smagiai pasibūvot, gaila nenuvažiavau…

    Naminis

    2010-07-28 at 14:53

  3. […] This post was mentioned on Twitter by Tikras Alus, FcbkTAD. FcbkTAD said: Naujoko dalyvio alaus virimo workshope (Marijampolėje) blogreportas http://bit.ly/dpXHz4 #fb […]

  4. […] komentarą » Prieš mėnesį rašiau apie Dariaus organizuotą alaus workshopą, kurio metu buvo verdamas “akmeninis” alus. Įdomu buvo koks gi tas alus gausis, todėl […]


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: