Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Archive for the ‘Barai’ Category

Gintaro baro Raudonasis Elis

with 2 comments

Gintaro baro raudonasis elis 2Kaune iš krano pradėjo bėgti naujas alus.

Atrodytų nieko čia naujo. Baruose visame Kaune nuolat atsiranda naujo alaus rūšių kranuose. Nebėgsi kiekvieną kart žiūrėti, tikrinti ir juo labiau aprašinėti.

Bet šįkart viskas kitaip. Tai ne eilinis importinio alaus kranas. Tai senai veikiančios, bet iki Kauno tik per stebuklą užklystančios alaus daryklos-baro alaus kranas. Gintaro baras – taip vadinasi mažiausia Lietuvoje, o gal ir pasaulyje, tituluojama alaus darykla. Alus ten verdamas ir eksperimentuojama nuolat. Apie barą rašiau net ne vieną, o visus du kartus, tad kaip ten kas galite pasižiūrėti archyve.

Žinot, alaus atsiradimo Kaune istorija ne politika, ryšių čia kas su kuo ir kodėl slėpti nereikia. Viskas labai logiška ir aišku. Vingiu Dubingiu aludės savininko Tomo brolis Martynas savo pirmąją (dėl pirmumo galiu klysti) eksperimentinio alaus partiją išvirė būtent Gintaro bare. Sena pažintis ir rekomendacijos virto tuo, kad Kaune turim Gintaro baro alaus.

Istorijos, istorijomis, einame prie alaus. Praeitą savaitę jau minėtuose Vingiuose Dubingiuose be atskiro renginio buvo pristatytas arba tiesiog nustatytą valandą pradėjo bėgti Gintaro baro Raudonasis Elis 7,5%. Kaip gerai skambėjo šūkis “Išvirtas sušildyti“ praeitą savaitę ir kaip jis ne taip reikšmingai skamba dabar. Į firminę taurę ant kojelės bėga išties nuraudonavęs alus. Taurė firminė, graži, tinkanti alui, nes normaliai aludei yra normalu paprašyti taurių iš aludario, nors alus tik svečiuojasi bare ir nėra pajungtas prie pastovios pasiūlos krano.

Gintaro baro raudonasis elis 1Aš visada nepatingiu parašyti, kad toks stiprus alus ne man. Bet pasirodė, kad būtent taip sumeistrautas alus yra būtent man. Visi trippel ir kiti sunkūs alūs savo sunkumą ir kartu saldumą pasigauna iš salyklinės bazės. O šiame aluje visa tai atlieka saldainių (bombonkių) gamyboje naudojamas cukrus. Ir rezultatas puikus. Aludaris šį receptą ištraukė kažkur iš Rusijos glūdumos.

Kaip tripelis, šis alus nuostabiai lengvai geriasi, karamelinis saldumas ne sunkus, o papildantis. Alkoholio nesijaučia, jis tik pastačius taurę po kiek laiko sušildo gomurį. Alus vidutinio kūno, gurkšnio gale atrodo, kad net vandeningas. Poskonyje ateina kartumas, kuris taip pat kaip saldumas tik papildo alų ir niekam nemaišo. Nuo saldumo atrodo net lūpos limpa, bet jis neatsibosta, neverčia į jį atkreipti dėmesį. Dėl tokio puikaus balanso ir švelnaus charakterio bare puikiai buvo įvertintas ir merginų, nors ant meniu lentos 7,5 skaičius pradžioje gąsdino. Bet gi čia normali aludė, čia duoda paragauti.

Šio alaus Vingiu Dubingiu aludėje vis dar galima paragauti. Tam puikiai tinka šiandien diena (sausio 28), nes bus pristatinėjamas Danijos mikrobravoro Munkebo alus, kurį pristatinės jį į Lietuvą atvežusi beergeek.lt chebra.

Noriu tik pašnabždėti, kad Raudonasis Elis ne vienintelis alus atvažiavęs į Kauną iš Molėtų. Šaltame aludės rūsyje bręsta ir dar vienas puikus alaus pavyzdys iš Gintaro baro.

Written by Modestas

2016-01-28 at 14:13

Dvi alaus naujienos per vieną vakarą. Kalėdos iš Kauno pamiršo išeiti

with 4 comments

IMG_0269Sutrimitavo mano internetai, kad sausio 14d. vyks Genio alaus daryklos naujo alaus Kalifornikacija 5,8% pristatymas. Tik suvirškinau informaciją ir atidundėjo kita naujiena. Tą pačią dieną Dundulis Vingiu Dubingiu aludėje pristato savo Kurko keptinį alų. Ir pristato ne bet kas, o pats Ponas Niekas Simonas.

Dabar spėkite kiek kartų teko nusikeikti, kad tai vyko tą pačią dieną?

Pažadu, kad vėluosiu į Kalifornikacijos pristatymą. Pažadu, kad būsiu Kurko pristatyme. O paskui tik pagalvoju kaip tai padaryti.

Į Hop Doc, kur buvo pristatoma Kalifornikacija įsiraunu stipriai pavėlavęs. Jonas, vienas iš Genio bravoro galvų pakankamai audringai mane sutinka. Lauris, kita Genio bravoro galva, mane pasodina prie apskritai kvadratinio stalo. Prišokęs barmenas atneša degustacinę taurę naujo alaus, pasiūlo burgerį su jautiena arba krevetėmis. Pasirenku jautį, o galvoje mintis, kad blemba taip gerai negali būti. Viskas, bandysim ragaut. Ir jau su tuo nu jau va ragauju, visi prie stalo ima ir atsistoja. Aš akim klapt klapt. Tie visi atsistoję apsirengia ir išeina. Visi. Lieku vienas prie didelio stalo, barmenas atneša burgerį. Aš į jį žiūriu ir nusugalvoju, valgyti jį ar ne. Man sėdint apsisprendimo kryžkelėje prieina Jonas. Trumpai šnektelim, nes dar kartą pasakoti man vienam, apie tai, ką pasakojai dvi valandas, noro matosi mažai. Aš atėjau paragauti alaus, o visą laiką galvoju apie burgerį. Man pačiam žiauriai patinka vaišinti. Bet kai mane pavaišina, aš taip durnai jaučiuosi. Gerai. Bandau alų. Jonai, jei skaitai, alus žiauriai įdomus.

IMG_0273Nusprendžiu vis dėl to burgerio neatsisakyti. Vos tik atsikandu, pro duris įeina nuostabiai graži moteris su keliomis ne tokiomis gražiomis draugėmis. Sėdžiu aš prie didelio tuščio stalo su prakąstu burgeriu rankose, burnoje dar kąsnis, o mane nužvelgia ta moteris su savo draugėmis. Iš veido išraiškos suprantu, kad jų minčių žinoti visai nenoriu. Vėl prieina Jonas. Klausiu kas čia pradėjo rinktis. Atsako, kad verslo atstovai, barų savininkai ir panašiai. Aaaaa… mintyse nutęsiu aš prisimindamas tą fainą akių kontaktą prieš kelias minutes.

Atsistoju, sugalvojęs, kad man čia jau visai gana būt. Atsisėdu, nes kažkaip gal nepatogu taip greit išeit. Bet matau, kad su manim čia vienu Jonas kankinasi. Vėl atsistoju ir atsisveikinu.

Nevėluokite į kažko pristatymus dvi valandas. Nebent norite aštrių pojūčių savivertės srityje.

Ir nepriimkite to ką perskaitėte labai rimtai.

Viso kelio iki Vingiu Dubingiu aludės metu galvojau apie ką tik paragautą alų. Taip, aš jo vis dėl to paragavau.

Nuostabus alus. Labai lengvai besigeriantis, vaisiškai gaivus, saikingai kartus. Tada prisimenu senesnį pokalbį su Jonu. Jis man ir ne tik man, o gal visai ir ne man, sakė, kad nori, kad jo verdamas alus būtų ne ragavimui, o atsigėrimui. Bare ar namuose, vienas ar prie maisto. Jis man, o gal ir ne man tąkart pasakojo, kad kam eksperimentuot su alumi, jei jis yra skirtas gerti. Todėl kai jis pasirodys buteliuose nebus jokių 0,33. Tik puse litro. Ir tokį alų jis išvirė. Tris kartus namuose, paskui 2 tonas bravore. Puikaus balanso, gero kūno, lengvai besigeriantį, aromatingą, lengvai vaisinį alų. Ko daugiau reikia?

IMG_0355Vingiu Dubingiu aludė jau pasiruošusi pristatyti naują alų. Už baro stoja Simonas, o į taures ima tekėti puikios rubino spalvos Kurko keptinis. Apie tą bėgimą labai gerą video susuko Tomas (VD viršininkas). Prie alaus buvo pateikta ir vadinamoji duona, kuri buvo naudojama alaus gamyboje. Tai paprastas salyklas, keptas Biržų duonos pečiuose. Simonas pasakojo, kad didžiausia bėda buvo tuos kepalus karštus parsivežti ir nulupti nuo kepimo popieriaus. Šiaip labai nebloga idėja užkandai prie alaus. Taip, ką ten dar pasakojo. Na, kad tai senovinis būdas alaus darymo ir panašiai. Bet vienas dalykas vis gi nepraslydo man pro ausis. Simonas užsiminė, kad intensyviai stebi, kas vyksta šiuo metu mūsų rinkoje, kad atsiranda vis naujų aludarių, kad jie drąsiai eksperimentuoja. Tačiau, taip eksperimentuodami, jie, Simono manymu, nutolsta nuo identiteto. Kažką prarandam tokiais eksperimentais, o ypač tradiciją.

Berods kažko dar nelabai ko ir papasakojo, nes tam maišė į barą netyčia užėję žmonės. Nelabai jie suprato, ką tas barzdotas dėdė ten pasakojo, todėl geriau buvo pašnekėti tarpusavyje. Todėl Simonas pasirinko kitą bendravimo būdą, prieidavo vis prie kito žmogaus ir su juo pabendraudavo asmeniškai.

Bet buvo ten užėję ir labai ten pataikę žmonės. Tai  Fredrik Glejpner ir Martin Jamtlid iš Original Brands STHLM. Jų puslapyje galite pasižvalgyti su kuo jie dirba. Jie patys prisistatė kaip alaus importuotojai ar eksportuotojai. Ir jie taikliausiai apibūdino Kurko Keptinį. Typical farm house ale. Ir tuose trijuose žodžiuose yra viskas, kas yra tas Kurko Keptinis.

Tiesa, dar aludaris minėjo, kad tai yra paprastas alus. Nesitikėkite kažko vau. Jame paprasčiausiai to nėra. Virdami šį alų aludariai nustebinti nesiekė, jie norėjo atkurti seniausią alaus gamybos būdą. O rezultatas toks, koks gavosi.

Written by Modestas

2016-01-21 at 11:26

Vingių Dubingių aludėje pristatytas naujas alus ROPA

with 8 comments

IMG_6794Dabar dažnai galima išgirsti, kad Kalėdos atėjo ankščiau. Bet kai Kaune atsidaro tikra aludė, o joje alų pristato patys aludariai, kitaip pasakyti, nei kad ankščiau atėjo Kalėdos, negalima.

Netradicinėje, bet labai logiškoje vietoje atsidarė nauja aludė pavadinimu Vingių Dubingių. Joje savo alų pristatė ramtyns, be visų savo veiklų rašantis tikrasalus.lt. Alus buvo išvirtas bravore Apynys, tad pristatyme buvo ir aludaris iš Apynio bravoro. Tai pagrindinės dedamosios renginio kuris vyko Kaune penktadienio vakarą.

Vingių Dubingių

IMG_6840Vos tik pravėriau duris, už baro pamačiau pažįstamą veidą. Ten stovėjo ir šypsojosi Tomas. Žmogus, kuris pirmas Lietuvoje patikėjo idėja, kad  bare galima pilstyti tik vieno gamintojo alų. Taip atsirado pirmoji Špunka Klaipėdoje. Vėliau Špunka tapo reiškiniu, išsiplėtė į kitus miestus. Taip pat Tomas prisidėjo ir prie Klaipėdoje esančio baro Herkus Kantas atidarymo. Taigi, jau supratote, kad Vingių Dubingių aludę atidarė žmogus, puikiai žinantis kaip pardavinėti alų.

Būnant viduje ir viską smalsiai apžiūrinėjant neradau nė vienos nereikalingos smulkmenos. Viskas apgalvota iki smulkmenų, nieko netrūksta, bet ir nieko nėra per daug. Čia gali ateiti, pabūti ir niekas tavęs neerzins.

Didžiausias vietos išskirtinumas – nuosavas rūsys po baru. Ten laikomos alaus bačkos, kurios ten ir atvėsinamos.

Iš aštuonių kranų bėga Dundulio ir Fuller’s alaus rūšys. Yra visi Dundulio ir to pačio Fuller’s alaus pavyzdžiai buteliuose.

ROPA

IMG_6863Naujoje vietoje buvo pristatytas ir naujas alus. Tomo brolis Martynas (jau minėtas ramtyns) pristatė bravore Apynys išvirtą Red Oceania Pale Ale 5.6% IBU 35 EBC 27.

Du aludariai stovi aludės viduryje, laiko rankose savo alaus taures ir pasakoja apie alų. Kad tai kada nors įvyks Kaune aš net svajoti nedrįsau.

Vos tik pradėjus pasakojimą apie alų, pasirodė, kad tai ne visai naujas alus. ROPA yra reinkarnacija Jungle Bells Red IPA alaus, kuris buvo išvirtas Gintaro bare prieš porą metų.

Alaus išvirta 1000 litrų ir tai yra pirmoji versija iš planuojamų trijų. Antrasis virimas planuojamas su kiek kitokia kombinacija apynių, bei dalis jo bus išpilstyta į butelius. O trečioji versija bus brandinta statinėje, kurioje buvo laikyta kažkas labai įdomaus, bet iki galo visų paslapčių aludaris išduoti nenorėjo.

IMG_6797Jau sunku atgaminti kas buvo aluje prieš du metus, bet berods jis buvo kiek raudonesnis. Visa kita, jau kita istorija. Alus buvo pateikiamas kiek per šaltas, todėl buvo rekomenduojama jį pašildyti rankose prieš geriant. Stebino, kad alus visiškai skaidrus, tad Apynio aludaris su savo technologine dalimi susitvarkė puikiai. Alaus virime panaudoti penki skirtingi salyklai, iš kurių dominuoja karameliniai. Aludariai labai norėjo, kad alus pirmiausiai būtų lengviau geriamas dėl savo salyklinės bazės, o tik po kažkiek laiko kad išryškėtų apyniai. Ir tai jiems pavyko. Alus tikrai smagiai bėga gomuriu, o panaudoti egzotiški apyniai neleidžia šiam alui būti tik bukai karčiu.

Mažais žingsneliais Kaune ima darytis vis smagiau gyventi. Atsiranda vietos, kurios traukia, iš kurių išėjęs neturi blogų minčių. Čia atsiranda tikro maisto. Viskas tik geryn.

Written by Modestas

2015-12-19 at 13:04

Prisemti botai

leave a comment »

IMG_2759Šį alų ir jo paragavimą buvo labai paprasta pražiopsoti. Jei tikėti pasirodžiusia informacija jo į barus rePUBlic buvo išvežta 5 statinės. Ir jo paragauti buvo galima tik vieną vakarą. Netikiu, kad ilgiau jo užsibuvo minėtuose baruose.

Kas tai per alus? Tai Raudonų plytų dirbtuvių ir rePUBlic kolektyvo bendro darbo vaisius. Vėl gi, kiek susekiau informaciją, tamsus kvietinis. Kad apie jį info labai mažai galite įsitikinti pabandę informacijos paieškoti google. Bent man įvedus Prisemti botai informacijos išmeta labai kukliai ir ji visa tikrai ne apie alų.

Besidžiaugiant, kad pavyko laiku pamatyti žinutę FB, bare į taurę bėga tamsus alus. Už taurę alaus Lietuvoje jau nesibodima paprašyti 4€.

Taurėje drumstas, tamsus, labai tamsus, bet ne juodas alus. Mažai putojantis, sunkiai nusakomo aromato. Jame lyg ir degintas salyklas, lyg ir karamelės užuomazgos. Geriant vis atrodo, kad alus nebaigęs bręsti ir į barą atvažiavo kiek per anksti. Skonis labai švelnus, minkštas, beveik vandeningas. Tas pats degintas salyklas, persipynęs su paskrudusiu irisu persiduoda ir skonyje. Poskonyje jaučiamas lengvas karstelėjimas. Ryškaus, išsiskiriančio niuanso nerandu. Kai žinai, kad alaus tiek mažai ir vis neina užmiršti kiek jis kainavo, norisi ragauti kažką daugiau, nei sugebėjo duoti Prisemti botai.

Written by Modestas

2015-07-17 at 14:18

Alaus darykla be alaus?

with 5 comments

Iki šiol alaus darykla-restoranas Bravaria buvo savotiška vieta, tačiau visada turėjo savo alaus. Nepamainomas 4 rūšis: premium, baltą, su medumi ir ajerų. Ir taip buvo nuo senų senovės. Nepasakosiu dabar apie kituose miestuose įsikūrusias (o gal ir ne?) Bravaria’as, apsistokime ties Vilniumi ir Kaunu. Nes taip nurodyta jų internetiniame puslapyje. Nes taip pasiskirstę facebook’e.

IMAG0643Šią vasarą šie restoranai buvo linkę paeksperimentuoti. Viskas labai gražu, alaus darykla lyg ir bando kažką naujo, kažkur link juda. Sveikintina. Bet vat sužinoti apie jų eksperimentus galima tik atsitiktinai. Vienas iš tokių pavyzdžių buvo Juodalksnio dūmo alus arba Aliaskos porteris.

Visai atsitiktinai užmatytas ir paragautas bei palikęs labai gerą įspūdį. Nešvarios, beveik juodos spalvos, silpnai putojantis ir kvape mažai ką turintis alus atsiskleidė tik paragavus. Skonyje labai smagiai žaidė medžio poskoniai, kurie persipynė su salykliškumu. Nei kokia proga išvirtas, nei kokios kitokios informacijos apie šį alų išklausti nepavyko. Jis tiesiog buvo ir jo po to nebebuvo. Šis eksperimentas buvo Kaune įsikūrusios daryklos darbas.

IMAG0752Kitas eksperimentas nuskambėjo kiek garsiau, bet tik tiems kas seka lietuviškus internetus apie alų. Nes tai buvo bendras darbas atvirasalus.lt aludarių ir tos pačios Bravaria daryklos. Tik šį kart veiksmas vyko Vilniuje. Tiesa dėl atvirasalus.lt ir šio alaus suplakimo į vieną krūvą teisingumo nežinau. Sakykim taip, namudiniai aludariai susitarė su komercine darykla ir išvirė alaus pagal pačių sukurtą receptą. Visą tą dalyką pavadino Licorne. Pagamino kiek mėgėjiškai atrodančius plakatus su alaus taurėmis pripiltomis alaus ir užvarvolintu logotipu bei prikabino jų restorane. Dar ant kiekvieno stalo buvo info apie naujieną restorane. Užsisakau. Atneša citrina nukabinėtoje taurėje. Aš visada pagalvoju, o neturėtų barmenas atsiklausti ar reikia citrinos užsisakius alaus? Na nesvarbu. Alus tamsiai oranžinės spalvos su tiršta puta ant viršaus. Ragaujant nepaliko alus nieko. Jokio įspūdžio. Ragauti dar, tikrai nesinori. Pasukiojau pasukiojau tuščią taurę ir nesupratau kodėl alus keliais litais brangesnis, nei standartinis Bravaria alus. Neradau aš jame ir išskirtinumo. O juk, atrodo, jis turėtų būti.

Atrodytų viskas juda Bravaria alaus daryklose-restoranuose nusistovėjusia vaga. Keturios rūšys alaus, nesibaigianti akcija karkai, karts nuo karto paeksperimentuojama ir visi laimingi. Bet tai berods bus tik praeitis. Kauno Bravaria’oje nebeliko Ajerų, Balto ir su medumi. Galima dar paragauti tik Premium. Dar jei norite, gali pasiūlyti Švyturio ekstra ir Kanapinio. Ir, kad alus vėl grįš, tikėtis nereikėtų. Į natūraliai iškilusį klausimą kodėl, buvo atsakyta trumpai – nepasiteisino.  Kokia situacija Vilniaus Bravaria’oje nežinau. Bet į Kauno Bravaria nebėra ko važiuoti…

Apie Bravaria alų

Apie Bravaria Kaunas daryklą

Written by Modestas

2013-09-14 at 20:56

Gurmaniškas susitikimas su Donatu Dabrovolsku „Švyturio Tradicinės kolekcijos“ bare

with 7 comments

IMG_5267Šio įrašo pavadinimas nucopypastintas iš elektroninio laiško, kurį gavau visai prieš pat Aludarių taurę. Jame buvo kvietimas “neįpareigojančiai paskanauti įdomių ir masinių švenčių metu nedažnų patiekalų“. Tad iš kart po Aludarių taurės pėstute nukulniavau iki pat Katedros aikštės, kur netoliese ir buvo įsikūręs Švyturio baras. Priėjau prie lyg ir iš matymo matyto žmogaus, kuris kaip spėjau turėjo būti Donatas. Pasisveikinau, pasakiau slaptažodį ir buvau pakviestas prie stalo. Aš susitikau su Donatu 20 val. vakaro, o blogeriai buvo kviečiami 18 val. Buvo įdomu ar daug blogerių atsišaukė į kvietimą. Praktiškai visi – atsakė Donatas. Bandžiau aš internetuose ieškoti atsiliepimų, kas būdinga jei blogerius pakviečia kažkur, tačiau rasti nelabai ką pavyko. Galbūt todėl, kad paieškoje nelabai išradingai suvedžiau raktažodžius, galbūt dar ir dėl to, kad kulinarinių blogų nelabai seku.

Skaityti pilną įrašą »

Written by Modestas

2013-05-29 at 13:34

Įrašyta kategorijoj Aš ten buvau, Barai, Mugės

Tagged with ,

Humulupu IPA

with 7 comments

74194_549363931740325_1481233298_n-horzYra Kaune tokia vieta kaip baras B.O. Jei norite pilno pavadinimo, prašom – Blue Orange. Na, o jei norite Kaune (ir ne tik) būti suprastas, sakykite tiesiog “Boškė“. Ta vieta įdomi, daugelis bandė įminti jos populiarumo paslaptį. Dabar tai kol kas vienintelė vieta, kiek man žinoma, kurioje galima paragauti pirmosios Lietuvoje IPA’os Kaune. Įdomi vieta, įdomiam alui ragauti.

Humulupu IPA, 5,5%.

Širvėnos bravoras, Curva Piscis, Taura, Dundulis. Nežinau ar viską surašiau, o gal čia kaip tik per daug, bet visi tie žodžiai turėtų būti prie gamintojo turbūt. Kai tiek daug visko prie viso šito prikišo nagus, žinoma, jeigu prikišo ir aš čia nenusirašiau, tai ragauti tikrai bus ką. Be to ir internetai ūžia apie šį alų. Tiesa, tiems kas dar nežino IPA yra India Pale Ale. O tiems kas nežino kas tas India Pale Ale, tai tada IPA yra Ypatingasis Panevėžio Alus.

Užsisakęs alų gaunu jį tikrai ne IPA’i pritaikytame Kauno alaus bokale. Na, bet nors ne vienkartiniame plastikiniame bokale, kas būna dažnas reiškinys Boškėj. Bokalas pasidengęs gražia smulkia puta. Tokia puta dengiasi stipriai apyniuotas alus. Stipriai apyniuoto alaus puta išskirtinė, kuo ji tokia išskirtinė pasakyti aš Jums nepasakysiu, na bet ji mano akiai kažkuo išsiskiria. Kvape dominuoja tas pats apynys. Nesvarbu ar rankoje būtų šio alaus bokalas/taurė ar apynių spurgai, kvapas būtų tas pats. Ragaujam.

Na dar truputį neragaujam. Grįžkim prie IPA ir kas tai yra. Populiariai tariant, stipriai apyniuotas alus, kuriame dominuoja apyniai. Čia, atrodytų, viskas aišku. Bet nepasimaukite ant to apynių dominavimo. Man per savo trumpą gyvenimėlį teko ragauti nemažai stipriai apyniuoto alaus, teko ragauti juodo, tamsaus alaus su stipriai perkrautu deginto salyklo kaupu. Buvo baisu. Vos keli gurkšniai ir tau jau nesinori žiūrėti ne tik į ragaujamą alų, bet ir aplamai alų. Ir tas nenoras žvalgytis į gėrimą, kurį mėgstu, nepraeina kartais ir savaitę. Tad jei Jums pasiūlys kartaus alaus su daug apynių, nesuskubkite godžiai jo gerti, gali tekti stipriai nusivilti, nes stipriai apyniuotą alų gali išvirti bet kas. Tam tereikia verdant nepagailėti apynių. Tačiau, kad apie Jūsų stipriai apyniuotą alų kalbėtų, rašytų, baruose gertų, to neužteks. Čia reikės nemažos meistrystės. Apibendrinant, ne viskas auksas, kas auksu žiba. Ragaujam.

Pirmi gurkšniai ir pasidaro ramu, kad alus skirtas pasimėgavimui. Perdėto kartumo pradžioje gurkšnio nėra daug. Tu godžiai atsigeri skanaus alaus ir tik po kiek laiko grįžta dividendai ant gomurio ir nusėda ten kartumo išraiška. Aš Jums atsakingai galiu pareikšti, kad taip įpaišyti apynius į alų reikia sugebėti. Tai nėra tiesiog kartus alus, tai yra kur kas daugiau. Taip, jis išvirtas iš penkių skirtingų apynių, bet juos išmedžioti gali tik gerai su jais susipažinęs aludaris ir tai tikrai ne man. Ir, taip, neslėpsiu, kad teko ragauti ir geresnių IPA pavyzdžių. Bet tai visai nereiškia, kad šis alus nuo to pasidaro blogas, jis tiesiog kitoks ir jis savas, lietuviškas, va, čia pat bare pasiekiamas.

Naudojuosi ir tuo, kad aludariai seka internetus ir čiut čiut kritikos. Ieškodamas įrašui iliustracijos, oficialiame puslapyje neradau šio alaus. Taip pat labai erzina, kad kas kart paspaudus ant meniu punkto iššoka lentelė su amžiaus klausimu. O paspaudus ant produkcijos ir po to ant visos produkcijos išvis išmeta “error“. Smulkmenos, bet… 🙂

Written by Modestas

2013-04-22 at 10:25

Įrašyta kategorijoj Aš ten buvau, Barai, Lietuva

Tagged with , , , ,

Dar kartą apie Gintaro barą

with 12 comments

gintaro baro alus

Aš jau rašiau apie Gintaro barą, rašė ir Tikrasalus.lt. Ir parašysiu dar kartą. Jei reikės ir dar kartą. Tai tokia vieta, apie kurią gali rašyti ir rašyti. Tai tokia vieta apie kurią reikia rašyti, kad kuo daugiau žmonių apie tai sužinotų.

Tądien, kai lankiausi Molėtuose, kad juose atsidursiu neturėjau nė menkiausios minties. Tačiau būnant Ukmergėje ir turint kelias laisvas valandas kažkaip apie nieką kitą negalėjau pagalvoti. Ir važiuodamas galvojau, juk smagu, kad yra tokia vieta į kurią traukia, norisi nuvažiuoti. O kartu ir keista, kad toji vieta būtent Molėtuose.

Įėjus į vidų, kur būta prieš porą metų, pasitinka ta pati jaukuma. Įsitaisom prie didelio lango, šalia pietauja pats šeimininkas. Pasisveikinam, berods, iš žvilgsnio suprantu, kad atpažino. O gal tik noriu, kad būčiau atpažintas. Teko su juo pabendrauti per Sambarius. Užsisakom sraigių, jas ne vienas rekomendavo ten paragauti. Ir tikrai, skanu. Nors ir ragautas toks delikatesas pirmą kartą, bet palieka tik gerą įspūdį. Ragaujam ir alų. Meniu nurodyta, kad yra įvairaus. Dėl tikslumo reikia klausti padavėjo. Klausiame. Atsako, kad yra šviesus, tamsus ir pustamsis. Pustamsis tai elis. Neškit visus ir giros nepamirškit. Neapsieinam ir be picos, kurios čia kepamos malkomis kūrenamoje krosnyje. Ragaujam vieną didelę, bet, kaip ta pati padavėja apibūdina, su viskuo. Ir vėl skanu. Skanu būna daug kur, bet čia viskas neįprasto, neatsibodusio skonio.

Šviesus alus toks pats kaip prieš du metus. Toks pats geras. Tada ragaujant užkliuvo poskonis, šįkart buvo tas pats. Jis tikrai labai savitas, niekur nesutiktas ir nepaprastai tinkantis gerai subalansuotam alui. Šį alų būtų sunku su kuo nors supainioti. Geriasi lengvai, salstelėjęs, labai lengvai apyniuotas ir su visą dėmesį susirenkančiu poskoniu. Įvardintasis elis kiek sunkesnis, daugiau karstelėjęs. Bet iš esmės tai du nelyginami ir visai skirtingi alūs. Kad labai išsiskiriantis alus, tikrai nepasakyčiau. Bet tvarkingas, geriamas. Tamsus alus persotintas degintu salyklu. Jo tikrai daug, kartais atrodė, kad ir per daug. Bet kai išlenda iš viso to deginto iriso skonis, požiūrį į šį alų aš pakeičiu. Su tiek deginto salyklo sugebėti subalansuoti skonį, kad tas degėsis nekeltų šleikštulio, o tarnautų kaip geras stiprus prieskonis, reikia sugebėti. Na ir gira viso ansamblio negadina. Salyklinė, saldoka, na tokia liuks 🙂

Tiek trumpai dar kartą apie Gintaro barą. Nors ir gan po ilgos pertraukos, bet baras išlikęs toks pats. Toks pats geras 🙂 Ir šeimininkas toks pats svetingas ir besišypsantis.

Kas sugalvosite apsilankyti, štai adresas: Inturkės g. 51, Molėtai (jei važiuosite keliu Vilnius-Utena, reikia sukti į įvažiavimą į Molėtus prie kurio stovi Maxima ir tada važiuoti tiesiai kol po kaire puse pamatysite barą).

Written by Modestas

2013-01-07 at 02:37

Įrašyta kategorijoj Aš ten buvau, Barai

Tagged with , ,

Medžiojant alų vienu šūvių nušauti du zuikiai

with 7 comments

Nemažai internetuose rašo apie tai, kad alaus naujienų Lietuvoje mažai arba jų visai nėra. Ypač dabar, kai orai atšalo. Bet man pačiam tų naujienų tiek, kad jų visų nespėju ne tik, kad paragauti, bet ir aprašyti. Vieną dieną teko lankytis Vilniuje. Visgi ten naujienos pasklinda pirmiausiai. Ir ne dėl to, kad ten žmonių daugiau gyvena, alaus entuziastų ir mėgstančių eksperimentuoti daugiau. Ir net gi ne dėl to, kad ten žmonės sąlyginai daugiau uždirba. Tiesiog paprastas dalykas, Vilniuje su logistika mažieji aludariai išsisprendę problemas ir nėra sunku pristatyti naują alaus rūšį į reikiamus taškus.

Vienas iš tokių taškų, alinė Leičiai. Kas gerai, kad šalia yra ir Bambalynė. Tad ir pilstomo ir butelinio alaus naujienas, jei tokių yra, galima rasti vienoje vietoje. Tikras alus pranešė apie savo virtą alų ir būtent tos naujienos vedamas nuėjau tądien į minėtą aludę. Kadangi alus buvo stipriai limituotas, kiek bijojau, kad jo neberasiu, bet į mano klausimą: ar turit?,- barmenas atsakė: turim (jaučiu kažką suvėliau su skyrybos ženklais, na, bet kitaip nesugalvojau).

Liuks, sėdam, ragausim 🙂

Kas gerai Leičiuose tai, kad gali užsisakyti 0,2l. Paragavimui. Bet jei žvilgtelėsite į nuotrauką, pamatysite, kad degustacinė taurė labai jau iškreipia alaus vaizdą.

Pats viržinio alaus jau esu ragavęs ir apie tai trumpai parašęs. Nors tai buvo dar 2010 m. vasarą, visgi atmintyje puikiai išliko stiprus žolinis aromatas ir skonis. O skaitant pirmuosius atsiliepimus apie šį alų internetuose buvo gan keista, kad vienas iš apibūdinimų buvo, jog alus lengvas, net vandeningas. Kilo man klausimų, kaip taip jau čia gali būti, kad panaudojus konkretų augalą, kuris nepasižymi lengvu aromatu, gali gautis vos ne neišraiškingas lengvas alus. Dar kartą įsitikinau, kad reikia paragauti pačiam.

Alus taurėje nešvarus, bet tai jam netrukdo gerai atrodyti. Tamstelėjusi, į raudonumą pasidavusi spalva mano akiai tinka. Puta netgi labai padori, tvarkingai laikėsi, po pirmų gurkšnių net pasiliko ant taurės kraštų. Kvape jaučiamas žolinis nestiprus kvapas. Kaip ir rašydamas apie škotiškąjį jojo draugą, taip ir dabar pasakysiu, kad ar tai viržis pasakyti negaliu, nes jo pačio man neteko nei uosti, nei ragauti. Skonis švelnus, labai puikiai subalansuotas. Uch kaip man patinka tokie alūs, kuriuose niekas negroja pirmu smuiku. Visi skoniai gražiai persipina ir viename gurkšnyje gali ištraukti žolinį prieskonį, kitam kartumo, trečiam salstelėjusį prieskonį. Tiesa, saldumas yra ir kvape. Visas iki tol internetų suformuotas skeptiškas požiūris paragavus šio alaus išgaravo ir teko užsisakyti dar, šį kartą jau 0,5l taurę. Jei pasididinsite nuotrauką, pastebėsite, kad Leičiuose alaus įpilti negailima. Tik atnešus skaidrią taurę pastebėjau, kad alaus išvaizda kiek kitokia, nei atrodė ragaujant iš mažesnės taurės. Tad aprašant įspūdis apie išvaizdą suplaktas iš abiejų taurių.

Tai puikus bandymas kažkuo nustebinti, kažką duoti naujo alaus rinkoje. Bet man darosi įdomu. Šis ir vasarvydžio nakties alus pasirodė ir buvo paragauti. Bet Tikras alus rašo, jog buvo ir:

  • 2011 m. vasaris – “Inkaras” – Ordinary Bitter, kurį išvirėme viename vakarų Lietuvos bravore
  • 2012 m. sausis – “Saulbrols” – Special Bitter

Įdomu kur šie buvo ir kodėl apie juos niekas negirdėjo?

Dar viena naujiena, kurią pavyko sumedžioti Leičiuose, tai Dundulio Smakas. Aludėje pavadintas kukurūzniku. Tai šviesus alus, pagardintas kukurūzais. Alaus puta silpna, vos dengianti alaus paviršių taurėje. Kvape beveik nieko. Alus tamstelėjusios gelsvos spalvos. Visiškai skaidrus. Pradžioje gurkšnio alus tuščias, beskonis, vėliau atsiranda bukas saldumas, kuris man aluje netinka. Ir viską užbaigia karstelėjimas, kuris sėda ant gomurio. Kartu čia pasirodo ir alkoholio šiltumas, nors, atrodo, alus ir nėra iš stipriųjų.

Written by Modestas

2012-11-06 at 13:07

Atviro alaus taurė 2012

with 25 comments

Aš jau rašiau apie namudinius aludarius ir jų beįsibėgėjančią veiklą. Net gi tas pats jų logotipas puošia įrašą. Net gi, manau, būtų logiška jei kiekvienas įrašas apie namudinius aludarius būtų juo pažymėtas. Kodėl vėl apie juos rašau, nors neverdu namuose alaus? Atsakymas paprastas – nes yra dėl ko ir, svarbiausia, ką apie juos rašyti.

Per metus laiko (tiek buvo praėję nuo jų veiklos pradžios kuomet rašiau pirmąjį kartą) entuziastai nuveikė iš ties daug. Namudiniai aludariai sukūrė savo asociaciją, internetinį puslapį ir kitus dalykus ne tam, kad jie tik būtų. Tai daugiau ne jų veiklos rezultatas, o greičiau priemonė. Priemonė veikti, komunikuoti, dalintis žiniomis. Dar viena priemonė, kuri jei išliks taip gerai apgalvota ir bus visų palaikoma, ateityje gali būti labai stipri, tai Atviro alaus Taurė. Pradėta organizuoti prieš gerus du mėnesius, jau rytoj, birželio 2d. pasieks savo finišo liniją. Būtent birželio 2d. alinėje Leičiai, Stiklių g. 4, Vilnuje 17:00 val. bus įteikta Atviro alaus Taurė absoliučiai geriausiam namudinės aludarystės alui bei medaliais apdovanoti geriausi kiekvienos kategorijos alūs. Renginys nemokamas.

Skaityti pilną įrašą »

Written by Modestas

2012-06-01 at 18:55

%d bloggers like this: