Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Sambariai II. Kauno alaus darykla

with 18 comments

Antroji Sambarių diena prasidėjo netoli Kauno alaus firminės parduotuvės. Čia susirinko apie 30 žmonių. Mus pasitiko emmm… pareigų ir ten viso kito nepasakysiu, nenugirdau… Kauno alaus darbuotoja. Kieme trumpai buvom supažindinti su Kauno alaus istorija. Papasakojo, kad darykla įkurta 19 a. viduryje, Aleksandro Bliumentalio. Jis atvyko Caro valdžios paprašytas iš Šveicarijos, nes Kaune nebuvo išvystyta alaus pramonė.  Iš to pačio Caro aludaris išsinuomavo  sklypą ir ten pastatė daryklą. Pradžia daryklos datuojama nuo 1846 metų ir nuo to laiko su pakilimais ir nuosmukiais, bet be pertraukų buvo verdamas alus.

Ant pastato išlikęs užrašas "Ragutis"

Šiame pastate planuojama įrengti restoraną ir muziejų

Gamykla 1922 m. buvo parduota ir pavadinta Ragučio vardu.  Po karo, kuomet įmonės buvo nacionalizuotos, Ragutis ir Raudonoji pašvaistė (dabartinis Volfas Engalman) buvo sujungti į kombinatą ir pavadinti bendru vardu Ragutis. Vėliau kombinatui suskilus Ragučio vardas perėjo didesnei įmonei, o dabartinis Kauno alus pasivadino Žalsvyčio vardu. Ir galų gale nusipirkus įmonę kitiems savininkams, darykla buvo pavadinta Kauno alumi ir dabar šis vardas prigijo, nėra planuojama jo keisti. Daryklos savininkams patinka reprezentuoti Kauną.

Po tokio trumpo supažindinimo su įmonės istorija, buvo pradėta ekskursija. Ekskursija prasidėjo, kaip dažniausiai  būna tokiose ekskursijose,  nuo virimo skyriaus.

Sutapimas ar ne, bet įmonės aprodymas prasidėjo nuo seniausios ir dar nemodernizuotos patalpos. Joje du užmaišymo katilai ir vienas virimo. Čia mums pasako nenuginčijamą tiesą – alus gaminamas iš vandens, salyklo, mielių ir apynių. Taip pat kiek plačiau papasakojama kas kur kaip užmaišoma, na tokie daugiau technologiniai pasipasakojimai. Tiesa, toje patalpoje yra dar ir malūnas, kuriuo sumalamas salyklas. Panaudotas salyklas parduodams ar atiduodamas ūkininkams ar medžiotojams. Vos prabilus apie apynius, pasipylė klausimai kokie iš kur ir kiek naudojama. Po to pasigirdo klausimas kokį kiekį verda vienu kartu, atsakyta buvo, kad 7 tonas. Į kubilą telpa trys virimai. Tad daromi trys virimai, užsipildo kubilas ir prasideda rauginimas. Per parą atliekami 3-4 virimai ir šis skyrius dirba be sustojimo, nes būtent jis yra didžiausias stabdis. Kauno alus galėtų subrandinti, išpilstyti ir taipogi parduoti daugiau savo produkcijos, bet dėl mažos apimties virimo talpų yra kaip yra.

Visa tai kas matosi naudojama limonado gamybai

Iš virimo patalpos perėjome į kiek erdvesnę patalpą, čia pasirodė jau naujoviškesni įrengimai. Prie vadinamojo virpulio, kurio pagalba nusodinami baltymai (baltymų atskyrimas yra vienas iš pagrindinių skirtumų tarp kaimiško alaus ir pramoninio) gimė dar viena diskusija. Buvo pasidomėta kokį vandenį alui virti naudoja. Išgirdome, kad alus naudojamas miesto, vandentiekio. Jis yra filtruojamas ir minkštinamas. Martynas užsiminė apie šaltinį, kurio vandenį kadaise naudojo alui virti. Šaltinio išties būta, tačiau jis užbetonuotas ir dabar planuojama jį atrasti, bet vėlgi, kyla kelios problemos. Atkasti šaltinį viduryje miesto reikalingi leidimai, o kad tas vanduo bus geras ir tinkamas alui garantijų nėra.

Kiekviena rūšis Kauno aluje verdama atskirai. Todėl po kiekvieno virimo daromi praplovimai, kiekvienai rūšiai reikalingos atskiros talpos. Taip sakant, jie ten žaidžia daug ir per mėnesį prižaidžia apie 40 tonų alaus. Mieles (prancūziškas) naudoja vienas ir tas pačias visoms alaus rūšims. Naudoja iki 6 generacijų.

Atviros fermentacijos talpyklos

Toliau buvom atvesti prie atvirų talpyklų. Čia atkeliauja atšaldyta misa, užduodamos mielės ir fermentacija vyksta apie 7 dienas. Vėliau įjungiamas šaldymas, nuotraukose matosi apšalę vamzdžiai, tai va jais ir šaldo 🙂

 

Visose stadijose atliekami tyrimai. Kaip minėjo, labai žiūrimos mielės, nes po kelių generacijų atsiranda pienarūgštės, actarūgštės ir tai stipriai gadina alaus skonį. Tokios mielės arba plaunamos arba imamos naujos.

Vonios kraštai. Čia tam, kad matytumėt iki kur užkyla putos dirbant savo darbą mielėms

Iš atviros fermentacijos patalpos perėjome į uždaros fermentacijos patalpą. Iš esmės procesai tie patys, tik uždaru būdu viskas vyksta greičiau.

Uždaros fermentacijos talpos, taip pat po 24 tonas, kad tilptų trys virimai

Pristatomas salyklas, kuris naudojamas Kauno alui virti

Prie uždarų talpų vėl užgimė diskusija, nes vis atsirasdavo klausimų. Visgi susirinkę čia buvo ir alų verdantys, ir alaus istorija ir kultūra besidomintys. Alaus virimui naudojamas paprastas, karamelinis ir degintas salyklas. Išsitardėme, kad jie Maltosos ir Viking malt klientai 🙂 Buvo naudojamas ir Kupiškio salyklas, tačiau jo išeigos buvo mažesnės ir alaus spalva šviesesnė. Skyrėsi ir skonis, bet nedaug. Tas ne daug į kurią pusę neatskleidė 🙂 Ragautojų ar degustuotojų etato darykloje nėra, ragauja reiškiasi visi 🙂 Tęsiant pokalbį apie skonius, kilo klausimas apie receptūras. Receptūras kuria patys, eksperimentinio bravorėlio nėra, tad bando iškart su dideliais kiekiais. Taip pat paaiškėjo, kad Biržiečių alus verdamas pagal bendrą receptūrą, pagal tokią receptūrą galėjo virti alų visa tarybų sąjunga ir tokios receptūros neužpatentuosi. O etiketėje nurodytas stouts yra paprasčiausia klaida, kuri taip ir velkasi per visą laiką. Tiesa, etiketės yra peržiūrimos, kai kurios atnaujinamos, todėl, galbūt, nebeliks ant etiketės daugiskaitos, o gal pažemaičiavimo? 🙂 Imbieriniam alui imbieras tarkuojamas rankomis ir dedama papildomai ekstrakto.

Nusileidimas į rūsius

 Po dar kelių pokalbių apie žirnius, žodžio “gyvas” vartojimą ir kitų, patraukėme apžiūrėti brandinimo talpų, kurios randasi senuosiuose rūsiuose.

Paruošta dažymui...

...ir jau nudažyta

Rūsiai įkurti nuo pat įmonės įsteigimo. Visas gerumas tų rusių, kad yra palaikoma pastovi, apie 5 laipsnių temperatūra. Tiek žiemą, tiek vasarą.

Apžiūrėję talpas rūsiuose susirinkome prie filtrų, kur alus filtruojamas. Filtruojama kelis kartus per dieną, pagal tai kokie būna užsakymai.

Čia paaiškėjo ir toks įdomus dalykas. Per tą filtrą praeina ir Gyvas alus. Išvadas pasidarykite patys.

Išfiltruotas alus keliauja į išpilstymo linijas. Jų yra dvi, viena stikliniams buteliams, kita plastikiniams.

Na ir galų gale viskas sandėliuojama. Tai štai toks kelias alaus Kauno alaus darykloje. Vaikščiojant po sandėlį ne vienam akis užkliuvo už nematytų etikečių. Kauno alus pilsto tą patį alų (yra pasirinkta viena rūšis) ir klijuoja įvairias etiketes, skirtas arba konkrečiam prekybos tinklui, arba šiaip kažkam.

Viena man buvo keista. Galbūt Ant bangos ar Gryčios alus daugumai nebuvo matytas ir tai visiškai suprantama, bet kai nuostabą kėlė Žaliakalnio alus, buvo kaip jau sakiau keista.

Po ekskursijos mums buvo surengta Kauno alaus degustacija, kurios metu galėjome paragauti Kauno Gyvą šviesų ir tamsų, bei eksperimentinį, be pavadinimo alų. Paėmus butelį be etiketės ir pakėlus prieš lempą, matėsi, kad ten plaukioja kažkas tikrai gyvo. Vėliau kalbantis paaiškėjo tokio alaus niunsai, tokie kaip galiojimo laikas, tebevykstančių procesų butelyje buvimas, temperatūros rėžimas tokiam alui ir t.t. Bet eksperimentuojama ta linkme ir ar išvys šis alus parduotuvės lentynas dar neaišku.

Na aš nebūčiau aš jei tokio alaus buteliuko neparsineščiau namo, ramiam padegustavimui. Ragavau aš jo ir per degustaciją, tada jis neatrodė geras, iš tikro jis neatrodė joks, tik daug putojo ir buvo kažkoks, bet tada buvo viskas po daug įspūdžių turėjusios pirmosios Sambarių dienos ir po ilgo pasivaikščiojimo po Kauno alaus daryklą. Šį kart taurėje šaldytuve gerokai pastovėjęs alus. Alus puikios tamsintai geltonos spalvos. Vis dar puikiai putoja, puta smulki, galėtų galbūt ilgiau laikytis. Kvapas taip pat malonus, o tai Kauno alui didelis pliusas. Skonis pilnas, pilnai užpildo burną. Jis minkštas, salsvokas, prašosi daugiau kartumo. Vienu metu net atrodė, kad jis saldus, norėjosi sakyt, kad jaučiasi medus, kitu gurkšniu jau galėjau ginčytis dėl pretenzijų į braškių uogienę. Tad paragavimo naujiena bus verta. Bet patarčiau nusipirkti iškart du butelaičius. Vieną paragauti iškart, o kitam leisti pabūti šaldytuve bent pora savaičių ir tuomet įvertinti jį dar kartą.

P.S. Kauno alų verda moterys.

P.P.S. Vienas iš Kauno alaus akcininkų belgas.

Advertisements

Written by Modestas

2011-11-02 at 10:17

18 atsakymai

Subscribe to comments with RSS.

  1. Labai gerai, kad pradokumentavai Modestai, pasirodo ne viską buvau išgirdęs per didelį žmonių kiekį.

    Moteris, ne darbo dieną atėjusi pravesti mums ekskursijos, buvo laboratorijos vadovė Dalia Kuprienė.

    “Eksperimentinis” alus iš tiesų yra daromas pagal tą pačią receptūrą kaip “Gyvas”, tik jis nefiltruojamas (ir nepasterizuojamas) – tad jis iš tiesų yra (bus) pats “gyviausias”.

    Tuo tarpu “Gyvo” filtravimas irgi įdomi tema. Priklausomai nuo filtro tankumo, jis gali išfiltruoti ir mieles, bet esu skaitęs, kad naudojami ir retesni filtrai, kurie palieka (bent dalį) mielių, o išfiltruoja kitas medžiagas (gal ir baltymų daleles?). Kita įdomi tema būtų pasigilinti, ar nuo mielių išfiltruotas alus turėtų vadintis “gyvu.” Aš sakyčiau, kad neturėtų.

    ramtyns

    2011-11-02 at 10:59

    • Na kiek aš paskutiniu metu esu aplankęs alaus daryklų, tai galiu pasakyti, kad tas filtras kurį matėm Kauno aluje buvo pats didžiausias kokį teko matyti. Per ji filtruojant jau ten nieko tikrai nelieka. Beja, Dalia, toliau tęsiant pokalbį apie filtravimą, kaip ir pasiteisino, kad Gyvas alus neužkaitinamas. Reiškiasi Gyvas tėra nepasterizuotas, bet filtruotas kaip turi būti.

      Modestas

      2011-11-02 at 11:12

      • Modestai, ar tu kalbi apie filtro fizinį dydį, ar apie tinklo akučių dydį?:) Nes fizinis dydis nebūtinai turi ką bendro su filtro tankumu. Todėl skubotų išvadų daryti negalime, bet galime tiksliai paklaust apie filtro tankumą.

        Pvz. škotų darykla Brew Dog naudoja retesnį filtrą, kuris išfiltruoja tik dalį mielių.

        ramtyns

        2011-11-02 at 11:15

  2. Beje, čia dar platesnis Sambarių fotoreportažas iš Tikro Alaus flickr srauto: http://www.flickr.com/photos/tikrasalus/sets/72157627752807211/with/6237285927/

    ramtyns

    2011-11-02 at 11:00

  3. Na, taip, kalbant apie tą filtrą, reikėtų sakyti, kad jis našiausias kokį esu matęs. O dėl akučių dydžio… Juk nestovi ten atskiras filtras Gyvam alui, reiškiasi eina Gyvas, kaip ir koks Kauno šviesusis

    Modestas

    2011-11-02 at 11:19

    • Prie to pačio, man vienas draugas vieną kartą skype’nio pokalbio metu paklausė: kas ten pas jus su tuo nefiltruotu darosi. Čia (Anglijoje) kaip tik reklamos eina, kad alus filtruotas tris kartus ir tai eina kaip didžiausias alaus pliusas

      Modestas

      2011-11-02 at 11:21

      • Taip, esu buvęs Anglijoje, ten didžiausi pliusai: filtruotas, pasterizuotas, lageris, šaltas kaip ledas. Manau viskas aišku:) Bet jei pasidomėtum Real Ale judėjimu, ten visai kiti reikalai.

        ramtyns

        2011-11-02 at 12:20

    • Kaip tik pamenu, kad lab. vedėja minėjo, jog filtrus jie labai dažnai keičia – galų gale filtruojant jie dar ir užsiteršia. Kitaip tariant apie ką mes šnekam yra tik filtravimo įrenginys, o ar jame keičiami filtrai, ir jei taip, kokio retumo – tai kitas klausimas. Kita vertus, jei jie skirtingai filtruotų, manau tikrai būtų apie tai nepraleidę progos paminėt, tad aš labiau linkstu tikėti ta pačia versija kaip ir tu.

      ramtyns

      2011-11-02 at 12:22

  4. O kas blogai filtravime? Man asmeniškai “nefiltruoti” lagerai tai iš viso atrodo kaip kokia tecnologinė nelaimė, lyg darykloje sugedus kažkokiai sistemai pripylė pusgaminio. Tiesa, yra keletas alaus rūšių, kuriose pripažįstu drumstumą. O dėl “gyvo” tai nesukčiau sau galvos, kam patinka duot vardą Gyvas, kam Kunigaikščių, kam Jovarų – jokių skoninių savybių ar kokybiškumo tas nenusako ir palikim techninį reglamentą ramybėje 🙂 Nusibos vadint gyvu, pavadins kosminiu. O tie iš narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės vienarekšmiškai persistengė interpretuodami žodžius.

    rad

    2011-11-04 at 10:24

    • Filtravime nieko nei blogo nei gero. Nefiltruotas nebūtinai reiškia smarkiai drumstas, kaip kaimietiški alūs. “Gyvas” yra tradicinis terminas, žymintis, kad alus dar gyvena – o tą “gyvenimą” jame sukelia ne kas kitas kaip mielės. Todėl “gyvas” ne tas pats kaip “Kunigaikščių”, nes daugiau žymėtų technologinę detalę, kuri gali būti pliusas arba minusas skirtingam pirkėjui.

      ramtyns

      2011-11-04 at 10:36

      • Anais laikais, dar prie caro Brežnevo, buvo tokie aparatai, elektros srove darantys gyvą ir negyvą vandenį. Gal ir dabar kas tokius daro. Jei gerai pamenu, “negyvas” buvo rūgštinis, “gyvas” – šarminis. Abu jie, sako, buvo naudingi, negyvas, tarkim, greitino žaizdų gijimą, dezinfekavo. Gyvas, sako, buvo sveikas gert pačiam ir augalams laistyti 🙂 Gal kas iš aludarių toki vandenį panaudos savo alui išvirti? =] kaip tada vadinsim? Tik, kad, bjaurybė, labai daug elektros naudoja tas aparatas.

        rad

        2011-11-05 at 11:13

  5. vieno baro savininko (Anglijoje) paklausiau,kas tas Gyvas-jis atsake,tai tas ,kurio negalima isinesti namo ir gerti kita diena )) Kai jam papasakojau,kad Lt. yra pilstyklos,kur galima aluti pirkti isinesimui-labai nustebo ir pagyre tokia sistema. Nustebo,kad Lt. alus parduodamas ir plastikineje taroje(nors nesistebi,kad Uk sidras parduodamas ir plastikineje taroje).
    Griztant prie straipsnio-saunus,informatyvus..ir gyvas)).
    Laukiu nauju kelioniu i alaus sali.

    Kastytis

    2011-11-06 at 13:47

  6. Nieko keisto, kad filtruojamas, juk gyvas tai yra nepasterizuotas alus. Filtravimas yra kita alaus ypatybe. Gali butu gyvas(nepasterizuotas) filtruotas ir gali buti gyvas(nepasterizuotas)nefiltruotas.

    master

    2011-11-09 at 21:25

    • Čia darai prielaidą, kad “gyvas” yra sinonimas žodžiui “nepasterizuotas”. Bet tai ne viskas. Jei filtras labai smulkus, jis išfiltruoja mieles, kurie ir yra esminė alaus “gyvybė”. Kokiom prielaidom remdamasis, tokį alų vistiek vadintum “gyvu”?

      ramtyns

      2011-11-15 at 13:20

  7. “Na aš nebūčiau aš jei tokio alaus buteliuko neparsineščiau namo, ramiam padegustavimui.” – čia kai nieks nematė taip 😉

    POP

    2011-11-11 at 21:28

  8. Malonu, kad domitės “Kauno alaus'” technologija. Norėčiau pastebėti, kad “gyvas”alus specialiai filtruojamas nedidelio našumo filtru, kuris išsaugo jo “gyvumą”. Šis filtras yra šalia didžiojo kizelgūrinio. Juo filtruojamas tik “gyvas” alus.

    Jūratė

    2011-11-24 at 09:49

    • Am… Taip, toje patalpoje buvo du filtrai, bet mus vedžiojusi moteris teigė, kad kitas filtras naudojamas steriliam filtravimui

      Modestas

      2011-12-05 at 01:29

      • Midestai, logiska butu, kad tas kizelgurinis ir yra ‘sterilus’, t.y. isfiltruoja mieles visiskai.

        Jurate, aciu uz idomia informacija, jus gal dirbate Kauno aluje? Koks procentas mieliu lieka po retesnio filtravimo, ir ka jis apskritai filtruoja?

        ramtyns

        2011-12-05 at 13:22


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: