Genijai to ØL

Kai visas vienos daryklos ragautas alus tave priverčia pakelti abu antakius ir pasakyti, kad tai yra labai labai gerai, tu gali drąsiai juos vadinti genijais.

Pažintis su šia darykla prasidėjo nuo Black Malts & Body Salts juodosios IPA, You Shall Nut Pass stauto, nerealios IPA Garden of Eden, nepamirštamo Berry White, Fuck Art – This Is Architecture, Gose To Hollywood, Raid Beer. Ir kai paragavau kažko neįtikėtino pavadinimu Frost Bite, nusprendžiau, kad laikas apie juos parašyti. Parašyti mane privertė Pale Ale stiliaus alus, kurio kiti importuotojai net neima, nes kas gali pirkti Pale Ale. Genijai, ne kitaip.

Pradėkime nuo Fuck Art – The Heathens Are Coming 5,4% 85 IBU. Šio alaus stilius ant etiketės nurodomas kaip grissete, bet kad būtų paprasčiau vertinkite jį kaip saison stiliaus atstovą.

Taurėje vos drumstas kažkokios spalvos alus. Pasidarau sau išvadą, kad alus kuris atrodo prastai, būna arba labai geras, arba tiesiog negeriamas. Šį kart jis labai geras. Brettanomyces mielės čia suvaidina pagrindinį vaidmenį. Mielės, kurių aprašyme iš mokslinės pusės galima rasti kad sudaro daug “pašalinių“ skonių, šiame aluje padarė vieną vientisą malonumą. Tik įpylus alų į taurę užvaldo vaisiniai aromatai. Jie tokie saldūs, saldaininiai, citrininiai. Viskas persikelia ir į skonį, citrina, sausumas, salsvumas, gaivumas. Na tiesiog nuostabu.

Dar vienas saison stiliaus alus Peardon My French 7,5%. Tai alus su kriaušėmis, brandintas prancūziško vyno Sauternes statinėse. Ką tik rašiau apie Brettanomyces mieles, šiame aluje jos dėtos į statines, o virtas alus su sidro mielėmis. Panaudoti ir Calypso apyniai, kurie prie visų savo prieštaringų apibūdinimų turi ir kriaušių skonį. Gerai, idėja aiški, kas gavosi? Jei kas turite šio alaus, pamirškite jį dar tris ar daugiau metų, jį gerti dar per anksti. Geri ir tau ašaros kaupiasi, nes butelis didžiulis, kaina už jį didžiulė, o alus dar atrodo per jaunas ragauti. Jaučiasi puikiai kriaušė, mielės daro savo, puikiai juntamas sidro charakteris, bet ką davė statinė išgaudyti nepavyko. Iš kitos pusės ką gali duoti saldaus vyno statinė alui man lieka klausimas. Sudėjus viską, tai puikus alus, bet koks jis geras dar gali būti man net baisu pagalvoti.

Po dviejų iš kosmoso serijos, atsikvėpimui į taurę bėga bent pagal aprašymus kiek lengvesnis ir ne toks visko daug turintis alus. Ant etiketės parašyta tiesiai šviesiai – norėjome išvirti alų, kurį galima gerti visą dieną. Berliner Weisse/Sour stiliaus Like Weisse 3,8% alus pagal aludarius toks ir turėtų būti. Taurėje apelsino spalvos rūkų pasidengęs alus. Kvapas charakteringas sour stiliaus alui, šiek tiek jaučiasi laimas. Skonis pirmiausiai turi persimušti per angliarūgštę, tada atsiranda sausas rūgštumas, skonis laikosi ilgai. Šiam alui trūksta kūno.

Gerai, pajuokavom, imam dabar rimtai. Pažintis su to ØL prasidėjo nuo Black Malts & Body Salts 9,9% 120 IBU. Bet tada aš nežinojau, kad tai antra pasaulyje juoda IPA pagal ratebeer.com. Dabar žinau ir pilu ją į taurę. Prie juodos IPA reikia dar prirašyti žodžius imperial, double ir coffee. Tada gausis pilnas šio alaus apibūdinimas. Alus išvirtas panaudojus prancūzišką kavą. Taurėje labai tamsios, bet vis dar rudos spalvos alus su nutamsėjusia standžia puta. Aromatas degintų salyklų, kavos, alkoholio, likerio. Skonis daugialypis. Lengvas saldumas, kiek stipresnis kartumas, aliejiškumas, juodas šokoladas, skrudinta kava. Po kiek laiko gomuriu grįžta sausas kartumas, kava, alkoholio šiluma. Tiesiog įspūdingai subalansuotas alus. Tai telpa į 0,33l buteliuką ir jo užtektų trims vakarams.

Kitą dieną vaikščiojau ir galvojau apie šį alų. Vat todėl man ir patinka alų ragauti namuose, ramiai, neskubant, pasigooglinant. Nes pirmą kartą aš jo ragavau aludėje, buvo gerai, bet tikrai ne viską aš iš alaus ištraukiau.

Black Ball 8%. Ir vėl prirašom imperial, double ir tik tada porter. Šis alus, nepabijokim to žodžio, išdaužo. Jo puta laikosi tiek kiek reikia. Jei Jūs šio alaus įsipilsite ir nenorėsite gerti tą pačią dieną, nieko tokio, aš neabejoju, kad ir po dienos puta bus padengusi šį alų. Aromatas šio alaus silpnas, išgaudomas, deginto salyklo, kremiškas. Spalva be priekaištų. Į taurę pili tirštą smalą. Atsigeri šio alaus, viskas taip daug maž kontroliuojamai gerai, saldokai, kartokai, aliejiškai. Ir po to pareina viskas ko negali kontroliuoti. Turi prasižioti, kad neišsprogdintų burnos. Toks stiprus skonis, kad tu net negali to stiprumo suvokti.

Gerai, dabar truputį ramiau. Šis alus yra idealus pavyzdys kas yra pilno kūno alus. Na jau pilnesnio kažin ar gali būti. Skonis perpildytas džiovintomis slyvomis, saldumu, degintais salyklais. Šis alus puikaus kartumo, jis intensyvus, bet neįkyrus.

Labiausiai šiam alui tinkamas apibūdinimas būtų dviejų žodžių kombinacija – brutalus azartas.

Jei skaitote tekstą įdėmiai, jau turbūt supratote, kad alus neeilinis. Bet lyg to būtų mažai, aludariai paleido seriją, kurią pavadino Shock Series. Ir mano rankose pirmas alus iš šios serijos. !!!PA: Simcoe & Mosaic 13% alus yra tas prie kurio reikia prirašyti triple ir imperial. Kad esu ragavęs trigubos IPA tai labai abejoju. Puikiai nuotraukoje matosi, kad alus yra puikios spalvos ir intensyviai putojantis. Lygiai toks pats intensyvus ir aromatas. Žinot, kai nusiperki naują kvapą į automobilį, pakabini jį ir atrodo gali kvapą valgyti? Tai čia tas pats, visas kambarys pakvimpa saldžiu saldaininiu intensyviu apynių ir citrusų aromatu.

Paragauju ir einu kopijuoti apibūdinimo iš oficialaus aludarių puslapio – intense hoppy f*cker. Tiksliau jau niekaip.

Toliau man pritrūksta žodžių. Tai labai stiprus alus visomis įmanomomis prasmėmis, todėl reikia vieną kartą tokio paragauti, nei šimtą kartų perskaityti.

Ir čia prieiname geriausią viso šio dalyko vietą. Bent jau man taip atrodo. Šis alus Lietuvoje neatsiranda iš bet kur. Jį importuoja. Tuo užsiima Prohibicija. Ir aš žinau, kad su jais paprasta, kad jie visada ras laiko, tai imu ir pakalbinu juos apie šio alaus atsiradimą Lietuvoje. Žinot per kiek laiko man atsako? Per 15 min. Žinot per kiek laiko sulaukiau atsakymo į paprastus klausimus didžiųjų aludarių? Per niekada.

“Jų konceptas ir ženklas jau tarsi ir tapę gero alaus sinonimu Europoje ir po truputį plečiasi visame pasaulyje, – paklaustas kaip galėtų trumpai pristatyti daryklą pradeda pasakoti Tomas. – Keli prestižiniai RateBeer įvertinimai tarsi kalba patys už save. Istorija, kaip jie atsidūrė Lietuvoje, yra kiek kitokia, įdomesnė. Iš esmės, praeitų metų vasario mėnesį pradėjau ieškoti dar vienos daryklos kuri papildytų Prohibicijos portfolio. Nebuvau nusibrėžęs aiškių gairių ko norėčiau, tiesiog sedėdamas prie interneto brainstorminau ir naršiau po įvairius forumus/blogus ieškodamas kažko kas būtų įdomu. Tuo pačiu metu į Prohibicijos info pašto dėžutę atėjo laiškas su užklausa apie Lietuvos alaus rinką. Būdamas beergeek’as brūkštelėjau atsakymą apie tai, kokias matau craft alaus perspektyvas Lietuvoje, trumpai papasakojau apie Prohibiciją ir Lietuvos craftinius aludarius, bet tikrai nesitikėjau, kad jau kitą dieną sulauksiu oficialaus to ØL pasiūlymo būti jų atstovais Lietuvoje. Jų konceptui puikiai tiko ir patiko, kad mes esam maža įmonė, orientuota į craft/premium produktus ir tuo pačiu nepaviršutiniškai suprantantys alų. Taip, kad jie pasirinko mus, o ne mes juos – nors čia galbūt puikiai tiktų posakis tinkamu metu tinkamoje vietoje.“

“Turiu kelis favoritus, bet dauguma jų taip ir liko tik mano favoritais – toli gražu ne visi patiko mūsų rinkai, – tęsia Tomas, paklaustas kas yra jo favoritai renkantis to Øl alų. – Pirmosios siuntos visiškas favoritas buvo amerikietiškas kvietinis alus su gervuogėmis ir mėlynėmis „Berry White“, o šiuo metu gavome jų Suor serijos atnaujinimą ir ten esantis Sur Galaxy yra kažkas nenormaliai gero. Viename aluje susijungia vos ne visi įmanomi skoniai – tai juoda IPA nurūgštinta pieno bakterija, sausai apyniuota ir turinti nerealų degintų salyklų/kavos/juodo šokolado poskonį. Pirmą kartą paragavęs vos nenusiverčiau nuo kėdės. Ištiesų tai to ØL verda nerealius produktus, bet jų rūgštieji eliai yra išvis epiniai, o būtent tokie stiliai kaip Berliner Weisse, Gose ir kiti pasižaidimai su rūgštimi mane labiausiai kabina šiuo metu. Ar įmanoma suspėti paragauti visko ką jie išleidžia? Tikrai ne, nebent gyveni Kopenhagoje, tuomet net neabejoju, kad jų naujasis brewpub’as BRUS bus vienintelė vieta, kuri turės tikrai visus to ØL verdamus produktus vienoje vietoje. Iš esmės visi jų didmenininkai konkuruoja tarpusavyje ir užsisakant iš jų alų egzistuoja tik viena taisyklė – kas greitesnis tas gudresnis. Kad ir kaip norėčiau vežtis jų naujienas kas savaitę, vargu ar tai įmanoma padaryti dirbant tik Lietuvoje. Vis dėlto, stengiuosi, kad kiekvieną sykį užsakant alų naujausias asortimentas kuo labiau tiktų sezonui Lietuvoje ir būtų kuo įvairesnis. Kartais būna, kad sulaukiu laiško apie naujuosius pasiūlymus ir tarsi norėčiau užsirezervuoti penkias dėžes, bet atrašius po poros valandų mane nuvilia atsakymas, kad alus buvo išparduotas per valandą. Naujas virimas dingo per vieną valandą!“

Pabaigai Tomas pasidalina praeitos savaitės butelinio alaus pasiūla. Ir iš šio sąrašo reikia išsirinkti ką užsakyti. Užduotis atrodo neįmanoma.

Munkebo alaus rami degustacija

Prieš pusantro mėnesio Tomas iš beergeek.lt surengė Munkebo alaus pristatymą. Ir nuo to laiko jis tapo dažnas svečias Kaune. Praėjus kiek laiko Kauno baruose pasirodė Barcelona Beer Company alus buteliuose. Šią savaitę buvo surengtas šio alaus pristatymas ir degustacija. O iš kart po jos buvo pranešta, kad Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje galima ieškoti Øl alaus. Apie tokius savo planus Tomas papasakojo būtent Munkebo alaus pristatymo metu ir pas mane nuo to laiko šaldytuve kantriai šalo kelios rūšys Munkebo alaus. Degustacijos metu alus paliko labai gerą įspūdį, bet man, pripratusiam prie ramios naminės degustacijos, norėjosi išbandyti šį technologiškai idealų alų ramiai, neskubant ir nesiblaškant.

Pradedu nuo Udgårdsloke Black Pilsner 5,2%. Pradžiai bandau susigaudyti tarp lager, pilsner ir schwarzbier, bet paskui paragauju ir grįžta puikūs prisiminimai iš pristatymo, o visi užrašai pasimiršta. Puiki beveik juoda spalva, saikinga puta. Kvape buki deginti salyklai. Atrodo, kad gali būti alus net rūgštokas nuo deginto salyklo, bet nieko panašaus. Salyklai suvaldyti puikiai. Tai ne stautiškas sausumas, bet ir ne porteriškas pilnumas ar sotumas. Tai tiesiog puikiai subalansuotas, nevienalyčio skonio alus. Kava, šokoladas, ilgai trunkantis skonis. Aš šiam alui neturiu jokių priekaištų, jis tiesiog geras.

Valhal Single Hop Comet Pale Ale 6% alsuoja citrusais, eglių ar pušų spygliais ir saldainiais. Alus labai nežymiai linkęs į mano taip nemėgstamą muiliškumą. Alus lengvai besigeriantis, atrodo daug lengvesnis nei prieš tai gertas, nors laipsnių turi ir daugiau. Pasigendu ir balanso, tarp kartumo, vaisiškumo ir saldumo. Kažkur kažkas nesusiveda. Alui baiginėjantis gomurys pripranta ir alus pasirodo geriau. Gurkšnio pabaigoje lieka gera dozė kartumo, poskonyje jis sustiprėja ir susėda. O gurkšnio pradžioje esantis saldumas nebemaišo, o papildo kartumą ir pasidaro viskas normos ribose.

Toliau tik įdomiau. Ragnarok Brettanomyces Porter 6,5% alus fermentuotas atvirose talpose su elio ir laukinėmis mielėmis. Kvapas tiesiog prikausto. Jis malonus, salstelėjęs, kavos ir šokolado, intensyvus. Alus tamsus, beveik juodas, puta nusidažiusi tamsia alaus spalva. Skonių paletė labai plati. Alus tirštas, bet ne sotus. Poskonyje labai gerai išlenda kartumas. Tai labai pilnas alus, tokie man ypač patinka. Kuomet su kiekvienu gurkšniu tu gauni vis kažką kitą ir vis geriau. Kiekvienas gurkšnis įspūdžius tik sustiprina.

Alus kuris tirštas ir salyklinis kaip porteris, o apynių turi kaip IPA, kas? Taip, tai Gleipner Imperial Black IPA 9,4%. Alus, kurio IBU nei daug nei mažai – 197. Alus beveik juodas, jei nebūtų rudas. Puta tiršta, šviesesnė nei prieš tai ragauto porterio. Aromatas sunkus, liguistas. O skonis tiesiog nurauna stogą. Yra dabar Lietuvoje jau juodų IPA ir dažnas jūsų paklaus išgirdęs, kad tokią ragavote, ar tai ne porteris ir ar tai ne stautas. Dabar taip klausti yra populiaru. Taip klausiantis žmogus laiko save nusimanančiu apie alų. Atrodytų, kad IBU 197 turėtų išgriaužt gomurį, bet taip nėra. Visas kartumas susikoncentruoja poskonyje ant gomurio. Užkyla ir nebenusileidžia. Puikiai subalansuotas alus. Puikus derinys minkšto, kreminio, pilno deginto salykliškumo ir puokštės puikiai parinktų ir panaudotų apynių.

Vienintelis Valhal pasirodė silpniau, o visi kiti Munkebo alūs tiesiog puikūs, išvirti taip, kad nepalieka jokių kabliukų, o tik malonumą mėgautis.

Munkebo Mikrobryg alaus pristatymas

Sausio 28 d. buvo ketvirtadienis. O ta savaitės diena labai mėgstama įvairiems alaus renginiams Kaune.

Aš vėl patraukiau link Vingiu Dubingiu aludės, nes ten buvo pristatinėjamas Munkebo alus. Džiaugiausi tuo savo žygiu, nes iki trečiadienio vakaro ten eiti neplanavau. Buvo kaip ir suplanuotas apsilankymas kitame renginyje. Ačiūdie buvo laiku patikrinti bilietai.

Aludė pilna, karšta, pranešėjas pasiruošęs. Pranešėjęs Tomas, kuris pristatė alų, man yra viso to darinio, kuris atvežė į Lietuvą Munkebo alų, veidas. Tas darinys, tai iš alaus blogo beergeek.lt išsirutuliojęs reikalas pavadinimu Prohibicija. Beer geek’ų yra trys, bet Tomas man asmeniškai daugiausiai vaidenasi, daugiausiai kalba, todėl ir tapatinasi labiausiai su visu tuo reikalu.

Pristatymas prasideda, Tomas pasiruošęs pristatyti alų trumpai, glaustai ir aiškiai, bet nustemba, kad aludė pasiskirsčiusi per pusę ir nelabai noriai klausosi. Lygiai taip pat pusė aludės nustebusi žiūri į Tomą ir nesupranta, kam ir kodėl toks dalykas kaip alaus pristatymas turi vykti.

Su bruzdesiu Tomas susitvarko, tęsia pristatymą. Papasakoja kas jis toks, kodėl būtent Munkebo alus, o ne kažkas kito. O argumentai paruošti tokie, kurie turėtų sudominti plačiąją visuomenę. Dėmesiui atkreipti paminimas Lietuvoje jau žinomas Mikkeller. Tuomet pereinama prie to, kad darykla atsidariusi 2013 (berods), jau 2014 metais (berods) tampa geriausia Danijoje. O tai reiškia, kad visi tą vakarą ragavo kažką geriau ir už Mikkeller. Dar pristatomos kelios alaus rūšys ir įdomiausi faktai apie jas. Faktai irgi labai geri. Šio mažai likę, skubėkit paragaut. Tai šitas tiems kur neklausė. Šio IBU virš 300. Suklūsta po šio fakto dar labiau tie, kurie ir taip klausė.

Į aludę grįžta muzika, susirinkę pereina prie degustacijos. Vieni nori to, kiti to, treti visko. Aš pasidedu fotiką į šalį ir pradedu viską daryti ne nuo to galo. Paprašau pirma įpilti Alstærk, o tai 9,4% Strong Scotch Ale. Bet tiek kartų apie šį alų esu girdėjęs, kad nesusilaikiau. O be to, silpnesni Munkebo alaus pavyzdžiai jau nuo seniau šąlo šaldytuve namuose. Gero aromato alus, pilno kūno, saldokas. Plačiau apie jį brūkštelsiu, kai baigs šalti šaldytuve. Toliau paprašau įpilti Ragnarok. Šoku prie jo vien dėl to, kad žiūrėjau serialą Vikingai ir ten pagrindinis personažas nešiojo Ragnar vardą. O plius dar porteris. Apie pačius alus nesiplėsiu, buvo daug bendravimo, stipriai į ieškojimus nelindau. Tik paminėsiu, kad buvo paragautas ir virš 300 IBU alus – Sleipner, ir 197 IBU juoda IPA Gleipner, kuri tą vakarą man pasirodė stipriausia iš visų paragautų. Po jos sekė silpniausiai pasirodęs schwarzbier’as Udgårdsloke. Na ir pabaigai buvo paragauta labai stipri vieno apynio APA Valhal.

Visi pavyzdžiai galėjo patikti, galėjo nepatikti, bet aludarystė visur aukščiausio lygio. Alus kokybe nepriekaištingas.

Ir taip, mes šnektelėjom su Tomu. Ir šnektelėjom daug. Supratau, kad beergeek.lt pasirinkta ne veltui. Visomis temomis yra apie ką pašnekėti. Tik tokie pokalbiai turi rimtą minusą. Reikia atsirinkti, kas yra pasakoma man ir telpa į privataus pokalbio rėmus, o kas gali būti parašyta čia.

Vieno išklausti tikrai nepavyko. Kodėl būtent Munkebo, gal greičiau kaip buvo prieita prie Munkebo. Kad tai įdomu, kad tai gerai, tai taip. Bet juk nėra taip, kad parašei elektroninį laišką ir jau ryt atvažiuoja alus. Bet čia gal aš nesugebėjau tinkamai klausimų užduot. Jei pasiimsite artimiausiu metu Munkebo alaus butelį į rankas ir pasiskaitinėsit etiketę, pamatysit, kad pardavėjas ne Prohibicija, o Širvenos bravoras. Taip taip, Dundulis. Jie padėjo atvažiuoti Munkebo. Kaip ir jiems ateityje gal padės išvažiuoti. Bet jei dar vartote butelį, pamatysit, kad galiojimas atvažiavusio 2019 ar 2020 metai. O norinčio išvažiuoti tik keli mėnesiai. Čia esminė problema. Bet ji sprendžiama. Šiuo metu Prohibicija biurokratizmą jau susitvarkiusi pilnai, todėl ir įvyko šis pristatymas, todėl jis ne už ilgo vyks ir Vilniuje.

Kuomet pakrypo kalba apie planus, užmojai mane nustebino. Na jau labai ambicingi, tikiuosi jiems pasiseks. Bus įdomu tai stebėti. Prie planų prakalbom ir apie užsienio festivalius. Alaus. Ir čia išgirdau ko nenorėjau išgirsti. Bilietai į Tallinn Craft Beer Weekend išparduoti. Nueinu pasitikrinti, rimtai… Sold out…

Dar daug temų palietėm, bet lai tai pasilieka neparašyta.

O Vingiai Dubingiai veža. Čia iš bendro bruzdesio gali išgirsti ir tokį trumpą dialogą:

Vyti, Kuhne dar dirba? – šaukia kažkas iš vieno aludės krašto.

Taip, dirba, dar spėsi subėgioti pavalgyt, – jau iš kito krašto atsako Vytis.

 

Mikkeller degustacija Gero alaus parduotuvėje

Facebook’e pamatyta žinutė sudomino. Gero alaus parduotuvė (GAP) kvietė į pirmą atvirą alaus degustaciją. Pamačiau, atsistojau, nuvažiavau, sudalyvavau. Pamiršo paminėti, kad ne tik pirma, atvira, bet ir mokama. Aš gi lietuvis, visko noriu už dyką. Sėdam prie paruošto stalo ir tampam parduotuvės vitrinos dekoracijomis. Gan keista ragauti alų prekybos centro vitrinoje, pasijutau kažkiek nejaukiai. Buvo siūloma rinktis iš 10  Mikkeller alaus rūšių. Tik atėjus kiek trikdė gan garsus ir kiek erzinantis degustacijos vedėjo (?) balsas. Bet paskui nuoširdumas viską atpirko.

Iš paruošto dešimtuko pirmą čiumpu kvietinę IPA. Tokios ragauti dar neteko. Wheat is the New Hops IPA 6,0%. Alus taurėje labai gražus, skonis nenuspėjamas, lengvas, gaivus, kartumas ateina pavėluotai. Toliau paprašau įpilti Cream Ale 4,9%. Nes labai giliai įstrigęs pirmosios Aludarių taurės nugalėtojas ir nuo to laiko niekada pro akis nepraslysta alus nors kažkiek susijęs su kre[ma]miškumu. Vis tikiuosi paragauti bent kažkiek panašiai gero. Ir šis pasirodo daug įdomesnis, išraiškingesnis nei pirmasis. Šio kartumas duoda pirmas ir vėliau nurimsta. Trečias į taurę bėga Belgium Wild Ale with Green Tea 6,2%. Sudomino ta arbata ir ne veltui. Paragauji ir burnoje pradeda žaisti skoniai. Pasijuntu lyg būčiau į burną prisikišęs guminukų kuriuos taip mėgstu kimšti nuėjęs į kino teatrą. Puikiai sužaista. Ragavimo vertas. Ketvirtas į taurę bėga Mikkeller sėkmės istorijos pradininkas Beer Geek Breakfast 7,5%. Labai malonaus kavos skonio alus. Pirmą kartą ragaudamas stautą neieškau sausumo, pasimiršta visa tai laižant alų, kuris labiausiai tiktų ryte, vietoje kavos. Klišinė frazė, bet taip yra. Ir paskutinis, vėl gi, ragautas pirmą kartą tokio stiliaus alus (neskaitant Aludarių taurės potyrių) – dviguba IPA. Crooked Moon Tattoo dIPA 9,0%. Čia norėjau dėti tašką ir tik parekomenduoti paragauti patiems šito gėrio, bet vis gi pasakysiu, kad man šis alus buvo maždaug toks: kabūūūūm! Paragaukite ir sužinosite ką tai reiškia.

Degustacija baigėsi. Tiksliau mes patys ją pabaigėme, nes jokių taisyklių ten nebuvo. Kiekvienas 100 ml. gurkšnis kainavo po 3 Lt. Tačiau mes ten buvom vieni iš pirmųjų tai mums nubraukė vieną ir mokėjom už keturis. Tokia degustacijos forma/idėja GAP’ui kilo po Žmogšalos festivalio. Ir tai visai sveikintinas dalykas. Tik vat tas sėdėjimas vitrinoje kažkaip nelabai. Taip pat jautėsi, kad patys darbuotojai nežinojo ko tikėtis iš tokios degustacijos. Buvo tik alaus buteliai, degustacinės taurės ir viskas. Alūs intensyvūs ir vis gi norisi vandens. Paprasto, iš krano. Norėjosi ir kažką pasižymėti, bet nebuvo ant ko. Juk galima pasirūpinti kažkokia lentele, kur pakopipastinta alaus aprašymas ir palikta vietos saviems pastebėjimams.   Degustacijos rengimas tai ne tik alaus padėjimas ant stalo, tai taip pat ir mokymas kaip tai daryti gerai. Ir visai nesvarbu, kad niekas nelies to padėto vandens ar niekas taip ir nepažymės jokios pastabos pateiktame lapelyje. Tai tiesiog svarbi smulkmena.

Ir dar kartą, tai puikus būdas paragauti brangaus alaus.

 

Naujoji Zelandija ir didžiausia pinigų suma išleista vienam alaus buteliui

Naujosios Zelandijos eilė. Šį kart neapsieisiu be trumpo pasakojimo. Ir jis atsiras vien dėl to, kad ant butelio etiketės rašoma, jog tai tiesiog unikumas. Tai ne šiaip sau alus, ne šiaip sau IPA. Tai alus pagamintas iš unikalių Naujosios Zelandijos apynių ir lygiai taip pat unikalaus Naujosios Zelandijos salyklo. Kuo unikali ta Naujoji Zelandija? Aš Jums dabar pasakoju visiškai nepatikrintą faktą, bet šią istoriją man papasakojo aludaris per Aludarių taurės renginį. Taigi, Naujojoje Zelandijoje, toliau trumpinsiu tiesiog NZ, apynys nėra vietinė kultūra. Jis yra atvežtinis. Ir ten jį augino, vedė naujas rūšis ar tai veisles ir viskas ten su juo puiku. Bet yra vienas bet. NZ apyniai neserga jokiomis ligomis. Todėl naujų rūšių/veislių įvežti negalima, išvežti kaip ūglius taip pat draudžiama. Na tai va ir turim susiformavusį unikumą. Į ten nieko neatveža, kad neužsikrėstų, o išveža tik produkciją. Šiuo gi atveju išvežta netgi ne žaliava, o jau galutinis produktas. Tad parašymas ant etiketės unique  ir yra unique. O ne ten kaip ant Irano alaus, kad 100% natūralus produktas ir panašios nesąmonės.

Grįžtam prie alaus. Hopwired IPA 7,3% (~5 Ls., ALEhouse)

Žalia, nelabai kuo išsiskirianti etiketė, kas buvo būdinga amerikiečiams. Alus putoja, bet man norėtųsi nuosaikesnio putojimo. Jis per daug intensyvus, burbuliukai nuo to dideli ir taip nesusiformuoja tiršta tvarkinga puta. Spalva taip pat labai jau stipri alaus pusė, bet taurėje atrodo labai neblogai. Tiesa ant etiketės, kuri neišsiskiria, labai neblogai sudėliotas tekstas apie alų. Lyg skaitytum kokio angliškai rašančio blogerio įrašą. Aromatas pilnas apynių, bet kartu persipina ir saldumas, vaisiškumas. Kažkodėl paskutiniu metu visur vaidenasi vynuogės. Čia jų taip pat lyg ir užuodžiu. Ragaujam. Na tikrai unikalus alus, su unikaliu kartumu. Na jau paragavęs nemažai IPA’u, jau truputį galiu sau leisti apie jas kalbėti drąsiau. Šios IPA’os kartumas nesignaibo, kaip pavyzdžiui Brewdog ar panašių atstovų. To kartumo daug, labai daug, bet visai kitoks. Įsivaizduojate visą burną užpildantį kartumą, kuris kartu yra minkštas? Atrodytų jei jau kartu, tai iki kandžiojimosi, o čia sausai, bet pilnai. Poskonyje nusėdęs kartumas atrodytų dar stipresnis, bet toks pats nuosaikus, minkštas, o kartu ir negailestingas. Daug dėmesio skyriau kartumui, bet ir be jo alus turi dar ir skonio, kuris išlenda vis kita forma. Besibaigiant taurėje alui supranti, kad pilnai pažinčiai alaus neužteko, bet geram pirmam įspūdžiui buvo daugiau nei pakankamai.

Mikkeller Invasion Farmhouse IPA 8% (~10 Ls., ALEhouse)

Ant etiketės rašoma: Brewed and bottled by Anchorage brewing Co. Anchorage, Alaska. Ratebeer svetainėje rašoma: Copenhagen, Denmark. Tai čia man yra truputį painiavos. Alus kuris kainuoja beveik 10 latų pas latvius ir tai daugiausia kiek aš sau leidau sumokėti už alaus butelį. Ir vat čia toks paradoksas, kuomet sumoki brangiau ar gauni kažką kiek sunkiau gaunamą, norisi kažkaip išlaukti tinkamos progos paragauti. Toks laukimas neišėjo į naudą, nes alus jau ne toks, koks turėtų būti. Čia mano nuomonė. Nes na jis turi savyje daug gerų dalykų, bet jie jau paslėpti po blogais, kurie ima viršų, todėl kaip bebūtų gaila, nuo vertinimo susilaikysiu. O paminėjau tik dėl išleistos pinigų sumos ir gaila po to net neužsiminti apie tokį alų.

Šiuo įrašu laikas baigti su užsienietiškais alumis ir grįžti prie lietuviškų reikalų. Nes čia, Lietuvoje, vyko, vyksta ir vyks nemažai dalykų apie kuriuos tik spėk rašyti.

Lauktuvės iš Danijos

Gavau lauktuvių kažkokio neaiškaus alaus, tai pamaniau reikia paragauti ir pasižiūrėti kas ir kaip.

1. Tuborg Julebryg alc. 5.6% vol.
2. Royal Brown Ale alc. 4.6% vol.
3. Royal Claccic alc. 4.6% vol.
4. Royal Pilsner alc. 4.6% vol.

Kadangi nieko apie šiuos bravorus negirdėjęs, nusprendžiu google pagalba pasidomėti pradžiai kas tai yra. Na ir va kokia istorija gaunasi 🙂

Apie Tuborg Julebryg sužinau, kad tai kalėdinis danų alus. Jie ten švenčia taip vadinamą J-day, kuri berods yra švenčiama gruodžio 2 d. Kaip supratau, šventės esmė paprasta- eini per barus, kuriuose alus yra nemokamas ir bandai jo išgerti kuo duogiau, be to tuo metu yra išdalinama begalės nemokamos alaus atributikos ir kitokių dovanėlių. Taigi, kaip rašo danų blogeriai, jiems nebūtų Kalėdos, jei nebūtų šio alaus, su juo susijusių didelių švenčių. Jie net turi specialią dainą, o ir skonį jie apibūdina labia jau skambiai- bloody good. Na tiek informacijos man užtenka, pabandom geriau paragaut, to “kruvinai skanaus” alaus. Tik įpylus puta ir dingo, nors  5.6% vol., bet lengvas, be jokio liekamojo skonio, alus. Dar ir dar pagurkšnoju, bandydamas atrast tai, be ko danai neįsivaizduoja savo Kalėdų, bet nerandu. Užkliūna ir atmintyje išlieka nebent alaus spalva. Tokios nemačiau daugiau niekur, na ji tokia, na ruda ir viskas.

Toliau bandom aiškintis kas tas Royal. Nu ir tik pradėjus domėtis, išsiaiškinu, kad mano žinios alaus srityje gražiai pasakius labai jau kuklios. Taigi, šis alus priklauso tai pačiai chebrai, kaip ir mūsų Lietuvėlej verdamas Kalnapilio alus, ar latvių Livu alus ir kiti. Tai Danijos bendrovės Royal Unibrew gaminys. Kas tai yra jau išsiaiškinau, o ieškoti kas tai būtent per alus ar kokios jo savybės, man neįdomu. Geriau aš pats paragausiu, gal neteks taip nusivilt, kaip ieškant „kruvinai skanaus“ alaus. Pirmą atsikemšu Royal Brown Ale. Puta šiokia tokia yra, maloni ir alaus spalva. Geriasi lengvai, bet skonis na toks… neįdomus. Toliau Royal Classic eilė. Čia jau putos nebelieka, o geriant aš nejaučiu ir skonio. Paimu į ranką butelį ir skaitau, kad tai daniškas premium kokybės alus, kurio gamybą ir išpilstymą prižiurėjo Faxe. Vau! Bet norėtųsi to vau ir paragavus. Kas dar liko? A, Royal Pilsner. Nebegaišiu gal aš laiko rašydamas.

Ir vis dėl to man pasidaro įdomu, kadangi aš nieko negirdėjau apie tą alų, kas parodė tarkim mano neišprusimą alaus srityje, tai galbūt aš taip pat sėkmingai nieko nesuprantu apie alaus skonį ir visa kita. Todėl jungiu vėl google ir ieškau atsiliepimų. Ir randu daug komentarų, bet vienas dano komentaras padeda viskam tašką ir atsako į visus klausimus: Man jokio skirtumo koks to alaus skonis, man svarbiausia, kad jis PIGUS!