Naujo alaus sezono pranašai

Būna Kalėdos, būna Velykos, būna Joninės ir dar kažkokių švenčių būna. Per jas mes, lietuviai, mėgstame skaniai ir sočiai pavalgyti ir žinoma pagurkšnoti alaus (jei mėgstate vyną, brendį ir kitas nesąmones, tai ne čia pataikėte). Bet, kokia kasdienybė per nekasdienes dienas eilinio Lietuvos alaus mėgėjo? Jei nesiverdi alaus pats, tuomet eini į prekybos centrą pasirankioti lagerių, tikėdamasis rasti galbūt kokią nematytą rūšį ir tai ji bus ne lietuviška. Arba eini į mažesnes krautuves, kur yra mažųjų aludarių pilstomo ir nepilstomo alaus  ir ten įsigyji reikiamą kiekį gėrimo. Paprasta? Taip. Nuobodu? Net labai.

Ant šventinio stalo kartais norisi kažko išskirtinio, skanesnio, įdomesnio. Lietuvos aludariai šioje vietoje mūsų nelepina. Kažkada Ragutis (dabar geriau žinomas kaip Volfgangas, pfu, Volfas Engelman) bent prieš Kalėdas išleisdavo šventinio porterio ar kitaip pamalonindavo. Dabar to nebėra. Bet ir čia nėra visiškas štilis. Va Vilniaus alus išsipilstė tamsų alų su prieskoniais. Pasiūlė pašildyti ir įdėti medaus. Patarimo daug kas paklausė ir daug kam patiko. Aukštaitijos bravorai prieš pat naujus, nors gal dar spėjo kai kur nuvežti ir prieš pat Kalėdas, išleido Aukštaitijos bravorų alų. Galbūt ne visai jis proginis, bet skubėjimas išleisti tokių gabaritų butelyje išpilstytą alų tikrai byloja apie nusitaikymą į dovanų ieškančius pirkėjus.

Pasirodžiusios naujienos buvo išleistos didžiųjų švenčių išvakarėse ir tai gerai. Nes, pavyzdžiui, didieji savo alaus naujas rūšis pristatinėja bet kada, gal tik kažkiek galima pastebėti jų pagausėjimą vasaros pradžioje. Jie nesieja savo alaus pasirodymo su jokia švente, su metų laiku ir kita. Juk galėjo tas pats, jau kelis kartus paminėtas Adler Bock, būti pristatytas prieš Kalėdas ar Velykas. Vienuoliai dera su šiomis šventėmis. Nukrauti stalai būtų pats tas prie jų deklaruojamo dalyko, jog jų alus puikiai dera prie maisto. Iš kitos pusės, proginis alus tūrėtų būti ne visai toks. Tas pats Adler Bock ar Senojo Vilniaus serija skirta papildyti asortimentą. Šios alaus rūšys bus pastoviai prekybos lentynose, o proginis alus turėtų pasirodyti ir dingti, iki kitų metų.

Galbūt dar per anksti šnekėti apie pavasarį, o tuo labiau vasarą, kuomet už lango ir vėl spustelėjo šaltukas. Bet pavasaris ir vasara neišvengiamai ateis, o su juo/ja ir naujas alaus sezonas. Šie metai bus kiek kitokie. Pernai dar tik naujiena buvę mažieji, šiais metais jau nebebus naujiena. Jų alaus prieinamumas išaugo keleriopai (pasigirsta šnekų, kad parduotuvių parduodančių mažųjų alų jau per daug), bet jie vis dar negali skirti tokių sumų reklamai kaip didieji, todėl sėdėti sudėję rankų taip pat negali. Puikus pavyzdys, kaip reikia pasiruošti naujajam alaus sezonui yra Aukštaitijos bravorai. Vos tik praėjo šventinis šurmulys ir lyg viskas stojasi į rutinos vėžes, šis alaus daryklų konglomeratas išleido net penkias naujas alaus rūšis. Maža to, užkrovė ant jų naujus savo kamštelius. Alus jau lentynose, o, kad būtų visai pilnai pasiruošta naujam sezonui, bus išleistos ir taurės, bokalai, kita atributika. Beliko pirkti ir ragauti, koks gi bus tas naujasis alaus sezonas pagal Aukštaitijos bravorus.