Lauktuvės iš Suomijos, Slovakijos ir… Vilniaus

Kaip smagu gauti kažką lauktuvių. Didelis dėkui Rositai, Linai ir man pačiam 🙂 Vieną buteliuką parsivežiau sau iš Vilniaus ir kas pasakys, kad ne lauktuvės?

Suklainen Tumma Lager 4,7%

Alutis atkeliavęs iš Suomijos, o iš šios šalies alaus dar neteko ragauti, lyginti nėra su kuo. Šalia buvo įpilta į taurę Lokio tamsaus nefiltruoto, tai spalva beveik identiška. Gal kiek tamsesnė pastarojo. Putos, kaip kvapo, beveik nėra. Alus lengvas, skaniai geriasi, gal kiek daugokai angliarūgštės. Tikiuosi Suomijoje yra geresnio, daug geresnio alaus.

.

.

Gemer Stadard 3,1%

Dar vienas slovakiškas silpnas alus, kurį tenka ragauti. Tiesa, tokio silpno ragauti neteko. Jaučiamas nealkoholinio alaus skonis. Spalva gelsva, vandeninga. Jaučiamas lengvas apynių aromatas. Na, tiksliau tas kvapas tik primena apynius. Atrodo, kad alus per daug užgazuotas, bet gurkštelėjus dar nespėjus apie angliarūgštę pagalvoti, ji ima ir dingsta.

.

.

Neuschwansteiner 5,2%

Vilniaus alus ne tik gamina ir pardavinėja alų, bet pradėjo alų ir importuoti. Kituose miestuose, nei Vilnius jų importinio alaus matyti neteko, tad ir pavadinau jį lauktuvėmis. Įdomu buvo kokį alų jie pasirinko, nes plačiau niekur internete žinia apie tai nepasklido. Dažniausiai apie gerą arba bent geresnį alų info karts nuo karto kažkur išlenda, todėl išankstinė nuomonė buvo, kad alus turbūt ne koks. Pardavėjo pasiteiravus, koks tai alus, buvo atsakyta – geras. Į lėkštą atsakymą, sekė toks pats klausimas – kodėl? Nes vokiškas – išgirdau. Daugiau klausinėti nebemačiau prasmės. Pats alus vokiško vardo nepateisino. Be kvapo, putos. Negražios, rudos spalvos. Skonis… toks neišraiškingas, kad jį apibūdinti net žodžių nėra.