Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Vilkmergės jauno derliaus ir Vilkmergės porteris

with 2 comments

vilkmerges

Vilkmergės alaus darykla laikosi tradicijų ir antrus metus iš eilės pristato Jauno derliaus 6% alų. Na tas jauno derliaus tai kaip čia pasakius. Kiek teko matyti dokumentikos apie alų, tai jauno derliaus alus yra maksimum per 12 val. nuskinti apynių spurgai dedami į verdamą alų ir tada jau ten viskas būna super duper ir labai vertinama. Savo ruožtu Vilkmergė skelbėsi, kad supirks iš visų, kurie tik pateiks, apynius ir dės juos į alų. Matyt, taip ir padarė. Iš kur tos abejonės? Iš pernai metų pasklidusių gandų, kad pernai prieš virdami pirmąją partiją Jauno derliaus alaus, Vilkmergės aludariai visus apynius nusipirko iš visiems gerai žinomo Obelevičiaus, kuris augina apynius Kauno botanikos sode. Iš tiesų su pavadinimu ir pasakojimu aludariai tikrai nemeluoja, šiųmetis derlius ir visa kita, bet kaip aš suprantu kelios ar keliolika apynių rūšių buvo sumestos į vieną katilą. Nes man nesitiki, kad Lietuvoje yra toks apynynas (jei iš vis toks reikalas aplamai yra) kuris galėtų patenkinti vienos rūšies apynių poreikį, kad ir tam vienam virimui. Kaip visada, tai tik spėliojimai.

Koks alus gavosi šiais metais? Sunkus. Spalva jo graži, puta graži, etiketė graži, butelis visai pasaka, bet. Alus labai sunkiai geriasi, jame atrodo niekas nesubalansuota, atrodo, kad jis stiprus, nors alkoholio nesijaučia, nori karstelėti, bet kažkaip priblėsusiai.

vilkmerges porterisDar viena Vilkmergės aludarių naujiena, tai limituotos partijos Porteris 6%. Vilkmergė kaip visada laikosi tradicijų ir išleidžia stipresnį alų. Na porteriui tai nemaišo. Tamsios spalvos, puikiai putojantis alus nuteikia optimistiškai. Ragauju ir norisi spjauti atgal. Bet tai, galbūt, tik mano tokia reakcija. Ir tuoj paaiškinsiu kodėl. Aš asmeniškai negaliu pakęsti kuomet aluje jaučiamas, stipriai jaučiamas, degintas salyklas. Su juo sužaisti galima labai gerai, yra pavyzdžių ir ne vienas, bet jei jis dominuoja, man įsijungia atmetimo reakcija, nes vietoj kavos, šokolado ir visų kitų gerų dalykų, jaučiu tik šleikštulį keliantį rūgštumą. Šiame aluje sakyti, kad dominuoja, gal nereikėtų, bet stipriai jaučiamas perdėtas deginto salyklo skonis, kuris ne papildo, nesuteikia kažką papildomo alui, o tik maišo lysdamas ir į skonį ir į poskonį.

Tik pasirodžius Vilkmergės alui, viskas žadėjo būti gerai ir daug žadančiai. Tačiau dabar darosi aišku, kad nueita labai stipriai konservatyviu keliu. Aš gyriau ankstesniuose įrašuose apie Vilkmergę jos butelius, išvaizdą, saikingas, kokybiškas etiketes ir bendrą solidų įvaizdį. Bet, žinot kas gavosi dabar? Aš pamenu, kuomet, dar tik pradėjęs studentauti ėjau į vieną egzaminą apsivilkęs kostiumą, baltais marškiniais, pasirišęs kaklaraištį. Tačiau, žinių į tą egzaminą atsinešiau labai mažai. Man dėstytojas nevyniodamas tiesiai šviesiai pasakė, kad taip apsirengęs aš geriau į klubą kokį nueičiau, o ne čia pasakas pasakočiau. Taip ir su Vilkmerge, kuomet išorė yra kelis kartus geresnė už turinį, ta išorė pradeda atrodyti kvailai.

Advertisements

Written by Modestas

2013-12-16 at 02:11

2 atsakymai

Subscribe to comments with RSS.

  1. Gera apžvalga, man ypač patiko istorija apie kostiumą. Taikliai pasakyta.

    Aš taip pat gan nusivylęs likau apynių derliaus alumi – ir ne dėl to kad tai nėra tikras derliaus alus pagal apibrėžimą, o todėl, kad aludariai matomai surinkę mažesnį kiekį apynių, nesiryžo pakoreguoti recepto, kad jame sumažėtų karamelinių salyklų procentinė dalis. Rezultate turime per saldų, sunkiai vartojamą alų, kuriame visai nesijaučia minėti apyniai.

    Kas dėl naudojamų apynių rūšių, tai nors ir būtų smagu matyti alų su vienais apyniais, bet nematau nieko blogo, kad audariai juos maišo – pasirinkimo jie neturi. Lietuvoje man žinomas didesnis apinynas yra privatus, priklauso senam aludariui J. Simonaičiui, jame bene pora šimtų apynio krūmų (pas K. Obelevičių mačiau tik keliolika). Tačiau Julius, šis puikus alaus meistras, apynius augina savo alui, o ne pardavimui.

    Savo blogposte pasakojau apie matytą alaus daryklą Vokietijoje, kuri prie savo vartų pasisodino keliasdešimt kilmingų apynių specialiam sezoniniam alui. Visa Frankonija (Šiaurės Bravarija) laukia, kada ši darykla išleis savo smagiai karstelėjusį sezoninį lagerį. Teko malonumas ir man jo paragauti. Neabejoju kad kažkuri Lietuvos darykla anksčiau ar vėliau nukopijuos šį puikų pavyzdį.

    Dėkui ir už užuominą apie Vilkmergės porterį – nors pačiam ir nepatiko, bet mane suintrigavai. Degintų/skrudintų salyklų yra dešimtys rūšių, viskas priklauso, kaip tai panaudota.

    ramtyns

    2013-12-18 at 10:25

    • galiu pasakiti kiek teko ragauti tamsiu alu tai vilkmerges tatsusis irdabar atsirades porteris man asmeniskai labai patinka ir yra geros kokybes,, aisku jei kam teko gerti gynnesi arba kilkeni tai lietuviskas alus parktiskainenusiliaidzia skoniu,,,

      renata

      2014-03-02 at 17:45


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: