Man neužtenka tik žodžio “gyvas“ ant alaus etiketės

Kuomet pasirodė Fortas Ekstra aš jį gurkšnojau skaitęs gan neblogų internautų atsiliepimų. Mane ir patį maloniai nuteikė alaus išorinis apipavidalinimas, o ir pats alus pasirodė visai neblogas. Tada aš jam ir palinkėjau neprastėti. Deja. Beveik kiekvienas gertas butelis po to vis man primindavo, kad tai buvo visai geriamas daiktas, bet kuo toliau, tuo darėsi nebegeriamas.

Šį kart apie naująjį Fortas Gyvas taip pat sužinojau internete. O komentarai buvo netgi sakyčiau rėkiantys:

…drąsiai galiu sakyti, jog tai metų naujiena

…skanus, tokį gerčiau ir gerčiau

…kai tiek kainuoja, tai prisiperki ir ramu, gaila, kad galiojimas trumpas

Na ir t.t. ir pan. Nuvažiavus į Ragučio firminę parduotuvę netgi negavau pirkti, nes buvo išpirkta, kas dar labiau žadėjo, jog alus tikrai vertas dėmesio. Kitą dieną užvažiavus vis dėl to pavyko jo gauti. Pardavėja ir šalia buvęs vyras taip pat gyrė naująjį alų. Vyras net gi paaiškino, kad jo va pageri, gali pastatyti, jis pats angliarūgštę gamina! Tiesiog ne alus, o gyvybės eliksyras <dėl šio žodžio taisyklingo užrašymo nesu garantuotas> supiltas į plastmasinį deguonies nepraleidžiantį vieno litro butelį ir kainuojantis du lietuviškus pinigus. Kai pasakiau savo moteriai kiek kainavo, išgirdau komentarą: o dabar rimtai, kiek kainavo?

Gavosi gan ilga įžanga, tai galbūt prieikime šį vakarą ir prie pačio alaus. Atsidarom, pilam, žiūrim. Tikrai neskaidrus, reiškiasi nefiltruotas, ant butelio dugno matosi mielių nuosėdų, vėl gi  nefiltruotas ir dar gyvas turėtų būti. Spalva neįtikinanti, per šviesi. Ne, tam tinka kitas žodis – silpna. Puta silpnoka, nors laikosi tikrai ilgiau už visą “populiarščiną“ <dėl šio žodžio vingrybių <kaip ir dėl šio> nesu garantuotas>. Na geriam pagaliau.

.

.

.

Žinot, manęs neįtikina net gi dviejų litų kaina. Gerai, dar kartą pasikartosiu- drumstas, mielės ant dugno. Tvarka. Bet skonis, na visiškai nesuderintas. Bandyta matyt daryt karstelėjusį, tas kartumas ?gavėsis? neskanus. Šiek tiek galima jausti rūgštumo. Šiek tiek saldumo. Bet bendro skonio, liekamumo nėra. Ir pats alus sunkus. Gan stiprus. Prisipažinsiu, pirmais ragavimais neradęs to, kas internete girta ir aprašyta, bandžiau kelis kartus ragauti iš naujo. Atiminėjau po kelis gurkšnius iš ragaujančių, bandžiau klausinėti, kas kaip kodėl. Bet net ir po bemaž dešimties ragavimų neįtikinau savo gomurio, kad tai geriama. Nepadėjo netgi kaina. Taigi, manau, laikas eiti link išvados. O ji tokia: alus apipavidalintas gražiai. Etiketė ant butelio ir visa kita suderinta tikrai skoningai. Bet pačio Ragučio valdžia nuėjo lengviausiu keliu ir bando pasiimti procentėlį nuo to kas dabar populiaru ar masiškai populiarėja. Bet, deja, užrašyti ant butelio etiketės “gyvas“ neužtenka…

Na, bet tai tik, mano akimis, vienas nesėkmingas bandymas. Na gerai, pigus <ne tiesiogine šio žodžio prasme> bandymas. Bet nuvažiavus į firminę parduotuvę ji vėl maloniai pasitiko atsinaujinusiais šaldytuvais. Be to ten galite jau nusipirkti 10 butelių Forto Ekstra sudėtų į žalsvą dėžę už 25 litus (tokią, tik raudoną, turi Kauno alus). Be to, galite įsigyti ir medinę dėžę alui už 45 litus. Na ir, žinoma, taurių ir bokalų ten yra.