Alus su idėja

Tinklaraščio tikrasalus.lt  vėliavnešys ramtyns visus gero alaus gerbėjus ir savo draugus buvo sugalvojęs labai savitai pasveikinti su didžiosiomis šventėmis. Gaila, kad aplinkybių mišrainė taip sukrito, kad visiškai taip, kaip buvo suplanuota visko atlikti nepavyko. Aš kalbu apie išskirtinį, labai mažos partijos alų – Jungle Bells Red IPA 5,7%. Visą istoriją apie šį alų buvo galima sekti jau minėtame tinklaraštyje:

– pirmas pranešimas, kad jau yra ir kas kaip kur: http://goo.gl/EKwdct

– apie tai, kad skubėti reikia lėtai ir kitus kaprizus: http://goo.gl/4YOisy

– apie tai, kad jau galima imti ir ragauti: http://goo.gl/qZkkNH

 Skaičiau aš pats tuos įrašus ir vis spėliojau ar atkeliaus tas alus iki Kauno ar ne? Kad neaplenks Vilniaus, buvau tikras. Kad pasieks Klaipėdą, taip pat abejonių nekilo, labai jau ten daug sąsajų ramtyns turi. Liko jo paragavimui ir Molėtuose, kur jis buvo ir išvirtas. Nors, tiesa pasakius, pasirodė, gan keista, kad galėjo būti ir kitaip. Apie Kauną ir šį alų teko pasiskaityti gan nemažai. Kad jo jau yra, kad vis dar nėra, kad jau nebėra. Žinutės viena kitai prieštaravo, tad teko pačiam važiuoti ir žiūrėti kas ten kaip. Prisipažinsiu, laikas tam dalykui buvo labai netinkamas. Darbe vyko tarptautinis renginys ir šio alaus medžioti važiavau po antros dienos praleistos jame. Norėjosi tik kristi į lovą. Tačiau gandai, kad alus Vilniuje ir Klaipėdoje buvo išgertas per vakarą, kad jo išvirta tik 210 litrų privertė prasukti pro Laisvės alėją ir joje įsikūrusį  Alaus Kultūra & delicatessen ÖL. Ar jo yra klausti nereikėjo, nes ant durų puikavosi plakatas, kviečiantis paragauti. Po kelias minutes vykusių derybų dėl leidimo fotografuoti, alus buvo pripiltas į taurę. Už ją buvau paprašytas susimokėti 8,5 lito. Dėl foto kokybės atsiprašau, buvo tamsu, visi žiūrėjo kaip į durnių, o ir pats jau nebelabai mačiau ką fotkinau. Nuovargis darė savo.

Prisėdau prie staliuko, pasistačiau taurę neragautos, nematytos raudonos IPA’os ir galvojau, kokius linkėjimus čia man perduos ramtyns kelionių atgarsiai. Vertinti pradėjau standartiškai. Jei jau pavadinime yra žodis red, tai ir alus turi būti raudonas. Nes juk jei parašo juodas, tai ir ieškai juodai juodo. Prieblanda bare tiksliai įvertinti neleido, bet raudonumo tikrai buvo. Tas raudonumas toks ališkas, gražus. Patalpa buvo gan šilta, taurę iškart padengė rasa ir man kilo įtarimas, jog alus turbūt bus peršaldytas. Pirmi gurkšniai tai patvirtino. Gomurį persmelkė visų pirma šaltis, o tik paskui skonis. Bet koks gali būti šalčio užmuštų receptorių atpažintas skonis? Norėjosi pasėdėti kiek ilgėliau, palaukti, kad nors kiek pašiltų. Kantrybės užteko, kol perskaičiau kalėdinį meniu, kabantį man šone virš galvos. Atėjo laikas antram ragavimo raundui. Viskas kiek pasitaisė į gerąją pusę. Alus neužmuša apyniais, bet jų netrūksta. Pamaniau, kad būsiu pakankamai sąžiningas, jei šį alų lyginsiu su Dundulio IPA. Vien todėl, kad tai, jei nesuklysiu, vienintelė IPA verdama Lietuvoje ir prieinama kiekvienam. Kita vertus, gal tai ir neteisinga, dėl jų negiminingumo. Na, bet IPA yra IPA ir… aj, ką aš čia teisinuosi. Taigi, Dundulio IPA savo kartumą augino su kiekvienu gurkšniu. Ši IPA daug nuosaikesnė, švelnesnė, prie jos priprantama, bet vis vien norisi dar. Lendant giliau, turi šis alus šiek tiek vaisiškumo, šiek tiek žoliškumo. Baigus taurę, paskutinė mintis buvo, kad norėjosi iš šio alaus šiek tiek tvirtesnio kūno, truputį daugiau balanso, išraiškos. Bet atsistojus, užsirišus šaliką pagalvojau, kad gėriau raudoną alų, kokio čia man rimtumo bereikia. Gavau kruopelytę džiunglių ir galiu ramus grįžti į kasdieninę rutiną.