Trzech Kumpli Tap Takover

Praėjęs savaitgalis buvo pilnas renginių susijusių su alumi. Deja, bet, gidų ką aplankyti niekas nerašo, anonsų niekas nesuka. Viską sužinom iš lūpų į lūpas. Atrodo keista, bet kai pagalvoji, taip buvo visada. Alaus vartojimo kultūra visais laikais buvo pogrindinis dalykas. Alus, ne vynas, Lietuvoje madingu netapo.

Grįžkime prie renginių. Paskutiniu metu tapo įprasta matyti vadinamuosius ‘Tap Takeover’ renginius, kuomet viena darykla vienam vakarui (kartais ir ilgiau) užima visus bare esančius kranus ir taip pristato savo verdamas alaus rūšis. Dažniausiai tokius renginius lydi susitikimas su aludariu, kuris papasakoja apie savo alų. Šį savaitgalį taip sutapo, kad savo alų pristatinėjo legendiniai Estijos aludariai – Pohjala ir siauresnei daliai žmonių žinomiems aludariams iš Lenkijos – Trzech Kumpli. Pohjala savo alui pristatyti pasirinko Vilniuje esančią Prohibiciją ir Kauno Hop Doc gastropub’ą. Tuo tarpu lenkai pasivėžino per Alaus biblioteką (Vilnius), Vingiu Dubingiu (Kaunas) ir Herku Kantą (Klaipėda). Be to, Kaune šeštadienį dar vyko ir Kauno sambaris – namų aludarių konkursas. Tad, jei Jūs iš Kauno, penktadienį laukė susitikimas su Trzech Kumli, šeštadienį – namų aludarių konkursas ir susitikimas su Pohjala aludariais.

Dėjau visas pastangas, kad sudalyvauti Kaune visur, bet nepavyko ir teko pasidžiaugti tik penktadienio vakare pristatytomis Trzech Kumpli alaus rūšimis. ‘Tap Takeover’ tipo renginiai labiausiai patinka turbūt dėl to, kad galima įsigyti testerių. Tai mažos taurės su nedideliu kiekiu alaus. Lenkai buvo užėmę 9 kranus, todėl viską paragauti po didelį būtų buvę neįmanoma.

Iki penktadienio vakaro man buvo tekę ragauti tik vieną jų alų – juodąją IPA Blackcyl.

Savo pasakojimą apie save aludariai pradėjo nuo prisistatymo. Kad jie ‘gypsy’ aludariai, verdantys savo alų Zapanbrat darykloje netoli Žyveco miesto. Prašė netapatinti jų su gerai žinomu to miesto vardu pavadintu alumi. Artimiausiuose planuose jie nori atsidaryti savo daryklą ir tai nėra tokie tolimi planai, nes jie tai žada padaryti jau kitais metais. Jų arkliukas stipriau apyniuoti alūs. Todėl populiariausi daryklos alūs dažniausiai būna įvairios IPA variacijos, kurioms išvirti labiausiai mėgstama naudoti australiškus ir Naujosios Zelandijos apynius. Taip pat jie stengiasi nepamiršti ir tradicinių alaus rūšių, kaip pilsnerių ar weizen’ų. Pasiūloje turi ir stautą, belgiškų alaus rūšių, artimiausiu metu žada pristatyti quadrupel’į. Tuo prisistatymas ir baigėsi. Man teko pabuvoti tokiame pristatyme, kur aludaris pusantros valandos pasakojo apie savo alų, visas rūšių subtilybes ir plonybes. Ir toks trumpas prisistatymas, prisipažinsiu, man patiko daug labiau.

Toliau seka arba daugiau akis į akį bendravimas su aludariais arba klausimų/atsakymų tipo bendravimas aludariams patogiai įsitaisius už baro. Paklausus aludarių iš kur atsiranda receptai (kas labai logiškas klausimas, nes alaus darykla labai produktyvi, vien atsineštoje alaus daryklą pristatančioje knygutėje suskaičiavau 22 skirtingas alaus rūšis), aludariai atsakė, kad iš namų aludarystės. Taip pat atsakinėdami į klausimus aludariai papasakojo, kad jų daryklos flagmanas yra kvietinė IPA – Pan IPAni. Specialiai jų gimtadieniui išvirta minėto alaus versija skiriasi nuo tradicinės versijos, tuo, kad jai išvirti prireikė rekordinio kiekio apynių. Tiek apynių alaus virime darykla nebuvo naudojusi niekada. Teko alų apyniuoti 4 kartus, kad jis gautųsi toks koks norėjosi. Prieš pradedant virti alų Zapanbrat darykloje, jie išbandė dar tris alaus daryklas. Kad alaus receptai ateina iš namų aludarystės teko jiems įrodinėti ir dar kartą, bei tai pasakojant paaiškėjo, kad jie per penkis metus išvirė 49 skirtingas alaus rūšis. Ir kad ir kiek alaus rūšių jie bevirtų, pagrindinis dalykas, kas garantuoja sėkmę yra švieži apyniai. Todėl jų pagrindinis aludaris dažnai lankosi Amerikoje ir stengiasi gauti kuo šviežesnių ir geresnių apynių. Paklausus apie lenkiškus apynius, atsakė, kad jie tiesiog tragiški. Apie lietuviškus apynius nieko neatsakė, bet papasakojo, kad šiuo metu populiariausias lietuviškas alus Lenkijoje yra Genio alus. Ne veltui, matyt, Genys darė savo ‘Tap Takeover’ turą per Lenkiją.

Trumpai šnektelėjus su aludariais asmeniškai, kažkaip kalba pakrypo apie alaus blogerius. Lenkijoje šiuo metu populiariausias Tomasz Kopyra. Kuomet papasakojo, kad už tai, kad jis atvažiuotų į alaus festivalį jam moka 5k pinigų, už alaus apžvalgą 1,5k pinigų pasidarė lyg ir pavydu, lyg ir nelabai norėjosi tikėti. Bet paskui permečiau akimis jo kuriamą turinį (beja, jis visas lenkų kalba) tai tie skaičiai visai normalūs. O Lietuvoje nelabai sulauksi, kad išvis bent jau pakviestų kas į festivalį. Nors pala, o jų dar liko?

 

 

HedgeHog

Yra Lietuvoje Genys, o Lenkijoje yra Ežys.

Po apsilankymo Gdanske pasižadėjau sau, kad Lenkijos alų ragausiu daryklomis. Esmė šio reikalo tokia, kad Lenkijoje prisirinkus kas tau patinka, gali būti, kad pataikysi ant labai gerų pavyzdžių arba labai blogų pavyzdžių. O jei nuo lentynos surinksi visus vienos daryklos pavyzdžius, tai bent bendrą vaizdą apie tą daryklą susidarysi.

Paskutinio apsilankymo Lenkijoje metu tokiu atrankos būdu nuo lentynos nurinkau viską ką radau pažymėtu HedgeHog logotipu. O tas pavadinimas iš anglų kalbos išvertus ir yra Ežys.

Viskas būtų gerai ir paprastai, jei su HedgeHog viskas būtų gerai ir paprastai, bet taip nėra. Kai tu nežinai kas per alus prieš tave stovi ir ko čia prisipirkai, tu imi ir google’ini. Ir google’as tau pateikia atsakymus, o čia daugiau klausimų nei atsakymų. Pirma štai sąrašiukas ragautų ir šalia alaus daryklos kuriose alus išvirtas:

American Weizen – Szczyrzycki Browar Cystersów Gryf

Rye APA – Browar Wąsosz

American Stout – Szczyrzycki Browar Cystersów Gryf

American IPA – Browar Wąsosz

West Coast IPA – Browar Wąsosz

Pirmą ir trečią išvirė Brokreacja. Aš apie juos esu rašęs ir jie tikrai geri, net ir Lietuvoje jau galima nusipirkti jų alaus. Kitus tris Browar Kraftwerk, nors jie yra virę ir stautą po tuo pačiu pavadinimu. Tiek Brokreacja, tiek Kraftwerk yra Contract Brewer. Tai ėmė ir palindo po vienu vardu ir pirmyn į didžiuosius prekybos centrus, tiksliau vieną – Tesco. Gal ir visai fun idėja.

Šiek tiek atkasėm galus, einam ragaut.

American Weizen 4,9% | 20 IBU

Charakteringos spalvos alus. Kvapas nėra malonus. Atsigėrus tampa aišku, kad tai standartinis numuilėjęs alus. Kiek pamenu, kitokio lenkiško weizen nesu gėręs. Pas juos jie minkšti, muiliški, taurėje burbuliukų nemažai, bet gomurio niekas nekabina ir nekarpo. Toks apvalus, aliejiškas alus.

Rye American Pale Ale 5% | 35 IBU

Paragavus sau pasakiau, kad tai tikras lenkiškas alus. Kiekviena šalis turi savo specifiką, o lenkiška specifika gan lengvai identifikuojama. Lenkiškas alus ir daugiau nieko neina sugalvoti apibūdinant šį alų.

American Stout 5,7% | 35 IBU

Puikus stautas. Tamsus, beveik juodas alus taurėje, su negausia puta. Aromatais lenkiškas alus nepasižymi. O geriasi šis alus už tai puikiai. Deginti salyklai čia paimti labai jau padeginti. Atrodo lyg anglies atsikandęs būtum. Vėliau jaučiasi šiek tiek saldumo, išlenda nuostabus sausas kartumas. Ir nors atrodo, kad alus kiek vandeningas, tačiau geriasi puikiai, o viską sutvarko poskonis.

American IPA 5,8%| 70 IBU

Gražios spalvos, gausiai putojantis alus. Aromatą kaip visada paliekam nuošalyje, čia juk Lenkija. O alus išties geras. Citra, Columbus ir Cascade apyniai gal ir nėra labai jau retai sutinkami, bet sudėlioti puikiai. Gražiai žaidžia citrusiniai vaisiai, žalios vynuogės, poskonyje labai laipsniškai užauga kartumas, kuris neįkyrus.

West Coast IPA 7,1% | 60 IBU

Pirmas alus, kurio pavadinime nėra žodžio american. Ši IPA labai panaši į prieš tai ragautą. Ši kiek sunkesnė, stipresnė skoniu, ypač vynuogės išryškėja dar gražiau. Panaudoti Warrior, Citra ir Mossaic apyniai. Puiki IPA, o turint omeny, kad tai prekybos centrui skirtas alus, šis alus išvis pasidaro super duper.

Lauktuvės iš Lenkijos

Atrodo Lenkija čia pat ir gali pats ten nuvažiavęs parsivežti alaus. Bet apie tai kitą kartą.

Kartais taip nutinka, kad draugai paklausia ką parvežti lauktuvių ir tu nežinai ką pasakyti, nes dažniausiai žinai tik šalį į kurią jie vyksta ir daugiau beveik nieko. Tada tarsteli kažką abstraktaus. Tačiau šiuo atveju, kurį noriu Jums papasakoti, buvo kiek kitaip. Žinojau tikslią vietą iš kur bus vežamos lauktuvės, žinojau net gi konkrečią parduotuvę ir net turėjau internetinį puslapį, kuriame realiu laiku yra jų asortimentas. Ir net gi laiko turėjau ne čia ir dabar, o galėjau ramiai pasirinkti.

Išsirinkau ir nusiunčiau tokį sąrašą:

1. AleSmith Speedway Stout

2. Artezan Samiec Alfa BA

3. Pinta Imperator Bałtycki

4. Doctor Brew Molly IPA

5. Widawa Porter Bałtycki Wędzony

6. Hopkins Mowa Cieni

7. Hopkins Mississippi

8. Hopkins Transfuzja

9. Hopkins Lśnienie

10. Hopkins Angelene

Pirmi penki buvo pasirinkti, nes ratebeer.com overall’as sukasi apie šimtuką, o tai yra maksimumas. Kiti penki pasirinkti, nes norėjosi išbandyti naują bravorą. Iš 10 alaus rūšių mane pasiekė 4, iš kurių tik dvi atitiko tai, kas nurodyta sąraše. Kodėl taip atsitiko? Priežastis labai paprasta. Pirmi trys alūs toje parduotuvėje tikrai būna, tačiau užsakomi tik du kartus per metus ir limitas tai parduotuvei dvi dėžutės. Dažniausiai toks alus atkeliauja iki parduotuvės ir net nepastovi ant lentynos, nes būna užsakytas pastovių klientų iš anksto.

Sąraše ketvirtu numeriu įrašyta IPA atkeliavo, bet lengvesnė jos versija. O penktoje vietoje esantis Porter’is atkeliavo toks koks turėjo atkeliauti ir dar buvo pridėta geresnė jo versija, brandinta romo statinėje. Beja, yra versija brandinta burbono bei brendžio statinėse. Gaila, bet brandinta romo statinėje vertinama prasčiausiai.

Ragauti pradedu nuo sesijinės IPA Doctor Brew Little Molly 5% 50 IBU. Taurėje gražios tamsios geltonos spalvos alus, kuris drumstas. Standartinė, niekuo neišsiskirianti puta. Alus aromatingas, puikiai nosį glosto apynių aromatai. Geriasi alus kaip tikras sesijinis alus, lengvai ir nekliūdamas. Po kiek laiko ima ryškėti kartumas. Labai smagi puiki IPA. Originali jos versija turėtų būti išties nuostabi, reikės ateityje paieškoti.

Nuo sesijinės IPA’os peršoku ant stauto Hopkins Angelene 7,8%. Po pirmo gurkšnio akys virsta iš orbitų, jau senai begėriau sotų alų, o šis vienas iš geresnių sotaus alaus pavyzdžių. Alus tiesiog juodas, jokių ten rubino spalvų prieš šviesą, jis tiesiog juodas. Puta nutamsėjusi, kol jos daugiau ji šviesesnė, jai susmukus ji patamsėja. Naudoti miežių dribsniai, skrudinti miežiai, skrudinti kviečiai, ąžuolo drožlės, džiovintos slyvos jau aromate sukuria visko tiek daug, kad atsirinkti tampa sudėtinga. Nesudėtinga atskirti tik gerai išreikštą vanilės aromatą, kuris susimaišęs su degėsiu, džiovintomis slyvomis, kava, šokoladu suapvalėjęs ir labai malonus. Skonis labai intensyvus, sotus, vanilė ir čia niekur nedingsta. Skonis suapvalėjęs, minštas, karts nuo karto išlenda puikiai pažįstamas džiovintų slyvų skonis.

Toliau rūkytas Baltijos porteris Widawa Porter Bałtycki Wędzony 7,5%. Reitingai reitingais, kurie labai aukšti, bet šis alus ne man. Per sunkus, per daug rūgštus.

Widawa Porter Bałtycki Wędzony Rum BA 9,5%, nors ir vertinamas daug prasčiau už savo originalą, pasirodė daug priimtinesnis. Apvalesnio skonio, ne toks rūgštus, saldesnis.

 

Lenkija: stautai ir porteriai

Liko paskutinė grupelė ir pabaigai visada pasilieku mėgstamiausius – stautus ir porterius. Beja, prieš tai buvęs apsilankymas Lenkijoje ir to apsilankymo aprašymas baigėsi tokiu pačiu įrašu ir net tuo pačiu alumi.

Nepomucen Stout Bourbon Barrel Chips | Stout | 5% | IBU 32

Alus rudas iki juodumo, graži, tvari puta. Aromatas sausas, plokščias. Šis stautas nėra tas, kur atsigeri ir ten visa puokštė visko, čia viskas daug ramiau. Šis stautas ramus, bet vis dėl to labai puikus, nei vandeningumo, nei perdėto salykliškumo, viskas puikiai suvaldyta ir galų gale viską vainikuoja puikus, skanus kartumas poskonyje. Labai norėjosi pajusti tą burboną, tačiau čia jo tiesiog nėra.

 Bednary / Gzub Black Yeti | Sweet Stout | 5,5% | IBU 16

Alus su laktoze ir Himalajų druska. Alus tamsus, beveik juodas, su gražia nutamsėjusia puta. Aromate šiek tiek jaučiasi alkoholio ir salyklų. Jei nebūtų nurodyta, kad tai alus su druska, jos net neieškotum arba nekreiptum dėmesio, bet kai tau pasakyta, kad yra druskos, tu jos ir ieškai. Na, ir žinoma randi, bet labai subtiliai ji čia įpinta ir tik prideda alui gero skonio ir apvalumo ir jei būtų neparašyta, jos tikrai nerastum arba tą prieskonį, kurį ji suteikia, nurašytum kažkam kitam. Vos daugiau norisi karbonizacijos, puikus poskonis, kartumas apvalesnis, pilnesnis.

Sancti Lucas City Stout | Stout | 6,8% | IBU 40

Šis stautas jau sunkesnis. Pirmi du kiek ir nustebino savo lengvumu, nes kiek susidūriau su lenkišku alumi, tamsieji alūs pas juos stiprūs ir sunkūs. Stautas gražios juodos spalvos su nutamsėjusia puta, kurios tiek kiek reikia. Šis alus labai klasikinis, deginti salyklai suformuoja puikų kavos ir šokolado skonį, maža karbonizacija leidžia kalbėti tik apie vidutinį kūną. Labai viskas tvarkinga, gražu, skanu ir poskonyje lieka tirštumo ir minkštumo pojūtis, kurį turi milk stautai.

Birbant Double Robust Porter | Imperial Porter | 7,8% | IBU 49

Pirmas porteris ir iškart Imperial. Tamsus, beveik juodas alus, kurio puta šviesi, smulki, korėta, ilgai besilaikanti. Spalva priešais šviesos šaltinį kiek nurausvėja. Aromatas neintensyvus, šokoladas, kakava, labai nedaug apynių. Skonis kiek saldokas, šokoladas, kiek per daug jaučiamas degintas salyklas. Galėtų mažiau jaustis vandeningumas. Aluje jaučiamas lengvas kartumas, niekur nepabėgęs ir šokoladas. Labai norėdamas gali išgaudyti ir alkoholio natas. Poskonyje lieka malonus kartumas, alus geriant atrodo vandeningas, tas pats lieka ir poskonyje, jaučiamas alaus šlapumas.

Kormoran Porter Warminski | Baltic Porter | 9%

Su šios daryklos alumi teko susidurti ne kartą ir nepasakyčiau, kad jos alūs paliko labai gerą įspūdį. Jų alaus galima sutikti beveik visuose didžiuosiuose Lenkijos prekybos centruose. Kiek nustebau, kai ratebeer puslapyje pamačiau, kad jis yra top 50 tarp Baltic Porter.

Alus juodas, beveik neputojantis. Aromatas niekuo nenustebina, deginti salyklai, šokoladas, karamelė, kažkiek razinų. Skonis pilnas, subalansuotas, niekas neišlenda per daug ir tik pačiam gurkšnio gale pasirodo tai, kas man neleidžia mėgautis šiuo alumi. Jis rūgštokas. Tas rūgštumas neblogas, o jį sukuria per didelis degintų salyklų išbujojimas skonyje ir tada tie deginti salyklai yra nieko gero.

Fortuna Komes Porter Baltycki (2014) | Baltic Porter | 9%

Dar vienas Baltijos porteris, dar vienas iš top 50. Šis jau buvo ragautas ir aprašytas praeitos kelionės į Lenkiją įrašuose. Gal kartotis ir nereikėtų, nes dar ir metai nepraėjo po jo ragavimo, tačiau šis alus kiek kitoks.

Pirma, aš jį pagriebiau jau visai paskutinį ir netgi sumokėjau atskirai nuo visų, nes jau sukantis nuo kasos akis užkliuvo už ant išpardavimo lentynos stovinčių alaus butelių. 12 zlotų norėjo už šį butelaitį, nes jo galiojimo laikas artėjo prie pabaigos. Tai 2014 metų virimo alus ir jis pabrandintas bent 1,5 metų. Kodėl gi ne?

Pirma mintis buvo jį palikti dar keliems metams, po to gal kažkam padovanoti, bet galų gale tinginystė (nueiti į rūsį labai tingėjosi) nugalėjo ir jis pokštelėjo mano namuose kaip šio pasakojimo ir išvykos apibendrintojas. Alus juodas, su šiek tiek nusidažiusia puta. Pirmą kartą ragaujant alus patiko labiau, nei antrą. Šį kart gan stipriai jautėsi alkoholis, trūko vientisumo. O visą blogumą numuša poskonis, jis tiesiog užvaldo ir užlinguoja.

Jei pabaigai pasakysiu, kad Lenkijoje alaus yra, jo ten daug ir jis įvairus bei geras, tikrai nieko naujo nepasakysiu. Tačiau sekantį kartą vis gi rinkčiausi ragavimą serijomis iš vieno bravoro. Taip paragauji ir pilsnerių, pale ale ar kitų stilių alaus, kurių šiaip gal ir nepirktum. Be to susidarai nuomonę apie pačią daryklą, žinai ar ji tau įdomi, koks yra jos veidas. Taip giliau pažįsti kas vyksta Lenkijoje. Nes vieną gerą alų gali išvirti beveik bet kas, o kad įdomi būtų visa serija, jau čia reikia pasistengti.

Lenkija: eksperimentai

Prieš tai buvusį įrašą pabaigiau su IPA su arbata. Šį pradedu su viena didele nesąmone arba nesusipratimu.

Bearnard Mieta Energy | Fruit Beer | 4%

Tai Czarny Kot aludarių serija. Jų buvo labai daug, bet jautė širdis, kad taip įpakuotas alus negali būti geras. Šios alaus daryklos kelis pavyzdžius jau teko ragauti. Šita serija turi alaus su ananasais, rabarbarais ir kitomis nesąmonėmis, man pakliuvo mėtinis. Taurėje alus būdingos žalsvos spalvos, na tikrai mėtinis. Aromate vyrauja kažkokie vaistai. Na taip dvelkti gali tik kažkas susijęs su farmacija. O skonis… tiesiog energetinio gėrimo ir tiek. Tai tikrai ne alus, tai jau labai stipriai nueita į aludarystės užribius. Bet paragauti reikia ir tokių, bet tik kartą per dešimtmetį, kad žinoti, kad ir tokių būna.

Reden Banany na Rauszu | Rauchbier | 4,6%

Dabar prisipažinkite, pamatę ant etiketės bananus ir užrašą rauchweizen, tokio alaus nenusipirktumėte?  Dar vienas puikiai atrodantis, be nuosėdų alus. Aromatas rūkyto sūrio. Esu tokio nusipirkęs Gdanske pamauto ant pagaliuko ir karšto. Alus kiek vandeningas, bet skonis pilnas, užpildantis rūkyto sūrio. Man tokio alaus būtų per akis 0,33L, o čia pusė litro rūkyto alaus ir tu nori nenori ieškai iš alaus kažko dar. Gal kiek per daug angliarūgštės, bet, deja, alus daugiau nieko, nei vandeningas rūkyto sūrio skonis, neturi.

Grand Champion Birofilia 2015 Red Roeselare Ale |  Sour beer | 7,5%

Kuomet buvau prie aktyvesnių alaus atributikos kolekcionierų, tekdavo apsilankyti kitose šalyse rengiamose biržose. Viena iš tokių buvo Žywiec alaus daryklos kieme rengiamas kasmetinis Birofilia festivalis. Senai tai buvo, kai aš ten lankiausi, bet jau tada sklido kalbos, kad ten renkamas geriausias namų aludarių alus vėliau galėjo tapti komerciniu. T. y. pagrindinis prizas buvo ne medalis ar taurė, o pagal tavo receptą išvirtos 3-5 tonos tavo alaus. Kiek suprantu mano rankose atsidūrė 2015 metų nugalėtojo alus. Į šią grupę jis pateko dėl to, kad tai yra rūgštus alus. Ir nors atrodo, kad tai eksperimentinis alus, bet pasaulinės tendencijos yra tokios, kad būtent sūrūs, rūgštūs ir panašūs alūs ima viršų ir nustumia įsigalėjusias IPA’as. Ar tai įtakoja apynių krizė, ar tiesiog IPA’os visiems įgriso, spręskite patys.

Kaip ten bebūtų prieš mane taurėje puikios raudonos spalvos rūgštus alus. Aromate dominuoja karamelė. Skonis man gerai prarūgusio alaus ir tada aš prisimenu diskusijas ar tikrai mes mokame atskirti infekuotą alų. Jei man paduotų tokį alų aklos degustacijos metu, aš jo net nevertinčiau. Dabar prisiskaitau, kad tai rūgštus alus ir staiga ankščiau sugedęs alus, dabar atrodo kaip gal ir visai normalus. Prie viso to nesusipratimo ir iškilusių klausimų prisideda ir tai, kad alaus galiojimas yra iki 2018.11.28. Teks pasiieškoti rūgštaus alaus daugiau pavyzdžių, kad susidaryti vaizdą, kas gi yra tas rūgštus alus.

Pinta Koniec Swiata | Sahti | 7,9%

Apie Sahti stiliaus alų vieni yra girdėję, kiti ne. Aš iš tų, kurie negirdėję. Mergina pirmojoje parduotuvėje pasakė, kad tai alus, kurį tu pamilsi arba jo nekęsi (you gona love it or hate it). Labai įdomiai nurodytas ir šio alaus IBU – artimas 0. Alus taurėje visai gerai žiūrisi, prie išvaizdos neprikibsi. Kvapas kaip salyklo nuoviro. Tiksliau ne salyklo, o rugių. Skonis lygiai toks pats kaip ir kvapas – rugių nuoviras. Tada dar kartą pasižiūri į laipsnius ir nesupranti, kaip toks lengvas gėrimas, kuris primena grūdus užpilto vandens skonį, gali tiek sverti. Atrodo, kad aludaris pamiršo įdėti apynių, nes prie tokio salykliškumo truputis apynių būtų padarę šį alų labai geru. Šio alaus aš nei įsimylėjau, nei pradėjau gailėtis, kad nusipirkau. Džiaugiuosi tik, kad paragavau tokio stiliaus alaus.

Eksperimentai vienas už kitą įdomesni. Visi labai įdomūs, bet kaip juos parduoti aš neįsivaizduoju, nes kažkurio antrą kartą ragauti nenorėčiau.

 

Lenkija: IPA

Po trumpo nukrypimo grįžtam prie Lenkijos ir jos alaus. Taip taip, nemažai aš jo parsivežiau.

Šiam kartui į krūvą atsirinkau IPA’as.

Widawa Hot Hoppy Lips | Session IPA | 5% 

Vienas iš nedaugelio Lenkijoje rastų 0,33 buteliukų. Alus labai nešvarus, drumslinas, apie skaidrumą net neina kalba. Mielių nuosėdos gabalais, nuo dugno dar ir visas rūkas kitų baltų nuosėdų. Geriasi gan lengvai, bet kad keltų gero alaus įspūdį tai toli gražu. Alaus sąlyginai mažai, po kelių gurkšnių jau nežinai ar toliau gert ir ar geri alų, ar drumslių priemaišomis persmelktą gėralą. Poskonyje išryškėja vaisiškumas ir kartumas, bet ir toliau alaus išvaizda neleidžia nieko gero apie jį pagalvoti.

Profesja Marynarz | American IPA | 6,1% | IBU 77

Alus atidarant sušnypštė kiek daugiau nei norėtųsi. Pirmi gurkšniai atrodė kiek per daug gazuoti, bet alui kiek pastovėjus, alus nurimo ir tik lengvai, ir minimaliai karpė angliarūgštė. Alus už prieš tai buvusį daug geresnis. Nors yra baltų smulkių nuosėdų, alus taip baisiai neatrodo. Puta graži, tiršta, alus, nors ir drumstas, bet taurėje atrodo padoriai. Aromatas daug pilnesnis, malonesnis. Skonis aromatingas, pilnas, minkštas, salsvas, gerai suderintas. Alaus kūnas apvalokas, arti vidutinio. Poskonyje puikiai išlenda kartumas, jis geras, smagus, ne vienpusiškas.

Pinta Modern Drinking | IPA | 6,4% | IBU 70

Kaip ir kvietiniai, tik atsidarius tapo aišku, kad Pinta bravoras taps vienas iš favoritų Lenkijoje. Į taurę subėgo puikios spalvos kiek drumstas alus, pasidengė kūda puta. Aromatas tiesiog šaudė citrusais, medumi, ananasais. Skonis toks pats pilnas, kremiškas, visokie įdomūs vaisiai, tokie, kaip ananasai, citrinos, apelsinai. Pilnas alus, bet kaip IPA’ai man trūksta kartumo.

Trzech Kumpli – Blackcyl | Black IPA | 6,9% | IBU 75

Tik atsidarius butelį pasklido stiprus apyniuotas salstėlėjęs aromtas. Taurę pripildė tamsus, beveik juodas alus su gražia nutamsėjusia puta. Aluje nenusėsdamos plaukioja nuosėdos, baltos, smulkios. Aromatas intensyvus, salsvas, žoliškas, apyniuotas. Alus labai įvairiapusis, geriasi puikiai ir vis duoda kažką naują. Skonis pilnas, vaisiškas, kol neateina poskonis. Jis kiek vandeningas. Kartumas greipfrutiškas. Vėliau išlenda nedaug kavos, kartumas ne toks sausas, jis suminkštėja. Poskonyje išlenda puikus kartumas, pilnas, užpildantis ir toks koks reikia. Tikra, puiki, juoda IPA su vaisiškumu ir greipfrutišku kartumu.

Olimp Panakeja | Earl Grey IPA | 6% | IBU 60

Trečiojoje Žmogšaloje daug kam labai patiko latvių Malduguns alus su arbata. Tokia pati Earl Grey arbata panaudota ir šiame lenkiškame aluje ir tai dar ir IPA. Žada būti gerai ir jau vien tai, kad pagaliau aluje niekas neplaukioja, nuteikia dar geriau. Alaus spalva graži, gintarinė, kiek drumstoka. Puta negausi. Aromate arbata ir citrina. Skonis visiškai užvaldytas arbatos. Viename gurkšnyje atrodo, kad ta arbata lenda kiek per daug. Kitame jau jos tiek kiek reikia. Labai įdomiai viskas šiame aluje žaidžia, atsigeri, akimirką nieko ir tada pareina, kad net sunku atlaikyt. Poskonyje lieka malonus, švelnus kartumas. Šis alus dviveidis. Kitą dieną, kitomis nuotaikomis jis galėjo pasirodyti kaip perdėtai sintetinis alus, šiam kartui jis prilipo.

Kažkaip sutapo, kad visas ragautas alus gerumu kilo pagal ragavimo eiliškumą. Silpniausias buvo pradžioje, labiausiai įsimintinas buvo pabaigoje. Puiki įžanga į lenkiško alaus eksperimentinę grupelę.

Lenkija: kvietiniai

Serijos baigėsi, teko visą likusį alų iš Lenkijos suskirstyti grupelėmis. Pirmoji grupelė – kvietiniai. Visus juos atrinko mergina iš pirmosios parduotuvės ir jos rinkinukas man po šių kvietinių ima labai patikti, o laukia dar IPA’os ir porteriai/stautai…

Pinta Son of a Birch | Wheat Ale | 3% | IBU 20

Lietuvoje alus su tiek laipsnių nesutinkamas. Kalbu apie lietuvišką produkciją. Atsidarius ir pilant pirmą pusę taurės prieš suplakimą atrodė, kad bėga grynas vanduo, skaidrus, be jokios spalvos alus. Po butelio prasukimo alus nutamsėjo, susitepė mielėmis ir nuosėdomis. Liko kreminė vos gelsva spalva su gražia smulkia puta. Aromatas įsimintinas, dominuoja citrinos rūgštumas ir jei tas prieskonis nuo beržo, tada man beržas patinka. Skonyje dominuoja saldžiai vaisiškas beržo, medienos, citrinos mišinys. Ne, aš neragavau beržo, nekramčiau jo žievės ir negaliu pasakyti, kad būtent beržas dominuoja skonyje. Bet darau prielaidą, kad tas puikus prieskonis yra būtent to medžio, kurio pavadinimas yra alaus pavadinime. Sakysite, tai bent sulos esi gėręs. Taip, esu, bet tai buvo taip senai, kad jos skonį prisiminti nesigavo. Kaip bebūtų – puikus alus.

Pinta Król Lata | Witbier | 4% | IBU 38

Alus daug tamsesnis už pirmąjį, spalva gelsva, kremiška, putos mažai. Šiame aluje mielių dribsniai patys didžiausi kokius man teko matyti, bet, matyt, dėl savo didumo, jie labai greitai susėdo į taurės dugną. O kadangi taurės dugnas siauras, tai atrodė, kad tų nuosėdų labai mažai. Kvapas vėl nuostabus, tik šįkart jokių citrinų, jis apvalesnis, sunkesnis, bananai, saldainiai. Skonis pilnas, apvalus, gaivinantis. Daugiau kartumo jaučiasi iš apynių, salyklai priduoda alui pilnumo, suminkština jį. Poskonyje labai ilgai lieka kartumas, malonus prieskonis citrusinių vaisių. Jei tą minkštumą kiek stipriau perkirptų angliarūgštė būtų išvis pasaka.

Spółdzielczy Refowe | Wheat Ale | 4,4% | IBU 10

Ant butelio puikuojasi 4,4%, o visuose internetuose randu 5%. Alus į taurę sunkiai telpa dėl gausaus putojimo. Šiaip ne taip alų supylus pasimatė, kad tai gražios kreminės gelsvos spalvos alus. Putojo ne veltui, nes ragaujant visą laiką jautėsi alaus persigazavimas. Išlaukus sąžiningai ilgai kol alus nusistovės, angliarūgštė niekur nedingo, tad teko gaudyti skonį tarp burbuliukų. Alus muiliškas, lengvas, bet nėra kvietinio alaus svajonė.

Salamander Strong Witbier | Witbier | 6% | IBU 30

Tamsesnė spalva, ji veik ruda taurei stovint ant stalo ir gražiai geltona ją pakėlus prieš šviesos šaltinį. Puta laikosi ilgai. Aluje plaukioja negausios tamsios smulkios mielių liekanos. Skonis intensyvus, prieskoninis, kalendra, saldu, sunku. Po lengvų ir gaivių pirmų dviejų šis atrodo toooks sunkus, kad net susimėčiau ar dėl to jis man patinka. Ir truputį pasėdėjęs nusprendžiu, kad su kalendra ir saldumu persistengta, todėl alus nublanksta ir praranda simpatijas.

Taigi pirmi du verti ragavimo ne vieną kartą. Netgi galėtų būti puiki idėjų bazė kažkuriam lietuviškam bravorui šiai vasarai. O kiti du, tai tik variacijos, kurios ne labai vykusios. Viena persigazavusi, kita persikalendravusi.

Browar Słodowy Dwór ir bonusas

Alaus darykla, kuri užsikūrė tik pernai. Todėl apie ją informacijos internetuose mažai. Vėl gi, mano akis patraukė savo etiketėmis. Parsivežti pavyko 5 vienetus naujojo bravoro alaus, todėl susidaryti įspūdį apie jį bus daugiau nei pakankamai.

Zakola Narwi | Pilsener | 5% | IBU 30

Pirmas į rankas pakliūna pilsneriukas ir aš tuo labai apsidžiaugiu. Norisi pagaliau kažko paprasto, gana tų porterių ir IPA’ų. Į taurę subėga gražios gintaro spalvos alus, pasidengia puikia puta. Viskas kaip ir turi būti. Kvapas kiek gadina visą vaizdą. Atėjo laikas ragauti, paragaujam ir pritrūksta žodžių. Ne, ne dėl gerumo ar blogumo, tiesiog. Pirmiausia jis man nepatiko. Paskui prisiminiau, kad tai pilsneris ir tada truputį simpatijų šis alus išspaudė. Skonis pilnas, alus lengvo kūno, skonis kiek šokinėja, daug salykliško žoliškumo, saldumas vis bando lįsti. Visa tai sudaro tokį gan įdomų prieskonį ir alus susigeria. Jei vertinti kaip pilsnerį, tai kiek išeina iš stiliaus rėmų.

Mgły Pszeniczne | Hefe-Weizen | 5% | IBU 13

Nešvarios, gelsvai rudos spalvos alus. Kvape saldainiais kvepiantys bananai ir vanilė. Skonis alaus vėl gi nevienalytis, šiek tiek šokinėjantis. Vos jaučiamas muiliškumas, daug salyklo, bananų, mielės savo irgi duoda skoniui.  Toks vidutiniškas geriamas alus.

Białowieskie | Milk Stout | 5,2% | IBU 23

Vos tik pamačiau užrašą milk stout iš kart suklapsėjau akim. Į taurę subėgo tamsus, beveik juodas alus, pasidengė nutamsėjusia puta. Paragavus darosi vis liūdniau, šio bravoro alus toks so so. Alus lyg ir geriamas, bet vis prašaunama su stilium. Ir šis alus per daug vandeningas, saldumo jame per daug, beveik nesijaučia kartumas. Skonyje gali užtikti pieniško šokolado, silpnas kavos skonis. Viską vėl sulipdžius į vieną krūvą tu negauni to, ko tikiesi iš milk stout’o.

Jeleni Most | Weizen Bock | 7% | IBU 23

Taurėje nešvarus rudos spalvos alus, atrodo kiek aliejiškas, pavieniai burbuliukai alaus viršuje pabėgioja ir subliūkšta.  Kvape jaučiamas alkoholis, karamelė. Skonis sunkus, to galima tikėti, saldaininis saldumas, kartais net degintas salyklas. Nemaža karbonizacija. Bendras įspūdis vis dėl to neblogas, gerti tokį alų tikrai galima. Tiesiog kai tokio stiliaus alus ne tavo alus, jį vertinti būna sunku ir tu pasiduodi neigiamoms nuotaikoms.

Augustowskie Noce | AIPA | 7% | IBU 63

Alus taurėje atrodo puikiai tik yra vienas bet. Tai plaukiojančios mielės. Ir jos ne gabalais ar dribsniais, bet labai smulkios ir sudariusios debesį taurės dugne. Apyniuotas salstelėjęs aromatas irgi labai malonus. Skonis man labai primena Genio Kalifornikacija. Šį alų malonu gerti, jis turi labai malonų prieskonį, gal net geresnį poskonį ir puikiai suvaldytą saldumą. Balansas alaus puikus. Bet tai ne IPA, tai geras lageris, gal iki Pale Ale net traukia, bet tikrai ne IPA.

Browar Dukla Wiedzmy |  English Pale Ale | 5,4% | IBU 50

Vienžo, su šituo alumi gavosi kažkaip nei šiaip nei taip. Jis pakliuvo pas mane dėl etiketės. Nepamenu ar parduotuvėje jis stovėjo šalia ankščiau aprašytų penkių, bet tikrai ėmiau į krūvą moterų atvaizdams. Atsidariau, paragavau, programėlėje Untappd daviau 2 balus, o tai pagal mano nutylėjimą susikurtą vertinimo sistemą labai mažai, nes alus savo skoniu labai nepatiko. Tada palikau taurę ant stalo, grįžau prie Jeleni Most ir Augustowskie Noce, juos aprašiau ir tuomet pradėjau ieškoti info kas tas Wiedzmy alus. Susigooglinu, atsiverčiu ratebeer, o ten Top50 šviečia. Visiškas pasimetimas. Pasiimu taurę, dar kartą ragauju. Skonis visai kitas. Ir klausiu savęs ar tai dėl to, kad alus pastovėjo, sušilo, ar čia įtakos turėjo tas žinojimas, kad pagal ratebeer tai Top50 alus? Kaip bebūtų, taurės dugne nusėdo mielės, gan stambokais gabalais. 50 IBU čia nerasi nė su žiburiu. Gal tik poskonyje kartumas kiek išryškėja. Gukšnis, dar vienas ir aš grįžtu prie savo pirmojo vertinimo. Alaus skonis šokinėja, jis ne vientisas ir jis labai jau ne kažką.

Gal reikia, gal nereikia, bet apibendrinsiu. Browar Słodowy Dwór alus lygiai taip pat įdomus, kaip ir prieš tai buvę. Etiketės nepriekaištingos, bet alus nenusakomos kokybės. Stiliai gan įdomūs pasirinkti, bet kiek jie juos atitinka jau kita kalba. Tai taip pat jaunas bravoras, įsikūręs visai netoli Lietuvos sienos, gal bus ragavusių ir daugiau lietuvių ir gal kažkas komentaruose savo nuomonę išsakys. Aš lieku prie to, kad alus geriamas, bet tik vieną kartą, paragavimui, kitam kartui jo kažkaip nesinori.

BroKreacja

Kaip jau minėjau, Lenkijoje vienoje krautuvėje man alų parinko, kitoje rinkausi pats. Ir pats tai dariau serijomis. Jau aprašytos kiaulės buvo gausiausios. BroKreacja aludariai į save dėmesį visų pirma atkreipė etiketėmis. Po to jų pasirinkimas buvo gausiausias po kiaulių, todėl jie atsidūrė dėžėje, kuri parkeliavo su manim į Lietuvą.

Apie BroKreacja nieko negirdėjau, todėl internetai man ištransliavo, kad tai bravoras iš Krokuvos, nesenai pasileidęs 1000 IBU alų ir kad juos bus galima sutikti Varšuvos alaus festivalyje. Žiūrim ar yra ką rekomenduoti paragauti.

The Nurse | Hefe-Weizen | 4,9% | IBU 15

Alus taurėje atrodo taip kaip turi atrodyti, gal tik kiek šviesesnės spalvos norėtųsi. Aromatai ne patys maloniausi, tai jau tampa Lenkijos alaus išskirtinė sąvybė. Bent jau aš tokią nuomonę susidariau. Geriasi alus lengvai, minkštas skonis labai tinka, niekas nešokinėja. Skonis apvalus, trūksta karbonizacijos, norisi, kad kažkas pakandžiotų. Taip ir susigeria alus, lengvai nuslysta gomuriu, poskonyje vos vos karsteli, taip nieko įdomiau jis ir nepasiūlė, nors kad jis nuobodus taip pat niekad nesinorėjo pasakyti.

The Farmer | American Wheat | 5% | IBU 40

Tik parašai apie kvapą ir sekantis alus kvepia saldainiais ir pilna pieva žydinčių gėlių. Taurėje alus atrodo panašiai, tik kiek šviesesnis, kaip ir norėjosi. Tokio stiliaus alų, manau, geriu pirmą kartą ir… jis mažai kuo skiriasi nuo pirmojo ragauto. Taip, kvapas geresnis, bet daugiau nieko ir tų 40 IBU nesijaučia. Vos vos daugiau karbonizacijos, ne toks apvalus skonis, bet taip pat lengvai bėga gomuriu, neatsibosta, bet ir kažko neduoda. Na gerai, daugiau kartumo ant gomurio, kuris alui duoda daugiau charakterio ir jei nebūtų buvę pirmojo, šis būtų atrodęs daug geresnis.

The Alchemist | American IPA | 6,4% | IBU 85

Lenkija, kaip ir visas likęs pasaulis užsikrėtęs IPA virusu. Iš 9 ragautų kiaulių, 4 buvo IPA. Čia iš šešių trys. Pirmoji puikiai atrodanti ir putojanti, su silpnu aromatu. Ryškėja daryklos bruožas – apvalus, minkštas skonis. Šioje IPA’oje tai ir dominuoja, man kliūna saldokas skonis, kuris lydi kiekvieną gurkšnį ir prigesina kartumą. Ir kartumas šios IPA’os visas gurkšnio pradžioje, vėliau nieko nelieka. Tai įsivaizduokite, atsigeri, minkšta, apvalu, saldu, stipriai apyniuotai kartu ir tai trunka akimirką, alus nubėga ir viskas. Poskonyje nieko, viskas nusiplauna.

The Miner | Black IPA | 6,7% | IBU 80

Čia vaikų žaidimai baigėsi ir atėjo laikas rimtiems reikalams. Jau bėgdamas į taurę alus parodė, kad juokauti nelinkęs. Rubino juodumo puikia puta pasidabinęs alus. Skonis sotus, užpildo burną taip, kad net norisi prasižioti. Visiškai užvaldantis skonis. Skonio minkštumas, vėlimasis ir apvalumas čia lieka, kaip ir visur kitur, bet šįkart viskas labai gerai dera. Visgi ne salyklai čia ima viršų, o apyniai, kuriuos taip gerai papildo, palaiko ir iškelia tamsūs salyklai, kad tu nori atsilošti, gerti mažais gurkšniais ir svajoti, kad alus taurėje nesibaigtų.

The Butcher | Red IPA | 7% | IBU 75

Puikus pavadinimas raudonajai IPA’ai. Raudoną spalvą aš įsivaizduoju kitaip, nei alus ištransliuoja būdamas taurėje. Alus su skoniu tvarkosi sunkiai, turi kažkokį nemalonų prieskonį, kuris man labai nepatinka ir labai trukdo. Alus skaidrus ir taurėje matosi, kad kažkas plaukioja ir man tai dar vienas minusas.

The Lumberjack | Rye American Stout | 6,7% | IBU 70

Šį stautą pasilikau pabaigai. Kažkaip nuojauta kuždėjo, kad bus gerai, o pažintį su bravoru norėjosi pabaigti gražiuoju. Į taurę subėgo tirštas alus, pasipuošė gražia puta. Skonis pilnas, tirštas, aliejinis. Visą seriją lydėjęs minkštumas, čia pavirto kremiškumu. Puikiai atsiskleidžia deginti salyklai, šokoladas, kava, vaisiškumas, saldumas. Viskas kartu sudaro labai pilno skonio įspūdį. Poskonyje išryškėja kartumas. Puikus vidutinio kūno stautas ir puiki, pažinties su BroKreacja daryklos alumis, pabaiga.

Apibendrinant, šis alus nuo prieš tai ragautų KingPin pavyzdžių skyrėsi kokybe. Alus sumeistrautas daug geriau ir čia tokių nukrypimų nebuvo. Alūs atitinka stilius, puikiai jiems atstovauja. Visus lydi skonio apvalumas ir minkštumas. Kas vyksite į Varšuvą, aplankykite juos, verta.

Kiaulės iš Lenkijos – Kingpin

Šaldytuve nebeliko lietuviško alaus ir kol jis neprisipildė pavasariškomis naujienomis, keliaujam į Lenkiją. Buvau ten prieš mėnesį ir tai nebuvo beer tripas. Bet be alaus negrįžau. Kadangi tose vietose, kuriose lankiausi pietų ar vakarienės reikalais alus buvo maišomas su sirupu, labai tikiuosi parsivežtas alus bus geresnis. Lankiausi dvejose krautuvėse. Vienoje alų man parinko mergina. Ji buvo tikras geranoriškumo perliukas. Paprašiau parinkti alaus, ji užtikrino, kad parinks gerai, nes rinks alų kurį ji mėgsta. Paskui pati suvokusi, kad manęs toks patikinimas galėjo ir nesužavėti, patikslino, kad alų ji mėgsta labai. Kitoje krautuvėje teko rinktis pačiam, nes alaus skyrius buvo įsikūręs paprastoje maisto prekių parduotuvėje. Tokios parduotuvės pas mus vyrauja kaimo vietovėse, už kurių prekystalio stovi dažniausiai gražiai nuaugusi kaimo moteris. Tai va tokia pardavėja man leido alaus skyriuje šeimininkauti. Kai baigiau, ji priėjo, šūktelėjo jaunesniajai padėjėjai sėsti prie kasos aparato, kuris buvo kitame parduotuvės gale. Kai jaunesnioji parodė, kad pasiruošusi, ji ėmė kiekvieną butelį ir mielu skardžiu balsu išrėkė visų butelių kainas, kad aš galėčiau susimokėti. Nepakartojama patirtis.

Keli žodžiai apie maistą. Nuotraukoje burgeris, kurį gali suvalgyti ant bet kurio kampo. Ir tai yra vaikiškas burgeris. Išvadas, apie lenkišką maistą, pasidarykite patys.

Pasakojimą pradėsiu nuo antroje krautuvėje įsigytų alaus pavyzdžių, nes ten nusprendžiau pirkti serijas kelių daryklų. Pirma ir gausiausią pasiūlą ten turėjusi KingPin darykla. Kiaulės ant etiketės, juoda ir balta IPA, Hazelnut Porter ir Espresso Stout man tinka.

Shaman 4,5%

Raudonasis amerikietiškas vasaros elis. Smagaus aromato, kuriame apyniai persipynę su saldumu ir apyniais. Giliau įkvėpus pasirodo kažkas nemalonaus, tai uostyti ir nustoji. Kiek vandeningas skonis, vos vos jaučiamas kartumas, medaus saldumas. Spalva daugiau ruda, nei raudona. Neapleidžia jausmas, kad alus šviežias daug geresnis nei pastovėjęs. O kad pastovėjęs liudija faktas, kad jo galiojimas iki 03.22. Poskonyje ima ryškėti kartumas, kuris ir skonyje taurei einant į pabaigą pradeda šokinėti.

Diggler 5,1%

Porteris, kuriam trūksta tirštumo. Putos beveik nesusiformavo. Spalva taurėje lyg ir juoda, bet iš tikro ji tamsiai ruda ir ji tikrai per mažai tamsi. Pirmiausiai pasijaučia kava. Vėliau ji dingsta, atsiranda vandeningumas, trūksta alui kūno. Poskonis grįžta po gerų poros sekundžių viską užliejančių kartumu. Ir kvape yra kažkas nelabai gerai, kas lenda kaskart geriant alų. Sunku šį alų pavadinti porteriu. Labai jau neįsipaišo viskas į stilių.

Rocknrolla 5,3%

American pale ale su puikiu aromatu. Išvaizda alaus taip pat puiki. Na ir skonis puikus. Pagaliau niekas nešokinėja ir tai kas ant etiketės, tas ir taurėje. Puikus kartumo balansas. Apyniai žaidžia taip, kaip ir norėtųsi APA’oje. Kas dar? Lyg ir nieko. Tiesiog gerai sukonstruota, geri ir mėgaujiesi.

Geezer 6,4%

Tamsus, bet ne tirštas, be putos. Pirmas gurkšnis labai geras, bet paskui kažkaip ne taip. Kava gan įdomiai atsiskleidžia, bet vis atrodo, kad stipriai trūksta kūno. Deginti salyklai geriausiai atsiskleidžia poskonyje. Sausas kartumas niekur nedingsta, o linkęs kauptis ir stiprėti. Visą laiką alaus saldumas apie save neduoda pamiršti. Iki gero alaus trūksta vientisumo ir ne taip šokinėjančio skonio.

Phantom 6,5%

Sunkiai nusakomas, bet labai įdomiai sudėliotas alus. Kartumo alui tikrai užtenka, bet daugiausiai spėliojimų kyla dėl prieskonio, kuris lydi šį alų visą ragavimo laiką. Vis bandai identifikuoti, bet galų gale gali pasakyti, kad jis tiesiog keistas ir nesuprantamas.

Berserker 7%

Juodoji IPA ir tokį alų ragaudamas pirma galvoji ar tai IPA ar vis dėl to apyniuotas porteris/stautas. Čia IPA, salyklai pasistūmę į antrą planą ir pirmais smuikais groja apyniai. Salyklai tik papildo alų, suteikia jam charakterio. Kartumas žaidžia ant gomurio, jis pilnas, puikus, užvaldantis ir neatsibostantis.

Mandarin 7,3%

Šios IPA’os skonis tiesiog užmuša. Tikra bomba. Man šis alus taip patiko, kad aš nebegalvojau, ką apie jį reiks parašyti, o tiesiog godžiai juo mėgavausi.

Turbo Geezer 8,3%

Geresnė Geezer versija. Daug geresnė jo versija. Pradžioje išgąsdino stipriai jaučiamas alkoholio kvapas, tačiau taurei pastovėjus jis išnyko. Su kvapais išvis šiai serijai nelabai. Alūs nėra aromatingi. Ir visi pasirodo geri po pirmo gurkšnio, bet vėliau nusėda ir tampa ne tokie jau ir geri. Šis tikrai juodas, tirštas, iki sotaus truputį trūksta. Šiame aluje atrodo nieko gero nėra, bet tuo ramumu jis ir išsikovoja simpatijas. Po truputį, po gurkšnį jis auga. Pradeda žaisti tamsūs salyklai, jie džiovina gomurį, alus sausas. Puikus poskonis, gerai suvaldytas kartumas, jokio alkoholio. Geras, rimtas stautas.

Headbanger 8,6%

Paskutinis iš serijos, stipriausias, Imperial IPA ir savo kartumu užvaldo. Skonis susigulėjęs, užsiapvalinęs, bet smogia stipriai ir be jokių palauk. Beja, alus puikiai atrodo taurėje. Pirma apyniuotas skonis kiek salsvas, o paskui tik viską užgožiantis kartumas, bet jis toks, koks turi būt. Taip, jo daug, bet vis vien tiek kiek reikia.

Visi Kingpin alūs geriami, kai kurie netgi labai. Bet tai nėra aukštos klasės alus, aludarystė čia tokia so so. Čia kaip kokia kėdė ar stalas sukaltas su vinimis, o ne susuktas su medvaržčiais. Funkciją atlieka, bet po kiek laiko išsiskečia. Vienintelei amerikietiškai IPA Mandarin neturėjau priekaištų, bet ir ji vis atrodė, kad kažkur nusipjaus ar kažkas su skoniu iššoks ne taip.