Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Pasižvalgymai po besitraukiančią Lietuvos alaus rinką

with 24 comments

img_8857Aš esu antraščių skaitytojas ir labai retai lendu giliau ir pasiskaitau kas po jomis slepiasi. Vakar akis užkliuvo už antraštės “Alaus rinka išgyveno sudėtingiausią vasarą per pastarąjį dešimtmetį”. Praskrolinau, bet atmintyje liko. Senai galvoje sukasi kelios mintys ir noras brūkštelti keliomis temomis. Ir ta antraštė suveikė kaip katalizatorius visai tai dėlionei, kurią vis padėliodavau galvoje.

Viskas gal ir būtų neblogai, bet prieš pradedant rašyti, teko grįžti ir straipsnį perskaityti. Ir nusivilti. Antraštė tebuvo viršūnėlė, užmaskavusi paverkimą dėl akcizų didinimo ir planuojamo monopolio įvedimo. Na gerai, specializuotų parduotuvių atsiradimą, bet vistiek. Todėl perskeliu tą straipsnį per pusę. Viena jo dalis yra iki Rolando Viršilo komentaro, kita Rolando Viršilo komentaras. Antrą dalį galima pamiršti iš karto. O pirmoji teigia, kad per 9 mėnesius alaus rinka susitraukė 5,1 proc., o per metus tikėtina susitrauks visais 5,4 proc. Ir įvardijamos priežastys: šalta vasara, padidėjęs akcizas ir (?) depozito sistema.

Aš labai stipriai neįsigilinęs į depozito sistemą, bet ar ne patys aludariai ją prastūmė? Ar ne patys jie argumentavo, kad per konteinerinę sistemą PET pakuotės surenkama labai mažai ir ji nugula gražiąsias mūsų paežeres? Ir kai kažkas sakė, kad tokia sistema labai brangi, išbrangins produkciją ar tik ne tie patys aludariai sakė baikit, viskas čia gerai, pažiūrėkit kaip Estija gerai tvarkosi. Tomas, iš beergeek.lt, yra žadėjęs parašyt išsamiai apie depozito sistemą, bet vis neparašo, gal prisiruoš.

Neišsiplėsiu ir apie vasarą, ir apie akcizus, kurie alaus kainą pakėlė keliais centais.

Toks alaus rinkos nuosmūkis yra puikus atspindys to, kas vyksta alaus rinkoje Lietuvoje.

Perbėkime greituoju būdu per didžiuosius. Švyturys numarino gan perspektyvų Raudonų plytų projektą, kuris tapo nuobodesnis net už patį Švyturį. Vasarą pristatė lengvą alų ir reklamuoja taurę. Dar reklamuoja nealkoholinį alų, bet čia jau kita tema. Kalnapilis plius Vilkmergė neveikia nieko. Kalnapilis iš vis nieko nedaro, Vilkmergė edukuoja barmenus, kas iš esmės nei mums, vartotojams, nei pardavimams nei šilta nei šalta. Išleidžia kelias naujas alaus rūšis ir išvežioja jas po 20 mistinių barų. Nori, susirask. Kas čia dar? Volfas Engelman toliau žaidžia su pakuotėmis. Vienu laipsniu stipresnis alus dabar pas juos tradicinis. Užsipirko tamsaus salyklo, tai visos rūšys dar patamsės ir taps tamsiuoju. Iš Biržų krašto Rinkuškiai ir Biržų alus toliau spausdina etiketes, net skardines pasileido. Daugiau niekas nešauna į galvą. Bet sutikite, nuobodu.

Eikime prie mažiukų. Turim jų saujelę. Vis įstengdavęs nustebinti Dundulis perverda savo senas rūšis. Su kokybe pagaliau susitvarkę Sakiškių aludariai verda kiek įdomesnį, bet greitai atsibostantį alų (apie tai sekančiuose įrašuose), na ir Genys su viena alaus rūšimi.

Ir tai yra viskas. Trys sakiniai ir lietuviškos alaus rinkos apžvalga baigiasi.

Lietuvos aludariai įsisuko į uždarą ratą. Niekas neperka, tai kam virt kažką naujo. O jei neverdi kažko naujo, tampi neįdomus ir niekas neperka. Taip ir sukamės uždarame rate, kuris dar ir traukiasi.

Užtenka nuvažiuoti pas kaimynus. Kas pusę metų. Iš Latvijos parsiveši dėžę naujienų, iš Estijos arti trijų, o iš Lenkijos naujienom parvežti prireiks ir visos bagažinės. Ir ne šiaip ten lagerių, IPA’u ar vieną kitą porterį. Pas juos ten uogos, prieskoniai, žolelės, arbatos, pipirai, sūru, rūgštu ir t.t. ir pan. Ir nepasakokit man apie rinkų dydžius, alaus kokybę, ypač latviško. Aš kalbu apie judesį, apie nebijojimą eksperimentuoti ir visus kitus dalykus, kurie bendrąja prasme visą alaus rinką daro įdomią ir gyvą.

Užeikime į Lietuvoje esančias alaus krautuves. Jų, tiesą sakant, ne tiek daug ir yra. Tarp importinio alaus, kur ne kur pamėtyta lietuviško. Užeikite į Lenkijos ar Estijos parduotuves. Pardavėjas su pasididžiavimu Jums parodys lentynas su išskirtinai vietiniu alumi, na ir atsainiai mostelės į importą.

Artėja šventės. Aš tikrai važiuosiu į Lenkiją kalėdinio alaus. Jo ten būna labai daug. Pas mus gi nebent kas nors gražesnę pakuotę sugalvos. Tas Moliūgų alus iš Vilkmergės buvo toks geras šviesulys sezoninio alaus, bet kad tai taps tradicija ar geru užkratu kitiems aludariams, aš labai abejoju.

Na ir pabaigai, alaus pardavimai kaip po tokie. Mes, mėgstantys alų, išlepome. Gal importuotojai mus išlepino. Jie verčiasi per galvas, daro atviras, uždaras ir visokias kitokias degustacijas. Pristatinėja savo alų. Į šitą vietą reikėtų atsukti savo žvilgsnius ir mūsų aludariams. Taip, tai jau vyksta, bet tai turi tapti tradicija, savaime suprantamu dalyku.

Vieno pokalbio metu, man aludaris yra pasakęs, negalvok, kad taip lengvai yra sukuriamas alaus receptas. O vienas pardavėjas yra pasakęs, kad jei nori gero, įdomaus alaus (kuris, kaip taisyklė, brangesnis), turi ir pirkti tokį alų. Tad Jūs, aludariai, sunkiai, bet drąsiai eksperimentuokite. Mums bus malonu išbandyti tuos eksperimentus. Tik taip pakelsime susidomėjimą mūsų alaus rinka. Ir tuomet nereikės skųstis, kad vasara šalta, mokesčiai spaudžia.

 

Written by Modestas

2016-11-09 at 10:42

Įrašyta kategorijoj Visa kita

24 atsakymai

Subscribe to comments with RSS.

  1. Sia vasara buvau trumpa grizes i Vilniu.Aplankiau savo megiamiausius barus-Snekuti ir Alaus Namai.Tas pats asortimentas,kaip ir pries metus,pries du…..
    Kada alaus rinka susitrauke del salto oro-cia akivaizdi nesamone.Kas megsta alus,tam oras nerupi.Paprasciausia,manau,kad daug alaus megeju siuo metu gyvena uz Lietuvos ribu-ten jie ir kelia vietine alaus rinka.

    Kastytis

    2016-11-09 at 11:35

    • Taip, Kastytis paminėjo faktelį, kurį vertėtų aludariams įsikalti į savo galveles. Kai apie 40 000 kasmet žmonių kerta LR sieną, tai greitai ir duonos kepėjams vėsios vasaros ims trukdyti.

      K

      2016-11-09 at 13:30

      • Na nesuveskim visko į emigraciją…

        Modestas

        2016-11-09 at 13:44

        • Visko suvesti, žinoma, nereikia. O bet tačiau, kaip lentynos atrodė tarkim prieš 5-7 metus, kai aludariai dar neraudojo dėl darganotos vasaros? Juk š. m. rezultatai blogiausi per 10 metų.

          K

          2016-11-10 at 11:35

  2. + Man atrodo,kad visose mazose salyse ta pati situacija-maza rinka-maza pasiula(belgai isimtis).

    Kastytis

    2016-11-09 at 14:29

    • Estija artimiausia paneigs tavo nuomonę

      nuolaida

      2016-11-09 at 18:31

    • Išimčių yra ne viena, ne tik belgai. Labai geras pavyzdys – Islandija. Ten ne aludarių kraštas, o ir gyventojų visoje šalyje tik tiek kiek Kaune. Tačiau tai netrukdo klestėti “Einstok” craftiniam bravorui, kurio alus tikrai neblogas, o ir sėkmingai parduodamas visoj Europoj ir ne tik. Nežinau kas “Einstokui” padėjo tapti sėkmingu – alaus kokybė, ar marketingas, bet tai įrodymas, kad vietinė rinka dar ne viskas ir ne kliūtis geram bravorui ir geram alui.

      domaso

      2016-11-10 at 15:33

  3. Savo trigrašį įkišiu. Tarkim nekalbėkim apie sezoninį Vilkmergės alų 20-yje barų. BEt šiemet Vilkmergė išleido: Dubbel ir IPA, kurie visose kiek didesnėse parduotuvėse, plius Reserved ir Moliūginis dideliuose kvortos buteliuose (riboto leidimo). Tai 4+4. Bet juk ne metų galas ane?

    nuolaida

    2016-11-09 at 18:30

    • Trigrašių kaišiojimas čia labai laukiamas.
      Rašydamas užsiminiau apie šviesulį, užuominos leidžia tikėtis kalėdinio alaus. Ir tai yra gerai.

      Modestas

      2016-11-09 at 20:40

    • Pritariu – Vilkmergė turbūt viena iš nedaugelio mažesnių daryklų, kuri reguliariai leidžia naujienas, gaila tik, kad ne visada gerai pavykusias… Mano sapnuose, tai Vilkmergė galėtų būt puikia “craftine” darykla – puikus produktų dizainas, jei tik alus būtų geresnio lygio… Bet kur tu tai įgyvendinsi su Kalnapilio apkaustais…

      Domaso

      2016-11-09 at 20:48

      • Jei šiek tiek plačiau žiūrėti ir šiek tiek prieiti prie kitos pusės, mąstymas keičiasi. Nei į gerą nei į blogą, bet kuo daugiau matai, tuo realiau žiūri į viską ir kategoriškumo sumažėja. Nėra nė vieno bravoro, kuriam nėra ką prikišti, bet siūlau daugiau žiūrėti kiek gerumo gauname

        nuolaida

        2016-11-10 at 11:38

  4. Šiaip tai normalu kad mažėjant gyventojų skaičiui, traukiasi ir alaus rinka. Čia ne priežastis aišku, bet tikrai dalis to yra. Dar ko gero ne paskutinį vaidmenį atlieka ir alaus “gėrėjų” įpročiai ir skonis – žinau tokių, kurie geria tik Volfo “Rinktinį” ar tik “Heineken” ir daugiau nieko – tai jei tokį gerai perka, tai kam dar vargintis su naujais. Aš galvoju, kad tas užburtas ratas gaunasi dėl to, kad gamintojams tie nauji alūs tiesiog neapsimoka – ta maža rinka neatperka jo sukūrimo, iškyrus atvejus kai tas alus išpopuliarėja – bet čia iš karto atsiranda rizikos vaidmuo, kurios gamintojai nenori prisiimti jei dabartiniai produktai pakankamai geria perkami.

    Liūdna aišku… Kaip pavyzdys, liūdną padėtį gana gerai iliustruoja toks paradoksas – esame Baltijos valstybė, o ar nors viena didesnė ar bent vidutinė alaus darykla gamina normalų “Baltijos Porterį”? Aš tai kažkaip nei vieno nežinau… Tuo tarpu pvz lenkai ar suomiai garsėja geriausiais pasaulyje Baltijos porteriais, o Suomijoje, beje, žmonių ne tiek ir daug – virš 5 milijonų.

    Domaso

    2016-11-09 at 20:26

    • Koncentruojiesi į didelius, bet nežiūri į mažiukus, kurie neturi nei Rinktinio, nei Heineken, o mano supratimu turėtų būti nišiniai ir įdomūs.

      Modestas

      2016-11-09 at 20:41

      • Apie didelius juk straipsnyje irgi rašoma. O mažiukai lagerių irgi turi, tik daug geresnių.
        Tuos Heineken paminėjau, nes norėjau pasakyti ką “rinka” daugiausiai perka – tiesiog norėjau atkreipt dėmesį, dėl ko “nenuobodžių” pirkėjų dalis dar labiau sumažėja. Taigi, tautos įpročių įtakos atmest irgi negalima…

        Domaso

        2016-11-09 at 20:53

  5. Manau, reikėtų nepamiršti ir perkamosios galios, tiksliau, noro ir nusiteikimo mokėti už gerą nišinį alų. Lietuvoje masė tokių vartotojų nedidelė ir lėtai didėjanti, todėl rinka greitai prisisodrina. Ir tu turbūt turi pažįstamų, kurie daug labiau linkę už 5 eur nusipirkt 5 butelius nei 1 bokalą (taip labiau apsimoka!). Išeitis? Edukacija, alaus prestižo kėlimas, bet tai lėtas procesas, reikia kantrybės.
    Beje, tenka pritarti – RIP Raudonom plytom. Nors kitais metais žada pastatyt Klaipėdoj tą daryklą-restoraną-lankytojų centrą, gal tada prikels kaip feniksą iš pelenų.

    BlackDog

    2016-11-09 at 21:46

  6. Ar man vaidenasilar švyturio alus ėmė prastėti, kai švyturio darbininkai pralošė streiką?
    Mažesniu masteliu matytas pavyzdys: aludaris paprašo algos, ponulis palieka minimumą, aludaris palieka viryklėlę, viryklėlę palieka klientai. Ponuliui lieka tik tiek, kiek sutaupė nemokėjęs algos ir apleistas pastatėlis.
    Bėda su lietuvišku alum ta pati, kaip su visom prekėm: niekas nesamdo brangių technologų, niekas nesamdo brangių darbuotojų, bet užtat taupo ant žaliavų ir proceso „optimizacijos“😉

    scaniagti

    2016-11-10 at 10:45

    • Labai klysti, nes didelėse daryklose viskas labai gerai sustyguota ir tikrai nuo streiko ar jo rezultato alus nepriklauso. Alaus “suprastėjimas” dažniausiai lemiamas ne alaus “suprastėjimu”, o mūsų didesne patirtimi.

      nuolaida

      2016-11-10 at 11:40

      • Aš galvojau, kad čia tik man vaidenasi su tais suprastėjimais… Keletas pavyzdžių – kai Vilmergė išleido “Citra apynių” man jis tikrai visai skanus buvo ir aromatas buvo geras, po kiek laiko vėl nusipirkau – visai kaip kitas alus. Tas pats buvo ir kai išėjo Vilkmergės IPA, po to pasikeitė. Kažkaip man pasirodė nepastovumas nuo partijos iki partijos. Bet čia gal apyniai išsikvėpė ar pan. Arba tikrai kaip Nuolaida sako, gal čia mūsų galva kvailioja🙂

        Domaso

        2016-11-10 at 12:11

      • Tiesiog sutapo laikas matyt😀
        Šiaip alų geriu kelis dešimtmečius, tai suprastėjimas su didėjančia patirtim vis mažiau susijęs. Bendraamžiai irgi nebeperka švyturio ar utenos, net tie, kurie buvo fanai. Utenos utenos fanus išmušė baltais buteliais, švyturys po truputį nuslydo.
        Bet, aišku, mano pažįstami ne specialistai, ir šiaip ne ekspertai😀

        scaniagti

        2016-11-10 at 12:11

        • Pardavimus gali nuspėti pagal lentynų užimamą plotą. Daugelyje prekybos centrų tai susiję. Gal ne visai tiek pat, bet tendencijas galima suprasti.

          O ką geria žmonės mes dažnai klystame, nes vertiname pagal savo aplinką

          nuolaida

          2016-11-14 at 08:32

          • Turbūt taip ir yra, mano aplinka neatspindi alaus pirkėjų. Gal net žinom kodėl: alų daro „vaikams“. Beskonį, kad jaunimui tiktų. O seni balvonai, kuriems pirktinį alų vadinti alumi širdį skauda, to alaus nebeperka. Nu bet mes – ne masinė kategorija, kas varginsis dėl nereikšmingos pirkėjų dalies?
            Beje, atlikau eksperimentą: bendradarbis paminėjo tauro alų, pagyrė. Sakau, reiškia anksčiau buvai utenos alaus fanas?
            Taip, sako. Utena, paskui švyturys, dabar tauro.
            Jis irgi ne alaus ekspertas, nežino, kaip puikiai uteniškiai alų verda, todėl ir metė pirkt😀
            Mano aplinkos žmones suvilioti lietuvišku alumi vis sunkiau. Aš irgi prieš pirkdamas skaitau blogus😉

            scaniagti

            2016-11-14 at 09:48

            • Tu pasidaryk aklas degustacijas, kad įsitikintum. Daug yra eksperimentų, kurie įrodo, kad tai, ko mes nekenčiame arba tai, kuo džiaugiamės priklauso labai daug nuo to, ką matome.

              Dėl lagerų nereikia sakyti, kad jie nieko verti, arba kad yra patys geriausi. Jie yra, jie perkami ir jie yra tokie kokie yra. Jei nepatinka, negerkim, bet nereikia visiems pasakoti, kad pradėjo šūdą gaminti, kad daro iš miltelių ir kitas VBP (viena boba sakė) istorijas.

              nuolaida

              2016-11-14 at 09:59

              • Gerai, pasitaisau. Aš raudu kruvinom ašarom nebepirkdamas nuostabiausio pasaulyje lietuviško alaus, ypač neprilygstamų utenos ir švyturio ir piliakalnio ir engelmano. Nu ir kitų, alaus genijų šedevrų.
                Dabar kvit, tu teisus, aš ne, tu laimėjai, aš pralošiau.
                Buvo malonu, ir viso.

                scaniagti

                2016-11-14 at 11:04


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: