Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Kuhne

with 2 comments

IMG_0151Aš labai retai rašau apie vietas, kuriose galima išgerti alaus. Dar rečiau rašau apie vietas, kuriose galima pavalgyti. O vietos, kuriose gali pavalgyti, bet negali atsigaivinti alumi kaip ir visai neįsipaišo į visą tai apie ką aš čia prisėdęs vis parašau. Man barai, restoranai ir kitos vietos skirstosi labai paprastai: arba patinka, arba ne.

Bet atsirado Kaune tokia vieta, apie kurią tiesiog privalu parašyti. Labai gaila, bet jei Jūs ten dar nesilankėte, tai jau to šviežumo cinkelio nebepajausite. Ši vieta labai greitai išpopuliarėjo ir ten jau visko daug, vyksta viskas greitai ir istorijų ten nebeišgyvensite, kokias buvo galima išgyventi tik tik tai vietai atsidarius.

Kalbu apie Hunger Killers – Kuhne.IMG_0209Pirmą kartą ten apsilankiau nepraėjus nė savaitei po atsidarymo. Ir iškart ten man viskas patiko. Paprasta, bet ne prasta. Ta vieta geriausiai atitinka iki skausmo žinomą patarlę. Meniu du patiekalai ir limonadas. Viskas. Ir to pilnai užtenka. Bet kas verčia grįžti? Juk burgerį dabar jau ir Kaune galima suvalgyti daug kur. Pirma, tu ten jautiesi gerai, laisvai, nevaržomai. Nėra to Kaunui būdingo dalyko, kad jautiesi kaltas, kad atėjai. Bet kartu ir nėra jokio dirbtinumo (bent aš to nepajaučiau) ir taikymosi. O visų svarbiausia paprastas bendravimas.

Viską sudėjus, tu ateini, greitai išsirenki, pabendrauji, gauni maisto, ramiai pavalgai ir eini toliau. Viskas. Simple.

Čia reikėtų papasakoti trumpai apie burgerį ir šonkaulius, bei pasiūlius būtinai apsilankyti baigti pasakojimą, bet kelių sutapimų dėka turėjau progą pakalbinti vieną iš Kuhne įkūrėjų ir savininkų – Vytį. Žmogus, kuris dažniausiai Jus aptarnaus, kuris visiškai pasinėręs į tai ką daro ir todėl jam sekasi.

Paklaustas kaip norėtų būti pristatomas, prasitarė, kad vienas tokio reikalo kaip Kuhne neužkursi. “Aš esu vienas iš Kuhne savininkų, – pokalbį pradėjo Vytis. – Šią vietą įkūrėme kartu su Justu, su kuriuo esame geri draugai nuo mokyklos laikų. Mes senai svaigome apie idėją susijusią su maistu. Taip jau gavosi, kad nuo pernai metų pradžios neturėjau darbo, o Justui pasiūlė nuomotis šias patalpas. Tokius burgerius mes jau darėme ankščiau, šonkauliai buvo kepami vasarą ant griliaus. Tai maisto idėją jau turėjome ir gavę patalpas surišome viską į vieną vietą.”

Daugelis besilankančių Kuhne’ioje vis užsimena, kad jos vietoje ankščiau buvo picerija. Ir pačiam pasakojant draugams kur yra Kuhne, visi sutartinai sako, kad žino tą vietą, nes ten buvo picerija.

Pomėgis gaminti maistą Vyčiui atsirado dar studijų laikais, kuomet studijuodamas archeologiją Klaipėdoje buvo priverstas pats sau gamintis valgyt. Vėliau pradėjo gaminti ir draugams, iš jų atsiliepimų suprato, kad jam sekasi ir taip po truputį atsirado ten kur yra dabar.

“Čia viskas, visas remontas padarytas mūsų su Justu rankomis. Išskyrus elektrą ir santechniką, bet ir ją būtume sugebėję pasidaryti patys,- apie verslo pradžią toliau pasakojo Vytis. – Pradėti tokį reikalą reikalauja daug laiko, žinoma reikia turėti finansus ir reikia įdėti daug pastangų.”

“Aš pradirbau pastaruosius tris metus Baltarusijoje, tad biurokratija, nors ir su mažais kabliukais, bet nesukėlė didesnių sunkumų”, – į klausimą ar nesusidūrė su biurokratinėmis kliūtimis atsakė vienas iš Kuhne savininkų.

Prie pavadinimo ir logo rankas pridėjo reklamos profesionalai Moon troops. O pačiam Vyčiui, be žodžio, be fizinės vietos, tai vieta kur jis nori būti. Jam labai patinka, kad čia renkasi labai čiotki žmonės ir jis labai tikisi, kad žmonės jaučia, kad jam ne tik norisi parduoti burgerį, bet ir pabendrauti.

IMG_0188“Burgerį kūrėm, net gi darėme draugams burgerių testavimo vakarėlius, – apie burgerį pradėjo pasakojimą Vytis. – Mėsos marinavimo būdas, kepimo būdas, bandelės, viską bandėme, ragavome, kol jis tapo tokiu, koks jis yra dabar. Ir burgeris neturi jokios paslapties, tiesiog mums pavyko atrasti sudedamųjų dalių puikų balansą. Toks santykis tinka klientams. O tas balansas atsirado per įdirbį.”

Nebijo Kuhne ir kritikos. Ją gan drąsiai reiškia klientai, su kuriais atvirai bendraujama. Bet, kad būtų kažkokių rimtų nusiskundimų, nebuvo. Mažos smulkmenos ir tiek. Pavyzdžiui noras, kad būtų aptarnauti kaip restorane. Arba vietoje, kuri rėkte rėkia apie mėsą, paprašoma ko nors vegetariško. Vytis tai aiškina tuo, kad lietuvis įpratęs vienoje vietoje gauti viską. Ir tiems, kam meniu per skurdus, žada, kad ateityje tikrai bus kažkas su jautiena bei kitų patiekalų. Tačiau ir įspėja, kad meniu su dideliu skaičiumi pozicijų taip pat tikėtis nereikėtų.

“Su John Palmer, – visai netikėtai atsako Vytis į klausimą su kuo norėtų pavakarieniauti. Ir matydamas, kad aš nustebęs, tęsia toliau: – žiauriai būtų įdomu prisėsti geram alaus bare su alaus guru, padegustuoti su juo alų, išgirsti jo komentarus. Pats esu namuose išviręs virš 30 partijų alaus. Paskutinė partija buvo virta prieš 9 mėnesius. Geriausi atsiliepimai iš draugų buvo ragaujant mano bandymus su kvietiniais salyklais. Pats aš mėgstu įvairaus stiliaus alų, neprisirišu prie vieno. Tik gal vasarą, kaip ir visiems, norisi lengvesnio alaus, o žiemą galiu ragauti ir stipresnius, sunkesnius variantus.”

IMG_0215Prakalbus apie alų, Vytis dar papasakoja apie norą pasijungti alų ir pasiūlyti bent kelias rūšis, bei ateities planus turėti staliukus lauke. Įsisvajoti neleidžia pirmas tos dienos skambutis. Užsakomos trys porcijos šonkaulių ir burgeris išsinešti. Vos tik priėmus užsakymą telefonu pro duris įeina būrelis jaunimo ir aš netenku pašnekovo. Vytis pasineria stačia galva į maisto gaminimą. Kadangi pats užsisakiau ir burgerį ir šonkaulius, atsistoju kiek atokiau ir stebiu kaip jis dirba. Niekaip nesuprantu, kaip žmogus dirbęs darbą susijusį su nardymu, vėliau lengvojoje pramonėje, taip puikiai tvarkosi virtuvėje. Iš kur žino kiekius, laikus, kas ir kur turi būt dedama, man net naudojami indai mistika, nesugalvočiau tokius pirkti ir laikyti juose mėsą ir kitus produktus. Praeina dar 15 min. Kuhne pilna, visos sėdimos vietos užimtos, užsakymų laukia eilutė išsirikiavusi šalia. Dar pro duris prasibrauna tiekėjas, norintis kažkur iškrauti bulves. Tada suprantu, kad iki Vyčio nebeprasibrausiu, sėdu ramiai čiaumoti burgerio.

Iš ties puikus visko derinys, nieko ne per daug, bet ir nieko netrūksta. Jei tai būtų alus, jis būtų puikiai subalansuotas. O burgeris susivalgo ir jo užtenka. Ir sotumo gana, ir skonio tiek kiek reikia. Imam į rankas šonkaulius. Jie gerai ištepti bbq padažu, bet man ant jų trūksta mėsos. Žaidimo su jais daug, nes smulkesni, nei aš norėčiau. Sėdi, žaidi su jais, o taip norisi dantis suleist į mėsą, bet tenka su dantimis tik plėšyti ją nuo kaulų.

Citrinomis atsiduodančia šlapia servetėle nusivalau riebaluotus pirštus. Buvo skanu.

Rekomenduoju ir Jums pabandyti kas yra posakis: visas genialumas paprastume.

Kuhne – Žemaičių g. 29, Kaunas

Written by Modestas

2016-01-26 at 10:18

Įrašyta kategorijoj Aš ten buvau, Užkandinės

Tagged with ,

2 atsakymai

Subscribe to comments with RSS.

  1. Ok… Kol man garsiai neperskaitė šitos užeigos pavadinimo, aš, vokiečių kalbos užgrūdinta, maniau, kad reikia skaityti ‘kūne’. Pasirodo, čia atseit kuchnia…

    Ignieška

    2016-01-28 at 16:55

    • O man pusę gyvenimo praleidus Vilniuje asociacijos tik su rusišku žodžiu buvo

      Modestas

      2016-01-29 at 14:39


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: