Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Archive for the ‘Užkandinės’ Category

Kuhne

with 2 comments

IMG_0151Aš labai retai rašau apie vietas, kuriose galima išgerti alaus. Dar rečiau rašau apie vietas, kuriose galima pavalgyti. O vietos, kuriose gali pavalgyti, bet negali atsigaivinti alumi kaip ir visai neįsipaišo į visą tai apie ką aš čia prisėdęs vis parašau. Man barai, restoranai ir kitos vietos skirstosi labai paprastai: arba patinka, arba ne.

Bet atsirado Kaune tokia vieta, apie kurią tiesiog privalu parašyti. Labai gaila, bet jei Jūs ten dar nesilankėte, tai jau to šviežumo cinkelio nebepajausite. Ši vieta labai greitai išpopuliarėjo ir ten jau visko daug, vyksta viskas greitai ir istorijų ten nebeišgyvensite, kokias buvo galima išgyventi tik tik tai vietai atsidarius.

Kalbu apie Hunger Killers – Kuhne. Skaityti pilną įrašą »

Reklama

Written by Modestas

2016-01-26 at 10:18

Įrašyta kategorijoj Aš ten buvau, Užkandinės

Tagged with ,

Keulė Rūkė

with one comment

IMG_2272Man niekaip neišeina daryti vieną dalyką vienu metu. Visada dirbami keli darbai, visada norisi padaryti daugiau nei gali.

Kelionė į Vilnių, į Žmogšalos festivalį nebuvo išimtis. Buvau suplanavęs be festivalio apsilankyti Keulė rūkė ir Alaus bibliotekoje. Keulė buvo kaip tik ant populiarumo lūžio taško, o Alaus biblioteka tik atvėrusi duris. Alaus biblioteka taip ir liko neaplankyta. O vat Keulė tai ateini čia.

Burgerius Kaune aš ir daugelis mano draugų valgome Amber Grill jau daugiau nei metai laiko ir nesiskundžiam. Jei apie tą vietą nieko nežinote, nedarykit išvadų pažiūrėję jų FB paskyrą. Senai norėjau pasiūlyti jiems perfotkinti jų burgerius ir padaryti skanesnius. Reikia važiuoti ir ragauti. Ir ragauti geriau ne paprastą dieną, kai būna dienos pietų mėsmalė, o ramiai šeštadienį ar sekmadienį iki pietų. Na aš dar apie juos kada parašysiu.

Grįžkime prie Keulės. Atėjom, užėjom ir nuo tos akimirkos viskas ten pradėjo patikti. Vieta su savo veidu. Taip, reikia užsisakyti. Prieinam prie žavios moters (žodis moteris, vietoje žodžio mergina, pavartotas norint pabrėžti žodį žavi), kuri perspėja, kad maisto reikės laukti apie valandą. Užsisakom. Šonkauliams dar per anksti, tad užsakyme tik burgeriai. Ir čia pamatau patį kiečiausią dalyką, kokį man teko matyti panašiose vietose. Tiesa sakant, tokio dalyko išvis daugiau niekur neteko matyti. Vietoj kasos aparato ten naudoja plančetę. Aišku pajungtas ten čekio spausdinimo reikalas, kuris, kaip bebūtų, super mažas ir aš pusę dienos galvojau kiek jis gali atspausdint čekių kol reikia pakeisti juostą.

Tos pačios, žavios, paklausus ar galima fotografuoti, atsakymas buvo trumpas ir aiškus – žinoma. Tokioje vietoje kitokio buvo ir sunku tikėtis.

Prie burgerių pagal nutylėjimą reikia alaus. Siūlomas tik Raudonų plytų alus. Imam. Man kažkodėl smagu, kad Raudonų plytų alus pasidarė toks reikalas, kad jį pardavinėti yra populiaru. Tai savotiškai madinga. Iš jų aš tikėjausi kiek kitokių ėjimų ir kitokio savęs pateikimo, bet tik tądien supratau kur nusitaikęs visas šitas dalykas ir tam kas visa tai daro ir suka tik didelis respect’as.

Kažkaip mintys vis pabėga. Taigi, alus. Prieinu, ką ten prieinu, žengteliu žingsnį ir aš jau prie kranų. Man alų pila mergina, kokių Kaune paprasčiausiai nėra. Arba aš nemačiau. Su tolerancija man sunku, bet aš labai greitai keičiuosi po tokių susitikimų akis į akį. Norėčiau būti toks laisvas ir taip bendrauti su žmonėmis. Manęs paklausiama kokio norėčiau, įpilama, paduodama. Ir tai vyksta kažkaip kitaip nei kitur. Kažkaip geriau. Nusišypsau ir pasiimu alų.

Kalbos, kad ten jokių šansų rasti atsisėsti subliūkšta, vos tik man apsisukus nuo kranų į salę. Vietos yra man ir žmonai. Prisėdam. Aš čiumpu fotiką ir bandau kažką įamžinti. Galvojau, kad va čia prisėsim, šnektelsim, aš pafotkinsiu ir ta valandžiukė pati praeis. Užsakymus reikia pasiimti patiems, kuomet išgirsti savo vardą. Jo paklausia užsisakius ir užrašo ant čekio. Mums būnant berods tik vieną kartą ant čekio buvo užrašytas ne vardas, tik neatsimenu kas, tačiau tai sušukus visi laukiantys nusišypsojo. Tai galėtų būti savotiškas žaidimas originaliems žmonėms. Įdomiausius galima būtų netgi viešinti.

Kaip ir sakiau, man ten patiko viskas, vieta, muzika, baldai, kaip žmonės dirba, kokie žmonės renkasi, kaip jie bendrauja, kaip maistas pateikiamas. Gal tik kažkiek žmogui, besimokiusiam Veterinarijos akademijoje, kliuvo mėlynos pirštinės.

Praėjo valanda. Aš spėjau ne tik pabendrauti, pafotkinti, išgerti alų, bet ir su plančete pažaisti. Išties matant vis keliaujančius burgerius ant gretimų stalų valgyti norėjosi vis labiau ir labiau. Tiesa sakant, jau neatsimenu kaip mes ten užmušinėjom laiką, bet mano vardą pašaukė praėjus kiek daugiau nei dviems valandoms. Ir tai buvo per ilgai, net kai viskas patinka.

Burgeriai ant stalo. Atrodo viskas išties labai paprastai. Jokio visur sutinkamo salotos lapo, pomidoro ar mėlyno/violetinio/raudono, ar kokie jie ten būna, svogūno. Bandelė, plėšyta mėsa, berods kopūstai ir viskas. Ir to užtenka nuostabiam skoniui. Dar truputį prie bulvyčių. Puikios, be aliejaus, su tikro skonio padažu. Ten ne koks majonezas su žolelėm, o padažas. Kandam burgerį ir viduje cypiu kaip gerai. Yra skonis. Atitinkantis viską, kas tave supa aplinkui. Rūkyta mėsa daro savo. Kad ji plėšyta ir taip sudėta irgi didelis pliusas. Tai ne prieskoniuotas kažkokios mėsos paplotėlis apkeptas ir uždėtas, o kandant išslystantis lauk. Mėsa burgeryje atskiri pilno skonio gabaliukai, kurių atsikandi tiek kiek reikia.

Mes buvom per anksti nuėję, kad gautume šonkauliukų. Ir ačiūdie, teks grįžti dar kartą.

Tą suvalgytą burgerį galiu palyginti su geru alumi. Pavalgius, kaip ir išgėrus gero alaus, skonio pilna burna. Tas skonis būna su tavim porą valandų ir vis primena apie save. Ir kai eidamas iš Keulės galvoji, jog buvo super, tik, velnias, ilgai laukti reikėjo. Taip ir po gero alaus pagalvoji, kad, velnias, labai jau jis brangus.

Written by Modestas

2015-04-24 at 09:00

%d bloggers like this: