Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Dundulis atsidavė kūrybai. Mėgaukitės tuo

with one comment

Dundulis Saison

Laikas grįžti prie alaus. Paskutiniai įrašai buvo tokie, kad tik pliusą pasidėtum, jog ragavai ir viskas. Dabar laikas papasakoti apie tikrus flagmanus, bet ne vienos atskiros daryklos, o Lietuvos.

Nežinau kaip Dundulis tai daro, bet vis dar daro viską aukštumoj. Ir aš kas kart žaviuosi. Man daug nereikia. Tik įsipilti ir paragauti to ką perki, kas nurodyta etiketėje, kas ištransliuota internetuose. Tik tiek. Juk Jūs parduotuvėje pirkdami sūrį su pelėsiu nenorėtumėte gauti tepaus riebalų mišinio? Jei netikite, kad taip būna, paskaitykite kelis postus žemiau.

Gerai, baigiame tuos išvedžiojimus, kurie kai kuriuos čia užklystančius taip erzina.

Saison 6,2%. Graži, drumsta, tiršta, gelsva spalva. Tik tas geltonumas apibūdinant nelabai gal tinka. Nes tai tikrai ne pilsnerio gelsvumas. Puta tikra gražuolė, tiršta, tvirta, ilgai besilaikanti, viduryje pakrentanti, šonuose didvyriškai besikabinanti į stiklą.

Skonis švarus. Priminsiu jau gal trečią kartą šiame įraše, aš ragauju šį alų, po eilės nesėkmingų vakarų prie ankščiau aprašyto alaus, kuomet reikėjo kankintis, kad ištuštintum taurę. Tad tas švarus skonis įgauna visai kitokią reikšmę. Jaučiama angliarūgštė. Pradžioje daug, paskui prie jos arba pripranti, arba ji pasidaro draugiškesnė. Poskonyje parkyla puikus dūmas ir būna tiek kiek reikia. Nei per ilgai, nei per trumpai. Ir tik gomuriui atsipalaidavus nuo burbuliukų kirpčiojimo, nuo dūmiško rūko, iškyla pipiriška šiluma. Ir pipiriškumo tiek kiek reikia.

Internetuose vis dar randu išlendant žinutes apie Dundulio surūgimą. Šio Saison butelis atkimštas mėnesiui po pasibaigusio galiojimo ir alus kuo puikiausiai subrendęs ir nuostabus.

juodaragio

Nesėkmės su Juodaragiu mane persekioja ilgai. Viskas labai paprasta, aš jo neparagauju. Mane tikrai pataisys, bet šis Juodaragis festivaliui (tas Kalėdoms virtas nesiskaito) berods virtas ketvirtą kartą. Ir pagaliau aš jo paragavau. Šį kart Juodaragio alus 5,0% stiprumo. Puta silpna, jos beveik nėra. Spalva graži, beveik auksinė, nutamsėjusi. Alus drumstas, bet labai nedaug. Su Saison nėra ką net lyginti. Kvape saldumas, bet lengvas, vos jaučiamas.

Skonis.

Pasaka.

Sugebėjimą įpinti kažką į alų Dundulis įvaldęs tobulai. Uogos, žolės, krūva apynių aluje neišlenda, o jį tik papildo pačiomis gražiausiomis spalvomis. Ir jei Jūs ragavote šį alų festivalyje ar ankstų rudenį, tai gali būti visai kitas alus. Aš ragauju, spėju, pačiu laiku šį alų. Dabar jis visiškai subrendęs, susigulėjęs ir ryškus.

Advertisements

Written by Modestas

2015-11-05 at 06:00

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , ,

Vienas atsakymas

Subscribe to comments with RSS.

  1. Pritariu, kad Dundulis šiuo metu yra įdomiausias lietuviško alaus bravoras. Ir nors jie mano draugai, deja tenka pripažinti, kad ne visada jie techniški, ir patys tai žino. Štai kad ir su Dundulio buteliais yra tam tikra loterija – arba pasiseka arba ne. Man yra keletą kartų nepasisekę. Nepasterizuoto, nefiltruoto ir nenukenksminto sulfitais alaus butelyje gyvenimas yra visiškai kitoks, nei to paties alaus keguose – todėl gali tekti ragauti to paties virimo alų, ir patirti visiškai skirtingus potyruus. Alaus subrendimo lygis pripildant, išpilstymo įranga, oksidacija, “antrinis brandinimas” buteliuose, transportavimo niuansai – jie ypač daug lemia rezultatą butelyje, ir šiuos aspektus Dunduliui dar teks išmokti.

    ramtyns

    2015-11-05 at 11:06


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: