Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Virgasas: Sirijoje ir Jordanijoje bambalinio alaus nėra

with 5 comments

Štai taip Virgis šiais metais sutiko Naujus metus

Pažintis su Virginijumi Žaliaduoniu (vieni jį vadina Žaliu, kiti Virgasu) prasidėjo gan senokai, kuomet mes kartu įstojome į alaus atributikos kolekcininkų klubą „Prie bokalo“. Nuo to laiko bendravimas taip ir nenutrūko, o dar daugiau bendrauti tenka paskutiniu metu, nes mus suvedė nemažesnė aistra nei kolekcionavimas – tai krepšinis. Tenka kartu žaisti vienoje komandoje.

Kuomet dar iki naujų, 2011 metų, buvo likę geros dvi savaitės, prie alaus bokalo susirinkę aptarinėjome nesenai pasibaigusias rungtynes. Tuomet kelis kartus vienam ar kitam stalo gale girdėjosi klausimas „Ar žinot kur Virgis išvažiuoja?“. Tądien taip ir neištaikiau progos paklausti kur Virgis išsiruošė. Bet mintis pakalbinti apie egzotišką kelionę neatstojo ir po kelių savaičių susirašinėjimo kviečiu pasiskaityti kelionės įspūdžius.

Sveikas, tai kur gi buvai išvykęs?

Aplankiau Jordaniją ir Sirija.

Kaip kilo idėja nuvykti į tokią šalį?

Idėja kilo labai spontaniškai. Man asmeniškai taip atsitiko pirmą kartą. Nes visada pirmiausia pasvajoju, po to pasvarstau ar yra galimybė, po to planuoju. Visos mano ypatingesnės  kelionės yra „išgimdytos“ su meile 🙂 Nemėgstu važiuoti kažkur pirma nesurinkęs kiek įmanoma daugiau informacijos apie šalį ir apie lankytinus objektus.

Taigi, tiesiog klausantis savo draugų, kurie ruošėsi keliauti į Jordaniją ir Siriją, negalvodamas leptelėjau, kad jei man vietos būtų aš irgi važiuočiau. Su vietomis problemų nebuvo, tad beliko laikytis savo žodžio ir pradėti rinkti informaciją 🙂

Buvo keli variantai iš kurių teko rinktis ar buvo konkreti užgaida ir to tikslo link einama?

Kadangi, kaip minėjau, kelionė atsirado labai netikėtai, tad tai galima vadinti atsitiktine kelione. Tiesą sakant niekada net minčių neturėjau (bent pastaruoju metu) vykti į tokias paslaptingas šalis kaip Jordanija ir tuo labiau Sirija. Gal būt ir dėl to, kad apie šias šalis mes visi turime susidarę visokių stereotipų. Ir, kad nesaugu, ir, kad žmonės pikti, teroristai ir pan. Beje, kuo toliau tuo labiau įsitikinu labai elementarią tiesą – VISUR GYVENA ŽMONĖS! 🙂 T.y., kad jei kažkas neigiamo atsitiks, tai gali atsitikti visur – ir Lietuvoje ir Vokietijoje ir kitame pasaulio gale. Beje, jei truputį nukrypti nuo temos, važiuodamas į Kubą buvau prisiskaitęs įvairių neigiamų atsiliepimų. Šiandien galėčiau pasakyti, kad tai viena iš saugiausių šalių, kur į turistus žiūrima labai palankiai ir netgi labai nuolaidžiai. Kaip rodo įvykiai Afrikoje, tokia padėti gali pasikeisti labai greit. Bet sakau kaip yra dabar.

Kaip vyksta pasiruošimas tokiai kelionei? Prieš kiek laiko reikėtų pradėti planuoti?

Kelionei ruoštis aš asmeniškai skirčiau apie 3-4 mėnesius. Per tiek laiko gali neskubėdamas, daugiausiai interneto pagalba, susirinkti pilną informaciją apie šalį ir sudėlioti maršrutą. Šitai kelionei buvo padaryta rimta išimtis J Bet kelionė dėl to nenukentėjo, nes draugai jau buvo surinkę daug informacijos ir beveik sudėlioję pilną maršrutą.

Bet tiek laiko skirčiau tik tuo atveju, kai jau turi bilietus (jei keliauji lėktuvu) ar jau tikrai aišku, kad vyksti kažkur.

Apskritai aš ruošiuosi kelionei maždaug prieš du metus… Kodėl? Ogi todėl, kad nuolat renku informaciją apie dominančias šalis. T.y. kokiu metų laiku pigiausi skrydžiai, kada prasideda, kada baigiasi HS (hight season), kada vyksta nacionalinės arba vietinės šventės (tada dažnai būna labai įdomu). Pvz.: labai noriu vykti į Meksiką, todėl jau porą metų domiuosi apie galimybes aplankyti šią šalį. Žinoma visos šitos taisyklės negalioja, jei tavęs nevaržo finansiniai klausimai, nusiperki kelialapį turizmo agentūroje su aiškiu maršrutu ir važiuoji.

Vykti į Meksiką buvom suplanavę pernai gruodžio mėnesį, bet dėl informacijos stokos pavėlavom užsakyti bilietus geromis kainomis. Šiandien dienai galiu drąsiai pasakyti kada iš anksto pirkti, kad nepavėluoti ir kada geriausiai keliauti. Ir dar žinau kur tikrai busiu šiais metais gruodžio mėnesį… 🙂

Kaip nusigavote į tas egzotiškas šalis?

Kelionė prasidėjo Vilniuje. Su „Airbaltic“ aviakompanija. Skrydis Vilnius-Ryga-Omanas. Tiesa dėl nepalankių oro sąlygų nepavyko išskristi 25 d. Bet kompanija parūpino bilietus į Kijevą, o iš ten su Jordanijos karališkomis avialinijomis pasiekėme Jordanijos sostinę Amaną. Ten ketinom keliauti išnuomotomis mašinomis, bet dėl vietinio transporto ypatumų šios minties atsisakėme. Labai mažai kur yra kelio skiriamosios juostos, visi važiuoja ten kur kažkoks tarpelis susidaro, visi be perstojo naudoja garsinį signalą, kartais važiuoja kai žalias šviesoforo signalas, kartais kai raudonas, o pėstieji eina ten kur jam reikia pereiti gatvę :). Žodžiu pilna „demokratija“, nuolatinis chaosas. Keliavom daugiausiai su taxi, nors ten taxi ne visiškai toks kokį išsivaizduojame mes. Ten jei  kur tik gatvėje sustoji, tuoj prisistato begalės „taksistų“, kurie ir siūlo savo paslaugas. Kainos ganėtinai priimtinos. Žinoma keliavom ir visuomeniniu transportu. Kainos dar patrauklesnės, bet sugaišti daugiau laiko. O tokiose kelionėse norisi išnaudot visą laiką.

Kokios klimato sąlygos pasitiko?

Jordanijos sostinėje tuo metu buvo apie 12-18 laipsnių šilumos. Sirijoje buvo temperatūra nukritus iki 5 laipsnių šilumos. Kadangi Jordanija turi priėjimą prie dviejų jūrų, tad ten oras ryškiai skyrėsi. Prie Raudonosios kai buvome, tai ten buvo apie 22-25, o jūros vanduo 24 laipsniai šilumos. Prie Negyvosios jūros buvo apie 20 laipsnių ir lauke ir vandenyje.

Jei aš išsiruoščiau ten, ką visų pirma patartum?

Pirmiausia nuo ko aš pradėčiau, tai įsigyčiau Lonely Planet, arba konkurentų knygą apie konkrečią šalį. Žinoma dažniausiai jos būna anglų kalba, bet galima surasti ir rusiškai. T.y. susidaryti „vaizdą“ apie šalį. Žinoma dažniausiai tai būna „sausa“ informacija apie šalį, santvarką, klimatą, keliavimo galimybes ir ypatumus, lankytinas vietas, žemėlapius, apsigyvenimo vietas, įdomiausius maršrutus. Taip pat internete galima visada surasti, ypač rusiškuose saituose, įvairiausių atsiliepimų. Tą, kaip vadinu, sausą informaciją sugretinus su „prieskoniais“ – eilinių keliautojų atsiliepimais, gali susidaryti apypilnį vaizdą apie šalį. Pilnas vaizdas bus kai grįžęs namo atsisėdęs ant sofutės ir įsipylęs alaus dalinsiesi atsiminimais su draugais 🙂 Anksčiau gana skeptiškai žiūrėjau į šią knygą (negaliu nieko pasakyt apie konkurentų leidinius, kadangi neteko patikrinti). Vis ieškojau kur čia išlys viešbučių, restoranų, mašinos nuomotojų ir pan. paslėpta reklama. Po velnių, arba jie gerai „užsimaskavę“ arba tiesiog nepajutau 🙂 Jei parašyta, kad pigu, tai ir bus pigu, jei brangu, tai brangu. Jei parašyta, kad neverta derėtis, tai ir nenuderėsi. Jei parašyta verta nueit  į konkretų restoraną, tai beveik garantuota, kad viskas bus super. Kitas klausimas, kad viskas po truputį keičiasi. Pvz. šioje kelionėje pamatėme, kad nesutampa benzino kainos. Bet pasiklausinėjus vietinių, jie patvirtino cento tikslumu, kas buvo prieš metus. Beje benzino kaina apie 2,5 lito už litrą.

Viešbučiai, restoranai yra susisteminti, jei nori renkiesi biudžetinį variantą, arba vidutinį, arba aukšto lygio. Viskas priklauso nuo finansinių galimybių.

Kokios tai šalys, kuo įdomios?

Jordanija ir Sirija gal ypatingai nesiskiria. Abi musulmoniškos šalys, abi turėjusios didingą praeitį, turinčios gal ne tiek didingą dabartį. Abi daug kariavo ir nelabai seniai. Todėl ganėtinai militarizuotos. Abi turi savo karalių. Ir žinoma ant kiekvieno kampo garbina juos. Kaip kažkada pas mus buvo Leninas 🙂 Iš pirmo žvilgsnio pasirodė Jordanija kiek turtingesnė, vakarietiškesnė, o Sirija labiau agrarinė šalis, labiau rytietiška. Abejose šalyje pilna įvairių lankytinų objektų, kurie datuojami ne šimtais, o tūkstančiais metų. Nemaža dalis jų – tai romėnų imperijos palikimas. Jordanijoje, ypač sostinėje, jau yra modernių prekybos centrų su visais vakarietiškais „brendais“ ir atributais.

Laisviau elgiasi ir moterys, beveik nenešioja galvos apdangalų, ko nepasakysi provincijoje. Tualetuose jau yra ir tualetinis popierius… 🙂 Nes pvz.: Sirijoje, truputį mažesniuose viešbučiuose, pakelės kavinukėse tualetuose paprastai nėra net klozeto. Tik „Očko“ ir ąsotėlis su vandeniu apsiplauti… 🙂 Jordanijoje yra ir vienas iš dabartinių  septynių pasaulio stebuklų – Petros mietas. Neapipasakojamo grožio žmogaus ir gamtos kūrinys. Taip pat Jordano upė ir vieta kur pasak šventojo rašto Šv. Petras pakrikštijo Jėzų. Žinoma, mes vienas kitą irgi „pasikrikštijom“ 🙂  Sirijos sostinėje Damaske pabuvojom ir garsiajame turguje, kuris irgi garsėja savo istorija. Tai vienas seniausių pasaulio miestų, kuriam netoli 4 tūkstančiai metų. Kur ten mūsų istorija su savo vieninteliu tūkstančiu… 🙂 Vienu momentu senamiestyje, kai atsiskyriau nuo savo grupės (beje, ieškodamas kur galima nusipirkti alaus) ir pasiklydau, tai pasijutau kaip Nikulino herojus filme „Briliantinė ranka“ 🙂

Beklaidžiodamas nesibaigiančiomis siauromis gatvelėmis, kurios vienas už kitą panašesnė ir siauresnė, tiesą sakant, buvo kiek nejauku, blaškytis kelių metrų gatvelėse, kur pilna galvas apsigobusių arabų… 🙂 O ir dar tie stereotipai, kad visi arabai – teroristai 🙂

Žodžiu daug ko ten yra pamatyt, ne viską suspėjome. Kas buvę Egipte ar Turkijoje, taip pat panašumų suras.  Antrą kartą gal nevažiuočiau, bet apskritai tai buvo labai įdomu. Nors pvz.: du kolegos į Petrą važiuoja jau trečią kartą ir matomai ne paskutinį. Tas miestas turi kažkokią „įsiurbiamąją“ galią… 🙂

Ne paslaptis, kad tavo kelionės neapsieina be alaus ir su juo susijusios atributikos paieškomis. Kaip sekėsi šį kart?

Kaip žinia, abi šalys yra musulmoniškos, tai su alkoholiu yra tam tikrų suvaržymų. Kaip ir su visa alaus atributika. Nors vėlgi, stereotipiškai manėme, kad bus striuka su alkoholiu. Bet kaip sakoma, upės neužtvenksi, jeigu labai nori visada surasi 🙂

Prekybos centruose alkoholio skyrių apskritai nebūna. Dažniausiai tai parduotuvėlės, kurios parduoda tik alkoholį. Nacionalinis gėrimas žinoma rakija. Dažniausiai būdavo po 5-6 rūšis. Taip ir kitų alkoholio rūšių brendžio, degtinės ar viskio. Kainos visur, išskyrus Jordanijos miestą Ekabą, kuriame yra laisvoji ekonominė zona, didesnės negu pas mus. Alaus kaina svyruoja nuo 2-3 eurų už 0,5l. skardinę arba už butelį. Ekaboje alaus kaina buvo apie 1-1,25 eurų. Sirijoje teko surasti dvi vietinius alus Barada ir Ashark. Barada gal ir neblogas, o Ashark panešėjo į kažkokį rūgštoką alaus gėrimą. Teko dar matyti ir turkiško, bei libanietiško alaus.

Jordanijoje karaliauja dvi pagrindinės alaus rūšys. Tai vietinis Amstel ir libanietiškas Almaza. Dar buvo ir Efes pilsen, Heineken ir vietinis Petra. Tiesa, gerti nelabai malonu, nes viena rūšis buvo 14 laipsnių, kitas – „laitas“ 10 proc. stiprumo. 🙂 Skonis kaip alaus praskiesto alkoholiu. Gėrėm tik dėl skardinių. 🙂 Amstel‘is žinoma lieka Amstel‘iu, skonis toks koks pas mus. O libanietiškam Almaza skirčiau pirmą vietą 🙂

Vienam bare teko surasti ir pilstomą Amstel‘į. Beje, šeimininkai matyt orientuojasi į užsieniečius, nes visi langai ir teritorija aplink tiesiog rėkė, kad  būtent ten pilstomas alus. Kaina žinoma nenuteikė maloniau, kainavo apie 6 eurai. Na, bet „pliusą“ užsidėjom. Alus pilstomas, geras. Ten ir bokalą suradau. Bet buvo europinis Amstel, tai ir nedėjau pastangų parsivežti. Beje, didžiojoje dalyje restoranų ir barų alkoholio nėra – tik arbata ir kaljanas.

Niekur neužsiminiau apie kitokią alaus rūšį. Tai nealkoholinį alų. Jo beveik visose parduotuvėse ir kioskuose pilna. Ir kaina apie eurą už buteliuką arba skardinę. Tiesa, kažin kiek rūšių nėra, gal 5-6. „Bambalinio“ alaus neteko matyt.

Advertisements

Written by Modestas

2011-02-18 at 00:16

Įrašyta kategorijoj Įdomu

Tagged with , ,

5 atsakymai

Subscribe to comments with RSS.

  1. Daugiau tokių įdomių straipsnių! Tai ar atsivežę Virgis kokį arabišką bokalą?

    Kastytis

    2011-02-18 at 13:12

  2. Saunuolis VIRGASAS :)O Modei kaip visada 10 uz straipsniukus!!!

    Vidas Valiunas

    2011-02-19 at 20:01

  3. Virgasas irgi uz tornado losia?

    aleks

    2011-02-21 at 10:23

  4. Beje, kas buve Izraelyje i Sirija greiciausiai neivaziuos 🙂 Reiktu pasa pasikeisti, kad nebutu Izraelio vizos

    virgasas

    2011-02-23 at 16:23


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: