Lauktuvės iš Latvijos

Jau gan nemažai laiko praėjo nuo Aldario alaus daryklos surengtos tarptautinės kolekcininkų biržos. O iš jos grįžusi Lina, man parūpino lauktuvių. Didelis dėkui jai už tai. Tikrai alus šaldytuve negulėjo tiek ilgai, tiesiog brūkštelti apie tai neprisėdau. Šiaip kilo dvejonių ar išvis apie tai rašyti, nes kaip jau berods ne vieną kartą sakiau, apie tai kas man nepatinka aš stengiuosi nerašyti, kad negaištumėte laiko skaitydami.  Na, bet vis dėl to… Pirmas buteliukas buvo kaip supratau iš pilstomo alaus parduotuvės “Miestins“, nors jų pasiūloje madona alaus neradau. Na ne esmė, esmė turėtų būti, kad toje parduotuvėje galima rasti Butautus ir Kanapinį, prie kurių yra prierašas – Lietuva. Taigi apie madonos alų. Lengviau žinoma ragauti, kai bent kažkiek žinai  ką ragauji, bet buvo įdomu ir save išbandyti, ragaujant nežinoma dalyką. Alus įdomaus lengvo skonio. Kadangi nėra kartumo, o jaučiamas rūgštelėjimas su trupučiu saldumo, turėtų būti dėta vaisių, galbūt medaus. Alaus spalva irgi labai sunkiai nusakoma. Tokia raudonai rudai oranžinė. (Yra tokia spalva? :)) Na ir tiek apie jį.

O va apie kitus du tai net nėra ką rašyti. Kaip pas mus Kalnapilis paleid[o]ęs balsavimo akciją, taip ir Latviai siūlo rinktis iš dviejų. Na čia truputį gal kitaip, nes medučio, kaštonų ir juodojo gintaro analogai taip pat yra Latvijoje, na, bet kaip ten bebūtų, rinkimai yra rinkimai. Man ragaujant pasirodė, kad tiek vienas, tiek kitas alus yra labai silpni viskuo, gal kiek geriau nebent spalva, putojimas, bet ne skonis ir aromatas. Na ir jie abu turi truputį pastiprintą prieskonį, kuris skiria juos vieną nuo kito. Va iš tų šiek tiek pastiprintų prieskonių latviai ir turi rinktis. Aš nesirenku nė vieno.

P.S. Latviai pasirinko Dūmaku.