Akmeninio alaus degustavimas

Prieš mėnesį rašiau apie Dariaus organizuotą alaus workshopą, kurio metu buvo verdamas “akmeninis“ alus. Įdomu buvo koks gi tas alus gausis, todėl prašiausi pas Darių į svečius, kad jo paragauti. Įsiprašyti pavyko, ir su klubiečiais pirmadienio vakarą ragavome akmeninio alaus. Visi paragavę sutartinai linksėjom galvą, kad alus geras, bet nė vienas nesugebėjom apie jį nieko pasakyti. Toks sunkiai apibūdinamas skonis. Todėl aš buvau perdėtai naglas ir vieną butelaitį išsiprašiau parsivežti namo, kad jau ramiai, niekam nemaišant galėčiau į[si]vertinti alų. Bet apie tai vėliau.

.

Pas Darių apsilankėm aštuoniese ir buvom maloniai sutikti. Iš šio žmogaus svetingumo neatimsi. Kiek nedrąsiai besimezgantis pokalbis vėliau peraugo į pasakojimų virtinę. Paragavę “akmeninio“ alaus, buvom pavaišinti ir tamsiu alumi. Kaip pats aludaris sakė, tai ne tiek porteris, kiek stoutas, dėl savo sausumo. Ir vėl visi sutartinai linksėjom galvomis, kad alus geras. Užpasakojus, jog tokiai spalvai išgauti pakako 400 g. šokoladinio salyklo, vėl gi sutartinai sutarėm, kad  kiekis mažas. Abi ragautos alaus rūšys išsiskyrė puikia puta, bet neišraiškingu kvapu. Bet čia tik tą vakarą taip atrodė, nes ragavome lauke. Mes buvome mandagūs ir pakilome važiuoti namo, nelaukėme kol išvarys. Bet jau prie durų išgirstas kvietimas apžiūrėti kur verdamas alus negalėjo būti nepriimtas. Taigi prie viso gero, gavom ir mini ekskursiją, kuri nuotraukose.

Alaus atsargos

Jei neklystu rankose sidras, atsivežtas ir svečios šalies paragavimui

Baltose talpose alus, kuris kitą dieną buvo išpilstytas į butelius, bei vynas

Įvairios apynių rūšys

Salyklo malūnėlis, kurį Darius naudoja kuomet reikia susimalti mažą kiekį salyklo

Na ir apie parsivežtą “akmeninį“ alų. To ko neužuodėm būdami lauke, puikiai užuodžiau atsidaręs butelį. Jautėsi gesinto laužo kvapas, toks kvapas būna, kai užgesini laužą užpildamas ant jo vandens. Aišku tiršta ir nepriekaištinga puta bei akiai maloni spalva. Pats skonis dėl karstelėjimo efekto labai priminė vasarvydžio nakties alų. Jei pamenat, ten rašiau, kad kartumas dilgsteli ir dingsta, taip ir čia, tik truputį ilgiau veikia tas dilgstelėjimas. Na ir išgėrus ant taurės dugno liekančiosmielės tik patvirtina, kad taip skaniai subėgo tikras alus 🙂

Aj aj, vos nepamiršau, taigi va klubiečių bendra foto. Pasižiūrėkit kokie mes gražūs.

P.S. fotkinomės ir su Darium, bet tos foto nedėsiu, nes kažkaip ten aš negražus 🙂