Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Alaus daryklos Brūveris imbierinio alaus serija

with 6 comments

Kartu su Jumis norėčiau grįžti mėnesį atgal. Tuomet, gruodžio 10 d. sporto mėgėjui prie televizoriaus buvo tikra šventė. Pasakoti apie El Clasico, manau, neverta. Prisimenu kaip gerai buvo jau pirmomis minutėmis, ne taip linksma buvo po to 🙂 Tačiau nepaisant ilgai lauktų futbolo rungtynių, tą vakarą galėjau mėgautis ir dar vienu sporto įvykiu, kurį taip pat rodė televizoriatorius. Tai buvo Didžiosios Britanijos snookerio čempionato finalas. Susitiko du jaunosios kartos atstovai ir žaisdami labai aukšto lygio ir intensyvų snookerį padovanojo man dar vieną puikų reginį. Tą vakarą neprašoviau iš anksto pasirūpinęs geru alumi. Nesugalvojau geresnės progos paragauti visą seriją latviško imbierinio alaus, kaip jau minėti du sporto renginiai ir jų vėpsojimas prie televizoriaus.

Kuomet pokštelėjo Ingver Gaišais 4,7% kamštelis ir alus iš butelio bėgo į taurę, K.Benzema mušė pirmą įvartį. Žiūrint pakartojimą ir plačiai besišypsant, taurėje jau teliuskavo tamsiai gintarinės spalvos, pasidengęs smulkia ir tiršta puta, alus. Šis alus ragavosi labai skaniai. Iškart supratau, kad visi ragaujami alūs bus saldoki, nes imbieras tai suteikia. Bet be saldumo ir imbiero žnaibymosi, aluje užteko ir salyklo ir apynio aromato. Alus skonio turi daug, jis gan gerai sumaišytas, pilnas, ilgai liekantis. Bendras įspūdis liko labai geras, prisiminsiu šį alų kaip lengvai besigeriantį, bet pilną skonio.

Prieš ilgąją pertrauką, kuomet jau nebebuvo taip smagu, atsidariau Ingver Sarkanais 5,4%. Kiek rašo internetas ir patys gamintojai, alus pagamintas su specialiais apyniais salyklais, kurie ir sukuria raudoną spalvą. Taurėje alus žiūrisi maloniai, gal dėl savo tokios netradicinės spalvos. Man jį geriant pasirodė labai panašus skonis, kaip ir raudonosios arbatos kurią geriu namuose. Gal čia spalva tokį prieskonį turi? 🙂 Vėl gi, imbieras davė savo saldumo ir išskirtinio prieskonio, tačiau pats alus, lyginant su prieš tai ragautu ir aplamai bendram kontekste pasirodė silpnokas. Silpnokas savo skoniu, nes jis per minkštas, išplaukęs ir jo per mažai. Bet pervertus viską į kitą pusę,  tas skonis įdomus.

Baiginėjantis futbolui ir vis dažniau perjunginėjant kanalą per kurį rodė snookerį, kambaryje pakvipo vyšniomis. Tas pats gamintojas skelbia, kad apynių kiekis šiame aluje sumažintas, o pats alus pagamintas Sarkanais alaus pagrindu. Kalbu jau apie Ingver Kiršu 5,5%. Vyšnios šitame aluje lenda iš visur ir per visur, kaip kartumas lenda angliškame aluje. Gurkšnis po gurkšnio sunkiai kažką pavyko išgaudyti šiame aluje. Tik sausumas, kuris lieka geriant vyšnių kompotą yra ir čia. Sunkiai ir tas pats imbieras čia rado vietos, vis jį nustelbdavo vyšnios. Greitai šio alaus taurė pas mane ištuštėjo, nes šalia sėdėjusi moteris vis kartojo koks jis skanus po kiekvieno gurkšnio iš mano taurės.

Kuomet jau gan plačiai išsidrėbęs sofoje pakėliau taurė Ingver Melnais 7% artėjo lemiami finaliniai snookerio roundai. Buvo gerokai po vidurnakčio, o per taurėje esantį alų sunkiai prasiskverbė kaitrinės lemputės šviesa. Taip, alus iš ties tamsus, jau toks tamsus, kad net juodas. Putoja irgi gražiai ir taurėje visas tas derinys žiūrisi puikiai. Stiprumo, kuris virstų alkoholio skoniu aluje, nesijautė. Ragaujant norėjosi iš šio alaus daugiau. Taip, jis tamsus kaip naktis, taip, jis imbierinis ir imbieras jaučiasi, taip, jis tamsus dar kartą ir jaučiasi tamsiame aluje būdingas duonos, razinų, truputis šokolado, deginto salyklo skonis, bet visa tai kažkaip ne taip suplakta. Kažko trūksta, o gal kažko per daug. Prisiminus pirmojo ragauto alaus gaivumą, lengvumą ir skonio pilnumą, šis sėdasi po medžiu ir ilsisi pavėsyje.

Apibendrinant visos rūšys įdomios ir vertos paragavimo. Nė viena neužkliuvo kaip netinkama ar gadinanti vakarą kurio laukta bent mėnesį tai tikrai. Visas alaus rūšis norėjosi pabaigti iki galo ir išieškoti. Taip pat visos buvo labai skirtingos ir viena nuo kitos stipriai skyrėsi, kas degustaciją pavertė dar įdomesne.

Reklama

Written by Modestas

2012-01-13 at 20:03

6 atsakymai

Subscribe to comments with RSS.

  1. Kaip retkarčiais praverdantis alų, suabejojau pasakymu, kad Sarkanais alui raudonumą duoda apyniai. Gal netyčia suklydai, turėdamas omeny salyklą? Būtent tamsoki karameliniai arba Miuncheno salyklai šiam alui galėjo suteikti tokią spalvą.

    Beje, kur įsigijai šio alaus?:)

    Prieš keletą metų aptikus šiuos alus Rygoje, man jie padarė puikų įspūdį. Galbūt per tą laiką priragavau per daug gero alaus, ir išlepau, galbūt ėmiau labiau vertinti natūralius salyklo/apynių skonius, bet šiandien Brūveris produkcija man tokio įspūdžio nebedaro. Nors šiaip kokybiškas, neblogas alus.

    ramtyns

    2012-01-14 at 12:25

    • Taip, klaida. Jau pataisiau.

      Įsigijau labai geroj krautuvėlėj, Daukšos g. 29-9, Kaune. Rekomendavo man jį labai graži pardavėja, negalėjau atsispirti jos rekomendacijoms 🙂

      Šis alus nėra toks, kurį vadinčiau perdėm geru, bet jis skiriasi nuo kitų. O šiais laikais būti kažkuo išskirtiniu jau yra didelis privalumas.

      Modestas

      2012-01-14 at 14:36

      • Aa tai užsivežėt ir pas save. Klaipėdiečiams arčiau bus Brūverio produkcijos rast Špunkos parduotuvėje “Sinjorų rojaus“ prekyvietėje.

        Gal dar ką nors iš latvių užsivežei?

        ramtyns

        2012-01-14 at 17:35

  2. Na, kad nėra daugiau ką vežtis. Buvo tas pats BIO, Baltalus, kiti skoniai, bet, kad patys importuotojai jo nebeturi, nėra iš kur ir mums paimti

    Modestas

    2012-01-14 at 18:02


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: