Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Archive for the ‘Ragaujam’ Category

Tanker – tai kas neatvažiuoja iki Lietuvos

with 3 comments

tanker-spicemanKuomet Dundulis pradėjo importuoti Tanker aludarių alų, jo gauti Lietuvoje tapo ne problema. Visi pamėgo Sauna Session, puikiai visiems tiko Purple Nurple, o Imperial Sauna Session buvo tikras vau. Tačiau importuotojai visko neveža, ypač iš daryklos kuri yra labai produktyvi. Pasižvalgykime kas buvo palikta Estijoje ir iki mūsų neatvažiavo. Kaip taisyklė, tai sunkūs alūs, turintys daugiau laipsnių.

Pirmas doppelbock’as Spiceman 6,5% IBU 30.

Koloboracijoje su alaus darykla Malduguns išvirtas alus, kurio Lietuvoje buvo galima jau paragauti. Tai buvo galima padaryti Žmogšaloje.

Taurėje vario, raudonai oranžinės spalvos ryškus alus. Putoja negausiai, dideliais burbuliukais. Alus labai aromatingas, iš taurės veržiasi aromatai, jie saldūs, prideginti, aitroki, prieskoninių žolelių, medaus, imbiero. Skonyje tie aromatai taip stipriai nesijaučia. Geriant nosis užsikemša nuo aromatų. Pats alus atrodo kiek vandeningas, vidutinio kūno, bet poskonis viską gelbėja. Puikiai ant gomurio sužaidžia sausas džiovinantis kartumas, vaisiškumas. kartumas kaip greipfruto ar imbiero ar abiejų. Jis prislopina saldumą iki tiek, kad jo nebesijaučia. Puiki alaus salyklinė bazė. Alus savo aromatu pritraukia dėmesį, poskonis skonį užbaigia, bet ar tai tipinis doppelbock’as aš linkęs abejoti.

tanker-frambosourusFrambosourus 7% 

Pavadinimas sufleruoja, kad tai sour stiliaus alus. Supiltas į nestandartinį šiai alaus daryklai butelį. Taurėje tamsios gintaro spalvos alus, su negausia puta. Alus taurėje nėra skaidrus, kaip per miglą. Aromatas saldus, taip kvepia kai kurie vaistai. Kvapas pakankamai intensyvus.

Geriasi alus sunkiai, karpo angliarūgštė. Alus lyg ir saldus, paskui bando nurūgštėti, bet jam tai nesigauna ir galų gale lieka greipfrutiškas kartumas. Toks gan keistas alus, su lyg ir aiškia idėja, bet labai netobulu jos išpildymu.

tanker-melodyMelody 9% | Imperial Stout

Sunkiasvoris imperial stautas. Nors 9% imperial stautui yra kaip ir žemutinė riba. Taurėje juodas, pakankamai tirštas, su gražia, tamsia, tvirta puta, alus. Aromatas labai užslėptas, minkštas, grietinėlės ir degintų salyklų mišinys. Geriasi lengvai, vietomis gali priminti kokį nors milk stautą, nes skonis labai minkštas. Kiek vėliau atsiranda alkoholis. Dingus minkštumui jaučiamas vandeningumas ir išplaukimas. Vis gi skonis nepaliaujamai primena minkštą milk stautą. Čia nėra  to daužančio imperial stautiškumo. Poskonyje susikaupia sauso kartumo ir alkoholio šilumos. Kai stautas toks minkštas ir su gerai jaučiamu alkoholiu, prie jo puikiai tiko namuose rastas gabaliukas juodo šokolado su migdolais.

tanker-tripelLove Will Tear Us Apart 11% | Tripel

Dar viena koloboracija ir šį kart su rusiška darykla Mager. Alus išvirtas Valentino dienai. Pristatomas jis išties gerai. Tai trunka akimirką arba visą gyvenimą, tai suteikia sparnus, arba tai tave pražudo. Alus stiprus kaip tikra meilė ir visi kiti gražūs žodžiai ir palyginimai.

Taurėje alus elgiasi kaip tikras įsimylėjęs paauglys. Pilant putoja, veržiasi per kraštus. Alus drumstas, beveik oranžinės spalvos. Kvapas malonus, neintensyvus. Po pirmo gurkšnio ir vėl tenka pripažinti, kad nukrypta nuo stiliaus, aš tripelį ne taip įsivaizduoju. Man tai daug panašiau į IPA. Salstelėjęs alus su puikiai užmaskuotu alkoholiu. Alus su kiekvienu gurkšniu renka kartumą, jis labai smagus, panaudoti El Dorado apyniai savo darbą dirba puikiai. Šių apynių neteko sutikti ir jie nuteikia labai gerai. Visgi, kad tai stiprus alus, jaučiama, tik ne per alkoholį, o per skonines sąvybes. Pradžioje gan sunkiai gomuriu nuslenka visa didelė salyklinė bazė lydima saldumo, vėliau pakarpo angliarūgštė, o gale puikiai išryškėja apyniai. Alus puikus, bet ne tripelis.

Vežantys Tanker alų į Lietuvą atliko puikią selekciją. Nė vienas iš Lietuvoje nerandamų alaus rūšių nesužavėjo tiek, kad būtų galima klausti kodėl jo neatvežate? Pirma, ragauti alūs kiek nepataiko į stilių, antra, tai stipresni alūs ir tokie, matyt, neturi paklausos Lietuvoje.

Written by Modestas

2017-01-14 at 23:16

Įrašyta kategorijoj Alus, Estija, Ragaujam

Tagged with ,

Dundulis dovanoja šventę

leave a comment »

juodaragioŠventės yra gerai, nes tada ateina Dundulis ir atneša savo jau tradiciniais tapusius Devyniaragį ir Juodaragį. Va kas yra tikras šventinis alus, tikras sezoninis alus, tikras riboto leidimo alus.

Juodaragio 6,66%

Gruit stiliaus alus. O kur Dundulis ir gruit būna labai gerai. Čia kaip pašneka apie citriną ir kaupiasi seilės, taip ir su Dundulio gruit.

Taurėje nešvarus alus, tamsiai rudos spalvos. Ir tai yra tipiškas, charakteringas gruit vaizdas taurėje. Beveik jokios putos. Aromatas žolinis, salsvas, malonus. Alus tvirto, linkusio į vidutinį, kūno. Puikiai besigeriantis, salsvokas, puikiai dera kraujažolė ir jos prieskonis prie salyklinės bazės. Smagus, sausas karstelėjimas. Prie viso gero yra ir vienas trūkumas, alus man dar ne geriausios formos, jam reikia dar pabręsti. Po kelių mėnesių ar pusmečio jis turėtų būti dar geresnis arba tiesiog tobulas. Pasidėkite šio alaus, galėsite švęsti ne tik saulėgrįžą, bet ir Jonines.

devyniaragioDevyniaragio 9%

Medus, pikis, beržų ir pušų pumpurai. Visą šitą perskaitai ant etiketės ir ima drebėti rankos.

Taurėje gražios ryškios gintaro spalvos alus. Putojantis. Aromatai šoka šokius. Nosį kvapai karpo intensyviai. Paslėptas medus, mediena, miškas po lietaus, saldumas.

Skonis perdėtai intensyvus ir tai labai gerai. Tokio intensyvaus skonio aš ne tik aluje, bet ir bet kokiam kitam gėrime nežinau ar buvau sutikęs. Pušis, beržas, medus. Sėdi ir spėlioji kas čia sprogdina gomurį. Ir viskas tobulai subalansuota. Ant galvos šoka pašiurpę plaukai, nėra čia ką daugiau rašyti, ieškokite ir ragaukite.

Written by Modestas

2016-12-31 at 11:18

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with

Kelios Švyturio naujienos

leave a comment »

uosto-vartaiApie vienas naujienas Švyturys skelbia garsiai ir gausiai, apie kitas tyli ir taip pat tyliai išdėlioję lentynose kažko laukia.

Švyturys dabar įsijuosęs reklamuoja savo Compass alų, o Uosto Vartai 5% neįtraukti į produktų sąrašą jų puslapyje.

Kai Švyturys tyli, kiti tada kalba. Programėlėje Untappd šis alus priskirtas prie IPA stiliaus. Ir aišku yra komentarų, kad čia ne IPA. Kituose reitingavimo puslapiuose jis priskirtas prie Brown Ale stiliaus. Ir čia gal arčiau tiesos galėtų būti. Viena to stiliaus atstovą Lietuvoje turim ir jis gan gerai žinomas, tai Newcastle Brown Ale.

palmes-horizonteŠio alaus teko ragauti kelis kartus. Pirmas kartas suformavo nuomonę ir kiti kartai kažkiek ją pakeitė, bet vis vien tenka likti prie tos pačios – šis alus per daug sintetinis. Nauji didžiųjų daryklų bandymai man labai stipriai pradeda nepatikti. Jų standartinės šviesaus/tamsaus/kvietinio alaus rūšys yra neišsiskiriančių skoninių savybių alus, bet jis tvarkingas ir vis dar primena alų. Su šiuo viskas kitaip, tu geri alų, jis lyg ir patinka, geriamas, visai gero kartumo, bet jaučiama sintetinė priemaiša. Na niekaip neapleidžia jausmas, kad alus pagamintas panaudojus kažką sintetinio, ne natūralaus. Čia kaip kava iš degalinės su tais visais sirupais. Geri, jauti kažkiek riešutų skonio, bet žinai, kad tai ne tikra.

Dar viena naujiena iš to pačio Švyturio stovyklos yra Palmės Horizonte 4,5%. Taip taip, čia Raudonos plytos, bet gi tai tas pats. Ir čia spėlioti nereikia, čia ant etiketės nurodyta, kad tai Stautas. Ir dar brandintas su kokoso drožlėmis. Visiškas kosmosas yra milk stautas su kokosų drožlėmis iš Sakiškių ir nori nenori peršasi mintis, kad tai bandymas nusikopijuoti ir susilaukti tokios pačios sėkmės. Aha, taip.

Taurėje juodas alus. Sunkiai putojantis. Aromate deginti salyklai.

Skonis visiška sintetika. Tas skonis net nemalonus, intensyvus, lipantis ir… taip, nemalonus. Daug tų degintų būta, daug ragauta, bet šitas… Arba aludariai persistengė kažkur su tamsiais salyklais arba išvirė tamsų alų ir pridėjo kažkokio ne tokio sirupo, kuris ne kokosus pridėjo į alų, o jų perdegintas liekanas.

 

Written by Modestas

2016-12-31 at 00:21

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with

Black Light Brewing Co ir jų saldusis stautas Milk Stout

with 7 comments

black-light-milk-stoutBlack Light Brewing Co yra naujas vardas Lietuvos alaus rinkoje. Į rinką jie žengė su savo saldžiuoju Milk Stout 4,3%. Jo galima rasti pilstomo ir jau išpilstyto buteliukais.

Pasidarė įdomu kas slepiasi už Black Light pavadinimo, todėl pabandžiau parašyti jiems ir labai greitai gavau atsakymą, kad galime susitikti. Tik susitikimo laiką jau reikėjo pasiderinti ilgėliau.

Pokalbis su Ignu Vaščila, Black Light aludariu – apie pačią pradžią aludarystėje, apie sugebėjimą per metus laiko tapti aludariu, prieš tai visai nesidomėjus alumi ir apie prastą Lietuvos alaus rinkos padėtį.

– Kur buvo ta pati pradžia, kai tu susipažinai su alumi?

– Viskas prasidėjo labai netikėtai. Alumi susidomėjau Amerikoje, kuomet pernai buvau ten nuvažiavęs. Buvo labai įdomu ten paragauti visiškai kitokio alaus. Tačiau grįžęs į Lietuvą aš nepradėjau vaikščioti po parduotuves ir barus bei ieškoti ir pirkti kažkokį išskirtinį alų. Aš pradėjau jį virti namuose.

– Kada pradėjai virti?

– Praeitų metų gruodį. Lygiai prieš metus. Ir viskas prasidėjo tiesiog į google’ą įvedus “alaus gamyba“. Tos informacijos išmetė labai daug.

– Neturėjai nieko kas parodė, pamokė?

– Apie alaus gamybą aš nežinojau nieko, visiškai. Apie patį alų, stilius, skonį nežinojau absoliučiai nieko. Parašiau spontaniškai “alaus gamyba“, pamačiau, kad yra Savas alus nusipirkt medžiagoms, pamačiau, kad yra forumas, truputį jį paskaičiau. Artėjo Kalėdos, pagalvojau, kad joms reikia išsivirti savo alaus. Nuvažiavau į Savą alų, nusipirkau fermentavimo kibirą, šviesiam kvietiniam alui medžiagų ir ką nors tamsiam. Ir viskas. Pasižiūrėjau filmuką Savam aluje, užsirašiau ant lapo ką ten po ko dėt ir išviriau alų. Gavosi tas alus, visai toks nieko kaip pirmam kartui. Tada atsirado azartas išvirti kitą alų – geresnį. Pradėjau daug virti, kartais per dieną ir kelis virimus darydavau. Virdavau po 20 litrų, bet po poros mėnesių taip virti atsibodo. Pasigaminau stenduką, kad būtų galima išlaikyti temperatūras. Toliau eksperimentavau ir sugalvojau, kad reikia man pasileist bravorą ir savo alų pabandyt parduot.

– Tavęs klausant tai atrodo viskas gan naiviai. Gal kažkas paskatino tokiam žingsniui? Gal verdamas alus turėjo gerus atsiliepimus?

– Šis mano receptas yra geriausias, geriausiai ištobulintas. Jį gerai įvertinę yra aludariai.

– Gal Aludarių taurėje dalyvavai?

– Taip dalyvavau.

– Kaip sekėsi?

– Neišėjau iš kategorijos. Kiek pamenu buvo šnekų, kad vertinant stautus kažkas iš teisėjų sukirtinėja. Mano alui pritrūko balo ar dviejų, kad išeičiau į finalą. Kitą savaitę vyko Vilniaus aludarių susitikimas, ten buvau nunešęs tą patį alų, visi kalbėjo, kad jis tikrai geras ir turėjo kažką laimėt, bet vat kažkas iš teisėjų sukirtinėjo.

Aludarių taurė tuo ir yra gera, kad visi rezultatai yra vieši internete ir nėra problemų viską patikrinti. Taigi žiūrim ką turim. Ignas buvo pristatęs savo alų stiprių stautų kategorijoje, nes jo stiprumas buvo 7,7%,  ne kaip dabar po barus vežiojamo – 4,3%. Prie teisėjų stalo sėdėjo ir vertino Artūras Masiliauskas, Jonas Miežys, Anna Shefl, Simonas Jokubauskas. Ir Igno alui iki sėkmės pritrūko 3 balų, nes pirmą vietą užėmęs alus surinko 160 balų, o antrą vietą užėmęs Igno alus – 157. Jo alus susilaukė tokių komentarų, kaip “solidus saldusis stautas“, “norėčiau pirkt ir gert, parduok receptą plytom“, “labai gerai suvaldytas balansas, tikras salyklinis saldusis stautas“. Čia sukirtinėjimo aš nematau, paprasčiausiai pralošta buvo rūkytam stautui. Visuose vertinimuose surinkta panašiai balų, bet rūkytas papildomus balus susirinko aromato kategorijoje.

– Gerai, virei alų, geri atsiliepimai, kaip nusprendei, kad reikia parduoti?

– Lietuvoje nėra daug craft alaus bravorų. Yra Genys ir Sakiškės. Gal dar Dundulis, bet jie neakcentuoja stilių. Norėjosi, kad būtų dar vienas. Viduje kilo didelis noras išvirti alų ir jį pristatyti žmonėms, platesnei auditorijai.

– Kiek buvo virimų namuose iki pirmo virimo dideliam bravore?

– Sunku pasakyt, bet, manau, apie 120 turėtų būti. Receptų turiu apie 50.

– Atrodo gan produktyvus namų aludaris buvai.

– Taip. Čia pasakai, kad metus verdi, visi iškarto laido komentarus, kad be patirties ir panašiai. Bet kai tu kartais per dieną verdi du kartus, o per savaitę kartais būna ir penkios dienos kai verdamas alus, tada viskas atrodo kitaip. Tas stažas ir patirtis atsiranda labai greitai. Tu matai savo klaidas, keiti, bandai naujus dalykus. O jei tu verdi kas mėnesį, gali pamiršti ką ten darei ir kodėl tas alus gavosi ne toks kokio tu norėjai.

– Savo bravoro neturi, tai kur išsivirei savo pirmą partiją Milk Stout?

– Maišiagaloj, ten pat kur verdasi ir Genys. Buvo paieškos bravoro kur virti alų ir tai buvo didelis galvos skausmas.

– Be Maišiagalos dar yra vietų, kur galima išsivirti alų?

– Yra. Manau, galima būtų susitarti su Kaune esančiu Apyniu, nes jie verda po toną. Šnekėjau su Klausučių bravoru, bet jie su alaus galiojimu nelabai draugauja. Tas atbaidė. Buvau radęs dar vieną bravorą Radviliškyje, bet ten man labai nepatiko. Pradėjo siūlyti virti lagerį, pasakoti, kad kitokio alaus žmonėms nereikia.

– Kodėl nusprendei pradėt nuo milk stauto?

– Kodėl milk stautas? Net nežinau. Pirmiausiai galvojau, kad reikia virti kažkokią IPA arba APA, nes žmonėms įdomus apyniuotas alus. Bet geri atsiliepimai paskatino pradėti su stautu. Kiek duodavau paragauti žmonėms savo alaus, stautas labiausiai patikdavo. Gal iš vartojimo pusės žiūrint, tai ir nėra pats geriausias pasirinkimas, bet baruose jis bėga gan neblogai. Nuvežėm šeštadienį į Alaus biblioteką, tai per vakarą visa bačka išbėgo.

– Kiek jo išsivirei?

– Dvi tonas.

– Pirma tona jau išbėgo?

– Pusė. Labai sunku jį parduoti, nes labai daug barų turi pasirašę įvairias sutartis ir sunku pas juos įlįsti. Galima aišku buteliukais, bet jų ne per daugiausia ir nuperka. O jei yra pilstomas alus ir toks pats buteliukais, tai buteliukų išvis neparduosi.

– Į ateitį žiūri? Yra planai ateinantiems metams? Keliems metams į priekį?

– Po naujų metų yra planai išsivirti APA arba IPA, bet tik toną planuoju virti. Dar yra planas ieškoti bravoro kažkur Lenkijoje, netoli Lietuvos sienos ir ten virti alų, nes pats esu iš Druskininkų. Yra planas plėstis, bet pirmiausia reikia surinkti žmonių komandą, nes vienas dirbti tokio darbo negali. Tai čia artimiausi planai, o toliau planuoti baisoka, žinant visus politikų planus su akcizais ir panašiai. Kai dabar vienam laipsniui akcizas yra 0,036 cento, o planuojama, kad bus 0,2 cento vienam laipsniui. Kai matai tokius skaičius, planuotis kažką tampa sunku.

– Kaip tau, neseniai atsiradusiam alaus pasaulyje, iš šono atrodo Lietuvos alaus rinka?

– Dauguma lietuvių mėgsta lengvą šviesų alų, žino tik Švyturį. Jei pasakai kažką apie craftinį alų, visi sako, kad čia Raudonos plytos. Daugumai vartotojų nelabai rūpi ką jie geria. Aš Druskininkuose duodu paragauti savo alaus, visi sutartinai kartoja, kad visai skanu, bet duok gal geriau dabar to normalaus, paprasto alaus. Ir, manau, ta rinka mūsų ir toliau mažės. Ir to pačio craftinio alaus. Man keistas atrodo Genio sprendimas statytis savo nuosavą bravorą, kai jie Maišiagaloj nepaima viso nuomojamo bravoro pajėgumų. Gal jie nežinojo, kad taip drastiškai bus keliamas akcizas?

– Blogą situaciją galima kažkaip pakeisti?

– Tai padaryti būtų labai sunku. Reklamuoti alaus negalima, tai, kad yra tie maži aludariai, kad jie sėdi, kuria receptus, savo rankom viską daro, papasakoti nelabai yra kaip. Bet nereikia paprasto žmogaus. Nueini į Savą alų, atrodo ten dirba su alumi susiję žmonės, paklausi ar žino Genio alų, atsako, kad nėra girdėję. Tai kaip taip gali būti. Arba klausi žmonių ar žino Sakiškes, klausia Stakliškes ir juokiasi.

Istorija kaip šis alus išvydo dienos šviesą kaip ir aiški, laikas ragauti.

Į taurę bėga tamsus, neputojantis alus. EBC 99 ant etiketės neapgaudinėja. Aromatas tik įpylus alų gan stiprus, bet labai greit dingstantis. Degintų salyklų bazė, pieno užuomazgos, kakava. Kvapas labai malonus. Skonis minkštas, kreminis. Labai trūksta angliarūgštės. Jau minėta Alaus biblioteka šį alų pilsto naudodama azotą ir šiam alui tai turėtų labai gelbėti. O taurėje jaučiamas vandeningumas. Kiek neužslėpta salyklinė alaus bazė, jaučiamas grūdas. Visas gerumas šio alaus yra poskonyje. Jis kompleksinis, malonus, kartumas sausas, traukiantis burną, saldumo nėra daug, jis daugiau jaučiamas kaip saldžios grietinėlės poskonis. Koks bendras įspūdis? Savotiškas, alų rekomenduotina vis gi gerti pilstomą, buteliuke esantis per daug vandeningas ir tai trukdo. Bet kaip tokio stiprumo alus turi išties daug ir labai geriamas.

Written by Modestas

2016-12-22 at 23:39

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

HedgeHog

leave a comment »

hhedge-hog-american-weizenYra Lietuvoje Genys, o Lenkijoje yra Ežys.

Po apsilankymo Gdanske pasižadėjau sau, kad Lenkijos alų ragausiu daryklomis. Esmė šio reikalo tokia, kad Lenkijoje prisirinkus kas tau patinka, gali būti, kad pataikysi ant labai gerų pavyzdžių arba labai blogų pavyzdžių. O jei nuo lentynos surinksi visus vienos daryklos pavyzdžius, tai bent bendrą vaizdą apie tą daryklą susidarysi.

Paskutinio apsilankymo Lenkijoje metu tokiu atrankos būdu nuo lentynos nurinkau viską ką radau pažymėtu HedgeHog logotipu. O tas pavadinimas iš anglų kalbos išvertus ir yra Ežys.

hedge-hog-rye-american-pale-aleViskas būtų gerai ir paprastai, jei su HedgeHog viskas būtų gerai ir paprastai, bet taip nėra. Kai tu nežinai kas per alus prieš tave stovi ir ko čia prisipirkai, tu imi ir google’ini. Ir google’as tau pateikia atsakymus, o čia daugiau klausimų nei atsakymų. Pirma štai sąrašiukas ragautų ir šalia alaus daryklos kuriose alus išvirtas:

American Weizen – Szczyrzycki Browar Cystersów Gryf

Rye APA – Browar Wąsosz

American Stout – Szczyrzycki Browar Cystersów Gryf

American IPA – Browar Wąsosz

West Coast IPA – Browar Wąsosz

hedge-hog-american-stoutPirmą ir trečią išvirė Brokreacja. Aš apie juos esu rašęs ir jie tikrai geri, net ir Lietuvoje jau galima nusipirkti jų alaus. Kitus tris Browar Kraftwerk, nors jie yra virę ir stautą po tuo pačiu pavadinimu. Tiek Brokreacja, tiek Kraftwerk yra Contract Brewer. Tai ėmė ir palindo po vienu vardu ir pirmyn į didžiuosius prekybos centrus, tiksliau vieną – Tesco. Gal ir visai fun idėja.

Šiek tiek atkasėm galus, einam ragaut.

American Weizen 4,9% | 20 IBU

Charakteringos spalvos alus. Kvapas nėra malonus. Atsigėrus tampa aišku, kad tai standartinis numuilėjęs alus. Kiek pamenu, kitokio lenkiško weizen nesu gėręs. Pas juos jie minkšti, muiliški, taurėje burbuliukų nemažai, bet gomurio niekas nekabina ir nekarpo. Toks apvalus, aliejiškas alus.

hedge-hog-american-india-pale-aleRye American Pale Ale 5% | 35 IBU

Paragavus sau pasakiau, kad tai tikras lenkiškas alus. Kiekviena šalis turi savo specifiką, o lenkiška specifika gan lengvai identifikuojama. Lenkiškas alus ir daugiau nieko neina sugalvoti apibūdinant šį alų.

American Stout 5,7% | 35 IBU

Puikus stautas. Tamsus, beveik juodas alus taurėje, su negausia puta. Aromatais lenkiškas alus nepasižymi. O geriasi šis alus už tai puikiai. Deginti salyklai čia paimti labai jau padeginti. Atrodo lyg anglies atsikandęs būtum. Vėliau jaučiasi šiek tiek saldumo, išlenda nuostabus sausas kartumas. Ir nors atrodo, kad alus kiek vandeningas, tačiau geriasi puikiai, o viską sutvarko poskonis.

hedge-hog-west-coast-ipaAmerican IPA 5,8%| 70 IBU

Gražios spalvos, gausiai putojantis alus. Aromatą kaip visada paliekam nuošalyje, čia juk Lenkija. O alus išties geras. Citra, Columbus ir Cascade apyniai gal ir nėra labai jau retai sutinkami, bet sudėlioti puikiai. Gražiai žaidžia citrusiniai vaisiai, žalios vynuogės, poskonyje labai laipsniškai užauga kartumas, kuris neįkyrus.

West Coast IPA 7,1% | 60 IBU

Pirmas alus, kurio pavadinime nėra žodžio american. Ši IPA labai panaši į prieš tai ragautą. Ši kiek sunkesnė, stipresnė skoniu, ypač vynuogės išryškėja dar gražiau. Panaudoti Warrior, Citra ir Mossaic apyniai. Puiki IPA, o turint omeny, kad tai prekybos centrui skirtas alus, šis alus išvis pasidaro super duper.

Written by Modestas

2016-12-21 at 15:11

Įrašyta kategorijoj Alus, Lenkija, Ragaujam

Genijai to ØL

leave a comment »

Kai visas vienos daryklos ragautas alus tave priverčia pakelti abu antakius ir pasakyti, kad tai yra labai labai gerai, tu gali drąsiai juos vadinti genijais.

Pažintis su šia darykla prasidėjo nuo Black Malts & Body Salts juodosios IPA, You Shall Nut Pass stauto, nerealios IPA Garden of Eden, nepamirštamo Berry White, Fuck Art – This Is Architecture, Gose To Hollywood, Raid Beer. Ir kai paragavau kažko neįtikėtino pavadinimu Frost Bite, nusprendžiau, kad laikas apie juos parašyti. Parašyti mane privertė Pale Ale stiliaus alus, kurio kiti importuotojai net neima, nes kas gali pirkti Pale Ale. Genijai, ne kitaip.

to-ol-fuck-art-the-heathens-are-comingPradėkime nuo Fuck Art – The Heathens Are Coming 5,4% 85 IBU. Šio alaus stilius ant etiketės nurodomas kaip grissete, bet kad būtų paprasčiau vertinkite jį kaip saison stiliaus atstovą.

Taurėje vos drumstas kažkokios spalvos alus. Pasidarau sau išvadą, kad alus kuris atrodo prastai, būna arba labai geras, arba tiesiog negeriamas. Šį kart jis labai geras. Brettanomyces mielės čia suvaidina pagrindinį vaidmenį. Mielės, kurių aprašyme iš mokslinės pusės galima rasti kad sudaro daug “pašalinių“ skonių, šiame aluje padarė vieną vientisą malonumą. Tik įpylus alų į taurę užvaldo vaisiniai aromatai. Jie tokie saldūs, saldaininiai, citrininiai. Viskas persikelia ir į skonį, citrina, sausumas, salsvumas, gaivumas. Na tiesiog nuostabu.

to-ol-peardon-my-frenchDar vienas saison stiliaus alus Peardon My French 7,5%. Tai alus su kriaušėmis, brandintas prancūziško vyno Sauternes statinėse. Ką tik rašiau apie Brettanomyces mieles, šiame aluje jos dėtos į statines, o virtas alus su sidro mielėmis. Panaudoti ir Calypso apyniai, kurie prie visų savo prieštaringų apibūdinimų turi ir kriaušių skonį. Gerai, idėja aiški, kas gavosi? Jei kas turite šio alaus, pamirškite jį dar tris ar daugiau metų, jį gerti dar per anksti. Geri ir tau ašaros kaupiasi, nes butelis didžiulis, kaina už jį didžiulė, o alus dar atrodo per jaunas ragauti. Jaučiasi puikiai kriaušė, mielės daro savo, puikiai juntamas sidro charakteris, bet ką davė statinė išgaudyti nepavyko. Iš kitos pusės ką gali duoti saldaus vyno statinė alui man lieka klausimas. Sudėjus viską, tai puikus alus, bet koks jis geras dar gali būti man net baisu pagalvoti.

to-ol-like-weissePo dviejų iš kosmoso serijos, atsikvėpimui į taurę bėga bent pagal aprašymus kiek lengvesnis ir ne toks visko daug turintis alus. Ant etiketės parašyta tiesiai šviesiai – norėjome išvirti alų, kurį galima gerti visą dieną. Berliner Weisse/Sour stiliaus Like Weisse 3,8% alus pagal aludarius toks ir turėtų būti. Taurėje apelsino spalvos rūkų pasidengęs alus. Kvapas charakteringas sour stiliaus alui, šiek tiek jaučiasi laimas. Skonis pirmiausiai turi persimušti per angliarūgštę, tada atsiranda sausas rūgštumas, skonis laikosi ilgai. Šiam alui trūksta kūno.

to-ol-black-malts-body-saltsGerai, pajuokavom, imam dabar rimtai. Pažintis su to ØL prasidėjo nuo Black Malts & Body Salts 9,9% 120 IBU. Bet tada aš nežinojau, kad tai antra pasaulyje juoda IPA pagal ratebeer.com. Dabar žinau ir pilu ją į taurę. Prie juodos IPA reikia dar prirašyti žodžius imperial, double ir coffee. Tada gausis pilnas šio alaus apibūdinimas. Alus išvirtas panaudojus prancūzišką kavą. Taurėje labai tamsios, bet vis dar rudos spalvos alus su nutamsėjusia standžia puta. Aromatas degintų salyklų, kavos, alkoholio, likerio. Skonis daugialypis. Lengvas saldumas, kiek stipresnis kartumas, aliejiškumas, juodas šokoladas, skrudinta kava. Po kiek laiko gomuriu grįžta sausas kartumas, kava, alkoholio šiluma. Tiesiog įspūdingai subalansuotas alus. Tai telpa į 0,33l buteliuką ir jo užtektų trims vakarams.

Kitą dieną vaikščiojau ir galvojau apie šį alų. Vat todėl man ir patinka alų ragauti namuose, ramiai, neskubant, pasigooglinant. Nes pirmą kartą aš jo ragavau aludėje, buvo gerai, bet tikrai ne viską aš iš alaus ištraukiau.
to-ol-black-ball

Black Ball 8%. Ir vėl prirašom imperial, double ir tik tada porter. Šis alus, nepabijokim to žodžio, išdaužo. Jo puta laikosi tiek kiek reikia. Jei Jūs šio alaus įsipilsite ir nenorėsite gerti tą pačią dieną, nieko tokio, aš neabejoju, kad ir po dienos puta bus padengusi šį alų. Aromatas šio alaus silpnas, išgaudomas, deginto salyklo, kremiškas. Spalva be priekaištų. Į taurę pili tirštą smalą. Atsigeri šio alaus, viskas taip daug maž kontroliuojamai gerai, saldokai, kartokai, aliejiškai. Ir po to pareina viskas ko negali kontroliuoti. Turi prasižioti, kad neišsprogdintų burnos. Toks stiprus skonis, kad tu net negali to stiprumo suvokti.

Gerai, dabar truputį ramiau. Šis alus yra idealus pavyzdys kas yra pilno kūno alus. Na jau pilnesnio kažin ar gali būti. Skonis perpildytas džiovintomis slyvomis, saldumu, degintais salyklais. Šis alus puikaus kartumo, jis intensyvus, bet neįkyrus.

Labiausiai šiam alui tinkamas apibūdinimas būtų dviejų žodžių kombinacija – brutalus azartas.

to-ol-paJei skaitote tekstą įdėmiai, jau turbūt supratote, kad alus neeilinis. Bet lyg to būtų mažai, aludariai paleido seriją, kurią pavadino Shock Series. Ir mano rankose pirmas alus iš šios serijos. !!!PA: Simcoe & Mosaic 13% alus yra tas prie kurio reikia prirašyti triple ir imperial. Kad esu ragavęs trigubos IPA tai labai abejoju. Puikiai nuotraukoje matosi, kad alus yra puikios spalvos ir intensyviai putojantis. Lygiai toks pats intensyvus ir aromatas. Žinot, kai nusiperki naują kvapą į automobilį, pakabini jį ir atrodo gali kvapą valgyti? Tai čia tas pats, visas kambarys pakvimpa saldžiu saldaininiu intensyviu apynių ir citrusų aromatu.

Paragauju ir einu kopijuoti apibūdinimo iš oficialaus aludarių puslapio – intense hoppy f*cker. Tiksliau jau niekaip.

Toliau man pritrūksta žodžių. Tai labai stiprus alus visomis įmanomomis prasmėmis, todėl reikia vieną kartą tokio paragauti, nei šimtą kartų perskaityti.

Ir čia prieiname geriausią viso šio dalyko vietą. Bent jau man taip atrodo. Šis alus Lietuvoje neatsiranda iš bet kur. Jį importuoja. Tuo užsiima Prohibicija. Ir aš žinau, kad su jais paprasta, kad jie visada ras laiko, tai imu ir pakalbinu juos apie šio alaus atsiradimą Lietuvoje. Žinot per kiek laiko man atsako? Per 15 min. Žinot per kiek laiko sulaukiau atsakymo į paprastus klausimus didžiųjų aludarių? Per niekada.

“Jų konceptas ir ženklas jau tarsi ir tapę gero alaus sinonimu Europoje ir po truputį plečiasi visame pasaulyje, – paklaustas kaip galėtų trumpai pristatyti daryklą pradeda pasakoti Tomas. – Keli prestižiniai RateBeer įvertinimai tarsi kalba patys už save. Istorija, kaip jie atsidūrė Lietuvoje, yra kiek kitokia, įdomesnė. Iš esmės, praeitų metų vasario mėnesį pradėjau ieškoti dar vienos daryklos kuri papildytų Prohibicijos portfolio. Nebuvau nusibrėžęs aiškių gairių ko norėčiau, tiesiog sedėdamas prie interneto brainstorminau ir naršiau po įvairius forumus/blogus ieškodamas kažko kas būtų įdomu. Tuo pačiu metu į Prohibicijos info pašto dėžutę atėjo laiškas su užklausa apie Lietuvos alaus rinką. Būdamas beergeek’as brūkštelėjau atsakymą apie tai, kokias matau craft alaus perspektyvas Lietuvoje, trumpai papasakojau apie Prohibiciją ir Lietuvos craftinius aludarius, bet tikrai nesitikėjau, kad jau kitą dieną sulauksiu oficialaus to ØL pasiūlymo būti jų atstovais Lietuvoje. Jų konceptui puikiai tiko ir patiko, kad mes esam maža įmonė, orientuota į craft/premium produktus ir tuo pačiu nepaviršutiniškai suprantantys alų. Taip, kad jie pasirinko mus, o ne mes juos – nors čia galbūt puikiai tiktų posakis tinkamu metu tinkamoje vietoje.“

“Turiu kelis favoritus, bet dauguma jų taip ir liko tik mano favoritais – toli gražu ne visi patiko mūsų rinkai, – tęsia Tomas, paklaustas kas yra jo favoritai renkantis to Øl alų. – Pirmosios siuntos visiškas favoritas buvo amerikietiškas kvietinis alus su gervuogėmis ir mėlynėmis „Berry White“, o šiuo metu gavome jų Suor serijos atnaujinimą ir ten esantis Sur Galaxy yra kažkas nenormaliai gero. Viename aluje susijungia vos ne visi įmanomi skoniai – tai juoda IPA nurūgštinta pieno bakterija, sausai apyniuota ir turinti nerealų degintų salyklų/kavos/juodo šokolado poskonį. Pirmą kartą paragavęs vos nenusiverčiau nuo kėdės. Ištiesų tai to ØL verda nerealius produktus, bet jų rūgštieji eliai yra išvis epiniai, o būtent tokie stiliai kaip Berliner Weisse, Gose ir kiti pasižaidimai su rūgštimi mane labiausiai kabina šiuo metu. Ar įmanoma suspėti paragauti visko ką jie išleidžia? Tikrai ne, nebent gyveni Kopenhagoje, tuomet net neabejoju, kad jų naujasis brewpub’as BRUS bus vienintelė vieta, kuri turės tikrai visus to ØL verdamus produktus vienoje vietoje. Iš esmės visi jų didmenininkai konkuruoja tarpusavyje ir užsisakant iš jų alų egzistuoja tik viena taisyklė – kas greitesnis tas gudresnis. Kad ir kaip norėčiau vežtis jų naujienas kas savaitę, vargu ar tai įmanoma padaryti dirbant tik Lietuvoje. Vis dėlto, stengiuosi, kad kiekvieną sykį užsakant alų naujausias asortimentas kuo labiau tiktų sezonui Lietuvoje ir būtų kuo įvairesnis. Kartais būna, kad sulaukiu laiško apie naujuosius pasiūlymus ir tarsi norėčiau užsirezervuoti penkias dėžes, bet atrašius po poros valandų mane nuvilia atsakymas, kad alus buvo išparduotas per valandą. Naujas virimas dingo per vieną valandą!“

Pabaigai Tomas pasidalina praeitos savaitės butelinio alaus pasiūla. Ir iš šio sąrašo reikia išsirinkti ką užsakyti. Užduotis atrodo neįmanoma.

15301142_1241563822593359_391362063_n

Written by Modestas

2016-12-07 at 00:10

Įrašyta kategorijoj Alus, Belgija, Danija, Ragaujam

Vilkmergės alaus riboti leidimai

with 6 comments

vilkmerges-moliugu-elisKuomet susikaupusias mintis išliejau įraše apie nuobodžią Lietuvos alaus rinką, Vilkmergės someljė ir blogo nulis.lt autorius Vidmantas po juo pakomentavo: “Bet juk ne metų galas ane?“. Ir ilgai laukti kas po tais žodžiais slypi nereikėjo.

Pumpkin Ale stilius nėra pats populiariausias sezoninio alaus stilius Europoje. Tai daugiau amerikiečių tradicija. Bet Vilkmergė čia anaiptol neprašovė. Moliūgai Lietuvoje kuo puikiausiai auga, nėra kažkas svetimo, o alus su prieskoniais dažnam lietuviui patinka. Vilkmergės Moliūgų Elis 6,1% 18 IBU išvirtas panaudojus tradicinius tokiam alui naudojamus prieskonius – cinamonas, kardamonas, gvazdkėliai. Alus gavosi gražios tamsiai geltonos, gintarinės spalvos. Putoja nuosaikiai, puta nėra tvari. Kvape jaučiamas alkoholio sausumas, užslėptas cinamonas, alui ilgiau pabuvus taurėje išlenda gvazdikėliai. Alus geriasi kiek sunkokai, bet čia dėl prieskonių gausos. Aš jaučiu alkoholį ir tai kiek erzina. Kaip pumpkin ale stiliaus alui šis alus dar pakankamai silpnas, bet alkoholis neužslėptas. Čia, matyt, pataikaujama pirkėjui, bet toks alus, tokiam butelyje, su tokia etikete, manau būtų parsidavęs ir 8 laipsnių. Tvirtesnis kūnas tokiai prieskonių bazei nebūtų pamaišęs.

Prieskoniai šio alaus stiprybė ir jų gausa labai jau meistriškai suvaldyta ir atitaikyta. Prie mano minėtų dar reikėtų paminėti imbierą ir kvapiuosius pipirus. Lengvas saldumas užslėptas po cinamonu, gero kirptelėjimo duoda pipirai, sausumo pojūtis matyt iš imbiero. Ir iki vau pritrūksta tvirtesnio kūno. Sakysit kur tada moliūgas, aš to pačio savęs klausiau. Bet Jūs pabandykit išvardintais prieskoniais apibarstyti gabalėlį moliūgo ir jį suvalgyti. Kad jausite moliūgo skonį aš labai abejoju.

vilkmerges-ziemos-stout“Bet juk ne metų galas ane?“ – pakartojo ir į dienos šviesą paleido Vilkmergės Žiemos Imperial Stout 6,3% 32 IBU. Internetai sukruto, imperial, o tik 6,3. Iš vienos pusės kaip lengva kritikuoti tai kas taip lengvai identifikuojama, skaičiukai. Na, bet mes ne Vokietija, pas mus ant etiketės gali rašyti ką nori ir čia jokios kontrolės nėra. Iš kitos pusės, Vilkmerge, come on, Jūsų šviesusis 5,6, tamsusis 5,8, o imperiniam pagailėjot bent 7,5? Aš suprantu, kad Žiemos Stout skambėtų kiek per silpnai, o kai niekas negali paaiškint ką rašyti, tai nesusiturėjot ir nepasikuklinot. Reikėjo tiesiog užrašyti Kalėdinis Stout ir viskas būtų išsisprendę.

Užteks apie žodžius, einam prie alaus. Tamsus, neperšviečiau taurės su savo staline lempa, kad ir kaip stengiausi. Aromate norėtųsi bent kažkiek prieskonių nurodytų ant etiketės, bet randu tik degintą salyklą. Na gerai, gal dar truputis muskato. Gurkšteli šio alaus, kremiškai švelniai nuslysta gomuriu alus kiek įkirpdamas su angliarūgšte ir tada pareina prieskoniuotas ir su degintu salyklu susimaišęs poskonis. Ir jis eina ilgai, jau tau gana, bet jis vis dar grįžinėja. Dar norėtum gurkštelti, bet prisimeni tą besitęsiantį poskonį ir lyg nebenori daugiau. Ant gomurio labai pavėluotai išryškėja sausas kartumas ir alkoholio šiluma.

Abu alūs savotiškai geri, tikrai perlipa didžiųjų aludarių masinės gamybos alaus standartus. Alaus idėja aiški, tik išpildymas tikrai galėtų būti šiek tiek geresnis.

Pabaigai paliksiu trečią “Bet juk ne metų galas ane?“ kartą iliustruojančią nuotrauką.

untitled

Written by Modestas

2016-12-05 at 08:00

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , ,

%d bloggers like this: