Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Istorija su puta arba didžiausias žmonijos išradimas

with 6 comments

Daugiau nei 10 tūkstančių metų žmogus žemėje kuria savo civilizaciją. Jis čia jaučiasi šeimininkas. Tiek sausumoje, tiek vandenyje, tiek ore. Ir visa civilizacija prasidėjo nuo vieno vienintelio išradimo. Kaip manot kokio? Rato? Ne. Automobilio? Ne. Lėktuvo? Irgi ne. Viskas prasidėjo nuo… ALAUS!

Alus įtakojo žmogaus raidą ne vieną, ne du, ne tris kartus. Bet daugybę kartų. Tai dėl jo atsirado pirmieji žemdirbių laukai ir tai įtakojo žemės ūkio revoliuciją. Jis paskatino pirmųjų pasaulio stebuklų atsiradimą. Įtakojo moderniosios medicinos atsiradimą. O svarbiausia jis pasirūpino tuo, jog draugų kompanijoje niekada nebūtų liūdna ir tapo bendravimo sinonimu. Taigi, tai istoria apie didžiausią žmonijos išradimą, nes be jo mes vis dar gyventume olose.

Pradžių pradžia

Žmonės, tokie kaip mes, žemėje pasirodė prieš maždaug 100 tūkstančių metų. Pirmuosius 90 tūkstančių jie tebuvo žinduoliai vaikštantys ant dviejų kojų. Ir viskas kuo jie turėjo rūpintis buvo maistas. Ir  tada, prieš maždaug 9 tūkstančius metų atsitiko tai, kas pakeitė pasaulį amžiams.

Viduriniuose rytuose apie 100 maistu besirūpinančių nustojo rūpintis maistu ir tapo linksmais žmonėmis. Jie uolų urvus iškeitė į namus ir sukūrė pirmąją civilizaciją – Mesopotamiją. Istorikai ją vadina žemdirbystės civilizacija. Bet klausimas kyla – kodėl? Kaip ten bebūtų žemdirbystės užgimimas prasidėjo nuo miežių. Visi aiškina, jog miežiai buvo naudojami duonos kepimui ir tai paskatino tolimesnę žmonijos raidą. Bet štai Jums nauja teorija, kuri turėtų sudrebinti mokslo pasaulį nuo pamatų.

Žemdirbystės raida vyko tik dėl alaus. Nėra abejonės, kad miežis buvo prijaukintas tik tam, kad būtų galima gaminti alų. Reikia įrodymų? Prašom. Archeologai atrado alui naudotus dubenis, ąsočius. Sakysit ąsotį galima naudoti ne tik alui, bet būtent ant tų ąsočių rasti užrašai, kurie buvo naudoti žymėti alų. Taigi archeologai turi įrodymų, kad alus buvo gaminamas 3 tūkstančiais metų ankščiau nei buvo pradėta kepti duona.

Kitas klausimas, kuris natūraliai kyla: alaus darymas – sudėtingas procesas, tai kaip primityvūs žmonės galėjo išrasti alų? Čia galėtų padėti fermentacijos žinovai. Jų manymu viską lėmė visiškas atsitiktinumas arba visa virtinė atsitiktinumų. Prieš 10 tūkstančių metų tie minėti 100 mesapotamiečių rinko laukinius miežius, kaip angliavandenių šaltinį. Dėjo juos į dubenis ar ąsočius. Grupelė iš tų rinkėjų ir dėjėjų išėjo pamedžioti. Kol jie buvo išvykę prasidėjo lietus. Tas lietus sušlapino miežius ir miežiai pradėjo augti. Kai miežis auga, jis gamina cukrų. Tada reikalingas didesnis kiekis vandens ir vėl sutapo, jog pradėjo lyti. Lijo tiek, jog užteko užpildyti talpas sklidinai. Ir čia įvyko tikrasis stebuklas. Laukinės mielės iš susidariusio cukraus pagamino CO2 ir alkoholį. O dar po kelių dienų grįžo medžiotojai. Taip jau tąkart sutapo, kad vienas medžiotojas buvo smalsus ir paragavo skysčio užpylusio miežius. O kai paragavo, pagalvojo “VAU“. Tai buvo pirmasis, atsitiktinis alus ir to karto dalykai vykstantys aplinkui niekada nebebuvo tokie patys. Ir staiga pasaulis pasidarė daug įdomesnis. Tada jie dar pagalvojo, jog tas dalykas geras ir kaip gi mes galėtume jo pasidaryti daugiau? Taip prasidėjo visa virtinė išradimų, kurie sekė vienas po kito dėl geresnio alaus.

Vienur žemė buvo per kieta auginti miežius, todėl žmogus įbedė į ją pagalį, papureno žemę. Vėliau iš to pagalio jis pasidarė plūgą. Kitur žemė buvo per sausa ir žmogus sugalvojo drėkinimo sistemas, kad aprūpintų miežius vandeniu. Kai atsirado tiek daug maisto atsargų, jog nebegalėdavai viską sunešioti ant kupros, pribrendo reikalas išrasti ratą ir viską lengvai transportuoti. Daugiau alaus ir daugiau miežių laukų įtakojo žemėlapių atsiradimą, nes reikėjo juk kažkaip nustatyti kur vieno laukas prasideda, o kito laukas baigiasi. Bet nubrėžti lauko neužteko. Reikėjo atlikti ir pirmuosius paskaičiavimus, taip atsirado matematika. Ir čia atėjo eilė didžiausiam pirmykščiam žmogaus išradimui – rašmenims arba tiesiog raštui. Neįtikėtina, bet tikra. Raštas žmogui buvo reikalingas užrašyti produkcijos kiekius, gamybos būdus tokių ilgalaikio mokymosi reikalaujančių dalykų kaip alaus gamyba. Alaus mainai privertė sukurti rašmenų archyvus. Simboliai ant molio lentelių vėliau virto raštu. Pirmasis raštas vadinamas dantiraščiu. Ir jame yra ženklas skirtas alui. Yra sudaryti žodžių reikšmių žodynai ir juose alus turi virš 160 reikšmių. Tai daugiau, nei eskimai turi reikšmių žodžiui sniegas… Štai koks svarbus buvo alus.

Taigi alus baigė medžiotojų epochą, pradėjo žemdirbystę. Išrado plūgą ir ratą. Davė mums matematiką ir rašybą. 3 tūkstančiai metų prieš Kristų civilizacija buvo pakilime ir tik dėl alaus. Bet tai buvo tik pradžia.

Alus pastatė piramides

Iš visų buvusių civilizacijų, egiptiečių buvo Didžioji. Bet dabartiniai egiptologai atranda, jog jų tyrinėjamos civilizacijos didybė buvo dėl slapto ingrediento… alaus.

Egipte visi gėrė alų, net ir maži vaikai. Maža to, jį aukodavo dievams. Pats galingiausias buvo Ra. Jis buvo gyvenimo, meilės ir alaus kūrėjas ir saugotojas. Šiame pasaulyje ir… kitame pasaulyje. Tiksliau sekančiame. Egiptiečiai tikėjo pomirtiniu gyvenimu. Ir kad sekančiame gyvenime ir toliau galima mėgautis alumi. Tik viską, taip pat ir alų reikėjo pasiimti su savimi į kapą. Tai kiek gi jo reikėdavo pasiimti, kad užtektų visam sekančiam gyvenimui? Atsakymas paprastas. Tūkstančio ąsočių turėtų pakakti. Egipto piramidės yra kaip simbolis pomirtinio gyvenimo. Kaip jos buvo pastatytos iki šiol paslaptis. Dar didesnė paslaptis tampa tuomet, kuomet egiptologai papasakoja, jog darbininkams už darbą buvo mokama alumi. Jiems duodavo molinę lentelę, kurioje buvo nurodyta kiek alaus tu užsidirbai. Tai buvo lyg debetinė kortelė. Taigi egiptiečiams alus buvo pinigai. Iki šiol yra žmonių taip naudojančių alų. Pvz.: brangioji aš suplausiu indus, nupirk man pakuotę alaus. Tik šiais laikais už alų tu gali gauti paslaugą, tais laikais už alų kai kas gavo piramides…

Piramidžių statytojo alga buvo 4 litrai alaus per dieną. Kad pastatyti piramides, reikėjo dieviško kiekio alaus. 925658868 litrų alaus prireikė pastatyti Gizos piramides. Ir to priežastis buvo ta, jog egiptiečiams alus buvo pagrindinių maisto medžiagų šaltiniu. Alus paprasčiausiai buvo pagrindinis maisto produktas ir net mokyklinio amžiaus vaikas atsikėlęs ryte gerdavo alaus. Egiptiečių alus buvo mažo alkoholio tūrio, iki 3%. Bet prisotintas mineralų ir vitaminų. Todėl egiptiečiai buvo sveiki, stiprūs ir neproduktyvūs.

Taigi, alus pastatė piramides, buvo Egipto pagrindinis maistas ir valiuta.

Alus gydė ligas

Nepabėgant toli nuo Egipto, galima pasakyti, jog egiptiečiai sėkmingai naudojo alų visokio pobūdžio ligoms gydyti. Vienas daktaras, kuris tyrinėja mumifikuotus kaulus tam, kad nustatytų kaip paprasti egiptiečiai gyveno, atrado neįtikėtiną dalyką. Ir tai šokiravo modernųjį mokslą. Jis pasakojo taip:

– Kai aš tai pamačiau, man sustojo širdis. Tai tikrai kažkas TOKIO.

Jis atrado tetraciklino žiedus kauluose. Kaulų amžius 3 tūkstančiai prieš Kristų. Tai toks atradimas, lyg tu atidarytum dar niekieno neatidarytą kapą su mumija ir jame pamatytum tą pačią mumiją su akiniais nuo saulės. Mokslininkai pasakė, jog tyrėjas padarė klaidą ir tam turėjo gerą priežastį. Tetraciklinas yra plataus veikimo antibiotikas, kuris atrastas tik 1948 metais. O tyrėjui teko įrodyti, jog jis nekliedi tik pauškinant kaip tetraciklinas pateko į kaulus. Tetraciklino kiekis kauluose buvo toks, jog jo į to egiptiečio organizmą turėjo patekti kasdien. Tyrėjas bandė įvairiausius metodus ir tyrimo būdus, kad tik įrodytų savo tiesą. Ir jam ieškant atsakymo, po ranka pakliuvo egiptietiškas alaus receptas.  Tuomet jis išvirė alų pagal tą 5 tūkstančių metų senumo receptą. Kuomet jis ištyrė išvirtą alų, jis buvo pilnas antibiotiko. Taigi taip egiptiečiai gaudavo tetracikliną. Tokiu būdu modernioji medicina turėjo pripažinti sutriuškinimą iš alaus pusės ir kad jis ją aplenkė kukliais 5 tūkstančiais metų.

Viduramžiais alus gelbėjo milijonus gyvybių

Viduramžiais alus susidūrė su didžiausiu išbandymu. Reikėjo gelbėti gyvybes tamsiojoje to laiko Europoje. Žmogaus gyvenimas tuomet buvo prastas, žiaurus ir neįtikėtinai trumpas. Karai ir raganų medžioklės buvo niekis. Didžiausias žudikas tais laikais buvo vanduo.  Upės buvo užterštos viskuo kuo tik galėjo būti. Buvo viena taisyklė – išgersi vandens – susirgsi.

Alaus virimo procese sudaromos tokios sąlygos, jog pasišalina arba yra užmušamos visos bakterijos ir mikroorganizmai dėl kurių žmogus suserga. Ir būtent ši prielaida gelbėjo milijonus gyvybių viduramžiais vakarų Europoje. Viso labo reikia tai įrodyti.

Ir yra žmonių kurie tuo užsiėmė. Nuėjo į kūdrą, prisipylė iš ten vandens. Mėginius ištyrė laboratorijoje. Mėginius tyrė ta metodika, kuri parodo ne bendrą mikroorganizmų kiekį, o parodo kiekį mikroorganizmų kurie sukelia žmogui susirgimus. Tas vanduo buvo kupinas pastarųjų.

Vėliau jie paėmė tą vandenį, sumaišė su salyklu, virė, fermentavo, leido subręsti. Dar vėliau tą alų tyrė. Na ir turbūt nekyla abejonių, jog aluje nerado jokių mikroorganizmų, jis buvo tinkamas gerti. Puiki transformacija: mirtinas vanduo į geriamą alų. Mes dabar žinome, jog virimas žudo bakterijas, bet žiauriaisiais viduramžių laikais apie tai niekas nežinojo ir jie virė tik tam, kad alus būtų skanesnis. Atsitiktinai jis gelbėjo milijonus gyvybių. Taigi alus viduramžiais buvo saugiausias gėrimas.

Lyg visa tai žinodami žmonės tais laikais gėrė labai daug alaus. 16 amžiuje kiekvienas žmogus per metus išgerdavo po 300 litrų alaus. Žmogus – tai vyras, moteris, vaikas… Tai 6 kartus daugiau nei mes geriame dabar. Taip, 6 kartus. Su tokia pasiūla alus buvo skystas auksas. Ir grupė, kuri iš to pelnėsi, buvo vienuoliai. Bažnyčia ne tik gaudavo pinigų iš alaus, bet buvo sanitarai alui. Viduramžiais vienuoliai buvo tikri aludarystės meistrai, nes alus buvo Dievo dovana. Ir žmonės traukė į bažnyčias, nes žinojo, jog ten gaus alaus. Taigi alaus ir Biblijos pasekėjai buvo kartuamžius. Bet netgi bažnyčia negalėjo išlaikyti monopolijos alaus rinkoje ir alų virti pradėjo visi.

Alus atrado Ameriką

Daug pasakoti nereikia, ką alus reiškia Amerikai. Užtenka pacituoti Bendžeminą Frankliną “Alus yra įrodymas, kad Dievas mus myli ir nori, kad mes būtume laimingi“. Pirmieji kolonistai būtų nepasiekę Amerikos krantų, jei ne alus. Plaukiantieji vietoje vandens pasiėmė alaus, nes tai buvo vienintelis gėrimas, kuris per visą kelionę galėjo išbūti šviežias. Net ir išlipę į krantą, kolonistai ir toliau gėrė alų. Kodėl? Juk skaitėte tą viduramžių taisyklę: išgersi vandens – susirgsi. Tai va. Bet jie ten neturėjo nei apynių, nei mielių. Bet šituo klausimu juos išgelbėjo gilės, bet gal užteks apie Ameriką.

Tais laikais atsirado dar vienas geras dalykas ir tam įtakos vėlgi turėjo alus. Tai barai. Galvojate twitteris, facebookas ir skypas buvo pirmieji socialiniai tinklai? Nė velnio. Pirmieji atsirado dar viduramžiais ir jungė juos ne internetas, o alus.

Moderniosios medicinos pamatai pastatyti ant alaus

Alus ir mokslas visuomet ėjo kartu. Viskas prasidėjo 1850 metais. Luji Pasteras išrado pasterizaciją. Tragiška, kad žmonės pasterizacijos pradžią sieja su pienu. Bet iš tikro jis tyrinėjo alų. Jam buvo įdomu, kodėl kartais alus surūgsta. Ir čia jį aplankė nušvitimas. Alus – GYVAS. Su mielių molekulėmis jis atrado kažką smulkesnio. Ir tai buvo bakterijos. Taip jis atrado bakterijas ir nusprendė, kad tai gadina alų. Toliau iškėlė hipotezę/klausimą: ar tai kas sugadina alų ar gali pakenkti žmogui? Ir atsakymas buvo taip. Taip žmonija sužinojo apie mikrobus ir tai susiejo su ligomis, nes ankščiau nežinojo, kas sukelia ligas. Ankščiau buvo galvojama, kad ligas sukelia blogas kvapas arba blogosios dvasios. Kai žinai priežastį, juk galima rasti ir gydymą. Nereikia net ir gydymo, užteko ir to, kad buvo pradėtos plauti rankos. Nes daktarai ankščiau išvalę žaizdą eidavo priimti kūdikio. Kuomet pradėjo plautis rankas, infekcijų sumažėjo drastiškai. Taigi dabar žinote, jei priiminėsite kūdikį, nusiplaukite rankas ir pasakykite ačiū alui.

Šaldytuvas, kondicionierius, ledo arenos, ledai ir organų donorystė – vėl alus

Kuomet su ligomis buvo susitvarkyta, alus turėjo priimti dar vieną iššūkį – karštį. 19 amžiuje karštis gadino mėsą, vaisius ir daržoves. Taip pat karštis buvo ten kur buvo nepakenčiamas klimatas ir daug piktų žmonių. Visų šių problemų sprendimas buvo šaldymo sistemų išradimas. Ir šio išradimo atsiradimui padėkoti turėtume alaus rūšiai – lageriui. Nes jam išvirti reikėjo šalčio. Na tiksliau šalčio reikėjo, kad būtų galima valdyti fermentacijos procesą ir taip išgauti skonį. 150 metų atgal vienintelis būdas atšaldyti buvo panaudojus ledą. Tuomet ledas buvo imamas iš gamtos ir pristatomas į alaus daryklas. Tai toli gražu buvo nuo idealumo. Ledas buvo sunkus ir transportavimas buvo labai brangus. Nepamirštam, kad jis tirpdavo. Tuomet aludariai investavo didelius pinigus į tai, kad būtų išrasti būdai atšaldyti alų be ledo. Ir netruko kol atsirado pirmasis pasaulyje šaldytuvas. Tai leido alų gaminti ištisus metus, nereikėjo laukti žiemos. Taip alus pagelbėjo ir išsprendė didelę problemą – maisto laikymo. Bet jei žiūrėsim dar giliau, organų transplantacijai taip pat reikalingas atšaldymas, už tai taip pat reikėtų padėkoti alui. Na gerai, gal tai ir netinkama įžvalga. Tuomet padėkokite alui, kai Jūsų vaikas valgys ledus.

Ir pagaliau. Modernioji pramonė ir kelionė į kosmosą

21 amžiuje mes gyvenam masinės gamybos laikais. Tam pasitarnauja gamyklos su savo konvejeriais. Ir čia vėlgi visi žmonės pasakytų, kad už konvejerio išradimą turėtume dėkoti Henriui Fordui. Deja jie visi klysta. 1904 buvo paleistas įrenginys, kuris masiškai gamino ne automobilius, o butelius alui. Taigi alus mechanizavo pasaulį.

Paleistos išpilstymo linijos padėjo alui būti pirmu gėrimu pasaulyje. Šiandien jis pirmas žemėje, o jau rytoj jis gali būti pirmas kosmose. Juk kaip būtų smagu sėdėti kokioje raketoje skriejančioje aplink žemę, žiūrėti į ją ir… gurkšnoti alų. Aludaris Jaronas Mitchelas svajoja, kad jo verdamas alus būtų pirmasis pabuvojęs kosmose. O tai padaryti yra gan sunku, nes alus turi būti be “burbuliukų“. Juk atsirūgęs viską paleistum į aplinką, o tai turėtų būti nelabai malonu.

Pabaiga

Visą žmonijos gyvavimo istoriją žmonės žinojo, kad alus yra gerai. Dabar Jūs žinote koks didis jis yra. Visi žinom skirstymą laiko prieš Kristų ir po Kristaus, dabar Jūs žinote skirstymą prieš alų ir po alaus. Prieš alų nieko negalvojantys medžiojo ir valgė. Po alaus žmonės pradėjo dirbti žemę, statyti miestus, susikūrė mokslas. Tai tikrai geresnis laikotarpis. Per tuos 10 tūkstančių metų alus buvo istorijos degalai ir variklis, davęs mums didžiuosius statinius, neįtikėtinus išradimus. Alus ne pakeitė pasaulį, jis jį išgelbėjo.

Į sveikatą.

Parengta naudojantis google ir discovery.

 

 

Reklama

Written by Modestas

2011-02-10 at 23:14

Įrašyta kategorijoj Įdomu

6 atsakymai

Subscribe to comments with RSS.

  1. Skaičiau , kad pats seniausias rastas žmonijos rankraštis yra alaus receptas.

    Kastytis

    2011-02-11 at 11:09

    • Egiptiečių alus buvo mažo alkoholio tūrio, iki 3 ABV….todėl egiptiečiai buvo sveiki, stiprus ir NEPRODUKTYVŪS 🙂

      Dainiuzv

      2011-02-11 at 18:59

  2. Idomios įžvalgos 🙂

    Domas

    2011-02-11 at 18:51

  3. Už tokį straipsnį VTAKT į kalėjimą pasodins garantuotai 🙂

    Ciobiskis

    2011-02-11 at 21:49

  4. Tiesa, šumerai ,berods, paskandindavo alaus bačkoje blogo alaus gamintoją 🙂

    Kastytis

    2011-02-13 at 14:17


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: