Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Vilkmergės Kriek

with 14 comments

vilkmerges kriekBuvau sugalvojęs bent tris, o gal ir daugiau, būdų kaip aš aprašinėsiu šį alų. Ragautas jis ne vieną kartą ir kas kart kildavo vis kitų minčių. Lietuviškuose bloguose jį paminėjo turbūt jau visi. Vertinimai nuo blogų iki labai blogų. Kad kažkas parašytų, jog tai geras alus, aš nemačiau. Bet, pasikartosiu, parašė beveik visi. Ir tai yra tai, kuo šis alus yra išskirtinis. Kaip ten sakoma? Nėra blogos reklamos?

Nuvažiuoji pas tėvus pasisvečiuoti, atbėga mama, laikanti butelį su Vilkmergės Kriek alumi ir šaukia koks tai geras alus. Vyšninis. Ji kelionėse tik tokį ir geria, koks skanus. Draugas, kuris visiškai nepripažįsta alaus, nes jis jam neskanus, kažkur jo paragavęs sako, kad net jis tokį gertų. Baruose, kur jo kaina didesnė už kitus ten pilstomus ir kurio pila tik 0,4l., jis perkamas, geriamas ir labai vertinamas. Ir galvojate, tiems žmonėms labai rūpi, kad tai ne kriekas? Galvojate jiems labai rūpi, kokia to alaus sudėtis ir ko ten į jį pripilta? Ne, jiems nerūpi. Jiems skanu, raudona spalva stiklinėje ar taurėje jiems tinka, kvapas jiems tinka. Ir šitoje situacijoje Vilmergės alus (kad ir kas po tuo pavadinimu besislėptų) laimi. Aišku aš labai abejoju, kad jie tokią sėkmę sau prognozavo ir būtent tokį alų darė tikslingai. Labiau čia primena “aklai vištai grūdas” situaciją, bet jie pataikė.

Apie alų, kaip patį ir koks jis, rašyti nesinori. Nes ten viskas blogai. Ir tai tik bus dar vienas negatyvus atsiliepimas, nors visiems juk jis patinka. Ir tada sėdi ir galvoji, kad vieną dieną džiaugiesi, jog Lietuvoje jau jau kažkokia alaus kultūra yra, kad žmonės jau pradeda suprasti apie alų ir kas yra kas. O jau kitą dieną supranti kokia saujelė tokių žmonių yra ir kaip ilgai dar iki tos visos masės reikės kapstytis visiems.

Advertisements

Written by Modestas

2015-05-27 at 10:23

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , , ,

14 atsakymai

Subscribe to comments with RSS.

  1. Sakykim taip. Visi stūgauja kad čia ne kriekas. Nors dauguma tų stūgautojų nėra ragavė tikro krieko ir pasiduoda madai, kad kažkas pasakė, o mes dabar patapsime žinovais. Lietuvoj jo yra vos 2-3 rūšys, ir tas dar reik paieškoti.

    Dėl Vilkmergės vyšnių alaus – puikus vyšninis elis. Nėra jam dėl to jokių priekaištų. Gal tik marketingo, bet čia visas Vilkmergės marketingas toks…

    Vidma Alutis

    2015-05-27 at 10:39

  2. Jei butelyje yra juodoji arbata, o užrašyta “gira”, tai yra melas ir vartotojo klaidinimas. Taip, spalva sutampa, taip arbatą visi mėgsta ir ją gėrė ir gers, bet nuo to klaidinimo faktas niekur nedingsta.

    Lygiai tas pats ir čia. Kam reikia vadintis kitu stiliumi, jei tai yra elementarus vyšninis alus, neturintis nieko bendro su naudojamu stiliaus pavadinimu? Aš nekalbu apie tai blogas jis ar ne, ragavo kas nors tikrą kriek’ą ar ne, gers jį ar negers dauguma. Tai nekeičia esmės, kad pateikiama informacija yra klaidinga. O kam to reikia?

    Todėl sakyti kad tipo visi geria, ir dėl to zjbs Vilkmergė padarė, ir nesvarbų kad arbata pavadinta gira, tai yra juokinga.

    ramtyns

    2015-05-27 at 11:07

  3. Kaip aš mėgstu sakyti, problema tame, kad mūsų alaus gamintojai orientuojasi į žmones, kurie nemėgsta alaus…

    GiN

    2015-05-27 at 12:03

  4. Kriekas yra kriekas, alus su vyšniomis – alus su vyšniomis, todėl turėtų taip ir vadintis. Reikia patiems mokytis ir kitus mokyti skirti, pažinti ir gerbti alaus stilius. Žiū, žmonės beveik išmoko Alitą vadinti putojančiu vynu, ne šampanu.

    beardandbowtie

    2015-05-27 at 14:05

    • netikslus palyginimas, nes sampanas tai ir yra putojantis vynas, tiesiog turi buti pagamintas sampanes regione. Jei lygiai ta pati pagaminsi ne sampanes regione jis jau negales buti vadinamas sampanu.

      Tuo tarpu kriek nera regiono reikalas, o alaus stiliaus 🙂

      masterJ

      2015-06-19 at 22:39

      • Šampanas yra putojantis vynas, kuris visų pirma yra pagamintas pagal tam tikrą technologiją (naudojama mielių autolizė, fermentacija butelyje ir kt.), o tik paskui eina regionas. Jei pagal Alitos technologiją pagamintum putojantį vyną Šampanėje, jis negalėtų būti vadinamas šampanu. Analogiška situacija ir su Vilkmergės kriek’u. Su tikru kriek’u jis turi bendro tik tai, kad yra su vyšniomis, tiek pat bendrumo jis turi ir su vyšniniu limonadu… Kriek’as visų pirma yra spontaninė fermentacija, tam tikras skonio profilis, o vyšnios tik pagražinimas 🙂

        GiN

        2015-06-19 at 23:54

  5. O man patiko… Nes būna dienų, kai noris dipos, o būna tokų kai noris būtent tokio kaip šitas vyšninis.

    P.S. šiaip manau naivu tikėtis, kad mases įmanoma būtų pritempti prie beersnob’ų lygio, užuot svajojus apie neįmanoma, galima būtų pasidžiaugt, kad bent jau beergeek’ų daugėja.

    P.S.S. Nežinau, kas labiau erzina, ar atvejai, kai mulkinami vartotojai, ar žinovai, kurie apsiriboja blevyzgom komentaruose apie mulkinimą. Jei žmonės pakankamai išprusę, kad atpažintų mulkinimo atvejus – tam yra institucijos. Jei nesiimama veiksmų – jie tiesiog nusikaltimo bendrininkai ir nė per plauką geriau.

    Lina

    2015-05-27 at 14:42

    • Lina, kas dėl skonio tai galima ir nesiginčyti. O kad pasidalijai kas erzina, tai džiugu.

      Dėl to, kad kaip vadini, “mulkinimo” atvejus (aš naudoju terminą “vartotojo klaidinimas”) reiktų spręsti institucijose, tai skamba gražiai, bet šiuo atveju praktiškai nelabai įmanoma.

      Pirmiausia, manau kad klaidinimas vyksta arba dėl kompetencijos trūkumo/nemokšiškumo arba specialiai siekdami suklaidinti. Vilkmergės atvejas man panašus į abiejų dalykų miksą, nors kompetencijos trūkumas ten tikrai akivaizdus ir iš kitų pavyzdžių.

      Tokiais atvejais mūsų, alaus entuziastų (arba kaip vadini, “beersnobų”) tikslas yra parodyti tiems nemokšoms jų klaidas. Taip duodant jiems galimybę iškart pasitaisyti; taip pat užfiksuoti tokį faktą – kuris nuo tol lieka viešai matoma dėme tos įmonės reputacijoje. Ateityje ši užrašyta dėmių istorija liks, ir gali būti panaudota kokiame nors teisiniame atvejyje, kai pvz., bus pakankama sudėtis vartotojų teisių pažeidimo teisminiam procesui.

      Kol kas to kas yra, dar mažoka teisminiam procesui. Kodėl? Todėl, kad pirmiausia, Lietuvos alaus reglamentas yra beviltiškai pasenęs ir apibrėžia tik 4 alaus rūšis (berods lageras, šviesus, tamsus ir kaimiškas). Kitaip tariant, alaus stiliai nėra taip griežtai teisiškai reglamentuojami (gali būt kad ir pasaulyje nėra), ir tai paliekama bravoro kompetecijai. Kiti parametrai yra griežčiau regamentuojami – t.y. stiprumas, medžiaginė sudėtis, gamintojo žymėjimas ir pan. Jei bravoras pažeistų šiuos reikalavimus, jau būtų pagrindas kreiptis į institucijas.

      Kriek, kiek man yra žinoma, taip pat nėra registruotas terroir/dennomination of origin. Todėl atvejas, kaip su Džiugo sūriu, Permiggiano kopija, anksčiau vadinta Parmazonu – gamintojas buvo priverstas pakeisti pavadinimą nes jis kirtosi su terroir, Kriek’ui irgi negalimas. Va jei Vilkmergė pagamintų “Trapistų” alų, kurį gali gaminti tik specialūs tam teisę turintys vienuolynai, tai jau būtų pagrindas juos pakratyti. Beje, šioje sferoje kažkada nudegė Švyturys, pabandęs pasakoti pasakėlę kaip jų alų nuo seno verda vienuoliai.

      ramtyns

      2015-06-09 at 11:20

      • Taigi apibendrinant – geografinės kilmės apribojimas stiliui netaikomas, reglamentas nepažeistas, nes jis tiesiog neapibrėžia tokių detalių, tiesiog pagal savo nuomone yra šūkaujama ‘melas’! ir mėtomos dėmės su naivia ir nepagrįsta viltim, kad ‘dėmių įstorija’ kada nors gali tapti ‘pakankama sudėtis vartotojų teisių pažeidimo teisminiam procesui.’ – tai atleiskit – net neskamba gražiai, tai tiesiog juodasis marketingas, nė kiek ne geresnis už didžiųjų marketingo klaidas, piktybines ar žioplas.
        Po visų deklaracijų ‘mokyti ir šviesti’ – nei vieno argumentuoto komentaro, kaip suprasti, kodėl vyšninis alus nėra kriekas ir atvirkščiai… Reik tikėtis, kad masės pačios išprus? Dėl pamėtytų dėmių? Tai jau juokingiau, nei juodą arbatą vadint gira (P.S. IMHO – šis aukščiau panaudotas palyginimas visiškai nevykęs šiam atvejui, bet tai tik mano nuomonė).
        Labai gerbiu jus kaip alaus žinovą (būtent kas liečia alaus išmanymą, o ne rinkos, marketingo ar teisės), bet per savo gal ir trumpą patirtį versle išsiugdžiau labai paprastą verslo etikos principą – žiūrėk savo nosies, savo gerais darbais šviesk ir rodyk pavyzdį, o ne juodink kitus, pagrįstai ar nelabai. Jei netyčia tokių kaip aš yra daugiau – jų ne tik nepaskatinsit domėtis alaus kultūra, bet dar ir atgrąsysit. Tai vėlgi nieko daugiau, tik mano kukli nuomonė, susidariusi stebint soc tinklus ir diskusijas vartotojų, ne, kaip jūs vadinat, ‘alaus entuziastų’, o tų, kuriuos vis dar reikia šviesti. Tikiuosi klystu.
        Į sveikatą.

        Lina Morkuniene

        2015-06-09 at 21:07

        • O, ačiū, Lina, už mano komentaro analizę, čia jau panašiau į diskusiją. Pirmiausia, apie kriek esame rašę bloguose (nuo kokių 2008 – http://tikrasalus.lt/2008/08/25/alaus-rusys-i/) bei komentaruose, tad kiekviename komentare kartoti šios informacijos nemačiau reikalo. Tačiau galbūt išties, lieka nemažai žmonių, kurie tų tekstų neskaito, taip ir nežino kas yra kriek, ir nemoka naudotis Google. Taip, apie tai reikėtų šnekėti prieinamiau “masėms” ir galbūt labiau masiniais kanalais. Tačiau tai, kur rašyti, rodyti ar kalbėti, gal kitas klausimas.

          Toliau, tai, kad tradiciniams stiliams netaikomi geografinės kilmės apribojimai, arba vietinis netobulas reglamentas nepažeistas, tik teisininko akimis yra “non-case”. Teisme galbūt apgintumėt savo poziciją:) Bet džiaugiuosi kad gyvename ne teisme, ir galime diskutuoti apie teisiškai nelengvai apibrėžiamus dalykus, kaip kompetencija, etika, sažinė, fair play, ir pan. Beje, kalbą apie kreipimąsi į “institucijas” pradėjau ne aš, todėl bijau kad kaltinimas “juoduoju marketingu” nelabai čia limpa.

          Grįžtant prie stilių, jie turi istoriją, tradiciją, tiek sensorinių parametrų, tiek technologinius apibrėžimus, yra keletas alaus stilių klasifikavimo sistemų. Konkrečiai Kriek yra belgiško alaus stilius, kuriame lambic alus fermentuojamas su vyšniomis. Tas stilius Belgijoje yra pakankamai griežtai reglamentuotas, kad net komercializuoti masiniai brandai darydami kokybės kompromisus, išlaiko bent minimalius privalomus reikalavimus, pvz. Lindemans, Timmermans, Belle Vue lambic procentą sudėtyje mažina, bet vistiek palieka.

          Beje, ačiū, kad padėjot man pačiam suabejoti savo teiginiu, dėl kriek apsaugojimo. Pasirodo, yra Traditional Speciality Guaranteed (TSG) statusas (http://www.geoproduct.com/geographical-indication/beer/kriek-kriek-lambic-framboise-lambic-fruit-lambic), EurLex bazėje galima rasti ir atitinkamus dokumentus. Bet taip, čia ga reiktų teisės specialisto, kad išsinagrinėti detaliau kokios implikacijos.

          Galima ginčytis, kas yra tradicija, kur yra stiliaus ribos, bet nereikia būti marketingo specialistu arba patyrusiu verslininku (mano profesinė veiklos sritis nesusijusi su maisto ir gėrimų pramone) kad atskirti, kuomet yra išnaudojamos šios “pilkosios zonos” elementariam pasinaudojimui simbolinio kapitalo, kurį atneša autentiško stiliaus reputacija ir istorija. Aš savo bloge ir komentaruose taip pat pateikiu savo asmeninę nuomonę ir tiek giriu tiek kritikuoju. Žinau, kad yra kam patinka ir kam nepatinka.

          ramtyns

          2015-06-20 at 20:42

        • Beje, jūsų pateiktas verslo etikos principas yra tikrai geras. Dar pridursiu, kad įsiklausiau į komentarą ir manau kad jame pateikėte teisingų pastebėjimų, tame tarpe ir dėl mano išsireiškimų. Ne visada iškart pavyksta tiksliai suformuluoti mintį, ar sugalvoti gerą palyginimą. Man artima mintis, kad reikia daugiau skleisti pozityvios informacijos, ką stengiuosi kuo dažniau daryti – tai irgi turėjot pastebėti, jei kaip sakote, skaitote mano rašinius.

          Tačiau kaip minėjau, aš nesu maisto verslos atstovas, ir vadovaujuosi pirmiausia “alaus vartotojo etika” – jei produktas ne tik gerai padarytas, bet ir pristatytas, aš juo džiaugsiuosi ir girsiu. Jei jis nevykęs, jo arba jo gamintojo komunikacijoje kartojasi pasikartojančios sisteminės manipuliacijos – netylėsiu ir kritikuosiu. Dėmes ne aš drabstau, dėmėmis savo reputaciją teršia pačios įmonės, pasirinkusios nesąžiningą kelią, ir jei stebite soc. tinklų judesius, dirbate korporatyviniame maisto versle, turite geriau nei aš žinoti, kaip veikia socialinės medijos ir kaip greitai bus aptiktos ir pagarsintos tos “žioplos ar piktybinės klaidos”. Sutinku kad ne visiems tai įdomu, bet mano tikslas ir nėra visiems patikti.

          ramtyns

          2015-06-21 at 16:58


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: