Kauno alaus naujienos
Kauno alus pradėjo eiti kitų aludarių pramintu taku. Panašumų tiek daug, kad tai paprasčiausiai galima vadinti kopijavimu. Nors, kita vertus, dėl tokio išsireiškimo gali kitas ir įsižeisti. Kalbu aš apie Seno Kauno alų, kuris prekyboje jau gerus du mėnesius. Į 0,33l. buteliukus išpilstytas alus norom nenorom primena Rinkuškių Proginio ir Vilniaus alaus visą seriją pardavinėjamą tokioje pačioje taroje. Vilniaus alus netgi turi seriją panašiu pavadinimu ir pavadinę savo alų Senuoju Vilniumi. Tai būtent iš čia tos asociacijos ir pretenzijos į kopijavimą.
Kauno alus savo Seno Kauno alų dar pavadinęs ir klasikiniu. Taip pat alus yra šviesus ir tamsus, kurie yra vienodo 5% “svorio“. Bendras įspūdis pavarčius buteliuką rankoje ne pats geriausias. Etiketė nesižiūri, o kaip padaryti geriau nekyla minčių. Įdomu ir tai, kad kamšteliai uždėti paprasti, standartiniai karūniniai, nors atkimšus puikiai matosi jog buteliai yra pritaikyti užsukamiems kamščiams. Gal technologiškai ten jie ir nesiskiria, na bet vistiek tai kliūna.
Ar tai kitas alus nei Kauno šviesusis ir Kauno tamsusis sunku pasakyti. Palyginimui turėjau tik tamsaus. Lyginus Vilniaus alų, paslėpta po skirtinga tara ir skirtinga etiketę, galėjai iškart pasakyti, kad tai identiškas alus. Čia lyg kažkas skyrėsi, bet tik niuansai, todėl teiginiui, kad tai skirtingas alus, tokių skirtumų neužtenka. O jei konkrečiai apie patį alų, tai kaip ir sakiau, jis beveik nesiskiria nuo jau senokai rinkoje esančio Kauno šviesaus ir Kauno tamsaus, kurie ragauti išragauti ir visiems skonis yra pažįstamas. Tai lengvai geriamas alus, kuris turi neblogą skonį, bet tai priklauso ir nuo partijos, iš kurios butelaitį prasikimšote.
Kita naujiena, tai sodrusis juodasis Burmistro alus 7%. Internetuose pasirodžius nuomonei apie šį alų, daugelis ėmė spėlioti ar tai ne tas pats Kauno alaus Porteris. Aš ėmiau ir palyginau ir vėl likau neapsisprendęs. Iš vienos pusės abu alūs taurėje elgėsi skirtingai. Burmistras putojo gražiau, intensyviau. Spalva taurėje Burmistro atrodė tamsesnė. Bet skonio prasme didelių skirtumų atrasti nepavyko. Alaus galiojimo žymoje ant Burmistro buvo nurodyta, kad galioja iki 03.28, Porterio – 03.27. Tad pasakyti iš kur atsirado tie išvaizdos skirtumai, pasakyti sunku, nes ragaujant alus turi daug daugiau panašumų, nei skirtumų. Jei kalbėti apie patį pateikimą, alus parduotuvės lentynoje išsiskiria. Bet kai jis atsiduria rankoje, matosi, kad etiketė padaryta pigiai. Ji graži, tvarkinga, bet ta popieriaus kokybė neduoda vaizdui pilnumo. Taip ir atrodo, kad daryta ir nedadaryta.
Apibendrinant, išvaizda pasikeitusi stipriai, bet dėl ko? Kam reikia sukišti savo populiariausias (?) alaus rūšis į naujus butelius (jei tai tikrai tos pačios rūšys)? Vėlgi, atrodo, kad rūpinamasi ne kas yra butelyje, o kaip tas butelis atrodo…
Su Kauno kai kuriais tai man kyla klausimas, nes šiuo metu yra:
Kauno šviesus, Kauno tamsus, Gyvas šviesus, Gyvas tamsus, Žaliakalnio šviesus, Žaliakalnio tamsus ir dar prisidėjo Senojo Kauno abu. Visi jie 5% ir didelių skirtumų nelabai pastebiu.
Dėl 0.33 taros, tai labai gerai. Gal ir daugiau atsiras Lietuvoje nebijančių pilti į tokius butelius, nes kartais tai patogesnis variantas.
Burmistro etiketė galbūt ir nėra labai gera (tiek popierius, tiek dizainas), bet bent jau bandoma ieškoti kažko kito, o ne “skyde“ per vidurį įrašytas pavadinimas.
vap
2013-01-16 at 14:25
Būtent, visai buvau pamiršęs apie tavo minėtas alaus rūšis. “Ant popieriaus“ jos lyg ir skirtingos, o kaip yra iš tikro tai galėtų, bet tikrai nenorėtų, pasakyti aludario atstovai 🙂
Modestas
2013-01-16 at 14:53
Gyvas ir Zaliakalnio yra tas pats, tik Gyvas jei teisingai pamenu, buvo darytas Maksimai. Maksima reikalavo, kad tokiu pavadinimu butu tik pas juos parduodama, todel Kauno alus paleido ji kitu pavadinimu, kad galetu prekiauti kitose vietose. Is patikimu saltiniu:)
ramtyns
2013-01-16 at 16:30
ramtyns, aš pats ir papasakojau tau tą istoriją apie Maximą ir Kauno alų. Sutartis yra pusės litro stikliniame butelyje esamam alui. Todėl Gyvas litrais ir prieš naujus dvilitriais buvo pardavinėjamas be apribojimų. Taip pat ir Gyvo pavadinimas eina kartu su pilstomu jų alumi.
O apie jų vienodumus ir visa kita aš rašiau jau ne vieną kartą:
https://mgkolekcija.wordpress.com/2010/10/05/kauno-tamsusis-alus-ir-dar-net-gyvas/
https://mgkolekcija.wordpress.com/2010/10/13/dar-karta-apie-gyvus/
https://mgkolekcija.wordpress.com/2011/05/17/atsakymas/
Modestas
2013-01-16 at 20:08
Paskaičius tekstą ir komentarus, tos improvizacijos butelio išorės tema atrodo neskaniai.
Gal tas giminingumas su ex Raudonąja pašvaiste kaltas:)))?
Naujasis Volfo direktorius neseniai rėžė tiesiai šviesiai: “Alus – smarkiai žmogaus emocijų veikiamas produktas. Kitaip tariant, alaus skonis yra ne ant liežuvio, bet vartotojo sąmonėje. Todėl šiame versle labai svarbus įvaizdis ir tai, kiek klientas patikės tavo, o ne konkurento istorija“ (http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/interviu/alaus-daryklos-volfas-engelman-generalinis-direktorius-marius-horbacauskas-priverciau-patiketi-tada-ir-pasiseke-599-281829).
kazys
2013-01-17 at 09:28
kas liecia etikete tai cia specialiai padaryta ant tokio tipo sendinto popieriaus.ant tokio pooieriaus spausdinamas ir Senojo vilniaus alus.teko matyti ir daniska,lenkiska.estiska alu su ant tokio pat popieriaus,juk Vilkmerges etiketes irgi ant tokio pacio popieriaus.
tribuna
2013-01-17 at 09:40
Tikiuosi tu žinai tiksliai apie tai ką rašai ir jei esi teisus, tuomet kažkas kitas kaltas, kad etiketė nesižiūri. Nes blogų atsiliepimų apie tavo minimą Vilkmergę ir jos etiketę bei bendrą išvaizdą aš negirdėjau. Priešingai, visi giria, ko nepasakysi apie Burmistrą.
Modestas
2013-01-17 at 11:04
Modestai, negirdejai prastu atsiliepimu apie Vilkmerges alu? Tik duok proga, tuoj prastai atsiliepsiu:)
ramtyns
2013-01-17 at 11:52
Kalbant apie burmistro alų nelabai matosi tas sendintas popierius. Sakykime Senojo Vilniaus etiketė šviesi, tai kažkie išryškėja. Tuo tarpu burmistro tik plonas popierius.
vap
2013-01-17 at 12:34
Apie prekinę išvaizdą negirdėjau
Modestas
2013-01-17 at 12:08
Ar cia ne BIRZIECIU paskystintas? Toks man ispudis susidare paragavus
Ciobiskis
2013-01-18 at 23:54
tai va, kad nežinau. Aš lyginau žiūrėdamas į laipsnius, bet vėliau internetuose pasirodė lyginimai su Biržiečių. Šiaip Biržiečiai buvo 8%, po įstatymo pasidarė 7,5%, o jei šitas panašesnis į Biržiečius ir yra 7%, tai kaip tada su Kauno alaus šukių “Mes jums neskiedžiame“ gaunasi?
Modestas
2013-01-19 at 01:10
Ciobiskis
2013-01-19 at 23:02
Ne siaip as buvau Kauno Aluje, tai tikrai ten nera jokiu high gravity masinu anei beer streamu tikrai neskiedzia jie nes neimanoma ten. bet mano itarimas salyklo struktura tai birzietis tas burmistras 🙂
Ciobiskis
2013-01-19 at 23:05
Tam, kad pagaminti alų, panašų į kitą bet silpnesnį, visai nereikia skiesti, užtenka pamodifikuoti receptūrą. Akivaizdu, kad čia Kauno alaus stipresnio alaus pritaikymas naujiems įstatymams – deja, fantazijos tikriems naujiems receptams neužteko.
ramtyns
2013-01-20 at 08:06
Prie “Kauno alaus“ įvarovės dar pridėkit Lakajos šviesų ir jei neklystu tamsų (Čia tie patys tik “ Lakajos“ parduotuvių tinklui daryti). Daugumos mažų ir didesnių alaus daryklų perėjimas nuo 8 prie 7,5 proc. yra tik popierinis – kadangi įstatymas ledižia alui nuo oficialios receptūros turėti nuokrypį po1 proc. macnumo į vieną ar į kitą pusę, tai buvo keičiamos tik etiketės – alus nesikeitė. O dėl “Kauno alaus“ dizaino – tai truputi liūdna, vis kažkokia “nedadielka“. O už tą atsukamą butelį darykla dar ir depozitą rašo 🙂 Nors nemačiau, kad kas supirkinėtų – taip sakant dar vienas būdas sutaupyti 4,75 cento nuo butelio 😀
Alaus kolonėlė
2013-01-22 at 15:46
Dabar alus pervadintas i SAVAS Kaunas. Galbut del to, kad kazkas pareiske pretenzijas i SENAS?
anti_nelegalu_invazija
2016-06-26 at 17:17