Kalėdos estiškai

Tai ne tikros Kalėdos. Čia tik keletas pramoninio alaus pavyzdžių, kuriuos pavyko pagriebti įlėkus į prekybos centrą ir turint 5 minutes. Pasirinkimas eilinėje Estijos Maximoje gal net skurdesnis nei mūsuose. Tad pačiupau su bent kažkiek šventes primenančia etikete ir porą porterių (negi imsi lagerius?).

Saku Pühade-pruul 5,3%

Kiek pavyko išgooglint, alus paleidžiamas kiekvienais metais. Alaus išvaizda puiki, spalva gražiai nutamsėjusi. Kvape nieko. Pirmas gurkšnis sugebėjo nustebinti. Alus pasirodė labai įdomus, su puikiu prieskoniu. Tačiau tai buvo tik klaidingas pirmas įspūdis ir bandant tą įdomumą ištraukti į dienos šviesą, gavosi kaip tame anekdote su gruzinu, kuris prašo merginos atsisukti ir žada jei litą, o paskui prašo nusisukti ir duoda penkis. Alus su kiekvienu gurkšniu tik prastėjo ir liko tik gera išvaizda ir baisus prisiminimas iš estiško briedžiais ir eglutėmis papuošto kalėdinio alaus.

Saku Porter 6,9%

Pilant į taurę atrodė skystokas tiek pačiu savim, tiek spalva. Bet užpildžius taurę spalvos intensyvumo užteko. Putos mažai, ji netvari ir silpna. Aromate daug deginto salyklo ir jau kvapas signalizuoja, kad alus bus nieko gero. Ir iš tiesų nosis neapgauna. Degintas salyklas skonyje išlenda pigiai ir neskaniai. Suderinamumo jokio. Nors stiprumo ir nesijaučia, bet alus geriasi labai sunkiai. Jau nepamenu, kada geriant porterį teko kankintis.

A. Le Coq Jõulu~ Porter 6,5%

Tirštesnis nei Saku porteris, puta tamsesnė, tirštesnė, jos likučiai ilgai laikėsi alaus paviršiuje. Aromatas tuščias, kaip ir pats alus. Dar vienas alus kurį gerti sunku. Skonis ant tiek pabėgęs, kad sunku susigaudyti net kokį alų geri. Viena guodžia – stiprumo nesijaučia, bet tai menka paguoda.

Tai tik keli pramoniniai pavyzdžiai, kurie atspindi didžiųjų Estijos gamintojų skurdumą. Tačiau jų mažieji siaučia ir stipriai išsidirbinėja. Ne veltui internetuose sklando straipsniai su rekomendacijomis alaus važiuoti į Estiją. Ir apie Estijos mažiukus daug rašysiu jau naujaisiais metais.