Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Archive for the ‘Aš ten buvau’ Category

Braufactum alaus pristatymas

with one comment

img_5341Įrašas kuris vėluoja net 5 mėnesius. Bet jo nebūti negali.

Birželio 22 dieną aš buvau pakviestas į BeerHouse Vilniuje, kuriame savo alų pristatinėjo Braufactum aludaris. Už kvietimą turiu padėkoti Astai ir Jonui. Astai, kad pakvietė, Jonui, kad pasakė Astai, kad pakviestų.

Tai buvo vienas iš tų renginių, kur tave pasitinka žavios merginos šypsena ir įteikiama alaus taurė. Tada gali papozuoti fotografui ir beveik pusę metų tos nuotraukos niekur nerasti. Praėjus gan ilgą skliautą patenki į uždarą vidinį kiemelį kur gali susirasti sau vietos ir prisėsti. Publika buvo pasiskirsčiusi į dvi dalis. Vieni tokie kaip aš, vadinamieji alaus entuziastai, kiti ne tokie kaip aš. Smagiausia ir kartu nelabai, kad tą vakarą ar popietę aludaris daugiausiai ir bendravo su tokiais kaip aš. Smagu, kad bendravo, nesmagu kitų susirinkusių atžvilgiu.

Pati susitikimo idėja man taip ir liko atviru klausimu. Tokiu pačiu kaip, kur tas fotografas nuotraukas dėjo. Susirinkom, kalbėjomės, degustavom, buvo derinami užkandžiai, bet viso to tikslas ir esmė taip ir liko neatsakyta. Tiesa, iki galo aš neišbuvau, pabėgau, gal tada kažkas paaiškėjo. Bet kaip ten bebūtų vakaras, o gal popietė buvo išties praleista turiningai.

Po trumpo pristatymo aludaris, akivaizdžiai besijaudindamas, pradėjo pasakoti apie save, savo alų ir kompaniją, kurioje jis verdamas. Kompanija nedidelė, joje dirba 12 žmonių. Kodėl pasakodamas pasirinkau žodį kompanija, o ne darykla ar kažką panašaus? Nes jie vadinamieji Gypsy Brewers. Tai aludariai, kurie neturi savo daryklos ir verda alų pas tuos, kurie turi. Aludaris tikrai sakė kuriuose bravoruose jie verda alų, bet iš lūpų skaityti aš nemoku, o vokiečių kalba man kaip paukščių čiulbėjimas. Bet tos daryklos yra dvi. Jos mažos, vienas virimas būna 30 hektolitrų. Ir čia buvo tas atvejis, kai aš džiaugiausi, jog šalia prie stalo sėdėjo šiek tiek protingesni žmonės nei aš. Kažkodėl aš ir dauguma prie stalo sėdėjusių nusprendėme, kad pasakytas dydis lygus 300 litrų. Tai tikrai mažai ir mes buvom labai nustebę. Dar labiau nustebom, kai pasakė, kad eksperimentams jie turi 3 hektolitrų talpą. Bet paskui Jonas, iš Genio, paaiškino, kad hektolitras yra 100 litrų ir viskas atsistojo į savo vietas. Taip pat Marcus minėjo, kad jie nesenai įsirengė patalpą alui brandinti statinėse ir ten brandina savo alų.

Marcus dirba kompanijoje nuo 2010 metų. Jis yra brewmaster’is ir yra atsakingas už kokybės užtikrinimą. Trumpai prisistatęs, Marcus prakalbo apie savo kompanijos filosofiją. Kuomet jie pradėjo savo veiklą, visi darbuotojai turėjo tradicinės vokiškos aludarystės pagrindus, pats Marcus prieš tai alaus pramonėje, įvairiose daryklose pradirbo 11 metų. Todėl jų pagrindinė idėja buvo paimti vokiškas tradicijas kaip bazę, kaip pamatą ir pridėti jai tikro kraftinio alaus prieskonio.

img_5396Pirmas pristatytas alus buvo saison’as Soleya 6,5% IBU 27. Tai pats naujausias jų alus išvirtas su specifinėmis mielėmis. Jų pavadinimą išvertus į anglų kalbą būtų: our little beast. Jos taip pavadintos dėl to, kad gali sufermentuoti beveik visą cukrų. Apibūdinant alų aludaris paminėjo geltonąsias slyvas. Būtent jų reikėtų ieškoti skonyje. Tokį apibūdinimą aš išgirdau pirmą kartą. Na ir žinoma, apibūdinant saison’ą, buvo šnekama apie gaivą, apie vasarą. Skoniui praturtinti panaudoti australiški apyniai Enigma, kurie alui davė tropinių vaisių skonį. Man alus buvo puikus, geltonų slyvų aš tikrai neradau, nes dar reikėtų pagalvoti, koks tai skonis. Bet visa kita buvo puiku. Labai puikiai išvirtas, subalansuotas ir vokiškai tvarkingas.

Pristatęs naujausią savo alų, aludaris nusprendė sekantį pristatyti jų patį pirmą alų schwarzbier’ą Darkon 5,4% IBU 25. Kuomet jie pradėjo savo veiklą, buvo nuspręsta virti tradicinius vokiškus stilius, suteikiant jiems savos interpretacijos. Todėl buvo išvirtas alus naudojant tik tamsius salyklus. Šis alus, pasak aludario, turi daugiau juodo šokolado aromato, nei deginto salyklo. Taip pat aromate turėtumėte jausti duonos plutos, ruginės duonos, kavos aromatą. Man šis alus pasirodė tiesiog paprastas tamsus alus, kuris nė kiek ne saldus, džiovintų slyvų skonyje turintis ir šiek tiek sausokas. Kaip tamsiam alui jis pasirodė ir šiek tiek skystokas, norisi tokiam alui iš tamsių salyklų tvirtesnio kūno.

Ant etikečių mes pastebėjome aludarių parašus ir kažkas paklausė kokiu tikslu yra pasirašinėjama. Marcus papasakojo, kad iki pernai metų lapkričio ant etikečių buvo parašas jo vadovo. Jo vadovas bijojo, kad Marcus gali jį palikti ir pereiti dirbti kažkur kitur ir pasiūlė įsipareigoti kompanijai ilgesniam laikui. Marcui sutikus, ant nuo pernai lapkričio mėnesio atsiradusio alaus yra dedamas ir jo parašas. Tačiau jis pabrėžė, kad tai daugiau simbolinis dalykas, kad alų kuria visą komanda, o ne vienas specifinis žmogus. Paklaustas, kiek jie kartų verda alų mažomis partijomis, kol alus pasidaro tinkamas masinei gamybai, aludaris atsakė, kad tai priklauso nuo kiekvieno alaus atskirai. Pavyzdžiui Soleya buvo paleista greitai, su ja buvo lengva. Bet Progusta teko virti beveik 50 kartų, kol ištestavom apynius ir panašiai. Aludario manymu, gerą IPA išvirti neužtenka įdėti daugiau apynių. Tai buvo pirmoji IPA, kuri buvo išvirta Vokietijoje ir parduodama visoje Vokietijoje, todėl mes norėjome, kad ji būtų tikrai gera. Progusta buvo išskirtinis atvejis, bet vidutiniškai mes praverdame apie 10 kartų, kol alus eina į masinę gamybą.

Nuo tamsaus alaus perėjom prie rūkyto Roog 6,6% IBU 20. Šiam alui panaudota 20% rūkyto miežių salyklo. Tiek nedaug, nes jie nekenčia rūkyto alaus, bet kartu jie mano, kad rūkymas yra labai įdomus įrankis alaus aromatui išgauti. Todėl ir buvo nuspręsta naudoti mažai rūkyto salyklo, o pridėti daug karamelinio salyklo, kviečių salyklo ir gauti gerą derinį kvietinio salsvo rūkyto alaus. Šis alus man stojo šalia saison’o savo žavesiu ir teko jau rinktis kuris patiko labiau. Nors tai visiškai skirtingi alūs, bet kuris paliko geresnį įspūdį taip ir nenusprendžiau.

Pradėjus kalbą apie salyklus, buvo paklausta ar jie naudoja tą patį salyklą kaip ir visiems gerai žinomam Schlenkerla alui išvirti, aludaris  patvirtino, kad tai tas pats salyklas. Taip pat paminėjo, kad jie naudoja 47 skirtingus salyklus ir 42 skirtingus apynius savo alaus virimams.

img_5490Sekantis alus, kurį atnešė paragauti buvo jau minėta IPA Progusta 6,8% IBU 55. Pasakojimą apie šį alų aludaris pradėjo istorija apie straipsnį, kuris pasirodė prieš kelias savaites. Tame straipsnyje buvo aptariamos IPA, kurios verdamos Vokietijoje ir ten Progusta pavadinta džentelmenu tarp visų IPA. Virdami šį alų aludariai nenorėjo labai karčios IPA, panaudojo 20% karamelinio salyklo, kad alus turėtų saldumo, kuris suminkštintų kartumą ir suteiktų puikią spalvą. Didžiausias galvos skausmas buvo kokius apynius pasirinkti šiam alui. Aludaris labai nuosekliai viską papasakojo apie apynius, su pavadinimais, kada naudojo ir panašiai, bet aš negaliu tiksliai visko atpasakoti, tad nesiimu net pradėti. Aludaris net temperatūras vardino, taip tiksliai viską norėjo papasakoti. Tai vienas iš nedaugelio jų alaus rūšių, kurią jie filtruoja.

Po alaus pristatymo sekė ilga IPA atsiradimo istorija, kurios tikrai neperpasakosiu.

Dar vienas alus buvo american pale ale Palor 5,2% IBU 25. Visą laiką pasakodamas apie šį alų aludaris vengė žodžio american. IPA ir Indija jam buvo viskas kaip ir gerai, dažnai buvo minima, bet vat american liežuvis neapsivertė. Alaus pavadinimas kilęs nuo panaudotų Polaris apynių ir kad nebūtų vienalytis vieno apynio skonis, dar buvo panaudoti Cascade apyniai. Polaris apyniai pasižymi mėtiniu skoniu, kas turėtų jaustis aluje. Kadangi tai pale ale, apynių skonis yra tik viena pusė, kita pusė atitenka salyklams. Buvo naudoti pale ale salyklai, kurie, kaip bebūtų keista girdėti iš šio aludario, suteikia saldumo. Buvo naudotas ir visur kitur naudotas karamelinis salyklas. Tik čia jis buvo tamsesnis.

Kalba pasisuko apie apynius. Istorija paprasta, aludaris gali sugalvoti vežti savo alų į Lietuvą, bet jam tada reikia išvirti tarkim dvigubai daugiau alaus. Kad tai padarytų, jam reikia dvigubai daugiau apynių. O su apynių augintojais yra pasirašomi kontraktai penkiems metams. Tad pakeisti staiga kiekių tiesiog negali. Žinoma, jei turi kontaktų, gali bandyti tartis, bet moki tiek kiek jie paprašo, čia derybų nebūna. Todėl aludaris be alaus virimo dar turi didelę savo laiko dalį skirti planavimui ką jis darys po metų ar net penkių. Vokietijos apynių augintojai šiuo metu augina daugiau aromatinius apynius, nes jų paklausa didėja. Bet tuo pačiu mažėja auginančių tradicinius vokiškus apynius.

img_5512Paskutinis alus tapo Indra 6,8% IBU 35. Tradicinės bavariškos mielės suteikia šiam alui bananinį skonį, cascade apyniai vaisiškumą. Vieną kartą metuose šis alus verdamas su šviežiais apyniais. Šį alų labiau mėgsta moterys, nei vyrai. Ties šiuo alumi mūsų, sėdėjusių prie vieno stalo, nuomonės labai išsiskyrė. Vieniems tai buvo vakaro geriausias alus, kitiems tai buvo alus apie nieką, tretiems toks vidutinis. Ir kai visi aplinkui šneka, aš lieku dažniausiai be nuomonės.

Po paskutinio alaus pristatymo viskas tapo mažiau oficialu, aludaris davė dėmesio tiems aniems, ne tokiems kaip aš ir po to prisėdo prie mūsų, tokių kaip aš. Į visus užduodamus klausimus Marcus atsakinėjo neišsukinėdamas nuo atsakymų, tad kas verda alų gavo daug naudingos informacijos. Man teko ta jaukų after party palikti.

Prie kiekvieno alaus buvo priderintas užkandis. Vėl gi, tikslus būti negaliu, todėl apčiuopom apie maistą taip pat nepasakosiu. Galiu pasakyti, tik tiek, kad viskas priderinta buvo su aiškia idėja ir derėjo puikiai. Nuotraukose visi užkandžiai stambiu planu, galit pabandyti atspėti.

 

Written by Modestas

2016-11-18 at 11:11

Įrašyta kategorijoj Alus, Aš ten buvau, Barai, Degustacijos, Ragaujam, Vokietija

Degustacija – pažintis su didele ir spalvinga Pale Ale šeima

leave a comment »

img_7022Šiame bloge vis dažniau atsiranda įrašų apie įvairias degustacijas. Didėjant alaus pasiūlai natūralu, kad paragauti viską, kas yra atvežama į Lietuvą darosi labai sudėtinga. Todėl degustacija būna ta vieta, kur galima be didelių išlaidų paragauti kelias rūšis iš karto arba tai ko galbūt nepirktum. Degustacijos metu taip pat galima kažką paragauti pirmiems (rengiamos naujo alaus pristatymo degustacijos), susipažinti su kažkuo visai nauju (naujas importuotojas) ir panašiai. Populiarėja ir degustacijos, kurių metu derinamas maistas su gėrimais. Taip pat degustacija gali būti edukacinė, mokomoji, teminė ar tiesiog vieno ar kito baro, restorano vienas iš renginių paprasčiausiai pritraukti žmones ir rasti naujų klientų.

Kažkokia nelabai kokia įžanga gavosi, tai pasakysiu trumpai viską tą patį – degustacijų pasirinkimas gausėja.

Tiesa, vasarą rasti degustaciją sunkoka ir čia gelbėjo gastropub’as Kaune HOP DOC. Vienoje iš jų rengiamų degustacijų dalyvavau ir aš. Tąkart buvo pasirinkta Pale Ale tema ir degustacijai pristatyti šie alūs:

Genys The Ipa 6,2%
Gordon Finest Scotch 8%
Birra del Borgo Re Ale Extra 6,4%
Adnams Southwold Bitter 4,1%
Einstok Pale ale 5,6%
Shepherd Neame  1698 6,5%

Gal kiek ir sunkoki alūs vidurvasariui, bet kažkaip viskas puikiai susiragavo. Apie pačias alaus rūšis šį kart nerašysiu. Neperpasakosiu ir ką apie jas pasakojo Jonas iš Genio daryklos, kuris ir vedė degustacija. Papasakosiu geriau apie pačią degustaciją ir ką Jūs gaunate sumokėję kuklius 12e. Pirma, jokio dirbtinumo, šios degustacijos rengiamos, nes žmonėms tai smagu daryti, o ne iš reikalo, kad nors kas nors bare vyktų. Toliau. Jūs ne tik girdėsite pasakojimus apie alų, bet bus ir užkandžiai. Puikiai parinkti užkandžiai. Viskas kuo puikiausiai dera. Pradžiai skrudinti aštrūs avinžirniai. Labai aštrūs. Ir tai yra būtent tai ko reikia prie pradžiai pateiktų lengvesnių alaus rūšių. Toliau maži kukuliai iš svogūnų ir paprikų. Ne aštrūs. Puikiai mirkosi lydytame sūryje. Ir pabaigai mini burgeriai, kurių gavau daugiau, nes šalia sėdėjo nevalgantys mėsos. Prie sunkaus scotch ale tiko puikiai. Tada dar Jūs gaunate kiekvienai degustacijai specialiai paruoštą lapą, ant kurio ragaujamos alaus rūšys ir užkandžiai. Viskas Jums prieš akis, galite pasiskaityti, pasižiūrėti kas buvo ir kas dar bus.

Na ir pats degustacijos vedimas. Taip, aš Joną pažįstu asmeniškai ir gal nesu labai objektyvus, bet kiti degustacijoje buvę žmonės neleis sumeluoti. Jonas puikiai pasiruošia degustacijoms, valdo susirinkusią publiką ir publika jį priima. Reikės papasakos, reikės patylės, reikės pajuokaus, reikės rimtai papasakos su visomis detalėmis. Žinių bagažo tam turi su kaupu. Dar visi yra įveliami į žaidimą ir degustacijai skirtas laikas labai greit praeina.

Kad viskas buvo super, parodo ir tai, kad po degustacijos Jonui pasakius ačiū, ilgai netyla plojimai ir net skanduojamas Jono vardas. Gaila nespėjau nuspausti filmavimo mygtuko…

Taigi, viską sudėjus, galima labai drąsiai teigti, kad kol kas tai geriausia kas yra Lietuvoje, kalbant apie alaus degustacijas. Ir artėjanti jų rengiama degustacija apie stautus ir porterius yra tai, ką privalu aplankyti. Ir dėl visko, ką išvardinau ankščiau ir dėl to, kad degustacijai pristatytos net 7 alaus rūšys.

Nuoroda į degustaciją, kuri vyks rugsėjo 28d. rasite čia.

Ir vietoje pabaigos. Degustacijos pabaigoje ragautas Genio The Ipa buvo visai kitoks, nei pristatymo metu. Labiau susigulėjęs, aromatingas, neperšaldytas, subrendęs ir labai išraiškingas alus.

Written by Modestas

2016-09-14 at 14:04

Įrašyta kategorijoj Aš ten buvau, Barai, Degustacijos

Tagged with ,

Aludarių diena 2016

leave a comment »

img_8833Trečius metus iš eilės, kelios savaitės iki Jūros šventės Švyturio vadovai pakviečia visus į Aludarių dieną, kuri vyksta Švyturio daryklos teritorijoje. Kaip vyko viskas prieš kelis metus galite pasiskaityti alusalus.lt bloge, kaip viskas vyko pernai, galite pasižvalgyti mano įraše.

Pagrindinis skirtumas tarp pernai metų renginio ir šiųmečio – oras. Jis buvo puikus ir renginys, vykęs lauke, sutraukė masę žmonių. O kur yra masė, yra eilės, yra ilgas laukimas maisto, jis pasitaiko ne iki galo pagamintas, jis būna šaltas ir dar visko būna. O visa kita liko taip pat kaip ir pernai. Ekskursijos po gamyklą, maistas, alus, koncertas, įspūdingai atrodantys apsaugos darbuotojai ir pažįstami veidai.

Kalbant apie pažįstamus veidus, kur gi daugiau gali juos sutikti, jei ne prie atšautos statinės su Švyturio stautu 20 statinių, kurioje alus brendo 34 mėnesius? Jau iš toli pasimatė Jono barzda, o priėjus arčiau jau sveikinausi ir su breadandbeer.lt autoriais – Igne ir Pauliumi. Kaip tas, 34 mėnesius pagulėjęs? Man nepatiko visiškai, kitiems buvo visai nieko, bet iki gerai tikrai trūko.

Trumpam išsiskiriam, mes paklausom kelias Prūsaičio dainas ir vėl susitinkam mieste. Aplankom kelias rekomenduotas vietas. Viena iš jų GAYA. Alaus pasirinkimas geras, užkandžiai prie alaus labai geri, bet va valgytas, tas jau tikras, kebabas liko visai nesuprastas. Nuslenkam ir į Lapę, kuri kažkokiam alui pareklamuoti pasinaudojo nuotrauką iš šio blogo, kuri buvo daryta Vingiu Dubingiu aludėje. Už baro stovėjo žmogus, padaręs tą veiksmą, pavaišino mus visus. Riešutais.

Tai tiek tos Aludarių dienos, palieku nuotraukas, jos parodo kiek daugiau, nes pasakoti nelabai yra ką.

 

Written by Modestas

2016-09-13 at 15:05

Įrašyta kategorijoj Alaus daryklos, Aš ten buvau

Tagged with ,

Sūrių festivalis 2016

leave a comment »

IMG_4151Rugpjūčio 13 dieną Druskininkuose vyko trečiasis Sūrių festivalis. Kad tokie dalykai vyksta, sužinojau pirmą kartą, kaip visada, pamatęs žinutę FB sraute. Pačiam teko nemažai skaitinėti užsienio bloguose apie sūrio ir alaus derinimą (būtent alaus, o ne vyno). Todėl, pamačius, kad savaitgalis laisvas, o dar planuojamos degustacijos, abejonių ten dalyvauti nebeliko.

Atvykus į Druskininkus paaiškėjo, kad tądien ten vyko ne tik Sūrių festivalis, bet ir miesto mugė ir kažkoks (atsiprašau, už tokį netikslumą, bet labai ten viskas nuobodžiai atrodė) folkloro festivalis. Ir tokia koncepcija man labai patiko. Vyksta mugė, ta, lietuviška, standartinė ir viename vidiniame kiemelyje vyksta Sūrių festivalis, šalia esančioje kavinėje vyksta degustacijos: kava ir sūris, vynas ir sūris, alus ir sūris. Taip pat vyksta sūrių konkursas. Čia išvis superinis dalykas. Sūrių festivalis vyko šeštadienį, o į finalą sūrius atrinko penktadienį, todėl eidamas per ratu sustatytus prekystalius, kur ne kur galėjai pamatyti informacinį plakatą, kad čia pardavinėjamas į finalą patekęs sūris. Na ir žinoma jo nusiperki. Tokią idėją galima pritaikyti ir kitur.

IMG_4180Kad sūrius perka, tai Jūs patikėkite manim. Mes festivalyje pasirodėme apie 12 val. kuomet buvo skelbiamas oficialus atidarymas, o grįžus į degustaciją apie 15 val. jau matėsi tuščių vietų, sūrininkai išsipardavė ir išėjo ilsėtis. Daug matėsi žmonių nusipirkusių ne po vieną ar du, bet ir virš 10 rūšių sūrių. Ir aš pirkau, nes kažkaip visai smagu, įdomu, nauja.

Pats festivalis įsikūrė pievelėje šalia pagrindinio Druskininkų pėsčiųjų tako. Prekybos vietos buvo išdėstytos ratu, jo viduryje maža scena, ant kurios ir vyko finalinis sūrių konkurso vertinimas. Tik įėjus į festivalį akis užkliuvo už avies pieno ledų. Ar ragavau? Ne. Bet ragaujančių netrūko.

Šiais metais konkursui buvo pateikti 33 sūriai. Iš jų 15 ožkų, 4 avių ir 13 karvių. Paminėt reikėtų geriausią karvių sūrį Viržinis, sūrinė Varinis puodas. Jo į namus parkeliavo didelis gabalas, nuotraukose matosi kaip jis pjaustomas. Puikiai tinka prie vasarinių sesijinių alaus rūšių. Dundulis jau pranešė apie artėjantį šių metų Viržinio alaus pristatymą. Minėto sūrio ir alaus derinys turėtų būti kažkas nepaprasto.

IMG_4304Jei jau prakalbau apie alaus ir sūrio derinimą, galima papasakoti ir apie alaus ir sūrio degustaciją, kurioje teko dalyvauti. Dar tokioje dviprasmiškus jausmus keliančioje ir keistoje degustacijoje dalyvauti neteko. Prasidėjo viskas nuo patekimo į ją. Problemos su apmokėjimu ir kiti nesklandumai. Degustacija buvo uždara ir niekas netrukdė ramiai mėgautis alumi ir sūrio deriniais. Prie stalo, kuris buvo skirtas dviems, atsisėdau vienas, daugiau niekas šalia neatsisėdo. Buvo pasirūpinta vandeniu, taurėms išsiplauti. Alų degustacijai pristatė Sakiškių alus, degustaciją pravesti apsiėmė Gediminas, Linas prisėdo kiek toliau ir pasirinko stebėtojo vaidmenį, na dar padėjo išpilstyti alų. Degustacija prasidėjo prisistatymu ir, kuomet Gediminas pasakė, jog daugelis gali sakyti mes iš kažkokios daryklos, tai jie gali sakyti, jog jie ir yra Sakiškių alus, tuomet supranti kokie jie išties maži. Ant mano stalo pūpsojo padėklas su įvairiais sūriais, aludariai turėjo pasidėję naujo alaus, kurio oficialus pristatymas buvo numatytas tik po kelių dienų, tad viskas žadėjo būti labai jau gerai. Aš atėjau į šią degustaciją su dideliu smalsumu paklausyti kaip vis gi derinamas tas sūris su alumi. Ir čia iš kart buvo pasakyta, kad galim ragauti sūrius kaip norim, patys ieškoti geriausio derinio, o aludariai pateiks tik rekomendacijas. Tai nuvylė, aš norėjau griežtų taisyklių, o man liepė improvizuoti. Toks pasirinktas degustacijos tipas tikrai nėra blogas, čia tik aš tikėjausi visko kiek kitaip.

Pirmas degustacijai buvo pateiktas belgiško tipo kvietinis Witbier. Paragavus teko prisiminti koks jis geras. Koks jis super turbo geras. Ne veltui nuo šio alaus prasidėjo Sakiškių istorija. Prie alaus, kurio virime buvo panaudota citrinos, apelsino, greipfruto žievelė, traiškyta kalendra ir juodieji aromatiniai pipirai buvo pasiūlyta derinti ožkos pieno sūrį. Sūrį reikėtų rinktis rūgštesnio skonio, o ne nusaldėjusį.

IMG_4267Antrasis alus buvo čia pat pilstomas angliškas šviesusis elis English Bitter. Prie alaus, kuriame naudoti Didžiosios Britanijos apyniai, pasižymintys žoliškumu, žemėmis, neturi tropinių vaisių natų, aludariai rekomendavo derinti jau minėtą sūrinės Varinis puodas sūrį Viržinis.

Degustacijai įsibėgėjant, pasirodė, kad ant stalo, prie kurio sėdi šeši ar keturi žmonės, sūrio padėta tiek pat kiek ir ant stalo prie kurio sėdi du žmonės. Prisimenat, kad sėdėjau vienas? Tai va, priėjo prie manęs ir nuo mano padėklo tiesiog su ranka nurinko po kelis gabaliukus sūrio nuo kiekvienos sūrio krūvelės. Ir visai nesvarbu, kad atsiprašė.

Atėjo eilė ir Corn Lager alui, kurio 30 proc. salyklo pakeista kukurūzų dribsniais. Didžioji dalis apynių sudaro Naujosios Zelandijos apyniai Green Bullet, kurie pasižymi ananasiniais, gėlių aromatais. Sausam apyniavimui naudotas amerikietiškas Citra, kuris pasižymi egzotinių vaisių, papajų, pasiflorų aromatais. Prie šio alaus, kuris man tądien pasirodė kiek per daug karstelėjęs, aludariai pasiūlė ožkos sūrį.

Po klausimo ar kiek daugiau papasakoti, ar laikytis numatyto laiko grafiko, Gediminas gavo gan tiesmuką atsakymą, kad davai greičiau, pažiūrėk kiek valandų. Tada, degustacija vykusi ramiai ir sklandžiai, pradėjo skubėti. Prie Coconut Milk Stout buvo pasiūlyta paragauti pelėsinio sūrio. O prie Gin Tonic IPA minštojo karvės pieno sūrio.

Vat tiek tos degustacijos. Alaus ir sūrio deriniai puikūs, gomurys dainavo serenadas skoniams, bet paskui tavęs paprašo savaitę neviešinti naujo alaus nuotraukų ir visi geri įspūdžiai labai stipriai prisislopina.

Ir pabaigai, 2014 metais panaši degustacija kainavo 20 litų, šiais metais 20 eurų. O Sakiškių alaus kokybė ideali.

Written by Modestas

2016-08-30 at 13:09

Įrašyta kategorijoj Aš ten buvau, Degustacijos, Festivaliai

Genys Brewing Co. The IPA

leave a comment »

IMG_5148Jau tampa tradicija, kad į Genio aludarių alaus pristatymus aš pavėluoju. Kaip vėlavau pirmą kartą galite pasiskaityti kuomet rašiau apie jų debiutą su Kalifornikacija. Vėlavau ir į jų The IPA alaus pristatymą. Iš kitos pusės du kartai gal dar ne visai tradicija.

Kad neskubės su naujomis alaus rūšimis Genio aludariai įrodinėja ne žodžiais, o darbais. Savo pirmąjį alų pristatę šių metų sausio pabaigoje, jie vis dar turi tą patį vieną alų pastovioje pasiūloje, nes naujokas išvirtas kaip eksperimentas ir jam pasibaigus, jo neliks. Tiesa, tai vis dėl to, ne antrasis Genio aludarių alus. Žmogšaloje jie turėjo alaus kodiniu pavadinimu Whipa V.01. The IPA yra trečiasis jų alus.

Nors ir vėlavau, dar spėjau sutikti abu Genio veidus. Jonas, tas kuris verda alų, papasakojo, kad alaus išvirta dvi tonos, pusė to kiekio jau iškeliavo į barus, o daugiau virimų nebus, nes panaudotų apynių jau nebėra ir jų gauti nepavyks. Taigi dar dvi trys savaitės ir alus taps istorija. Dar prieš gerą savaitę, kuomet Kaune lankėsi Bread and Beer blogeriai, Jonas užsiminė apie tai, jog baigia bręsti naujas jų alus. Tuomet jis pasakojo, kad norėjo išvirti tvirtą IPA, kuri savo kartumu neleistų suabejoti.

Alaus pristatymui buvo pasirinkta kavinės Kultūra terasa. Kiekvienas norintis galėjo gauti mažą bokaliuką paragavimui arba nusipirkti didelį. Vasarą ragauti alų lauke, terasoje, yra gerai. Tačiau tokia vieta turi ir minusų. Pavyzdžiui rūkančius lankytojus. Taigi apie aromatą galima jau ir nebešnekėti. Alaus spalva sodri, gintarinė. Alus buvo pilamas per šaltas, bet tai nėra blogai. Geriau per šaltas, nei per šiltas. Nesunku luktelėti ar pašildyti alų rankose. Ragaujant į mane buvo įbestos Jono akys, nes juk pirma reakcija natūraliausia. O ji buvo tokia, kaip gavus tai ko ir tikėjaisi. Kaip ir pasakojimuose, taip ir realybėje, alus užvaldo kartumu. Iškart ir be jokių palauk. Ir tik vėliau, pabaigus alų, pasišnekučiavus apie orą ir bites, galima pasakyti, kad tai klasikinė, vadovėlinė IPA su puikiu išpildymu.

 

Written by Modestas

2016-06-19 at 12:27

Įrašyta kategorijoj Alus, Aš ten buvau, Barai, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , ,

Kolekci[onierių]ninkų birža Panevėžyje

with 2 comments

IMG_2866Kokį žodį naudoti, kolekcininkas ar kolekcionierius, man vis dar lieka mistika ir nežinomybė. Tačiau, kad alaus atributika yra renkama, kaupiama, man puikiai žinoma ir pažįstama.

Kas sekate įrašus, jau ne kartą esate apie kolekcininkų susitikimus skaitę ar matę nuotraukas. Ir kas kart matėte, kad tai gan apgailėtinas dalykas. Aš kalbu apie patį renginį kaip po tokį. Jau vien pernai Šiauliuose vykęs toks susiėjimas daug pasako, kai šiltas po jį šlitinėjo Gubernijos rinkodaros direktorius. Vis kartojo, kad kitais metais padarysim geriau. Nedarykit, nereikia.

Kad šiais metais vyks birža buvo paskelbta paprastai. Sukurtas event’as FB ir viskas. Tiesa, su prierašu, kad daugiau informacijos bus artimiausiu laiku, kuris kaba jau ir pasibaigus renginiui. Ko reikia tokiam renginiui? Vietos ir stalų, kur būtų galima išsidėlioti savo kolekcines vertybes. Daugiau kaip ir nieko. Kad gautum stalą, tradicinę biržos taurę ar bokalą, nemokamo alaus bokalą ir biržos globėjo atributikos, turi susimokėti 10 € dalyvio mokestį. Šiais metais bokalo ar taurės niekas negavo. Nespėjo pagaminti ir tokį pasiteisinimą girdžiu jau ne pirmus metus. Alus renginyje, kuris vyksta šeštadienį 9-10 val. ryto, tik pilstomas? Aj, gal nebesiplėsiu.

Sakysit, tai ko tu ten važiuoji, jei jau viskas taip blogai? Su žmonėmis susitikti važiuoju, pasišnekėti, nes tai didžiausia koncentracija kolekcininkų kokia tik gali būti Lietuvoje. Ten galima labai greitai su daug kuo apsikeisti, atiduoti, pasiimti, nusipirkti ar parduoti savo turimą alaus atributiką. Ir kai manęs klausia, kodėl taip greitai išvažiuoji, yra tik vienas atsakymas – o ką ten ilgiau nei valandą veikti?

Written by Modestas

2016-05-25 at 09:50

Įrašyta kategorijoj Atributikos biržos, Aš ten buvau

Aludarių taurė 2016

with 5 comments

IMG_1624Kaip jau tapo įprasta, gegužės pradžioje vyksta Aludarių taurė. Šiais metais tai jau buvo penktas kartas, kai į vieną vietą susirenka daugelis Lietuvos alaus scenos dalyvių.

Man tai buvo taip pat penktas kartas dalyvaujant taurėje, o kaip tas viskas vyko iki šiol, galite pasiskaityti čia:

Atviro alaus taurė 2012

Aludarių taurė 2013

Aludarių taurė 2014

Aludarių taurė 2015. Pirma diena

Aludarių taurė 2015. Finalas

Skaityti pilną įrašą »

Written by Modestas

2016-05-10 at 13:19

Įrašyta kategorijoj Aludarių taurė, Aš ten buvau

ROPA Moonshine – Barrel Aged

with 4 comments

IMG_7010-2

Praeitų metų pabaigoje pristatyta ROPA atrodė kaip vienas iš Tikro Alaus eksperimentų. Žinoma, kalbos netilo, kad šio alaus bus kelios versijos. Bet, kad šis alus turės tokią ilgą istoriją nesitikėjau.

Po pirmosios ROPA’os versijos pasirodė ROPA II, kuri ir dabar bėga aludėse. Martynas ištesėjo pažadą šį alų pateikti stikle. Būtent pasklidus gandams, kad jo jau yra, patraukiau, kaip jau tampa tradicija, į Vingiu Dubingiu aludę. Pasirinkau pasivaikščiojimą Laisvės alėja ir, kad nebūtų taip nuobodu, brūkštelėjau Martinui. Taip visą kelią su juo ir prašnekėjom, apie alų, apie statinę, apie alaus brandinimą. O įėjus į aludę, šio alaus negavau, man jo nepardavė ir paprašė palaukti iki trečiadienio, kuomet bus šio alaus ragautuvės iš krano.

IMG_6991-2

Laukti buvo verta. Aludėje prisirinko daug matytų veidų, su kuriais buvo apie ką pasišnekėti. Bet svarbiausia tą vakarą ten buvo statinėje brandinta pirmoji ROPA versija. Tamsesnės spalvos, gausiai putojantis, kiek per šaltas. Rankose pašildytas atsiskleidė tais aromatais, kuriais ir turėjo. Neryškus, neįkyrus, bet su niekuo nesumaišomas samanės aromatas. Skonis pilnas, saldus, vanilinis, salyklinis. Brendimas bačkoje pridėjo šiam alui laipsnių, kūno, brandos, rimties ir susigulėjimo. Tačiau gulėjimas bačkoje iš jo neatėmė kartumo ir jis, visu gražumu poskonyje išlindęs, užbaigė puikią šio alaus mozaiką.

IMG_7000-2

Turbūt daugelis šiuo metu naudoja programėlę Untappd. Kartais ten vertinamas alus ir skiriami balai sulaukia atgarsių. Tą vakarą už šį alų skyriau maksimalų balų skaičių – 5. Tai buvo pirmas kartas, kai skyriau alui tokį aukštą įvertinimą. Ir sulaukiau klausimų kodėl tiek daug, ar tikrai toks geras. Ne už gerumą šiam alui buvo skirti tie balai. Už idėją, įgyvendinimą, pateikimą, galų gale už tas istorijas prie baro apie alų, apie bačką. Jei labai suskubsite, dar turėtumėte suspėti prie istorijos prisiliesti, išgirsti, paragauti. O jei ir nebebus, galėsite parsinešti namo buteliukuose.

Written by Modestas

2016-04-14 at 11:53

Įrašyta kategorijoj Alus, Aš ten buvau, Barai, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , ,

Alus AgroBalt parodoje

with 3 comments

IMG_6027Nuo Kaziuko mugės praėjus vos porai savaičių, Kaune vėl vyksta mugė/paroda.

Senokai teko pabuvoti kasmet rengiamoje parodoje AgroBalt, todėl nusprendžiau nueiti ten pasidairyti. Ir tikrai ne alaus ten ieškojau, tiesiog buvo įdomu kas ten vyksta ir kaip ten viskas atrodo. Šio įrašo net nebūtų buvę, nes nuo Kaziuko mugės alaus pasiūlos ten ne kažkas ir skyrėsi, bet vis gi nusprendžiau brūkštelėti.

IMG_6036Kaziuko mugėse tikrai neteko matyti Vilniaus alaus, o vat čia jie turėjo visą stendą. Įdomu buvo kaip gi save pristato Vilniaus alus. Tikėjausi parodoje pamatyti ir jų naujieną – Baltojo Ąžuolo alaus. Priėjau, merginos ant padėklų prisidėjusios plastikinių taurelių su alumi iškart priėjo, pasiūlė alaus. Klausiu ar naujieną turite, Baltojo Ąžuolo vadinasi. Tai vietoje to, kad išgirsčiau taip/ne/nežinau pamatau pasimetusį veidą, kuris po akimirkos nuo manęs nusisuka ir mergina nueina pasiūlyti alaus kitam žmogui. Ta prasme taip, man nieko neatsakė ir ignoravo. Žengtelėjau į šoną, prie stendo stovėjo moteris ir kaip tik užklausė kas čia per alus toks įdomus su žalia etikete. Mergina žvaliai ištaria, kad tai jų naujiena amerikan ipa. Moteris klausiamai žiūri. Tie du žodžiai jai nieko nesako, o mergina žiūri atgal ir nieko nesako. Po nejaukios kelių sekundžių tylos moteris apsisuka ir nueina. Nueinu ir aš.

IMG_6042Eini per parodą ir vis tas pats. Praeidamas aludarių stendą girdi: gal alaus, giros. Eini pro bet ko kito stendą vyksta gyvas bendravimas. Pasakojama iš kur atvažiavę, iš ko, kaip su kuo gaminama, kuo gerai, kuo skiriasi nuo kitų ir t.t ir pan. Gerai, sakau sau, einu tada aš prie vyno. Na pažiūrėsim kaip kitokį alkoholį pristato. Pasitaiko vyndariai iš Česlovo vyno. Stovi moteris, gyvai bendrauja, paragauti pasiūlo tik jei mato norą ar išgirdusi prašymą. Iki tol pasakoja iš kur jie, kaip augina uogas, kaip jas renka, kaip maišo, kokius dar vynus gamina, leidžiasi net į Lietuvos vyndarystės istoriją. 10 minučių praeina kaip akimirka.

IMG_6033Eini namo ir galvoji, ne veltui Dunduliui kiša koją jų tapatinimas su kaimišku alumi. Kai jis taip pristatomas, tai ko norėti. Akis užkliūna už Joaldos stendo. Stovi 0,33L buteliukai, pabandyta sixpack’ą sukonstruoti. Na gal kažkaip pramuš tuos visus kaimiškus alus kitaip save pozicionuoti ir bus geriau. Gal…

Written by Modestas

2016-04-02 at 08:00

Įrašyta kategorijoj Aš ten buvau, Mugės

Tagged with , ,

Gintaro Baro IPA

leave a comment »

IMG_4579Kad Gintaro baro aludaris eksperimentuoja ir daro tai dažnai, niekam ne paslaptis. Jei Jūs kartais užklysite į Molėtus ir sugalvosite ten pavalgyti, gali būti, kad išsišnekėjus ir pasipasakojus, kad Jums patinka alus, galite būti pavaišinti kokiu eksperimentu, kuris ramiai bręsta rūsyje.

Apie tuos eksperimentus žinojęs Tomas iš Vingiu Dubingiu supažindino mus su Gintaro baro Raudonuoju Eliu, Stoutu ir atėjo laikas IPA’ai.

Gintaro Baro IPA 5,6% – tai puikiai taurėje atrodantis ir besijaučiantis alus. Po tiršta puta kiek prigesintas tūno apynių aromatas. Šios IPA’os išskirtinumas – bukas kartumas. Jis suvaldytas, bet per daug tiesmukas. Norisi apvalesnio skonio, daugiau apynių gaivumo, o ne tokio agresyvumo. Poskonyje kartumas sustiprėja, bet iki noro užsikasti ar nugerti lengvesniu alumi nepritempia. Užtenka alui ir kūno, bet toks nešlifuotas kartumas gali patikti ne kiekvienam.

Written by Modestas

2016-04-01 at 09:18

%d bloggers like this: