Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Gurmaniškas susitikimas su Donatu Dabrovolsku „Švyturio Tradicinės kolekcijos“ bare

with 7 comments

IMG_5267Šio įrašo pavadinimas nucopypastintas iš elektroninio laiško, kurį gavau visai prieš pat Aludarių taurę. Jame buvo kvietimas “neįpareigojančiai paskanauti įdomių ir masinių švenčių metu nedažnų patiekalų“. Tad iš kart po Aludarių taurės pėstute nukulniavau iki pat Katedros aikštės, kur netoliese ir buvo įsikūręs Švyturio baras. Priėjau prie lyg ir iš matymo matyto žmogaus, kuris kaip spėjau turėjo būti Donatas. Pasisveikinau, pasakiau slaptažodį ir buvau pakviestas prie stalo. Aš susitikau su Donatu 20 val. vakaro, o blogeriai buvo kviečiami 18 val. Buvo įdomu ar daug blogerių atsišaukė į kvietimą. Praktiškai visi – atsakė Donatas. Bandžiau aš internetuose ieškoti atsiliepimų, kas būdinga jei blogerius pakviečia kažkur, tačiau rasti nelabai ką pavyko. Galbūt todėl, kad paieškoje nelabai išradingai suvedžiau raktažodžius, galbūt dar ir dėl to, kad kulinarinių blogų nelabai seku.

Prie stalo mums atnešė penkis patiekalus ir penkias rūšis Švyturio alaus. Donatas užklausė manęs kokia Švyturio alaus rūšis man labiausiai patinka. Nė nemirktelėdamas atsakiau, kad Baltas. Toliau mūsų pokalbis pasikreipė link to, kad aš užklausiau kaip jis reaguoja į visus tuos neigiamus atsiliepimus apie Švyturį. Kad Švyturys toks ir anoks, milteliai ir visa kita visuomenės neigiama nuomonė. Jis atsakė, kad tarp aludarių dabar yra tas pats kas buvo prieš kažkiek laiko su virtuvės šefais. Buvo susiskaldymas, visi buvo kas sau, daug apkalbų, nesveikos konkurencijos ir panašių dalykų. Viskas pasikeitė, kai jie susivienijo ir ėmė siekti bendrų tikslų. Tuomet po truputį pakeitė nuomonę apie save ir galėjo nuveikti daug daugiau nei po vieną. Loti galima, bet turime nepamiršti, kad aludaris nori, kad alaus mėgėjas gertų gerą alų, rinktųsi jo verdamą alų ir daro viską, kad taip būtų. Jei mažasis aludaris išaugtų iki didelio jis taptų toks pats blogas. Taip jau yra.

Visas pokalbis vienaip ar kitaip pasisukdavo link maisto. Aš dar bandžiau klausinėti apie tai, kad Švyturys galbūt dėl to susilaukia tiek daug kritikos, kad yra didžiausias ir matomiausias. Donatas su tuo nesutiko. Jis teigė, kad jie sugalvojo kalbėti apie alaus ir maisto derinimą dėl to, kad visų pirma gali tai daryti. Jie turi tam resursų. Mes nematome tame didelio blogio, jei pasakome, kad kepta duona su sūriu ir česnaku prie Balto alaus yra blogai. Aplamai, tai blogiausia kas gali būti. Ir mes norime į tai atkreipti dėmesį ir bandyti pasiūlyti alternatyvas. Miesto švenčių metu visur vyrauja ta pati kepta duona, dešrelės, kopūstai ir bulvės. Viskas. Norisi kažko kito, norisi, kad žmogus atkreiptų dėmesį ką valgo ir geria ir kaip tai tarpusavyje gali derėti.

Donatas degustaciją pasiūlo pradėti ne nuo mano mėgstamo Balto, bet nuo švelnesnių skonių. Tai kiauliena su citrusiniais vaisiais ir rozmarino padažu. Prie jos dar pateikiama šparaginių pupelių. Visa tai reikėtų užgerti MemelBrau alumi. MemelBrau turi tris salyklus ir šis maisto derinukas išryškina juos. Savo ruožtu alus turėtų išryškinti kiaulienos švelnumą, pabrėžti rozmarino aromatą.

Kol aš ragavau pirmąjį patiekalą Donatas papasakojo, kad virtuvės šefu dirba 16 metų. Pastarąjį patiekalą sukūrė tokį koks yra tik be šparaginių pupelių ir tuomet atrodė, kad kažko trūko, o kuomet pridėjo šparagus, patiekalas atrodė išbaigtas, nes šparagai, rozmarinas ir apelsinas labai puikiai derėjo tarpusavyje. Paklausus kiek jau laiko dirba su Švyturiu, atsakė, kad apie tris metus. Pirmiausia ėjome kitu keliu. Siūlėme vakarienes, degustacijas, paskaitas. Paskui pamatėme, kad tai gali būti įdomu ir plačiai auditorijai ir pradėjome siūlyti visa tai plačiau. O į klausimą kas ką susirado, ar Švyturys jį, ar jis – Švyturį, kiek abejodamas Donatas atsakė, kad visgi Švyturys jį. Ir pridūrė, kad jis pats labai mėgsta alų, domėjosi jo skoniais ir taip jau susidėliojo.

Sekantis patiekalas jau buvo derinamas su Švyturio Ekstra. Ekstra derinama su ispaniško stiliaus vištiena, kuri yra aštriai gaivi. O alus, su savo salyklišku saldumu nuplauna tą aštrumą ir tas aštrumas tampa šiltas ir ne toks intensyvus. Visam derinyje yra žaidžiama su saldumu ir aštrumu. Visų patiekalo bendras vardiklis yra saldumas. Alyvuogė saldi, paprika saldi, pupelė saldi. Ir yra įmaišyta aštrumo, kurį Ekstra padaro švelniu.

Tai ką derinome su Old Port Ale man buvo mistika. Škotiškas juodasis pudingas man buvo kažkas naujo ir neįprasto. Tokio maisto mano racione paprasčiausiai nėra. Pats alus turi mažiau angliarūgštės, karamelinį salyklą ir švelnus pudingas puikiai tarnauja skonio balansui. Skonis yra labai švelnus, subtilus. Man pasirodė, kad maistas pasiūlytas prie šio alaus savo skoniu stipresnis, išraiškingesnis nei pats alus. Donatas atsakė, kad maistas skoniu galbūt ne stipresnis, bet kiek kitoks. Pagal pasaulines rekomendacijas mes deriname maistą su alumi taip, kad vienas kitą papildytų ir paryškintų. Atrodytų kaip galima derinti tai kas saldu su tai kas taip pat saldu, bet taip yra. Vienas kitą gėrimas ir maistas papildo, o ne konkuruoja. Kitas dalykas į kurį kreipiame dėmesį, tai pašalinių skonių užmaskavimas. Kaip pavyzdys mūsų derintas Ekstra su aštriu patiekalu. Alus užmaskavo aštrumą ir pavertė jį pranašumu, o ne trūkumu. Visą laiką turime žinoti, ką norime paslėpti, ką išryškinti.

IMG_5268Atėjo laikas ir Baltam. Su šiuo alumi buvo pateikta žuvis, kuri savo skoniu man buvo neįsimintina, per daug švelni ir nuosaiki. Norėjosi prie Balto kažko truputį daugiau. Čia alus, pagal Donato pasakojimą, turėjo pabrėžti baltos žuvies mėsos švelnumą. Ragaujant žuvį išgirdau klausimą ir į savo pusę. Donatui buvo įdomu, kieno šalininkas aš esu – mažųjų ar didžiųjų. Atsakiau, kad aš neskirstau tokiu būdu alaus. Jei tai geras alus, kuris man tinka ir patinka, man jokio skirtumo kur ir kieno jis išvirtas. Juk negali sakyti, kad geras alus, vien dėl to, kad jis mažojo aludario. Lygiai taip pat negali sakyti, kad alus blogas, jei ant jo etiketės yra didžiojo alaus pavadinimas. Palietėme ir alaus sezoniškumą ir kokio alaus norisi, o tuo pačiu ir kokį alų geriau siūlyti svečiui karštą vasaros dieną ar šaltą žiemos vakarą. Pačio Donato mėgstamas vasaros derinys tai baltas alus, gerai atšaldytas ir braškės arba melionas. Nebandžiau, nežinau, bet man nuskambėjo labai ekstremaliai. Mano reakciją pamatęs Donatas užbėgo už akių mano kokiams nors kvailam komentarui ir tarstelėjo, kad tai paprasčiausia neįprasta, bet tai nėra utopija. Paprasčiausia reikia turėti omenyje, kad mes derindami maistą su gėrimais visų pirma deriname ne skambius maisto ar gėrimo pavadinimus, o skonius.

Atėjo laikas paskutiniajam alui, tai Baltijos ir prie jo derinamai jautienai. Jautiena mano mėgstamiausia mėsa ir buvo daug įdomiau koks bus jos skonis, nei kaip ji derės su alumi. Nes Baltijos alus iš Švyturio serijos man atrodo silpnokas. Jautiena buvo pateikta su barbekiu padažu, morkomis ir slyvomis. Ragaujant paskutinį patiekalą prakalbome apie prieskonius ir jų naudojimą, svarbą visame šitame reikale. Ir čia jau galėjo būti pokalbis be pabaigos. Donatas įžvelgė vieną didelę Lietuvos virtuvės ydą. Prieskoniai naudojami tokie, kokius turime. O turime dažniausiai kokius tris prieskonių mišinius namuose ir druskos su pipirais ir tai dažniausiai būna viskas. Va iš tų prieskonių ir gaminami visi patiekalai, o kuomet marinuojame mėsą pasikepti ant grotelių pilame visko po truputį arba tai kas liko.

Manęs ragaujant vis klausė kaip skonis, ar patinka. O aš atsakinėdavau vis taip pat, kad skanu. Nes buvo išties skanu. Gal tik kiek Baltijos strimelės nuvylė. Pats Donatas neklaustas pakomentavo, kad jis pats yra dalyvavęs daugybėje degustacijų įvairiose pasaulio šalyse ir pats prisipažįsta, kad žmonės skirtingai suvokia skonį ir kas jam yra skanu ar neskanu. Todėl tai taip pat priklauso ir nuo pačio žmogaus ar jis pasitiki šefu, pasitiki ką jis sako apie vieną ar kitą derinį. Mes visą maistą su savo patirtimi ir pasaulinėmis rekomendacijomis pateikiame taip kaip reikia, pasakojame apie derinius taip kaip mes tai įsivaizduojame ir paliekame pačiam žmogui spręsti jam tai patinka ar ne. Čia man pasidarė įdomu ką Donatas daro, kaip pavyzdžiui į degustaciją ateina priešiškai nusiteikęs žmogus, atsisėda, atsilošia kėdėje ir su mintimi, rodykit ką čia jau tokio turite, prasėdi ar prareplikuoja visą degustaciją. Visų pirma jis palinksėjo galva, kad tokių tikrai būna ir, kad su tokiais nieko nepadarysi. Jei jis atėjo priešiškai nusiteikęs, jis toks ir išeis. Galime su tokiu žmogumi diskutuoti, kas ir kodėl jam nepatinka, kalbėti apie skonius ir ką mes norime tokiais deriniais parodyti, bet dažniausiai tai atsimuša kaip į sieną ir nieko čia nepadarysi, viskas priklauso nuo požiūrio. Be to jei žmogus neatskiria tarkim elementaraus dalyko kas yra saldus, saldesnis ir saldžiausias, tai jam jau ir nebėra toliau ką pasakoti ir yra labai sunku diskutuoti.

Baigus ragauti visus patiekalus klausiu apie sūrius. Jo tądien visai nebuvo ir buvo įdomu ką Donatas mano apie vien tik alaus ir sūrio derinimą. Man buvo atsakyta, kad tai nepaprastai įdomus dalykas ir, kad tokie derinimai buvo vykdomi Vyno dienose. To renginio metu buvo derinamas alus ir sūris, bei buvo bendradarbiaujama su Vilkyškių pienine. Renginio metu buvo parinkta ir lietuviško ir užsienietiško sūrio. Turėjo apie 14 rūšių sūrių, 6 rūšis alaus ir buvo labai įdomu. Bet lietuviškas standartas yra medžiotojų sūris prie bet kokios rūšies alaus. Na taip yra. Bet jau atsiranda žmonių kurie supranta, kad galima derinti kitokį sūrį prie alaus. Mes tęsime bendradarbiavimą su Vilkyškių pienine šiuo klausimu. Kiek žinau netrukus turėtų pasirodyti telefonams skirta programėlė, kuri padės derinti atitinkamas sūrio rūšis su alumi.

Donatas paprašė įvardinti savo favoritą iš ragautų derinių. Tokio nebuvo. Viskas buvo labai skirtinga. Jei būtų penki patiekalai su tarkim Ekstra alumi ir iš jų reikėtų išrinkti geriausią, būtų lengviau. Dabar tai praktiškai neįmanoma. Bendrai žiūrint visi pateikti patiekalai buvo geri, nenuobodūs, išsiskyrė. Viena žinau tikrai, šparaginės pupelės mano virtuvėje tikrai atsiras. Labai jau universalus dalykas.

Degustacija baigėsi senokai, bet mes toliau stovėjome ir šnekėjomės. Palietėm mišraines, majonezą, miestų švenčių maistą, dar kartą tuos pačius sūrius, kur jų galima Lietuvoje nusipirkti, patiekalų kūrimą, Donato karjerą, mėgstamiausias alaus rūšis.

Dar keli pastebėjimai. Visą laiką bendraujant su Donatu jautėsi toks miksas. Pačio žmogaus noras papasakoti kažkiek daugiau, bet niekada nepamirštant kam atstovauja ir kas jis toks yra. Patiekalų apibūdinimai dažnai pasibaigdavo ne pasakojimu kas yra lėkštėje, o išmoktu taisyklingu tekstu. Tai visiškai suprantama, aš ėjau savo malonumui, žmogus dirbo savo darbą ir visai atvirų ar savos nuomonės apraiškų tikėtis buvo naivu. Kitą vertus per klausimus, bendravimą buvo galima išgauti ir tikrosios jo nuomonės. Viena smulkmena, kuri labai man kliuvo, o kitam gal būtų buvusi visai nereikšminga, tai ta, kad prie stalo mums patiekalus atnešė ant padėklo, o alų ant kito padėklo. Su tais padėklais viską ir paliko. Stovi, ragauji Baltijos strimeles su prancūziška duonele, o jautiesi kaip mokyklos valgykloje apsikrovęs padėklais. Dar reikėtų įvertinti, kad buvo šeštadienis, aštunta valanda vakaro. Renginys ir pats Donatas ten buvo nuo penktadienio, o prieš kelias valandas viską tą patį pasakojo kitiems blogeriams. Su manim buvo bendraujama be jokio nuovargio apraiškų, susierzinimo dėl klausimų ir kitų dalykų kurie dažnai būna kuomet renginys nemokamas. Šiuo atveju jis pasirodė tikrai profesionaliai.

Visas tekstas ir Donato teiginiai nėra šimtu procentu tokie patys kokie nuskambėjo iš jo lūpų. Tai yra laisvos formos pasakojimas ir neieškokite kabliukų kur jų nėra. Daugelis jo išsakytų minčių dar perėjo per mano interpretavimus. O visai pabaigai noriu parašyti kaip rašo daugelis man nesuprantamo populiarumo sulaukiantys kulinariniai blogai:

Skanaus!

Reklama

Written by Modestas

2013-05-29 at 13:34

Įrašyta kategorijoj Aš ten buvau, Barai, Mugės

Tagged with ,

7 atsakymai

Subscribe to comments with RSS.

  1. Dėl tų mažųjų ir didžiųjų, tai kai kurie labai didelį kompleksą jaučia. O jei dar atsakai, kad išvis retai kada geri Lietuvoj gamintą alų, tai akys ant kaktos iššoka.
    Tą programėlę, alaus ir sūrio derinimo, bandžiau Vyno dienose šiais metais. Tiesa, bandžiau sūrį priderint prie vyno, tai buvo tikrai įdomu.

    Paulius

    2013-05-30 at 13:28

  2. O apie alų kodėl nieko taip ir neparašyta?

    Mantas

    2013-05-30 at 19:11

  3. super Mode,
    pats pernai viena vakara irgi turejau lengva proga pabendrauti su Donatu.
    man patiko maistas ir pateikimas ir bendravimas
    Svyturys gi turi nuo azko kazkaip pradeti ir kur gali isskirti ir aplinkiniu
    labai teisingas kelais 🙂

    aleks

    2013-05-31 at 08:58

  4. Kaip tik apie Švyturio ekstra labai norėčiau parašyti.. Neseniai vykusiame Kauno dienų renginyje, šalia pilies esančioje palapinėje, nusipirkau pilstomo gyvo alaus, nepamenu kokio ten smulkaus Panevėžio aludario.. Skaniai sau išgėriau, na bet taupymo sumetimais i žmonos rankinuką buvau įmetęs Švyturio Extra alaus skardinę. Įsipyliau į tą patį puodelį – tai pradžioj paskanavęs norėjau lauk išpilt, bet pagalvojau, kad deivė Žemyna tikrai supyks už tokią prastą auką ir susiraukęs šiaip ne taip išgėriau..

    Ramūnas

    2013-06-01 at 14:27

    • Palieku šį komentarą prisiminimui, nors po šiuo įrašu buvo labai daug panašių komentarų, kuriuos paprasčiausiai tryniau lauk

      Modestas

      2013-06-05 at 10:30

  5. Šitas maisto ir ŠUA produkcijos derinimas ne kas kita kaip jų reklama. Ponas Donatas jei rimtai užsiimtų maisto ir alaus derinimu tuomet turėtų neapsiriboti viso labo 4 iomis vieno gamintojo alaus rūšimis. Pati idėja derinti maistą su alumi yra gera, bet kad vienintelė ŠUA alaus rūšis kurią galima gerti iš parduotuvės yra Baltas. Ekstra kartais gal ir nieko būna tik pilstomas baruose. O šiuo atveju kad derinti maistą tai tą maistą jau reik pačiam pasiruošti namie, o alų iš parduotuvės pirkti. kokia prasmė derinti gerą maistą su prastos kokybės alumi? Taip kad nekyla noras ir bandyti tai derinti kai supranti kad už viso šito slypi tik ŠUA reklamą, kurią dar platina ir blogo autorius lyg ŠUA jos mažai būtų.

    masiulis

    2013-06-06 at 15:34


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: