Kauno alaus Kvietinis tamsusis

Dar visai neseniai gan plačiai buvo aptarinėjamas interviu su Kauno alaus direktore. Visiems arba daugumai, kurie reiškė savo nuomonę, kliuvo Kauno alaus reklamos nebuvimas, sustabarėjęs mąstymas ir kiti dalykai. Skaičiau aš straipsnį, skaičiau komentarus ir pagalvojau, kad išties komunikacijos trūksta. Ir puikus to pavyzdys Kvietinis tamsusis alus 5,0%. 

Šį alų pirmą kartą užmačiau vienam Kauno kioske dar spalio viduryje. Bet straipsnyje, kuris publikuotas lapkričio 15d., direktorė pasakoja, kad dar tik ruošiasi jį virti. O visai neseniai teko matyti internetuose komentarą, kad jau yra kažkur prekyboje. Taip ir plinta žinia, lėtai lėtai, bet plinta.

Kas tai per alus? Tamsusis. Aš galvoju, kad toks pavadinimas ar tiksliau, žodis, naudojamas specialiai tam, kad tokie kaip aš, pamatę ant etiketės žodį Tamsus, pultų kabinėtis prie alaus tamsumo. Alus tikrai nėra labai tamsus, raustelėjusios rudos spalvos. Alaus spalva išties graži. Puta laikosi trumpai, gan tiršta ir pilant smagiai uždengia alų. Kvapas švarus, jame beveik nieko nėra. Ir vėl pagalvoju, kad kaip giliai įlindęs tas pamazgų buvęs kvapas, kad jo Kauno aluje vis dar ieškau. Sutikite, dar visai neseniai, prieš keturis, penkis metus jų alus turėjo tą savo įsimenančią savybę. Skonis labai švelnus, tuščias ir vandeningas. Poskonyje taip pat nieko nelieka. Pirma net pagalvojau, kad taip jau kažkaip ne taip čia viskas su tuo alumi. Tačiau po kiek laiko, tiksliau po trečio, ketvirto gurkšnio pradėjo lysti iš burnos pakampių apynio kartumas. Toks vėluojantis poskonis pasitaikė man pirmą kartą. Tas kartumas dar kiek paintensyvėjo ir vėliau liko vis toks pats. Ir nereikėtų jo lyginti su kitais tamsiais kvietiniais (dunkelweisen), kurie parduodami Lietuvoje ir yra atvežtiniai. Reikėtų jį vertinti kaip Kauno alaus produktą ir tam kontekste jis toks pats geras, kaip ir toks pats blogas.

O dėl Kauno alaus politikos, kuria jie vadovaujasi, taip pat nereikėtų piktintis. Jie vistiek darys taip, kaip jiems reikia. Ten dirba, matyt, tokio sukirpimo žmonės ir mūsų mažų bendruomenių ar blogų reiškiami nepasitenkinimai iki jų nenueis. Vien tai, kad jie metai iš metų vis dar rašo Stouts. Kad ant užsukamų buteliukų deda paprastus karūninius kamščius. Kad perka lenkiškus vienkartinius BBH tipo butelius, nes visi didieji pasigamino savo reljefinius, ir puikiausiai juos įliejo į lietuvišką depozito sistemą (ką padaryti Vilniaus alui nepavyko), tik parodo, kad jie nemes takelio dėl tako.