Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Dundulio Sulos alus

leave a comment »

IMG_4690

Kas kart rašant apie Dundulio alų, vis sunkiau rasti žodžius įžangai. Atrodo jau viskas apie juos pasakyta.

Naujasis jų alus, tai eksperimentas, apie kurio pagrindines veikėjas – mieles, internetuose gandai ir pasakojimai sklandė jau senai.

Aš jau esu užsiminęs, kad Dundulio aludariai nenori nusigręžti nuo tradicijų. Jų arkliukas yra rekonstrukcija ir jie to neišsižada. Jie nori mums, lietuviams, parodyti koks tas lietuviškas alus yra. Bet kuomet viskas taip lengvai prieinama, kai viskas globalu, kai tu gali paragauti alaus su apyniais iš vieno ar kito pasaulio krašto, kai gali užsisakyti kokių tik nori salyklų, mielių, tuomet tikras lietuviškas pradas aluje lieka tik naudojamas vanduo.

Dundulio aludariai nusprendė, kad reikia išsisaugoti tai ką dar galima išsaugoti. Ir ėmėsi mielių. Prieš metus ar kelis buvo pasirodžiusi informacija, kad užsieniečiai pasiėmė Aldonos Udrienės mielių pavyzdžius, norėdami juos identifikuoti ir ištirti. Dundulis taip pat turi savo autoritetus, tai – J. Simonaitis. Jo naudojamas mieles Dundulio aludariai ir panaudojo naujoje Sulos 5,2% alaus versijoje. Kad būtų dar autentiškiau, dalį vandens pakeitė beržų sula.

Gavosi maišytos geltonos, rudos ir oranžinės spalvos alus, kuris labai nenorom putojo arba buvo sugalvojęs ir išvis neputoti. Aromatas lengvas, jaučiamas vaisiškumas. Vos paragavus pasirodė, kad tai labai pažįstamo skonio alus. Po dar kelių gurkšnių jis labai supanašėjo į Rinkuškių verdamą Nefiltruotą alų. Bent prieskonis ir poskonis labai panašus. Tik Rinkuškių alus daug sunkesnis, molingesnis ir ne toks gaivus. Jei nustoti lyginti du alus, kurie man pasirodė panašūs, ragaujamasis pasižymi puikiu vaisiškumu, minkštu skoniu, vidutiniu kūnu. Vos juntamas saldumas, susimaišęs su gaivumu, kurį priduoda naudota beržų sula. Jos suteikiamas skonis sunkiai sumaišomas, jei esate ragavę daugiau alaus su beržų sula.

Dundulis ne tik atkūrė mažą dalelę lietuviškos aludarystės, bet ir išvirė alų ne ragavimui, o mėgavimuisi. Tu nenori jo mažo bokalo paragavimui.  Tu vieną taurę išgėręs, neieškai ką čia dar paragavus, o užsisakai dar vieną pakartojimui.

Keli barai Lietuvoje jau pasileido šį alų ant kranų, o šiandien jis turėtų pasklisti dar plačiau. Niekur neskelbiama kiek šio alaus išvirta, tad paskubėkite paragauti. O Kaune, Vingiu Dubingiu aludėje ragaujantieji Sulos alų buvo vaišinami sūriu su kmynais ir medetkomis. Šiam alui tobulas derinys.

Written by Modestas

2016-05-26 at 09:15

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: