Medžiojant alų vienu šūvių nušauti du zuikiai
Nemažai internetuose rašo apie tai, kad alaus naujienų Lietuvoje mažai arba jų visai nėra. Ypač dabar, kai orai atšalo. Bet man pačiam tų naujienų tiek, kad jų visų nespėju ne tik, kad paragauti, bet ir aprašyti. Vieną dieną teko lankytis Vilniuje. Visgi ten naujienos pasklinda pirmiausiai. Ir ne dėl to, kad ten žmonių daugiau gyvena, alaus entuziastų ir mėgstančių eksperimentuoti daugiau. Ir net gi ne dėl to, kad ten žmonės sąlyginai daugiau uždirba. Tiesiog paprastas dalykas, Vilniuje su logistika mažieji aludariai išsisprendę problemas ir nėra sunku pristatyti naują alaus rūšį į reikiamus taškus.
Vienas iš tokių taškų, alinė Leičiai. Kas gerai, kad šalia yra ir Bambalynė. Tad ir pilstomo ir butelinio alaus naujienas, jei tokių yra, galima rasti vienoje vietoje. Tikras alus pranešė apie savo virtą alų ir būtent tos naujienos vedamas nuėjau tądien į minėtą aludę. Kadangi alus buvo stipriai limituotas, kiek bijojau, kad jo neberasiu, bet į mano klausimą: ar turit?,- barmenas atsakė: turim (jaučiu kažką suvėliau su skyrybos ženklais, na, bet kitaip nesugalvojau).
Liuks, sėdam, ragausim 🙂
Kas gerai Leičiuose tai, kad gali užsisakyti 0,2l. Paragavimui. Bet jei žvilgtelėsite į nuotrauką, pamatysite, kad degustacinė taurė labai jau iškreipia alaus vaizdą.
Pats viržinio alaus jau esu ragavęs ir apie tai trumpai parašęs. Nors tai buvo dar 2010 m. vasarą, visgi atmintyje puikiai išliko stiprus žolinis aromatas ir skonis. O skaitant pirmuosius atsiliepimus apie šį alų internetuose buvo gan keista, kad vienas iš apibūdinimų buvo, jog alus lengvas, net vandeningas. Kilo man klausimų, kaip taip jau čia gali būti, kad panaudojus konkretų augalą, kuris nepasižymi lengvu aromatu, gali gautis vos ne neišraiškingas lengvas alus. Dar kartą įsitikinau, kad reikia paragauti pačiam.
Alus taurėje nešvarus, bet tai jam netrukdo gerai atrodyti. Tamstelėjusi, į raudonumą pasidavusi spalva mano akiai tinka. Puta netgi labai padori, tvarkingai laikėsi, po pirmų gurkšnių net pasiliko ant taurės kraštų. Kvape jaučiamas žolinis nestiprus kvapas. Kaip ir rašydamas apie škotiškąjį jojo draugą, taip ir dabar pasakysiu, kad ar tai viržis pasakyti negaliu, nes jo pačio man neteko nei uosti, nei ragauti. Skonis švelnus, labai puikiai subalansuotas. Uch kaip man patinka tokie alūs, kuriuose niekas negroja pirmu smuiku. Visi skoniai gražiai persipina ir viename gurkšnyje gali ištraukti žolinį prieskonį, kitam kartumo, trečiam salstelėjusį prieskonį. Tiesa, saldumas yra ir kvape. Visas iki tol internetų suformuotas skeptiškas požiūris paragavus šio alaus išgaravo ir teko užsisakyti dar, šį kartą jau 0,5l taurę. Jei pasididinsite nuotrauką, pastebėsite, kad Leičiuose alaus įpilti negailima. Tik atnešus skaidrią taurę pastebėjau, kad alaus išvaizda kiek kitokia, nei atrodė ragaujant iš mažesnės taurės. Tad aprašant įspūdis apie išvaizdą suplaktas iš abiejų taurių.
Tai puikus bandymas kažkuo nustebinti, kažką duoti naujo alaus rinkoje. Bet man darosi įdomu. Šis ir vasarvydžio nakties alus pasirodė ir buvo paragauti. Bet Tikras alus rašo, jog buvo ir:
- 2011 m. vasaris – “Inkaras” – Ordinary Bitter, kurį išvirėme viename vakarų Lietuvos bravore
- 2012 m. sausis – “Saulbrols” – Special Bitter
Įdomu kur šie buvo ir kodėl apie juos niekas negirdėjo?
Dar viena naujiena, kurią pavyko sumedžioti Leičiuose, tai Dundulio Smakas. Aludėje pavadintas kukurūzniku. Tai šviesus alus, pagardintas kukurūzais. Alaus puta silpna, vos dengianti alaus paviršių taurėje. Kvape beveik nieko. Alus tamstelėjusios gelsvos spalvos. Visiškai skaidrus. Pradžioje gurkšnio alus tuščias, beskonis, vėliau atsiranda bukas saldumas, kuris man aluje netinka. Ir viską užbaigia karstelėjimas, kuris sėda ant gomurio. Kartu čia pasirodo ir alkoholio šiltumas, nors, atrodo, alus ir nėra iš stipriųjų.
Modesto blogas apie kolekcijas ir alų 
Modestai, ačiū už apžvalgą. Išties, panašu, kad gyvi eliai yra lepūs, tad ir šio alaus skoniai skyrėsi, priklausomai nuo to, kiek laiko jam buvo leista pastovėti atvežus į baro sandėlį, kokioje temperatūroje jis buvo patiektas ir pan.
“Inkaras“ ir “Saulbrolis“ buvo eksperimentiniai alūs, kurie mums atrodė dar tobulintini, todėl neiškeliavo toliau savo kiemo.
O viržių rekomenduoju nuvažiuot kitą vasarą akis paganyt ir pauostyt kur nors į šilojus, tai nuostabus ir gražiai žydintis augalas, beje Lietuvoje vertinamas ir kaip švelni vaistažolė.
ramtyns
2012-11-06 at 13:33
Šiuo metu Viržinis jau buteliuose ir tik laukia etikečių. Panašu, kad per tą laiką jis dar labiau subrendo, pasak ragavusių, jis dar labiau pagerėjo. Laukiu savo bandinio, kad įvertint.
ramtyns
2012-11-07 at 11:24
Pakomentuok apie logistika truputi, ar mazieji aludariai samdo kokia firma ar sandeli ir jie isvezioja po barus? Vaizdziai tariant kokia logistika turetu buti Kaune ar Siauliuose, kad butu taip pat operatyviai pristatomas alus?
justas
2012-11-15 at 03:58
labai konkrečiai aš nepakomentuosiu. Smulkmenų nežinau, bet yra maždaug taip. Į Vilnių alų iš mažiukų surenka ir atveža žmogus, automobilis ar kaip bepavadinsi. Jis ir išmėto viską po taškus. Plius kai kurie vežasi patys. O Kaune visi vežasi kas kaip sugalvoja, iš kiekvieno aludario atskirai.
Modestas
2012-11-15 at 10:09
Suratau. O kuris variantas logistiskai butu optimalesnis, ar toks kaip paminetas, ar toks, kad butu sandelys tarkim Kaune ir maziukai ten pastoviai atveza po nemazai savo alaus, o pats sandelys paskirsto po barus, baras paskambina ir sandelys (jei turi) atveza, As pats turiu sandeli, todel galeciau uzsiimti, tik galvoju ar cia butu paklausi paslauga ir ar galima kazka uzdirbti.
justas
2012-11-16 at 02:43
Aš į klausimą klausimu atsakysiu. Ką tu prisandeliuosi, jei galiojimas nuo 2 sav. iki mėnesio?
Modestas
2012-11-16 at 11:34
Bepogu spėlioti, čia reiktų pasidaryt normalų rinkos tyrimą, apklaust barus, susidaryt nuomonę, tada verslo planelį ir pirmyn. Pati mintis apie tokią sandėliavimo/distribucijos paslaugą skamba tikrai neblogai ir logiškai.
ramtyns
2012-11-21 at 11:40