Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Jo Didenybė – Dundulis

with 24 comments

dundulio grynas dounkelis balamuc

Šią nuotrauką pasirinkau ne veltui. Kad papasakoti, kas yra dabar, norisi grįžti atgal ir papasakoti kas buvo ne dabar. O grįžti reikėtų į gūdžius 2011 metus. Į jų pačią pradžią. Arba dar toliau, į 2010 metų pabaigą. Taip, daugiau nei trys metai atgal. Kokie laikai tada buvo? Tuomet buvo Varniukų alaus karaliavimo laikai, kai to alaus norėjo visi, net ir sidrą plempiančios paauglės. Didieji buvo pasikinkę arklį vardu Gyvas alus, bet jau gerokai jį buvo pajodinėję. Todėl jau žvilgčiojo į kitą – Nefiltruotas vardu. Parduotuvėse buvo galima rasti jau visų pamiršto Patulo, Salaus ar visą seriją Lokio bravoro verdamo alaus. Džiaugėmės ant stalo statydami dvilitrinius Magaryčių ar Kanapinio butelius. 2011 metų pradžia naujienomis buvo tokia pat gausi, kaip ir 2013 metų pabaiga. Dar iki šiol nespėjau visų aprašyti. Taigi 2010/2011 metų sandūroje pasirodė tokios alaus rūšys kaip Keptinis, Dūmo, Miežiškių ir Taruškų bravoro, Kermošiaus, visa serija Senojo Vilniaus alaus. Tuo laiku sužinojau ir apie vieną įdomiausių Lietuvoje vietų – Gintaro barą. Smagūs laikai buvo. Ir dar smagiau pasidaro, kai prisimeni, jog tada pasirodė ir Dundulis. Apie jį sklandė gandai, šnekos, bet jau tada niekam nekilo abejonių, kad tai geras alus. Ir jau tada jie darė viską savitai. Jiems netiko paprasti, standartiniai plastikiniai buteliai, kuriuos naudojo visi. Jie atkapstė savus. Nors ir abejotinos kokybės, ne visada gerai užsisukančius, bet savus. Net kamštelius sudėjo skirtingus. Jau tada jų etiketės buvo įdomesnės, ne tokios kaip visų. Ir nesvarbu, kad pradžioje su printeriu atspausdintos. Kad data ranka užrašytos. Jie kreipė dėmesį į detales, laikėsi savo. Kuomet Dounkelis buvo pradėtas lyginti su Varniukais, visi vieningai nusprendė, kad abiejų alaus rūšių paslaptis į jį dedamas giros ekstraktas. Kažkas bandė kaltinti kopijavimu, bet nuolat prastėjantys Varniukai, o Dounkeliui liekant tokiam pačiam, visa tai pasimiršo. Taigi Dundulis pradėjo su dviem alaus rūšimis, nes Balamuc ir liko Balamuc, tinkamo taip jo ir nepasirodė. Ir to užteko. Kokybė neprastėjo. Pardavimo taškų padaugėjo. Prasidėjo eksperimentai su namudiniais aludariais ir buvo priimtas geriausias sprendimas, jie pakviesti prisijungti prie kolektyvo. Jau tada, tais gūdžiais laikais, Dundulis buvo žingsneliu priekyje. Pažiūrėkime, kur jis dabar, po trijų metų. dundulis bendrasBe didelių fanfarų ir reklamų, naudodami socialinius tinklus ir savo firmines krautuvėles-barus Špunka, Dundulio aludariai nuosekliai juda pirmyn. Ne viename oficialiame ir neoficialiame susitikime pasisakę tik už stiklinę tarą alui, jie tai ir padarė. Visą savo alų supilstė į stiklinius butelius, sukūrė jiems savitas etiketes. Ir dar kartą pasikartosiu, be jokių ditirambų, tyliai, nuosekliai. Ir aš jau senai norėjau apie tai parašyti. Labai knietėjo įsitikinti ar nepasikeitė pats alus, ar kokybė liko ta pati. Ir kas svarbiausia, ar skonis liko tas pats. Ir tenka žemai lenkti galvą prieš aludarius, viskas liko taip pat. Taip pat gerai.

Prieš jūsų akis vienintelėje Lietuvoje tokia įvairi, nuosekliai kurta ir išgryninta alaus serija. Vieni alūs ragauti ir iš plastiko ir iš krano, dabar ragaujami iš butelio. Kiti ragaujami pirmą kartą ir pažintis su tomis alaus rūšimis prasidėjo iškart nuo butelinio varianto. Taigi apie viską iš eilės, trumpai.

grynas

 Grynas | Pale lager | 5,0% | IBU 15

Apie šį alų rašiau jam tik pasirodžius: http://goo.gl/xWZWNI

Gamintojas apie jį etiketėje rašo taip: šio šviesiojo lagerio gamybai naudojamas vokiškas Pilsner salyklas, suteikiantis alui sodrią šiaudų spalvą bei salsvą salyklinį skonį, kuris harmoningai dera su aromatinių apynių švelniu kartumu. Alus fermentuojamas atvirose talpose apatinės fermentacijos Weihenstephan mielėmis.

Kaip ir pasirodęs, taip ir dabar alus yra iš tų, kurio skonis tave verčia šio alaus vis gurkštelti, kol jo nelieka. Ir jo norisi dar. Neatsibostantis puikus salyklinis skonis, geras, tvirtas poskonis, žoliškumas. Gali būti lyginamas tik su vieninteliu alumi Lietuvoje – Davros verdamu Daujotų. Bet Grynas man geriau išbaigtas, lengviau besigeriantis, labiau subrendęs.

,

smakas

Smakas | Export lager | 5,8% | IBU 13

Smaką ragavau taip pat jam tik pasirodžius. Tuomet jis buvo pristatinėjamas kaip kukuruznikas, t.y. kukurūzais pagardintas alus. Tuomet šis alus didelio arba kitaip tariant, jokio įspūdžio nepaliko. Plačiau: http://goo.gl/030ngU

Etiketėje kukurūzų nebeliko: Smakas – tvirčiausias iš Dundulio šeimoje gaminamų lagerių rūšių. Šio alaus gamyboje naudojamas vokiško ir lietuviško salyklo derinys bei dvigubai ilgesnis fermentavimo laikas suteikia Smakui tirštesnį kūną, sodresnį aromatą. Alus fermentuojamas atvirose talpose apatinės fermentacijos Weihenstephan mielėmis.

Iš ties, alus pasunkėjo. Iš atminties tenka braukti blogą pirmą įspūdį. Šįkart alus tamsesnis, beveik neputojantis. Skonis jo tapo sunkesnis, tvirtesnis, bet, kaip ir visi Dundulio alūs puikiai susėdęs ir susiderinęs. Neliko ir alkoholio šilumos. Kaip stipresnio ir sunkesnio lagerio atstovas puikiai atitinka mano asmeninius standartus tokiam alui. Bet lyginant ne su kitų gamintojų lageriais, bet kaip Dundulio šeimos atstovą, šis alus silpniausias savo idėja.

kvietkisKvietkis | Saison | 5,5% | IBU 18  

Etiketė. Maloniai gaivus, žoleles bei citrusinius vaisius menančio aromato, žaismingai derančio su Saison mielėms būdingu pipiriškumu. Šią dermę išryškina salsvas, šilkinis laukinio kviečio – speltos grūdas.

Alus gausiai putoja. Puta tiršta, tvirta, tvari. Spalva labai šviesi, alus drumstas. Aromate jaučiasi saldumas, vaistinės žolelės. Norėtųsi, kad toks alus gertųsi lengviau. Gan stipriai jaučiasi kartumas. Poskonyje kartumas išryškėja dar labiau. Jaučiasi karbonizacija. Trūksta šviežumo.

.

.

.

.

gutstoutasGutstoutas | Outmeal stout | 5,2% | IBU 22 

Etiketė apie šį alų pasako labai daug. Avižinis stautas. Pirmasis tikras lietuviškas avižinis stautas, išsiskiriantis savo unikaliu degintų salyklų deriniu, bei juodąjį šokoladą ir kavą su grietinėle menančiu lengvu kreminiu skoniu. Šio alaus gamyboje naudojami net trijų rūšių deginti salyklai: šokoladinis, degintas ir skrudintas miežinis. Gutstouto kūną sutvirtina Miunchen ir CaraCrystal salyklai, o šilkinį pojūtį gomuryje suteikia avižiniai dribsniai. Alui virti naudojami angliški Target ir East Kent Goldings apyniai. Fermentuojamas angliškomis Nottingham elio mielėmis.

Kai tiek į alų sudėta, tai ir alus perdėm pilnas ir įspūdingas. Vienas iš stipriausių ir įsimintiniausių Dundulio šeimos alaus rūšių. Aludariai žinojo, kad verda vienintelį ir tai ko nebuvo. Ir pasistengė taip, kad kartelė būtų pakelta labai aukštai.

Apie šį alų gan plačiai jau rašiau: http://goo.gl/Dp1mmG Ir nematau prasmės kartotis, nes viskas išliko taip pat.

rudasis biteris

Rudasis biteris | 4,9% | IBU 33

Rudasis biteris – tamsaus rubino spalvos, karstelėjęs alus. Tamsių angliškų salyklų derinys sukuria harmoningą skrudintos duonos bei riešutų pojūtį, kuris persipina su išraiškingu apynių, spygliuočius bei citrusinius vaisius menančiu kartumu.

Alus su taikliausiu pavadinimu Lietuvoje. Šis alus sukoncentruotas į kartumą, tačiau jis nėra toks baisus, kaip galėtų atrodyti iš pradžių. Turbūt kartumo migla taip stipriai persismelkusi, kad gamintojai platindami šį alų ir pasakodami apie jį ne tik alaus gėrėjams, bet ir jį pardavinėjančioms alaus pilstyklų pardavėjoms, apie šį alų perduoda kiek sutirštintą versiją. O po to, pirkdamas šį alų, esi gąsdinamas,  jog gali tekt užsikąst arba jis gali ir nepatikti. Tačiau viskas yra kur kas geriau, alus puikus, savimi ir savo karstelėjimu. Viskas sudėliota puikiai ir gerdamas mažiausiai galvoji apie kartumą, mintis nukreipia alaus pilnumas, vientisumas ir  puikus idėjos/rezultato išpildymas.

Ir dar kartą. Bebras, biteris… Fantastika.

virzinis

Viržinis 5,2% | Specialios technologijos alus (gruit elis)

Šis ragaujamas alus yra iš antrosios partijos. Aludariai etiketėje pasakoja trumpą istoriją kas kaip ir kodėl. Neperpasakosiu.

Pirmą kartą ragaudamas šį alų tikrai nuoširdžiai didžiavausi, kad jau teko viržinio alaus ragauti http://goo.gl/6PHUDb. Pirmąjį kartą internetai buvo pilni atsiliepimų, nes tai buvo išties stipri, negirdėta naujiena, eksperimentas. Ir ragaujant visi tie atsiliepimai formavo išankstinę nuomonę. Beveik visi vieningai teigė, kad pernykštis Viržinis buvo per silpnas, viržių buvo per mažai, visi norėjo daugiau išraiškos, skonio, balanso. Man pačiam kaip ir viskas tiko, bet lygiai taip pat būčiau neužpykęs dėl stipresnio charakterio. Šiais metais jau patys aludariai skelbė, kad viržių buvo daugiau. Ir žinot ką? Man visiškai neįdomu kiek ten tų viržių buvo dėta, šiais metais šis alus buvo kažkas daugiau nei alus. Toks puikus, pilnas, išraiškingas. Skonis užpildė burną taip stipriai, kad žandai galėjo sprogti. Tokios pilnumos ir neįkyrumo niekada dar nebuvo. Ir turbūt dar greitai nebus.

juodaragis

Juodaragio alus 4,8% | Trečiasis virimas, tamsus elis su kadagiais

Alus verdamas specialiai festivaliui Mėnuo Juodaragis, http://www.mjr.lt. Pirmasis virimas buvo eksperimentinis ir platintas tik festivalio vietoje. Bijau, suklysti, antrasis taip pat buvo išplatintas vietoje, o trečiojo jau buvo galima nusipirkti ir buteliuose visoje Lietuvoje. Kaip ir minėjau, galiu klysti dėl antrosios partijos ir jos prieinamumo.

Trečiojo virimo alus pateko pas mane ir tiek kartų matytas, girdėtas alus pagaliau buvo… neparagautas. Taip, Jūs matote butelį, taurę, joje įpiltą alų. Tačiau alus per ilgai užsibuvo mano šaldytuve belaukdamas tinkamos progos būti paragautam. O kai galų gale sulaukė, jau buvo nebetinkamas tam kilniam tikslui atlikti.

Paminėjau šį alų tik dėl bendro paveikslo, kad toks buvo. Dar iki šiol negaliu patikėti, kad Lietuvoje jau tris metus verdamas alus taip ir neparagautas.

.

IpaHumulupu IPA | 5,5% | IBU 44 | India Pale Ale  

Humulupu IPA – tai pirmasis Lietuvoje komerciškai išvirto amerikietiškos IPA stiliaus alus skirtas tikro skonio mėgėjams. Šis alus pasižymi citrusiniu, vaisišku, spygliuočių aromatu ir išraiškingu apynių kartumu. Taip alų pristato gamintojas.

Taip aš apie jį papasakojau paragavęs: http://goo.gl/6rd0Ls

Dabar, kai šio alaus galima nusipirkti kur tik nori, ima juokas iš pačio savęs prisiminus, kaip laukiau, kol atsidarys Boškė ir galėsiu to alaus paragauti. Na, ne visai kur tik nori to alaus nusipirksi, bet jo paplitimas, supilsčius jį į butelius, padorus. Bent jau Kaune, jei nieko iš butelinio Dundulio nėra, o kranuose vos viena kita rūšis, tai IPA’os padėta visada.

Kaip ir visi iki šiol ragauti Dundulio alūs, taip ir šis, niekuo nesiskiria nuo pilstomo. Tik, galbūt, pats alus nebegąsdina savo kartumu, jis nuosaikesnis, bet vis dar taip pat puikiai tą kartumą auginantis ant gomurio su kiekvienu gurkšniu.

dubults ipa

Dubults IPA | 7,2% | IBU 72

Išnešiotas keturis mėnesius bravoro įsčiose Dubults užgimė. Milijardai mielių ląstelių ir šimtai kilogramų salyklo formavo jo kūną. Maloniai aromatingas bei tvirtai kartus, užtaisytas net keturių rūšių gardžiakvapiais apyniais (Columbus, Cascade, Summit, Simcoe) Dubults trykšta vaisiška pušyno sakų gaiva. Dubults ne iš molio drėbtas.

Stipriausias iki šiol Dundulio alus, kalbant apie laipsnius. Nors apie juos tokiame aluje niekas nekalba. Didžiausias ir IBU skaičius, žymintis alaus stiprumą kartumą. Nemažai šiame aluje ir fantazijos bei polėkio. Pakilkite akimis į viršų ir dar kartą perskaitykite Humulupu IPA aprašymą. O dabar perskaitykite dar kartą Dubults aprašymą. Skirtumas akivaizdus. Susidaro toks įspūdis, kad IPA reikėjo išvirti, Dubults gimė pats. Ir rezultatas taurėje apie tai byloja. Pilnas, nusistovėjęs, subrendęs skonis. Išgaruoja puikiai sutapę 72 skaičiai ir jų slepiamos reikšmės. Tu sėdi ir mėgaujasi visai kitu alaus stiprumu. Jei Gutstoutas stiprus savo sudedamosiomis dalimis ir kaip jos gerai susikloja į bendrą gerą skonį. Jei viržinis stiprus savo idėja, be galo stipriai tos idėjos atskleidžiamu skoniu. Tai Dubults stiprus, kaip alus fundamentaliaja prasme. Vanduo, apynys, salyklas, mielės. Viskas. Jokių papildomų sudedamųjų dalių, kad sudominti. Stipru, labai stipru.

Liko nepaminėta viena rūšis – tai Dounkelis. Jis buvo kartu su visais, kurie yra bendroje nuotraukoje. Jis buvo ragautas. Bet jis vaizdiniu pavidalu taip ir neatsirado. Nežinau kaip jis taip praslydo. Kelis kartus buvo ieškota jo parduotuvėse, bet taip ir nepavyko rasti. Ieškodamas Dounkelio, supratau viena, kad man pasisekė. Pasisekė viską rasti vienoje vietoje, nes dabar tik pavienės rūšys beliko visose man žinomose vietose Kaune. Su kuo tai susiję galiu tik spėlioti, bet tegul tai ir lieka spėlionėmis.

Tai štai kur dabar Dundulis. Tris didelius žingsnius nuėjęs į priekį ir visiems rodydamas kelią. Kaip to įrodymą, galiu pasakyti, kad kol atsirado šios eilutės, aludariai pranešė apie prekyboje pasirodžiusį Wakatu auksinį elį, apie vėl putojantį Morzeną, apie Kiečių gruit elį, apie išvirtą durpinį alų. Nė kiek neabejoju, kad eilė ateis ir daug radikalesniems eksperimentams.

♦ Visas ragautas lietuviškas alus vienoje vietoje – Ragauto lietuviško alaus gidas   ♦

Reklama

Written by Modestas

2014-01-19 at 03:42

24 atsakymai

Subscribe to comments with RSS.

  1. Kur Kaune galima rast nusipirkt Gutstouto ir kitų rūšių?

    Edvinas

    2014-01-19 at 14:55

    • Butelinio alaus daugiausia rasti galima Prizmoje, Jonavos gatvėje. Pramonės Prizmoje kiek kitoks pasirinkimas, yra pilstomo, yra ir litrinių bambaliukų. Iš pilstomo jei ieškoti, galima rasti Pivoriuose, Smakas bėga Alaus upėje, Šilainiuose

      Modestas

      2014-01-19 at 19:35

    • Aš dar pridėčiau senamiesčio Gyvo alaus ir Šnekučio krautuvėles. Turi paprastai geras butelių kolekcijas.

      kazys

      2014-01-20 at 17:34

  2. Taip, fantazijos ir drąsos Dundulio komandai nestinga. Pasirodžius Gutstoutui atrodė, kad tai pats geriausias alus forever. Vėliau pasirodęs Bebras stikle, o paskui ir Dubults stipriai suklibino tokį manymą. Dabar sakyčiau, jog ši Dundulio „triada“ yra geriausia, ką mes turime.

    Iki pilnos laimės dar tik reikia, kad jo didenybės Dundulio „ambasada“ Špunka Kaune atsirastų. Ragavau viską, kas „šeimyninėje“ nuotraukoje matyti, o vakar nusipirkau ir du butelaičius naujojo Kiečių elio. Tačiau galvoju, kad man paprasčiausiai pasisekė viską susimedžioti. Norėtųsi paprasčiau. Nueini į Špunką ir paragauji, ko širdis geidžia.

    kazys

    2014-01-19 at 17:32

  3. dar butliuose buvo Užupio elis.vasarą vel atsiras.cia vasarinis alus.da buteliuose buvo Herkus kantas auksinis elis.Kaune ko gero nebus Špunkos,nesnemėgsta kauniečiai kartaus alaus.skaičiau kiek vargo turėjo aludariai ieškodami baro kuris prekiautu jų alumi .

    robertas

    2014-01-20 at 11:50

  4. Žiauriai nuvylė Dundulis buteliuose, nesuprantu gal jūs su skoniu susipykę, kad džiaugiatės buteliniu Dundulio alumi….
    IPA nieko panašaus į pilstomą: per saldus ar tai per daug jaučiasi salyklas, visai prapuola ir nesijaučia gėlinių ir citrusinių apynių aromatas, kartumas toks pat kaip Švyturio Keltų… jei duotu kas aklai padegustuoti būtų sunku pasakyti, kad tai IPA! Gudstoutas taip pat keistai užturbintas, Špunka pila faina lengvą stautą, su šiek tiek kavos/šokolado ir tas pieniškas lengvumas kylantis nuo avižų visai nekonkuruoja su salyklu, o butely atrodo, kad viskas nenatūraliai aromatizuota, vėlgi išryškėja salyklas, pieniškumas sau atsikrai ir dar kavos aromatas kala taip stipriai….
    Laukia dar šaldytuve Rudasis bitteris,
    bet draugams tikrai dar nerekomenduočiau buteliuoto Dundulio.

    rita

    2014-01-20 at 17:58

    • Na, štai, pagaliau. Pagaliau kitokia nuomonė, prieštaraujanti ir kritikuojanti. Dėkui už ją, čia tokios nuomonės tikrai trūko.
      O į tą nuomonę atsakyti neturiu ką, nors gal ir turiu, bet tingiu lysti į ginčą.

      Modestas

      2014-01-20 at 23:07

    • Didelis dėkui Modestui už tokią spalvingą panageriką. Dėkui Ritai už pastebėjimus, stengsimės skirti didesnį dėmesį į buteliuotą alų. Norėtume tik pastebėti, jog pilstant alų į butelius jo “neužturbinam“. Beje, labai svarbu atsižvelgti į rekomenduojamas vartojimo temperatūras. Jei jūs geriate alų tiesiai iš šaldytuvo, tai nepajaučiate to skonio, kurį tenka pajusti degustuojant Špunkoje. Šaltis neleidžia jūsų receptoriams pajusti skonio tonalumo, todėl jus jaučiate tik aštriausius kraštutinius poskonius. Taipogi šaltis neleidžia pasireikšti ir aromatui. Čia mūsų prielaida, bet tikrai nepasiteisinimas. Visi darom klaidas, o pastabos tikrai mums svarbios, todėl į jas būtinai atsižvelgsim. Dar kartą dėkui, kiekviena mintis mums svarbi.

      Dundulis

      2014-01-21 at 12:28

      • “Dundulio“ alų ištraukiu iš šaldytuvo ir geriu tik po kokios pusantros valandos – jis būna tik maloniai vėsus ir IMHO tokioj būsenoj atskleidžia viską, ką turi skonyje ir aromate.

        Dadis

        2014-01-22 at 09:59

      • Mintis dėl temperatūros turi racijos. Užsipirkom ne vieną butelaitį:) tad liko egzempliorių ir kitai temperatūrai. Gal galite rekomenduoti kokia būtų tobula Humulupų ir Gudstoutui temperatūra?
        Gal ir per stipriai apie tuos aromatizatorius, net neabejoju, kad jų nenaudoja specialiai butleliuojam skysčiui tik norėjau pabrėžti tą keistą aromatą.

        rita

        2014-01-22 at 15:01

        • Kiek pamenu ant butelio parašyta – prisimenu ant vieno tikrai mačiau 13 laipsnių rekomenduojamą temperatūrą.

          Dadis

          2014-01-22 at 16:04

        • Kiekvienam alui rekomenduojama temperatūra nurodyta ant etiketės. Gerdami elio kategorijos alų 13 C neapsiriksit.

          Dundulis

          2014-01-22 at 22:40

  5. Kodel Rašote, kad IBU žymi stipruma? Juk tai yra kartuma žymintis vienetas

    Kristina

    2014-01-20 at 20:09

    • Tai paprasčiausia klaida, praslydusi rašant tekstą gerokai po vidurnakčio. Jau pataisyta.

      Modestas

      2014-01-20 at 23:02

  6. Puikus straipsnis 😉

  7. Jega aprasymas, uzsuksiu i pramones prizma, bandysiu kazka paragaut. Ten gal kitoks pasirinkimas, nes yra ir vilniaus alaus krautuvele tame prekybcentryje kur irgi prekiauja dunduliu.

    masterJ

    2014-01-22 at 09:08

    • Pramonės Prizma ir Vilniaus alaus krautuvėlė tai čia tas pats

      Modestas

      2014-01-22 at 11:02

  8. Dunduli, gal apsiraminsit:-) Dvi savaitės-trys naujienos. Aną savaitę ėjau ieškot wakatu- radau kiečių, šiandien vėl ieškojau- radau ir tą, ir labą vakarą. gal ir kitą savaitę verta pasivaikščiot iki špunkos???

    Aras

    2014-01-24 at 00:09

  9. na Modestai sauni izvalga, kai kuriu bandysiu irgi paragauti

    aleks

    2014-02-14 at 11:38

  10. Dubults IPA | 7,2% | IBU 72 sitas labiausiai patiko 🙂

  11. […] su Juodaragiu mane persekioja ilgai. Viskas labai paprasta, aš jo neparagauju. Mane tikrai pataisys, bet šis Juodaragis festivaliui (tas Kalėdoms virtas nesiskaito) berods […]


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: