Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Archive for the ‘Didžioji Britanija’ Category

Old Tom alus Lietuvoje

with 4 comments

WordPress’as turi tokį man patinkantį navarotą, kuris leidžia pažiūrėti kokius žodžius įvedę į paiešką žmonės suranda arba ateina į šį blogą. Tikiu, kad ir kitur galima pažiūrėti, bet aš naudojuosi wordpress’u. Taigi karts nuo karto ten vis pasižiūriu, nes iš to ką ten pamatau galiu susidaryti įspūdį kas įdomu ar ko ieško tūlas lietuvis. Pavyzdžiui pasirodo Gubernijos elio reklama, jau aš matau, kad žmonės ieško su tokiomis užklausomis: “ar gubernijos elio taurė tikra”, “gubernijos elis” ir panašiai. Prieš mėnesį apie savaitę laiko lyderiu ir gerokai atsiplėšusiu nuo kitų buvo tokia užklausa: old tom alus Lietuvoje (teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad užklausoje mūsų Lietuvėlė rašoma su mažąją “l” raide). Jei žmonėms įdomu, reikia imti ir parašyti ar ne? 🙂

Dar 2010 m. pabaigoje teko man ragauti Old Tom alaus kartu su kitais Didžiosios Britanijos alumis. Tuometinėje degustacijoje minėtas alus užėmė 2 vietą iš 19. Kuomet apsilankiau prekybos centre (taip taip, šio alaus galima nusipirkti Maximoje. Gal iš to ir tas populiarumas paieškose), supratau, kad originalo niekas nesiteikė atvežti, o atvežė kaip čia pasakius… su pričindalais.

Old Tom with Ginger 6%

Pirmas mano ragautas tokio stiprumo alus su imbieru. Ir tik atsidarius buteli aišku su kuo šis alus. Imbieras veržiasi per kraštus. Skonyje jo taip pat daug. Imbiero suteikiamas saldumas taip pat niekur nedingęs. Tačiau jaučiasi ne tik man nelabai patinkantis imbierinis kartumas, bet ir apynio kartumas ir tai suteikia šiam alui egzotikos. Geri saldų, stiprų imbierinį alų, o poskonyje nusėda angliško elio kartumas. Įdomus darinys, bet kita vertus baigiant gerti alus pradeda atsibosti. Na tai toks alus, kurio paragauti reikia. Vieną kartą… per metus ar pusmetį. Dažniau jau man nesigautų juo pasimėgauti.

Old Tom with Chocolate 6%

Šis alus man iš galvos išmušė dar vieną nusistatymą. Nežinau kodėl, bet kur šokoladas, ten man atrodo yra užprogramuotas saldumas. Ir kas kart pamatęs užrašą šokoladas primerkiu akį ir visada ragaudamas tikiuosi saldumo, daug saldumo. Šiuo atveju kitaip. Saldumo yra, bet jo mažai. Daugiau, jei lyginant su prieš tai ragautu, daug daugiau kartumo. Ir vėl gi visko daug ir viskas labai įdomiai sumaišyta. Pirmas įspūdis, kad tai tirštas, salstelėjęs, degintu salyklu atsiduodantis alus. Tačiau vėliau tas saldumas užgniaužiamas sausumu ir nebe taip lenda. Vėliau išryškėja stiprus kartumas, kuris ne maišo, o lyg viską suriša. Šis alus taip pat turi būti paragautas, bent kartą tai tikrai. O ar bus ragaujamas daugiau nei vieną kartą jau spręsti reikės kiekvienam atskirai, nes tiek daug turintys alūs vieniems tikra atgaiva, kitiems per daug ir viskas.

Written by Modestas

2012-08-14 at 11:50

Žiūrim snookerį, mėgaujamės alumi

with 2 comments

Ši vasara nepašykštėjo sporto renginių. Bet yra vienas bet. Ne kartą pasibaigus vienam ar kitam sporto renginiui kurį transliavo per televizorių forumuose ir draugų pašnekesiuose pasigirsdavo viena frazė: o ką dabar reiks veikt. Puikus to pavyzdys buvo Europos futbolo čempionatas, kurio tikslus grafikas leido sėsti prie televizoriaus pagal griežtą grafiką. Beveik taip pat kaip eiti kasdien į darbą tuo pačiu metu. Ir per dvi savaites prie to darbo kai kurie taip priprato, kad vėliau buvo sunku surasti ką veikti vakarais. Mus, lietuvius, gelbėjo olimpinė atranka, įvairūs jaunimo čempionatai ir visa kita. Dabar priartėjo olimpiada. Ir atrodo tie tarpai didelių problemų nesukelia. Tačiau olimpiada baigsis ir bus liūdna, ir vėl nebus ką veikti vakarais ar naktimis.

Aš turiu kuo tuos tarpus užkišti. Tai tokia sporto šaka kaip snookeris. Draugai taip niekada ir nesuprato kaip jį galima žiūrėti. O man tiesiog patinka snookeris. Žaist aš jo niekada nežaidžiau, bet patogiai įsitaisius priešai televizorių galiu jį žiūrėti valandų valandas. Jau prasidėjo naujasis snookerio sezonas. Jis prasidėjo kaip tik tada, kai Europos futbolo čempionate buvo pertrauka. Tačiau noriu parašyti apie kiek ankstesnį įvykį. Tas įvykis tai pasaulio čempionatas, kuris vainikuoja visą snookerio sezoną ir jame susirenka visi geriausieji. Jis trunka kiek ilgiau nei dvi savaites. Kuomet dvi savaites gyveni su snookeriu, finaliniam susitikimui norisi kažko ypatingo. Norisi kažkaip pažymėti, kažką sau leisti daugiau nei visada. Deja susimedžioti įdomesnių alaus rūšių iš anksto nepavyko, teko tenkintis tuo, ką buvo galima rasti Kauno parduotuvėse. Kad suteikti viskam kiek suprantamesnį paveikslą, tai galiu paminėti, kad finale žaidžiama iki 18 laimėtų partijų, žaidimas suskirstomas į sesijas: dvi sesijos vieną dieną, dvi – sekančią. Nors šiuolaikinis snookeris agresyvesnis ir yra mažiau pozicinio žaidimo, viskas vyksta kiek greičiau, tačiau visada gali viskas užtrukti ilgai. Labai ilgai. Taigi žiūrint snookerį niekur skubėt nereikia, čia viena partija gali trukti ir dvi valandas. Snookerio vakarams renkuosi sunkesnes alaus rūšis, kad ir alų gurkšnojant nereikėtų niekur skubėti. Štai ką teko ragauti patogiai įsitaisius priešai televizorių.

Duvel 8,5%

Žinot, šitą alų sunku vertinti. Pirma tai belgiškas alus ir atrodo jau vien dėl to jis turi būti geras. Kita vertus belgiškas ir dar plačiai žinomas. Dar vienas šio alaus išskirtinumas, kad jis baigia bręsti butelyje. Ir tinkamas jis gerti po išpilstymo į butelius visus tris metus. Įdomu būtų išgirsti kokio budulio, kuris rėkia, kad koks Rinkuškių Proginis yra nuodų nuodas, nes galioja 9 mėnesius, komentarus, kuomet jis pamatytų šio alaus galiojimo laiką. Kaip jau minėjau, alus belgiškas, bet kita vertus jis labai plačiai išplitęs po pasaulį ir sunku tikėti, kad taip plačiai prieinamas alus yra stipriai išskirtinis.

Taurėje alų padengia graži puta, tarp smulkių burbuliukų įsimaišę stambesni. Puta gausi, tiršta. Spalva gražios geltonos spalvos ant kurios užsimetęs rūkas, matyt nuo mielių. Kvape išlenda šiek tiek citrinos žievelės ir paprastos žolės aromatas. Ragaujant alų nieko daug stebinančio nerandu. Tiesiog tvarkingai, lengvai geriamas alus. Apie užuominas į stiprumą net neverta šnekėti, nes kam šnekėti apie tai ko nėra. Alus stipriai užgazuotas. Iš čia, matyt, ta puiki puta. Taip pat šio alaus poskonis labai geras ir stiprus. Jis lieka burnoje ilgai. Prie viso gerumo, galima paminėti ir blogumą. Atrodo, kad alui stovėjimas lentynoje gero neprideda ir ragaujant jis toks truputi pavargęs, nors atrodo, kad gali būti daug geresnis.

Affligem Tripel 9,5%

Pradžiai reikėtų pratęsti mintį apie pastovėjimus lentynoje ir vėl prisiminti rėkaujantį budulį. Su tokiu galiojimu alus nepasidaro blogas, bet visgi jam tai kenkia. Namuose atidžiau pažiūrėjus į butelį, pasimatė jame plaukiojantys dribsniai. Tai jau nieko gero nežadantis ženklas. Šiek tiek atsargiai sriubtelėjau, bet ir tiek užteko suprasti, kad alus susigadinęs. O juk galioti jam likę buvo 1,5 metų. Taigi tas ilgas galiojimas visgi ginčytinas dalykas. Teko įsigyti dar vieną buteliuką. Šis buvo pavartytas jau parduotuvėje ir neradus matomų pakitimų, parsineštas namo.

Puta vėl gi be priekaištų, jos daug, ji tiršta ir ilgai besilaikanti. Kaip ir Duvel, taip ir šis taurėje labai intensyviai burbuliavo. Atrodė, kad vos ne šampano būtum įsipylęs. Burnoje tie burbuliukai taip pat landžiojo visur ir tik jiems nurimus išryškėjo stiprus prieskonis ir kitos geresnės alaus savybės.  Stiprus mielių prieskonis, kuris pereina prie banano ir obuolio skonio. Bet iš tokio alaus tikiesi daug daugiau. Jis atrodo geras, bet kartu ir per silpnas savo skoniu.

Leffe Blonde 6,6%

Dar vienas belgas. Kažkada lyg ir ragautas. Tiesa ne Lietuvoje, o kažkada kelionėje. Taurėje visi belgiškį alūs sau gėdos nedaro, šis ne išimtis. Kokią gražią putos kepurę suformuoja šis alus puikiai matosi nuotraukoje. Skonis man pasirodė per sunkus. Vėl gi, galima sakyti, kad tai priklauso nuo to, kad alus stiprus, dar nuotaikas pridėti galima, bet šį kartą ne. Jis sunkus ir tiek. Ragauti jo galima, bet antram buteliukui, kad ir 0,33l nesiryžčiau. Kaip ir prieš tai ragauti du, taip ir šis, turi malonų, išskirtinį prieskonį, kurį sąlygoja, matomai, specifinės mielės. Rasite čia ir vaisinio prieskonio. O jei jus vilioja toks žodžių darinys (jo dar nepasigavo Lietuvos aludariai), kaip Pale Ale, tuomet galite drąsiai traukti jį iš šaldytuvo jus aplankiusiam draugui ir nustatę viską išmanantį žvilgsnį tarstelti: paragaukime Pale Ale.

Laffe Brune 6,5%

Gražiausiai taurėje atrodantis alus iš šio ragavimo. Tamsi lyg kava spalva. Tiršta, smulki, tvirta puta. Įdomu tai, kad puta sėsdama virsta į vidurį ir suformuoja kaip ir kraterį ir tai suteikia šiam alui dar daugiau grožio. Pauostę užuosite bananus su šokoladu. Ragaujant puikiai atsiskleidžia apynių ir salyklo puikus subalansavimas. Pirma skonio duoda šiek tiek šokolado, jausis saldumas. Vėliau ant gomurio nusės kartumas, nestiprus. Kartu gali išryškėti šiek tiek alkoholio, bet tik šiek tiek. Šis geriasi daug lengviau nei Blonde.

Jennings Sneck Lifter Strong Ale 5,1%

Paskutinis tai progai nusipirktas ir paragautas alus. Tuo metu tik šis pasirodė vertas įsigijimo Vynotekoje. Pasirodo, kad gerai pasirodė. Nuostabi tamsi spalva, negausi, bet tvarkinga puta. Kvapas malonus, šokolodo, deginto salyklo, kiek vaisinis. Ragaujant puikiai žaidžia pirminis deginto salyklo, apelsino žievelės, greipfruto, salstelėjęs skonis su stipriai karstelėjusiu poskoniu. Jokių priekaištu šiam alui. Rašomas šis alus prie rekomenduojamų ir būtinai (jei bus rastas pirkti) bus paragautas dar ne kartą.

Apibendrimo šį kart nebus, nes belgiškus alus jūs ir patys, manau, ragavę ir čia jau susidarę savo nuomonę. Bet pabaigai norėčiau truputėli paliesti kitą temą.

Prieš metus, o gal ir visus du, kuomet kilo kaimiško, gyvo, nefiltruoto, nepasterizuoto alaus populiarumo kreivė, teko bendrauti su draugu gyvenančiu Didžiojoje Britanijoje. Tuomet jis stebėjosi, kad pas mus taip stipriai reklamuojamas nefiltruotas alus. Tuomet pas juos ant kiekvieno kampo (taip jis pasakojo, ar taip buvo netikrinau) buvo reklamos apie du ar tris kartus filtruotą lengvą alų. Na šiuo metu Lietuvoje pasirodė Kalnapilis Lite, kuris būtent ir yra tris kartus filtruotas. Pavarčius ir pasiskaitinėjus etiketę ant Jennings alaus butelio randu, kad butelis yra plono stiklo ir yra lengvas. Toks butelis yra draugiškesnis mūsų gamtai, mažiau ją teršią. Prisimenu nesenai pasirodžiusį sunkų, masyvų Vilkmergės butelį ir pagalvoju, kad Lietuvoje aludariai vis dėl to atsilieka nuo viso pasaulio bent keliais metais…

Written by Modestas

2012-07-27 at 14:45

Angliškos Kalėdos

with 3 comments

Rašyti apie Kalėdas sausio pabaigoje gal kiek ir keistoka. Bet kuomet oras už lango tampa vis atšiauresnis ir panašesnis į orus, kurie ankščiau buvo per Kalėdas, tai sau galiu leisti. Niekam ne paslaptis, kad Kalėdos dovanų metas. Dovanų gavau ir aš. Apie jas ir noriu papasakoti. Iš kur dovanos išduoda įrašo pavadinimas.

Pradžiai, apšilimui, kelios rūšys, kurios nėra vertos aprašymo, o tik paminėjimo. Tai lager tipo, lengvai besigeriantys alūs, su kiekvienam būdingu savotišku prieskoniu. Kad vienas iš jų kažkokios kitos šalies gamybos ar tai licencijos, nesigilinu, visi pirkti Didžiojoje Britanijoje ir darau prielaidą, kad tai ir bus to alaus kilmės šalis. Tiesa, Sapporo vien dėl skardinės vertas būti ragaujamas 🙂

Per didžiąją angliško alaus degustaciją jau ragautas Wells Banana Bread Beer 5.2% kaip ir per degustaciją, taip ir dabar atsidūrė per viduriuką. Iš vienos pusės nieko neįprasminantys lageriai, kitoje kiek geresni angliško alaus pavyzdžiai. Vis tas pats įdomus bananų prieskonis šiame aluje dominuoja ir karts nuo karto tokio alaus pagurkšnoti norisi. Be to ir lauktuvėms jo sulaukti pavyksta turbūt dėl to pačio banano tiek pavadinime, tiek etiketėje.

Toliau sekė taip pat jau ragautas ir aprašytas Theakston Old Peculier 5,6%. Šį kart prie to kas buvo parašyta galiu pridurti, kad alus nėra labai gilaus skonio, bet labai lengvai geriamas. Skonis pilnas, jaučiamas salykliškumas, kavos prieskonis. Vienu metu lyg buvo pasirodęs džiovintas obuolys su savo prieskoniu. Kartumas ilgai išsilaiko poskonyje.

Shepherd Neame 1698 6,8%. Nors pakankamai stiprus, bet elgėsi neišsišokančiai. Gražios, nurudavusiai oranžinės spalvos alus, kuris pasislėpė po smulkia, negausia puta. Alaus skonis vos salstelėjęs, jaučiamas salykliškumas, per viduriuką jaučiama angliarūgštė arba kitaip: užgazuotas su protu. Kaip ir visi atkeliavę iš salos, šis alus karstelėjęs kiek labiau, nei tipiniai lietuviški alūs, kartumas kartu nusėda ir į poskonį. Paliko tvarkingo alaus įspūdį.

Crabbie’s Ginger Beer 4%. Gan įdomus alus. Nežinau ar imbierinis alus tinka į standartinę alaus apibūdinimo amplitudę. Be to ir sakyti, kad tai alus, gan sudėtinga. Jis saldus, ryškiai išreikšto imbiero prieskonio. Kartumo ten geriau neieškoti. Visas internetas siūlo jį gerti pridėjus pilną stiklinę ledukų, pagardinus citrina ar laimu. Tiek daug sau leidus, tikrai nesakyčiau, jog ragavau alų. Kaip ten bebūtų ir kaip visa tai vadintus, tai verta paragavimo.

Written by Modestas

2012-01-28 at 20:48

Įrašyta kategorijoj Alus, Didžioji Britanija, Ragaujam

Tagged with , ,

Kaip aš Stauto dieną minėjau (pavėluotai)

with 3 comments

Jei jau prieš tai buvusiame įraše rašiau apie pingvi.com man išsakytas pastabas, tai tęsiant toliau, reikėtų paminėti ir tikrasalus.lt. Perskaitęs jų įrašą apie tarptautinę Stauto dieną buvau suplanavęs ją ir paminėti. Nors ir buvo, mano manymu, tinkamo tai dienai minėti alaus šaldytuve, tądien taip ir liko šventė neatšvęsta.

Po kurio laiko pas vieną iš tikrasalus.lt autorių Martyną aka ramtyns socialiniame tinkle randu štai tokią nuotrauką:

Pavydžiai žvelgiant į nuotrauką, po kuria puikuojasi užrašas: “Brewdog est arrivee!”, aš mąsliai prisiminiau Stauto dieną ir tai, kad pas mane Brewdog est arrivee jau buvo prieš gerą mėnesį. Viską sudėjęs į krūvą, galvodamas, kaip čia man tokią pačią dėžę kaip Martynas susiveikti, rankoje laikiau puikaus Brewdog 5am Saint taurę.

Iš taurės dvelkė stiprus apyniuotas kvapas, alų buvo padengusi smulkių burbuliukų, tiršta, ilgai besilaikanti gelsvo atspalvio puta. Po putos paklode šmėžavo nešvarios raudonai rudos spalvos alus. Raudonos daugiau nei rudos.  Kvapo intensyvumas ne atstumia, o prikausto ir nepaleidžia.  Ragaujant nuo apynių kartumo pabėgti nepavyks, o nuo jo bėgti ir nesinorės, nes jis karpys jūsų liežuvį taip, kaip joks alus dar to nedarė. Skonio gilumas ir ilgaamžiškumas paliks nepamirštamą įspūdį. Leis suprasti, kad į alų neužtenka tik privaryti apynių ir nuo to jis nepasidaro geras, su juo reikia daug dirbti, kad jis taptų toks, koks yra šis 5am Saint. Labiau subalansuoto ir tvarkingesnio alaus ragauti dar neteko. O tą pavyko padaryti sumaišius keturias rūšis apynių. Iš tokio kokteilio Jums išlįs ir naminės duonos plutos skonis, ir citrinos rugštelė, ir greipfruto sausas kartumas, ir daug kitų skonių, kurie gali būti kiekvienam individualūs. Kuomet baigsite ragauti, poskonyje dar ilgam liks liekamasis malonumas.

Alus supilstytas į 0,33l buteliukus. Tokio kiekio, tokio alaus užtenka visam vakarui. Gali ramiai apgalvoti visą savo nugyventą dieną ir per ją nuveiktus darbus, dar užteks ir pamąstymams, kad va kiti tokio alaus dėžėmis gauna, ir pabaigai ties paskutiniais lašais dar galėsite prisiminti, kad ir ne stautą gerdami, bet puikiai paminėjote Stauto dieną 🙂

P.S. Šio alaus buteliuką gavau gimimo dienos proga. Lina :H

Written by Modestas

2011-12-13 at 13:19

Lauktuvės iš Anglijos

with 4 comments

Sako, kad nėra Lietuvoje žmogaus, kuris neturėtų pažįstamo išvykusio į svečią šalį laimės ieškoti. Gal ir teisybę žmonės sako. Toks laimės ieškotojas, vardu Andrius, dar niekada nepamiršo manęs aplankyti grįžęs į gimtinę ir tai kiekvieną kartą kažkaip labai teigiamai mane pakrauna bent savaitei. Ir pastarąjį kartą jis grįžęs užsuko, ir lauktuvių atvežė. Lauktuvės šąlo šaldytuve, kol aš sulaukiau dar vieno finalo. Jau rašiau kaip ten yra su tais finalais. Ne visai tai buvo finalas, o visas Final4 ir kalbu aš apie Eurolygą. 2 vakarai, keturios rungtynės, 4 buteliukai alaus. Pats tas.

Panathinaikos vs Montepaschi Siena. Nepaeina lietuviams, aš išragauju Xingu Black Beer 4,6%

Visai man patinka ant butelio štai toks užrašas: Brewed in Brazil. Ragauju brazilišką alų, nu fain, ką čia bepridursi. Alus savo skonio yra kardinaliai kitoks nuo to ką teko ragauti paskutinį pusmetį. Puta kreminė, užterštos pienu kavos spalvos. Alaus spalva tamsi, bet ne juodai, o stipriai rudai. Na taip ruda, kad net juoda. Skonyje pirmiausia jaučiamas karamelinis saldumas, bet jis vėliau pradingsta. Tai tirštas, pilnas, su daug skonio, aromatingas alus. Tie skoniai tokie ne vietiniai ir ne europiniai, kad juos sunku ir atskirti bei apibūdinti. Iš kitos pusės taip malonu gerti, kai su kiekvienu gurkšniu gausi vis naują puokštę skonio. Poskonyje nusėda švelnus kartumas ir kepinto/deginto salyklo skonis.

Maccabi Electra vs Real Madrid. Užsiaučia Chuck’as, aš atsikemšu Zeitgeist 4,9%

Pagal spalvą tai tikras tamsus lager’is. Šįkart spalva tokia, kad taip raudona, kad net juoda. Puta tiršta, negausi. Kvapas, kaip ir skonis turi kažkokį prieskonį, kurį gali sukelti tik kokios nors žolės ar medžio įmaišymas į alų, bet, kad ir kaip stengiausi identifikuoti, niekaip neatradau kas tai per prieskonis. Ragaujant pirmiausia trenkia koncentruotas kartumas, vėliau jis labai greitai lenda į šešėlį ir pasirodo pagrindinis skonis susimaišęs su minėtu prieskoniu, kava, karamele ir šokoladu. Dar pridedam, kad visa tai su skrudėsio jausmu ir dar, kad skonis sausas. Poskonis gerai apyniuotas, atrodo, kad jo perdėm daug, bet galima pasakyti, jo tiek kiek reikia.

Real Madrid vs Montepaschi. Kšištofas išsimiega, Montepaschi sutvarko formalumus, aš ragauju Fuller’s London Pride 4,7%

Einu tikrintis ar tokio neragavau per galingąją degustaciją. Nors esu įsitikinęs, kad neragavau, bet vistiek pasitikrinu. Pasitikrinęs, kad įsitikinimai buvo geri, pilu į taurę. Graži tamstelėjusi gintariškai geltono atspalvio spalva. Putoja labai silpnai. Silpnokai man pasirodęs alus, gal dėl pirmųjų dviejų didelio aromatingumo ir turtingumo skoniais. Skonis turi prieskonį, poskonyje kiek išlenda kartumas, bet tik ir tiek.

,

Maccabi vs. Panathinaikos. Kiek nuobodu, rungtynės negražios, sveikinimai Želko su taure Theakston Old Peculier 5,6% rankoje

Gražiai, smulkiai, tirštai putojantis alus. Rubino raudonumo spalva. Nors stipriausias laipsniais iš visų ragautų, bet susigėrė lengviausiai. Kartumas atrodo toks, koks ir turi būti. Turi ir savąjį prieskonį. Į poskonį sėda daugiau prieskoniu, nei kartumu.

Tai va tiek to Final4 ir tų lauktuvių. Pirmi du stipriai rekomenduotini. Nors abu tik 0,33 l buteliukuose, skonio užteko su kaupu, tądien nebesinorėjo nieko. Antrieji du daugiau tradiciniai, išsiskiriantys tik savo prieskoniais, bet jokiu būdu ne prasti.

,

Dar kartą dėkui Andriui už lauktuves ir tikiuosi savotiškas pažadas dėl gruodžio mėnesio bus išpildytas. Yra čia tau ką ir su kuo veikt 😉

P.S. Jei kam reikia etikečių, kontaktai kontaktuose 🙂

Written by Modestas

2011-05-16 at 15:38

Galinga degustacija

with 7 comments

Vieną gražų linksmą šeštadienio vakarą prisikepęs duonos buvau nuvežtas pas klubietę Liną padegustuoti alaus. Idėja buvo viena, o gavosi tema degustacijos daugmaž tokia: Didžiosios Britanijos alūs. Tai ką vartojome prie alaus buvo maždaug lietuviška, truputį kiniška ar tai japoniška ir mišrainės 🙂 Dar ir filmą žiūrėti bandėm. Filmas amerikietiškas, vadinosi “American beer”.  Tokioje atmosferoje kur viskas buvo suplakta į bendrą darinį – alaus vakaras, degustacijai namų šeimininkė/ai išrikiavo 19 rūšių alaus. Baisulinis kiekis alaus, baisulinė jūra skonių. Visiems degustuotojams buvo išdalintos lentelės. Vertinom spalvą, putą, kvapą ir skonį penkiabalėje skalėje. Tai gi maksimaliai viena alaus rūšis galėjo surinkti 20 balų. Lenteles pildė 5 degustatoriai, todėl bendroje lentelėje maksimalus balų skaičius galėjo būti 100. Žinoma tiek nesurinko nė viena alaus rūšis. Toliau pateikiu lentelę pagal surinktų balų skaičių:

  1. Young’s Double Chocolate Stout 5.2% – 90 balų.
  2. Old Tom Original 8.5% – 89 balai.
  3. Wells Bowman Stout 5.2% 87 balai.
  4. Fuller’s 1845 6.3% – 84 balai.
  5. Bath Ales Barnstormer 4.5% – 84 balai.
  6. Shepherd Neame Gentelman Jack 5% – 84 balai.
  7. Bombardier English Premium Bitter 5.2% – 82 balai.
  8. Wells Banana Bread Beer 5.2% – 79 balai.
  9. Ringwood Old Thumper 5.6% – 79 balai.
  10. Belhaven St. Andrews Ale 4.6% – 78 balai.
  11. Black Sheep Ringwelter 5.7% – 78 balai.
  12. Fuller’s London Porter 5.4% – 76 balai.
  13. Brew Dog Punk IPA 6% – 68 balai.
  14. Shepherd Neame Golden Ale 4.5% – 65 balai.
  15. Courage Directors 4.8% – 64 balai.
  16. Wells Waggle Dance 5% – 61 balas.
  17. Bombardier Burning Gold 4.7% – 54 balai.
  18. Martons Strong Pale Ale 6.2% – 51 balas.
  19. Young’s London Gold 4.8% – 45 balai.

Na ir tiems kas mėgsta paveiksliukus, visos ragautos alaus rūšys foto galerijoje, o išvadas pasidarykite patys 🙂

 

%d bloggers like this: