Du Baltic Porter iš Estijos

Po to kai parašiau apie Dundulio Publijų Palemoną, kiek atidžiau žiūriu į Baltic Porter pusę. Daugiausia jo rasti turbūt galima Lenkijoje. Lenkijos Baltic Porter labai sunkūs, juose ryškiai jaučiamas alkoholis ir kartais kelia dvejonių kokybė tokio alaus. Taip, aš nekalbu apie išskirtinius, tokius kaip  Widawa Porter Bałtycki Wędzony Rum BA, kurie reitinguojami labai aukštai ne tik Lenkijos, bet ir pasaulio lygmeniu. Aš kalbu apie masinės gamybos Baltic Porter’ius ir taip, lenkijoje tokių yra.

Apsigręžus į kitą pusę, Estiją, galime taip pat rasti kažkiek Baltijos porterių. Keli ir šįkart ant stalo taurėje.

Pirmasis Vanilla Cake Fever 9,9% | Imperial Baltic Porter. Pavadinimas išduoda, kad aluje bus vanilės. Tiesą pasakius, toks žodžių kratinys ant etiketės labai vilioja jo nusipirkti. Tikiesi kažko tikrai gero.

Taurėje stipriai nutamsėjusios rudos spalvos alus, kuris negausiai užputoja ruda puta. Aromatų puokštė smagi, degintas salyklas stipriai ima viršų, negausiai išlenda vanilė. Skonyje viskas tas pats kas ir kvape. Stiprus deginto salyklo skonis, ilgai trunkantis kartumas ir vanilinis saldumas. Viską perkošia šokolado ir kavos užuominos. Poskonyje lieka šilkinis saldumas. Smagus, išsiskiriantis ir įsimintinas porteris.

Antrasis alus užvadintas dar įdomiau – Abnormal Baltic Porter ir tai yra koloboracinis alus, išvirtas kartu su AF Brew darykla iš Sankt Peterburgo. Midsummer Melancholy 11% taurėje jau nebe rudas, o jau visas juodas. Dar stipresnio aromato ir  šį alų norisi uostyti ilgiau, nei tai darai įprastai. Jaučiasi ir čia vanilė, bet ji susimaišiusi su saldaininiu saldumu, salykliškumu na ir, žinoma, daug kavos. Alus, kurį geri mažais gurkšniais ir nenori, kad jis pasibaigtų. Tai vienas iš tų atvejų, kai alaus stiprumas ir intensyvumas tave ne erzina, o prijaukina, pritraukia prie savęs ir tu vis kartoji – geras, labai geras.

Purtse Pruulikoda

Kai apsilankai Estijos alaus parduotuvėje, atrodo, kad apie šios šalies alų tu nežinai nieko. Pilna naujo ir nematyto alaus. Ir jo tiek daug, kad visko vis vien nenusipirksi. Tada tenka rinktis. Renkiesi dažniausiai pagal tai, ką mėgsti. Todėl parduotuvės pardavėjas vis siūlė IPA’as, o aš vis mandagiai atsisakinėjau ir ėmiau stautus. Bet prieš Jūsų akis nuotraukoje esantys keturi buteliukai į save dėmesį atkreipė visų pirma buteliukų forma, nes tokiuose buteliukuose daugiau alaus nepastebėjau. Antra, ant jų etikečių užrašyta “Eksperimentaal“.

Klausiu pardavėjo kas čia, jis man atsako, kad tai visai nauja darykla, alų virti pradėjusi pernai rudens pabaigoje. Klausiu ir kodėl nėra “II“ numeriu pažymėto butelio, atsako, kad alus gavosi ne koks ir aludariai jo atsisakė. To Lietuvoje dar nebuvo ir kažin ar bus. Aš niekaip nesuprasiu, kodėl niekas neskelbia ką verda, ką išvirė, kas pasirodys po mėnesio. Bando kelti ažiotažą su limituotom partijom, slepia iki paskutinės akimirkos naujas alaus rūšis ir panašiai.

Grįžkime prie aludarių iš Estijos. Pa’google’inus pusvalanduką paaiškėjo, kad tai Purtse Brewery pasivadinusi darykla, įsikūrusi kažkur atokiai nuo civilizacijos ir ten smagu švęsti vestuves. Daryklos prisistatyme labai daug kalbama apie kokybiškas medžiagas, kokybę ir panašius dalykus. Vienžo, mažiukai, kurie nori užkariauti pasaulį savo kokybe.

Pilam į taurę pirmą eksperimentą Eksperimentaal I 6,1% | Amber ale. Taurėje amber ale tinkamos spalvos alus, kuris beveik neputoja. Gurkšteli, o, lengvas alus. Gurkšteli dar, jau sunkus alus. Iš pradžių alus saldokas, paskui kartokas, po to vėl grįžta saldumas, bet tas negeras, bukas. Taip visą laiką alus ir šokinėja ir tai jam tikrai ne į naudą. Jis sunkiai besigeriantis, nesubalansuotas.

Bandom antrą. Eksperimentaal III 6,7% | IPA. Ir vėl negali daug gero pasakyti apie alų. Kaip IPA, šis alus per daug vandeningas. Jei kituose kartumas vis gi užauga, apynys vis gi paima viršų ir parodo savo raumenis, tai čia niekas neužauga, kaip pasijaučia tas vandens nuplautas kartumas, taip pasijaučia ir tiek. Daugiau kaip ir nieko.

Eksperimentaal IV 8,9% | Belgian Strong Ale. Alus, kurio puta lipa per kraštus. Nors alaus nedaug, bet jį supilti į taurę pavyksta gal iš penkto karto. Kaip intensyviai putoja, taip intensyviai ir kvepia šis alus. Aromate pilna visko, saldainių, vaisių, karamelės, net gi galėtum sakyti, kad taip gali kvepėti ne alus, o kvepalai. Skonis toks pats stiprus ir intensyvus, alkoholio užuominos, geriasi pakankamai sunkiai. Karbonizacija lipa per kraštus, burbuliukai sproginėja. Gal alus kažkada buvo ir neblogas, gal jis kiek persibuvo butelyje, nes citrusai, cukrinis saldumas tikrai permuša.

Įsipilu į taurę paskutinį – Eksperimentaal V 5,1% | Sweet Stout – ir galvoju, gal bent šis bus kažkas arčiau sielos. Arba Sakiškių alus saldžiųjų stautų kartelę bus užkėlę per aukštai arba jiems ir su šiuo nelabai pavyko. Tamsus tai tikrai, sausas tai tikrai, salstelėjęs tai irgi taip, bet viskas taip sunkiai. Geri ir nesinori dar.

Visi keturi eksperimentai pasižymi tuo, kad alus sunkiai geriasi, nėra balanso, polėkio. Taip, iš stipraus belgo gal ir naivu tikėtis aukšto geriamumo laipsnio, bet amber ale’as ar saldusis stautas turėtų bėgti daug lengviau.

Nors pardavėjas sakė, kad tai puikus alus, man jis tokio įspūdžio nepaliko.

Tanker – tai kas neatvažiuoja iki Lietuvos

Kuomet Dundulis pradėjo importuoti Tanker aludarių alų, jo gauti Lietuvoje tapo ne problema. Visi pamėgo Sauna Session, puikiai visiems tiko Purple Nurple, o Imperial Sauna Session buvo tikras vau. Tačiau importuotojai visko neveža, ypač iš daryklos kuri yra labai produktyvi. Pasižvalgykime kas buvo palikta Estijoje ir iki mūsų neatvažiavo. Kaip taisyklė, tai sunkūs alūs, turintys daugiau laipsnių.

Pirmas doppelbock’as Spiceman 6,5% IBU 30.

Koloboracijoje su alaus darykla Malduguns išvirtas alus, kurio Lietuvoje buvo galima jau paragauti. Tai buvo galima padaryti Žmogšaloje.

Taurėje vario, raudonai oranžinės spalvos ryškus alus. Putoja negausiai, dideliais burbuliukais. Alus labai aromatingas, iš taurės veržiasi aromatai, jie saldūs, prideginti, aitroki, prieskoninių žolelių, medaus, imbiero. Skonyje tie aromatai taip stipriai nesijaučia. Geriant nosis užsikemša nuo aromatų. Pats alus atrodo kiek vandeningas, vidutinio kūno, bet poskonis viską gelbėja. Puikiai ant gomurio sužaidžia sausas džiovinantis kartumas, vaisiškumas. kartumas kaip greipfruto ar imbiero ar abiejų. Jis prislopina saldumą iki tiek, kad jo nebesijaučia. Puiki alaus salyklinė bazė. Alus savo aromatu pritraukia dėmesį, poskonis skonį užbaigia, bet ar tai tipinis doppelbock’as aš linkęs abejoti.

Frambosourus 7% 

Pavadinimas sufleruoja, kad tai sour stiliaus alus. Supiltas į nestandartinį šiai alaus daryklai butelį. Taurėje tamsios gintaro spalvos alus, su negausia puta. Alus taurėje nėra skaidrus, kaip per miglą. Aromatas saldus, taip kvepia kai kurie vaistai. Kvapas pakankamai intensyvus.

Geriasi alus sunkiai, karpo angliarūgštė. Alus lyg ir saldus, paskui bando nurūgštėti, bet jam tai nesigauna ir galų gale lieka greipfrutiškas kartumas. Toks gan keistas alus, su lyg ir aiškia idėja, bet labai netobulu jos išpildymu.

Melody 9% | Imperial Stout

Sunkiasvoris imperial stautas. Nors 9% imperial stautui yra kaip ir žemutinė riba. Taurėje juodas, pakankamai tirštas, su gražia, tamsia, tvirta puta, alus. Aromatas labai užslėptas, minkštas, grietinėlės ir degintų salyklų mišinys. Geriasi lengvai, vietomis gali priminti kokį nors milk stautą, nes skonis labai minkštas. Kiek vėliau atsiranda alkoholis. Dingus minkštumui jaučiamas vandeningumas ir išplaukimas. Vis gi skonis nepaliaujamai primena minkštą milk stautą. Čia nėra  to daužančio imperial stautiškumo. Poskonyje susikaupia sauso kartumo ir alkoholio šilumos. Kai stautas toks minkštas ir su gerai jaučiamu alkoholiu, prie jo puikiai tiko namuose rastas gabaliukas juodo šokolado su migdolais.

Love Will Tear Us Apart 11% | Tripel

Dar viena koloboracija ir šį kart su rusiška darykla Mager. Alus išvirtas Valentino dienai. Pristatomas jis išties gerai. Tai trunka akimirką arba visą gyvenimą, tai suteikia sparnus, arba tai tave pražudo. Alus stiprus kaip tikra meilė ir visi kiti gražūs žodžiai ir palyginimai.

Taurėje alus elgiasi kaip tikras įsimylėjęs paauglys. Pilant putoja, veržiasi per kraštus. Alus drumstas, beveik oranžinės spalvos. Kvapas malonus, neintensyvus. Po pirmo gurkšnio ir vėl tenka pripažinti, kad nukrypta nuo stiliaus, aš tripelį ne taip įsivaizduoju. Man tai daug panašiau į IPA. Salstelėjęs alus su puikiai užmaskuotu alkoholiu. Alus su kiekvienu gurkšniu renka kartumą, jis labai smagus, panaudoti El Dorado apyniai savo darbą dirba puikiai. Šių apynių neteko sutikti ir jie nuteikia labai gerai. Visgi, kad tai stiprus alus, jaučiama, tik ne per alkoholį, o per skonines sąvybes. Pradžioje gan sunkiai gomuriu nuslenka visa didelė salyklinė bazė lydima saldumo, vėliau pakarpo angliarūgštė, o gale puikiai išryškėja apyniai. Alus puikus, bet ne tripelis.

Vežantys Tanker alų į Lietuvą atliko puikią selekciją. Nė vienas iš Lietuvoje nerandamų alaus rūšių nesužavėjo tiek, kad būtų galima klausti kodėl jo neatvežate? Pirma, ragauti alūs kiek nepataiko į stilių, antra, tai stipresni alūs ir tokie, matyt, neturi paklausos Lietuvoje.

Žiupsnelis estiško alaus

Jau ir lietuvių pamėgtas Tanker Sauna Session. Tik šis alus skirtas Estijos pirties klubo jubiliejui paminėti, tam sukurta speciali etiketė

Rašydamas apie kolekcininkų biržą Panevėžyje per mažai dėmesio atkreipiau į alų, kurio buvo galima įsigyti iš kolekcininkų. Tokiose biržose dažnai būna taip, kad pamatai kažkokio įdomesnio alaus, prieini, bandai klausti kainos, o kolekcininkas purto galvą ir sako, kad norėtų pasimainyti.

Taip darydavau ir aš nuvažiavęs į biržą užsienyje. Prasieini prieš išvyką per parduotuves, nusiperki lietuviškų alaus naujienų, geriausia su naujomis etiketėmis ar kamšteliais ir važiuoji į biržą. O ten jau vyksta mainai. Panevėžyje su nusipirkimu problemos nebuvo. Vienas estas buvo susidėjęs alaus pavyzdžius, pasidėjęs kainas ir buvo aišku, kad mainai jo nedomina.

Būtent iš jo ir pasirinkau kelis estiško alaus pavyzdžius, kurie atrodė tinkamiausi vasarai. Trys saison’ai ir vienas milk stautas. Saison’ai tikrai dėl vasaros, milk stautas dėl etiketės.

Pirmieji į taurę bėga, puikiai užsirekomendavę per pirmą jų ragavimą žiemą ir Žmogšalos festivalyje,  Öllenaut aludarių pavyzdžiai. Pirmas, šviesus, silpnai geltonos spalvos, saikingai putojantis Öllenaut Nisuke 4,1%. Tai rūgštus alus. Na ne rūgštus. Angliškas žodis aluje sour man neasocijuojasi su tradiciniu rūgštumu. Tai daugiau obuolių sidre jaučiamas sausas obuolių puvimą primenantis skonis. Šiame aluje jis dar susipynęs su citra apyniais ir didele karbonizacija. Visas šitas kokteilis gerai suvaldytas, sudėliotas taip kaip reikia ir geriasi gaiviai. Turėtų puikiai tikti vasarą prie gerai prieskoniuotos mėsos kepsnių ar kiek sūrokų dešrelių.

Sekantis iš tų pačių aludarių, ruginis seison’as Rukkike 4%.  Öllenaut aludariai pamėgę rugius, juo lyg ir patys augina arba turi augintojus Estijoje ir jų iš kažkur atsivežti nereikia. Šis saison’as tamsios spalvos, saikingai putojantis alus. Geriasi labai lengvai, gaiviai, gerai išryškėja rugio skonis ir lengvas rūgštumas. Poskonyje iškyla gan intensyvus sausas kartumas. Jis laikosi ilgai. Alui baiginėjantis pradėjo lįsti mintys, kad šaltesniu oru šis alus neatrodytų toks lengvas ir gaivinantis. Rugys, poskonyje stiprus kartumas padarytų savo. Karštos dienos vakare stipriai atšaldytas alus visada atrodys gaivinantis, bet iš kitos pusės žiūrint, retas kuris renkasi saison’ą šaltuoju metų laiku.

Dar vienas alus iš man negirdėtos ir tris alaus rūšis siūlančios Mõtsalise Pruulikoda alaus daryklos. Alus supiltas į labai sunkų nestandartinį butelį, kuris užkimštas didesniu nei standartinis, karūniniu kamšteliu. Mahlane Õlu 7,2% – turbūt stipriausias mano ragautas saison’as. Ir ne pats geriausias. Šiame aluje tas mano minėtas sour, saldumas, karbonizacija ir alkoholio pojūtis į vieną visumą ir nesulimpa.

Na ir paskutinis, kaip jau tampa įprasta, stautas Holy Roller La La Land 5,5%. Su etiketėmis čia padirbėta puikiai. Alaus išvaizda taurėje irgi graži ir nuo etiketės mažai atsilieka. Aromate jaučiama kava, juodas šokoladas. Skonis minkštas, šilkinis, deginti salyklai kiek nesuvaldyti, jaučiamas rūgštumas. Vėliau prisideda vos jaučiamas saldumas, alaus sausumas. Alus geras, tik jam koją kiša tas jaučiamas rūgštumas. Kiek vėliau, įpusėjus taurę, primena apie save ir apyniai. Jų į alų dėta tikrai ir poskonyje jie vis stipriau gula.

 

Atėjo laikas atsisveikinti ir vėl pasisveikinti su Estija

Užpuolė ligos. Viskas kas suplanuota parašyti labai atsiliko, tačiau viskas juda labai greitai ir arba dabar, arba nežinia kada.

Kad būtų aiškiau, planuose buvo pabaigti pasakoti apie iš Estijos parsivežtą alų, pristatyti kelias naujas (!) alaus daryklas Lietuvoje bei importo, mano galva, reikšmingesnius dalykus. Ir viską vainikuoti rekomendacijomis trečiajai Žmogšalai. Deja, tenka viską kiek atidėti ir tik pabaigti pasakoti apie Estijos alų, kuris atkeliavo su manim iš Estijos.

Jei tikėti gandais, Lietuvoje jau kitą savaitę bus daug lengviau prieinamas estiškas alus. Tad patys galėsite įsitikinti, kad jie mus lenkia keliais žingsniais alaus pasaulyje.

Pabaigai pasilikau pačius rimčiausius variantus ir kažkaip visai netyčia degustacijos pradžiai pačiuptas buvo Öllenaut Brikett 10% alus. Jau po pirmų apsiuostymų buvo aišku, kad pradžiai pagriebtas vienas iš rimčiausių alų. Kvape daug degėsio, bet jis toks nestandartinis, tirštas, per dūmų kvapą prasimuša odos kvapas. Skonis tiesiog užvaldo. Vis gurkšteli po ne daug ir bandai spėlioti ką jauti slenkant gomuriu. Ir gali vardinti labai daug: degintą salyklą, rūkytą salyklą, juodą šokoladą, karamelę, saldumą, alkoholį, džiovintus vaisius. Ir visa tai labai gerai supinta į stiprų, pilną kūną su labai minkšta karbonizacija. Ilgas poskonis tik užpildo paveikslą iki galo. Labai stiprus alus, vertas ragavimo ne vieną kartą.

Nusiplikęs liežuvį puokšte į viskį panašaus alaus skoniu, pereinam prie lengvesnio alaus. Tos pačios daryklos Öllenaut Eesti Rukki Eil 5,3%. Ruginis alus su vietiniais, jų šalyje išaugintais rugiais. Etiketėje puikuojasi posakis, kad tik šį alų legaliai galima vadinti skysta duona. Ir iš ties, skonyje puikiai jaučiasi dėtas rugys, gal tik norėtųsi jo daugiau, labiau išreikšto.

Sekantis, mano silpnybė, stautas Suits 5,9% iš daryklos Saue Ölleköök. Nors visur randu, kad šis alus išvirtas toje pačioje Öllenaut darykloje. Labai stipriai nesigilinu, kas ten kaip, tiesiog ragaujam. Stautas taurėje atrodo puikiai. Kvape degintų salyklų puokštė, skonyje tie patys salyklai, kakava, rūkytas salyklas pradeda imti viršų. Vidutinio kūno alus, gero balanso, puikus sausumas, lengvai besigeriantis.

Paskutinis iš Öllenaut daryklos Lumelausuja 7,9%. Taip pat stautas. Bet šis netinka. Per daug jaučiamas saldumas, alus sunkiai geriasi, jo tiesiog nesinori. Jei būtų pirmas alus paskutinis, jis bendrą įspūdį apie daryklą būtų pakėlęs labai stipriai, tačiau atsitiktinumo ar neapsižiūrėjimo dėka, ragauti alūs lyg ir prastėjo ir tas bendras įspūdis liko toks kaip per rūką. Lyg ir gerai, bet lyg ir kažko trūksta.

Toliau darykla Põhjala. Neabejotini lyderiai iš Estijos, kuriuos jau jau tuoj pristatys ir Lietuvoje. Tiesa, alaus bibliotekoje jis jau yra kuris laikas, bet toks alus turėtų pasklisti plačiau.

Pirmas į taurę bėga Pesakond 5,4% juodoji IPA. Su… mėlynėmis. Ir viskas, tai pavergė ir tu sėdi ramus ramus. Ar tai tikra IPA, o ne stautas? Man tikra IPA. Aštri, aromatinga, subalansuota, vaisiai, skrudėsis, greipfrutas ir poskonyje puikiai užsibaigiantis kartumas. Tai tiesiog puiku.

Must Kuld 7,8% porteris. Kaip Jums etiketė? Berods ją norėjo uždrausti. Dėl asociacijų. Bet tai salyklo grūdas ir tiek. O šiaip galėtų būti bet kas, nes alus stogą raunantis. Vėl etiketėje puikūs žodžiai: naudokite jį kaip desertą po puikaus maisto. Taip, tai desertas. Jį aprašinėti žodžiais per sunku. Pasakysiu tik tiek. Šis alus yra Top 50 pasaulyje, pamatysite, griebkite ir mėgaukitės.

Pühaste Brewery Dekadents 10% imperinis stautas. Alus atsidūręs šalia kitų dėžėje tik dėl etiketės. Vėl lenda įrašai, kad šis alus išvirtas Öllenaut darykloje. Šis nenustebina. Gal dėl alaus ragavimo eiliškumo, bet ir iš paskutiniųjų bandant atsiriboti, jis vis vien atrodo silpnokai. Alus vietomis atrodo vandeningas, o tokio stiprumo alui tai sunkiai atleistina. Lenda ir saldumas, kurio per daug. Tačiau labiausiai viskam maišo labai stiprus vanilės skonis. Jis lyg ir priimtinas aluje, bet labai viskas išbalansuota. Imi butelį ir skaitai: aged on raisins and rum soaked vanilla beans. Tada pasidaro viskas aišku. Šio alaus galiojimas iki 2018 vidurio, manau su amžiumi jis suapvalėtų ir būtų tikrai daug geresnis.

Ir pabaigai pasiliktas alus iš kurio tikėjausi labai daug. Imperial Baltic Porter ÖÖ 10.5%. Krūva salyklų, rudasis cukrus tapo puikiu alumi. Stiprus, bet lengvai besigeriantis, tampantis išbandymu gomuriui. Pilnas kūnas pripildo burną ir gerai jaučiamas saldumas nemaišo, kaip keliuose prieš tai buvusiuose aluose. Karamelė, šokoladas ir tamsūs salyklai taip gerai vienas su kitu susigulėję, kad niekas niekam netrukdo ir sukuria puikų balansą.

Põhjala yra Estijos, o gal viso Pabaltijo kosmonautai. Man pakliuvo jų tamsūs alūs ir jie iš tų, kur gali sakyt, kad geriausi. Bet taip pat tikiu, kad kiti jų alūs, tokie kaip IPA ar Pale Ale lygiai tokie patys geri.

Viena aišku ir nenuginčijama, estai alaus scenoje mus aplenkę.

Estija random

Grįžkime prie Estijos. Kaip jau minėjau, viską, ką radau iš Tanker aludarių, parsivežiau. Visą kitą man parinko atsitiktinai.

Ir štai kas pakliuvo iš to atsitiktinio parinkimo.

Tikrai prašiau kvietinio. Vormsi Linalakk 5,7% vienas iš jų.

Viskas su šiuo alumi gerai, jis charakteringai atrodo taurėje, aromatas jo geras. Bet skonis man tik pradėjus ragauti neįsiminė. Tik po kiek laiko, gal prisijaukinus alų, gal jam kiek sušilus, ėmė lysti gerosios jo savybės. Visų pirma jis kiek sunkokas, gal dėl stiprumo. O jau po to turi viską kas būdinga kvietiniui. Gerai jaučiasi kvietys, truputis bananų, pipiriškumo. Na ir pabaigai labai gerai užapyniuotas. Baigiantis alui jis man ima netgi labai patikti.

Hopster Pearu IPA 6,5% IBU 40

Taurėje nuostabiai atrodantis alus. Nuostabi spalva, graži puta. Aromatas taip pat puikus, apyniai, salsvumas. Tačiau skonis jau nebe toks geras. Alui labai trūksta kūno ir kartumo. Tas kartumas geras, bet jo labai mažai. Grįžta kartumas ir poskonyje, bet irgi neužtektinai. Labai gerai sumaišytas alus, tvarkingas, subalansuotas, bet neištempia jis man iki IPA’os nors tu ką.

Vana Kalur Porter 7,1% 

Juodas porteris pasidengęs ruda puta. Aromate šokoladas, deginti salyklai, saldumas. Geriasi puikiai, gal kiek trūksta kūno. Jei visai prisipažinti, šis porteris man labai patiko. Mėgavausi kiekvienu jo gurkšniu. Puikiai dera pieniškas šokoladas, truputis kavos, degėsis, paskrudinta karamelė. Ir tas saldumas ant tokios plonos ribos, kad jau norisi sakyti kiek per daug, bet jis nunyksta ir vėl viskas gerai. Visą laiką lydėjo šlapumo jausmas, deginti salyklai neišdžiovino skonio. Tiesiog puikus porteris ir kaip sako angliškai mokantys žmonės: highly recommended.

Gambrinuse Õllepood Radiaator 7,5% IBU 35

Neperspėjau pardavėjo, kad bock, trippel ir kiti dalykai man netinka. O čia dar visas  Doppelbock. Ką gi, kemšam, pilam, žiūrim. Alus gintaro spalvos, kiek padūmavęs. Kvapas stiprus. Jaučiasi karamelė, lyg ir duonos plutos prieskonis. Skonis stiprus laipsniais, aš juos jaučiu. Lenda saldumas, karamelė, kūnas minkštas. Neteko gerti aliejaus, bet kažkaip taip įsivaizduoju jaustųsi jį geriant, kaip geriasi šis alus.

Lehe Casper 8%

Juokingiausia su šiuo alumi yra tai, kad pagriebiau jį tik dėl etiketės. Galvojau žmoną pavaišinsiu. Vis dėl to etiketes reikia įdėmiau paskaitinėti. Tamsus stiprus belgas tikrai ne moteriškas alus. Kaip tamsiam jam to tamsumo taurėje kiek trūksta. Bet spėju jis standartus atitinka, nes tikrai ne kasdien ir net turbūt ne kasmet geriu stiprius belgus. Skonyje saldumas, alkoholis, kažkiek karamelės. Pirmi gurkšniai dar gal visai nieko buvo, bet po to alus tik prastėjo. Darausi sau išvadą, kad tai silpniausias tokio tipo mano gertas alus.

Dar penki estiško alaus pavyzdžiai. Nė prie vieno neprikibsi dėl kokybės ar kad neatitinka to, ką deklaruoja etiketė. O tokių stiprių variantų lietuviškų gamintojų nelabai ir rasi. Estija alaus prasme atrodo labai stipriai.

Tanker alus

Naujus metus pradedam nuo Estijos. Kažkur internete pernai buvo pasirodęs straipsnis su siūlymu ar patarimu, kad alaus gerti reikia važiuoti į Estiją. Jau tada mintis aplankyti beveik kaimynus buvo pradėjusi bręsti.

Labai neblogai estai pasirodė antrojoje Žmogšaloje. O vienas iš jų aludarių Tanker alus Sauna Session man buvo vienas iš malonesnių atradimų pernai metais.

Dundulio kooperacija su Tanker aludariais buvo dar viena priežastis ir gana rimta ne tik pabandyti susipažinti su estišku alumi, bet ir viską pradėti būtent nuo Tamker alaus rūšių.

Alaus pasirinkimas Parnu mieste. Kairėje – importas, lentynoje priešais kairėje estiško alaus pavyzdžiai, viduryje minėti danai, o dešinėje vėl importas. Už nugaros dar beveik tiek pat lentynų importo plius keli šaldytuvai

Kalėdos estiškai

Tai ne tikros Kalėdos. Čia tik keletas pramoninio alaus pavyzdžių, kuriuos pavyko pagriebti įlėkus į prekybos centrą ir turint 5 minutes. Pasirinkimas eilinėje Estijos Maximoje gal net skurdesnis nei mūsuose. Tad pačiupau su bent kažkiek šventes primenančia etikete ir porą porterių (negi imsi lagerius?).

Saku Pühade-pruul 5,3%

Kiek pavyko išgooglint, alus paleidžiamas kiekvienais metais. Alaus išvaizda puiki, spalva gražiai nutamsėjusi. Kvape nieko. Pirmas gurkšnis sugebėjo nustebinti. Alus pasirodė labai įdomus, su puikiu prieskoniu. Tačiau tai buvo tik klaidingas pirmas įspūdis ir bandant tą įdomumą ištraukti į dienos šviesą, gavosi kaip tame anekdote su gruzinu, kuris prašo merginos atsisukti ir žada jei litą, o paskui prašo nusisukti ir duoda penkis. Alus su kiekvienu gurkšniu tik prastėjo ir liko tik gera išvaizda ir baisus prisiminimas iš estiško briedžiais ir eglutėmis papuošto kalėdinio alaus.

Saku Porter 6,9%

Pilant į taurę atrodė skystokas tiek pačiu savim, tiek spalva. Bet užpildžius taurę spalvos intensyvumo užteko. Putos mažai, ji netvari ir silpna. Aromate daug deginto salyklo ir jau kvapas signalizuoja, kad alus bus nieko gero. Ir iš tiesų nosis neapgauna. Degintas salyklas skonyje išlenda pigiai ir neskaniai. Suderinamumo jokio. Nors stiprumo ir nesijaučia, bet alus geriasi labai sunkiai. Jau nepamenu, kada geriant porterį teko kankintis.

A. Le Coq Jõulu~ Porter 6,5%

Tirštesnis nei Saku porteris, puta tamsesnė, tirštesnė, jos likučiai ilgai laikėsi alaus paviršiuje. Aromatas tuščias, kaip ir pats alus. Dar vienas alus kurį gerti sunku. Skonis ant tiek pabėgęs, kad sunku susigaudyti net kokį alų geri. Viena guodžia – stiprumo nesijaučia, bet tai menka paguoda.

Tai tik keli pramoniniai pavyzdžiai, kurie atspindi didžiųjų Estijos gamintojų skurdumą. Tačiau jų mažieji siaučia ir stipriai išsidirbinėja. Ne veltui internetuose sklando straipsniai su rekomendacijomis alaus važiuoti į Estiją. Ir apie Estijos mažiukus daug rašysiu jau naujaisiais metais.

 

Saku Koduõlu

Ronnie O’Sullivan is back!

Tokiais žodžiais norėčiau pradėti tokį kaip ir ciklą įrašų. Šie žodžiai mane labai nudžiugino, nes puikus snookerio žaidėjas grįžo praleidęs visą sezoną rimčiausiam turnyrui. Ir tas turnyras tai Snookerio pasaulio čempionatas. Jis grįžo jį laimėti. Nuo balandžio 20 d. pilnas eurosport kanalas snookerio ir aš ta proga nusprendžiau pasidairyti po pasaulį alaus pagalba. Jau esu rašęs, kad snookerio žiūrėjimas ilgai trunkantis procesas ir standartinis lietuviškas alus čia nelabai tinka. Tad pirma stotelė – Estija.

Šio alaus butelis pas mane atsidūrė tik dėl etiketės. Pamačiau ir man ji labai patiko, kažkaip net nebuvo įdomu kas tai per alus, tiesiog norėjosi paragauti kas slepiasi po viena iš įdomesnių etikečių Pabaltijy. Pagal gamintojo idėją, tai alus išvirtas pagal senovės tradicijas ir yra toks kokį pripratę buvo gerti mūsų tėvai ir seneliai, o gal ir dar kelios kartos prieš tai. Alus nefiltruotas ir tai matoma puikiai ant alaus butelio sienelių dar jo neatidarius. Atidarius į stiklinę subėga drumstas alus, kuris gražiai smulkiai užputoja ir puta padengusi alų laikosi ilgai. Spalva nešvari ruda su persidavusia oranžine. Aromate jaučiamas salyklas ir grūdinių kultūrų kvapai. Alus geriasi lengvai, skonis minkštas. Dominuoja tas pats salyklo skonis, kuris duoda alui ir saldumo. Savo charakterio alui prideda ir mielės. Tai stipriai neišsiskiriantis alus, tačiau jis ir nenuvilia, yra kitoks ir vertas paragavimo.

P.S. už nuotrauką atsiprašau. Taip būna, kai iš fotiko nukopijuoji nuotrauką, atjungi fotiką nuo kompo, eini apkarpyt nuotraukos ir pamatai, kad per visą nuotrauką turi nežinia iš kur atsiradusį dryžį. Bėgi žiūrėt ar fotoaparato kortelėje liko geras kadras, o ten nieko nebėra. Tad tenka dalintis tuo kas liko…