Tanker alus

Naujus metus pradedam nuo Estijos. Kažkur internete pernai buvo pasirodęs straipsnis su siūlymu ar patarimu, kad alaus gerti reikia važiuoti į Estiją. Jau tada mintis aplankyti beveik kaimynus buvo pradėjusi bręsti.

Labai neblogai estai pasirodė antrojoje Žmogšaloje. O vienas iš jų aludarių Tanker alus Sauna Session man buvo vienas iš malonesnių atradimų pernai metais.

Dundulio kooperacija su Tanker aludariais buvo dar viena priežastis ir gana rimta ne tik pabandyti susipažinti su estišku alumi, bet ir viską pradėti būtent nuo Tamker alaus rūšių.

Alaus pasirinkimas Parnu mieste. Kairėje – importas, lentynoje priešais kairėje estiško alaus pavyzdžiai, viduryje minėti danai, o dešinėje vėl importas. Už nugaros dar beveik tiek pat lentynų importo plius keli šaldytuvai

Mikkeller degustacija Gero alaus parduotuvėje

Facebook’e pamatyta žinutė sudomino. Gero alaus parduotuvė (GAP) kvietė į pirmą atvirą alaus degustaciją. Pamačiau, atsistojau, nuvažiavau, sudalyvavau. Pamiršo paminėti, kad ne tik pirma, atvira, bet ir mokama. Aš gi lietuvis, visko noriu už dyką. Sėdam prie paruošto stalo ir tampam parduotuvės vitrinos dekoracijomis. Gan keista ragauti alų prekybos centro vitrinoje, pasijutau kažkiek nejaukiai. Buvo siūloma rinktis iš 10  Mikkeller alaus rūšių. Tik atėjus kiek trikdė gan garsus ir kiek erzinantis degustacijos vedėjo (?) balsas. Bet paskui nuoširdumas viską atpirko.

Iš paruošto dešimtuko pirmą čiumpu kvietinę IPA. Tokios ragauti dar neteko. Wheat is the New Hops IPA 6,0%. Alus taurėje labai gražus, skonis nenuspėjamas, lengvas, gaivus, kartumas ateina pavėluotai. Toliau paprašau įpilti Cream Ale 4,9%. Nes labai giliai įstrigęs pirmosios Aludarių taurės nugalėtojas ir nuo to laiko niekada pro akis nepraslysta alus nors kažkiek susijęs su kre[ma]miškumu. Vis tikiuosi paragauti bent kažkiek panašiai gero. Ir šis pasirodo daug įdomesnis, išraiškingesnis nei pirmasis. Šio kartumas duoda pirmas ir vėliau nurimsta. Trečias į taurę bėga Belgium Wild Ale with Green Tea 6,2%. Sudomino ta arbata ir ne veltui. Paragauji ir burnoje pradeda žaisti skoniai. Pasijuntu lyg būčiau į burną prisikišęs guminukų kuriuos taip mėgstu kimšti nuėjęs į kino teatrą. Puikiai sužaista. Ragavimo vertas. Ketvirtas į taurę bėga Mikkeller sėkmės istorijos pradininkas Beer Geek Breakfast 7,5%. Labai malonaus kavos skonio alus. Pirmą kartą ragaudamas stautą neieškau sausumo, pasimiršta visa tai laižant alų, kuris labiausiai tiktų ryte, vietoje kavos. Klišinė frazė, bet taip yra. Ir paskutinis, vėl gi, ragautas pirmą kartą tokio stiliaus alus (neskaitant Aludarių taurės potyrių) – dviguba IPA. Crooked Moon Tattoo dIPA 9,0%. Čia norėjau dėti tašką ir tik parekomenduoti paragauti patiems šito gėrio, bet vis gi pasakysiu, kad man šis alus buvo maždaug toks: kabūūūūm! Paragaukite ir sužinosite ką tai reiškia.

Degustacija baigėsi. Tiksliau mes patys ją pabaigėme, nes jokių taisyklių ten nebuvo. Kiekvienas 100 ml. gurkšnis kainavo po 3 Lt. Tačiau mes ten buvom vieni iš pirmųjų tai mums nubraukė vieną ir mokėjom už keturis. Tokia degustacijos forma/idėja GAP’ui kilo po Žmogšalos festivalio. Ir tai visai sveikintinas dalykas. Tik vat tas sėdėjimas vitrinoje kažkaip nelabai. Taip pat jautėsi, kad patys darbuotojai nežinojo ko tikėtis iš tokios degustacijos. Buvo tik alaus buteliai, degustacinės taurės ir viskas. Alūs intensyvūs ir vis gi norisi vandens. Paprasto, iš krano. Norėjosi ir kažką pasižymėti, bet nebuvo ant ko. Juk galima pasirūpinti kažkokia lentele, kur pakopipastinta alaus aprašymas ir palikta vietos saviems pastebėjimams.   Degustacijos rengimas tai ne tik alaus padėjimas ant stalo, tai taip pat ir mokymas kaip tai daryti gerai. Ir visai nesvarbu, kad niekas nelies to padėto vandens ar niekas taip ir nepažymės jokios pastabos pateiktame lapelyje. Tai tiesiog svarbi smulkmena.

Ir dar kartą, tai puikus būdas paragauti brangaus alaus.

 

Vilnius, Alaus kampelis, rusiškas-baltarusiškas alus ir viena istorija iš kolekcininko gyvenimo

Šio blogo dėka susipažinau su Kastyčiu (galbūt pastebėjote jį karts nuo karto brūkštelint kokį komentarą). Komentaruose jis užsiminė apie metalinius kinder-surprise žaisliukus, o kadangi tai rečiau pasitaikančios figūrėlės, bendravimas persikėlė į privačią erdvę ir taip lašas po lašo prikapsėjo į mano kolekciją 6 naujos metalinės figūrelės, o mainams atgulė 7. Tiesa, iš tų 7, 4 jau iškeliavo pas kitą kolekcininką, o mainams neužilgo turėtų parvažiuoti  dar krūvelė figūrėlių į kolekciją.

Kalbantis su Kastyčiu paaiškėjo, kad jis sau smagiai darbuojasi Vilniuje esančioje alaus parduotuvėje, kuri vadinasi “Alaus kampelis“. Ir vėl lašas po lašo buvau kaip ir pakviestas, kaip ir pats įsiprašiau į svečius. Plius gavau pažadą, jog būsiu pavaišintas alumi 🙂 Pats buvau tądien kaltas, kad nesusisiekiau su Kastyčiu iš anksto, todėl teko gerokai luktelėti, kol jis atvažiavo iki parduotuvės. Tuo tarpu aš pats turėjau puikią progą pamindžikuoti ten, kur prabėgo mano vaikystė ir paauglystė. Na ne visai prabėgo, bet toje vietoje kur įsikūrusi parduotuvė tekdavo labai dažnai lankytis, nes tuo metu Šeškinės [?]prekybos miestelis[?] buvo ta vieta kur rasti galėjai beveik viską. Žinoma ten viskas labai pasikeitę, bet sentimentaliai pasivaikščioti tai netrukdė. Kuomet atsibodo vaikščioti, o skambučio, kad jau kažkas manęs laukia sutartoje vietoje vis nesulaukiau, nutariau užeiti ir pasižvalgyti po parduotuvę. Parduotuvė įrengta pusrūsyje, masyvi medžio lentyna siūlo įvairius gėrimus (taip, ten pardavinėjamas ne tik alus) stiklinėje taroje ir skardinėse. Priešais lentyną ant pakylos stovi keli vitrininiai šaldytuvai. Na, o centre baras su 8 kranais pilstomam alui. Tądien vienas kranas buvo be alaus, tad pasiūloje buvo 6 rūšys alaus (“Vilniaus alaus“ keturios rūšys, “Vilkmergės“ ir “Chodovar“)  ir “Vilniaus alaus“ gira. Ant medinės lentynos norint atsirinkti kur kas teko pavargti, nes labai jau didelė maišalynė. Sustatytas alus, po to gira, po to vėl alus, toliau energetinis gėrimas išlenda, nealkoholinis alus. Pridėta ir sulčių, ir rusiško, baltarusiško bei ukrainietiško alaus. O šaldytuve galima rasti net “Coco-Cola“ ir “Sprite“ buteliukų. Už prekystalio esančioje lentynoje keli vienetai stipresnių gėrimų. Taigi pirmas įspūdis buvo toks, kad parduotuvė be minties ką pardavinėja, į nieką neorientuota, tiesiog su kažkokia pasiūla ir tiek. Aš vis dar laukiau kamštyje užstrigusio Kastyčio, todėl teko pamatyti ir keletą parduotuvės klientų ir tuomet pasidarė aišku, kad ne dėl to kas lentynose pridėliota jie čia ateina, o ateina pilstomo alaus ir žinoma- giros.

Pasirodęs Kastytis trumpai papasakojo apie jų pardavinėjamą alų, kurį pats laukdamas jau buvau nužiūrėjęs nuo-iki kokius tris kartus. Galbūt šiek tiek ne taip norėčiau girdėti šnekantį alaus parduotuvės darbuotoją, bet ko neatimsi iš ten dirbančių, tai nuoširdumo. Gavau aš ir dovanų tris butelaičius alaus paragavimui, o gauti dovanų visada malonu 🙂 Išvadą pasidarau sau tokią: galbūt tai ne ta parduotuvė kuri savo asortimentu trauktų žmones iš kito miesto galo, bet aplinkinių gyventojų jau atrasta parduotuvė ir galimybė nusipirkti pilstomo alaus yra tik sveikintina.

Trumpai apie dovanų gautą alų: nė vienas nepasirodė daug žodžių vertas alus, kiekvienas standartinės lagerio spalvos, kiekvienas turintis kažkokį jam būdingą skonį ar net prieskonį. Visi lengvi ir tuo pačiu lengvai geriami.

Įrašo pavadinime dar paminėjau istoriją, o ji štai tokia (pasakoju, nes ji man pasirodė graži):

Vieną vakarą gaunu asmeninę žinutę su tekstu, kuris atskleidžia moters norą iš manęs gan brangiai pirkti kinder-surprise žaisliukus. Ir būtent iš kažkada buvusios drambliukų serijos. Man pasidarė smalsu, kodėl norima švaistyti pinigus, o jei ir norima, tai pamaniau, galbūt kažką geriau nei pinigai būtų galima gauti mainams. Ir į užklausimą kodėl reikalingi žaisliukai, taip skubiai ir neskaičiuojant, gaunu atsakymą. Pasirodo, kuomet ta moteris draugavo su savo dabartiniu vyru, ėjo minėta drambliukų serija kinder kiaušiniuose ir važiuodamas į pasimatymą vyras vietoje gėlių jai veždavo kinder kiaušinius. Ir didžiausia laimė būdavo ištraukti drambliuką. Praėjo kažkiek laiko, jie susilaukė dukros ir su tais drambliukais žaidė ne mama per pasimatymus, o dukra. Bet dukra norėjo broliuko arba sesutės ir tėvai pažadėjo, kad kai ji su jų pagalba turės 16 drambliukų, dovanų gaus broliuką arba sesutę. Laikas bėga, pažadas yra, o drambliukus gauti pasirodė ne taip paprasta. Štai tokia istorija. Perkuičiau visas savo mainams turimas figūrėles ir pavyko rasti 4, kurios ir iškeliavo pas minėtą mamytę su nuoširdžiais palinkėjimais dideliausios sėkmės jų šeimai. Va.