Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Lietuviško sidro Obelą degustacija

with 7 comments

img_3800Praėjusią savaitę Vingiu Dubingiu aludė pakvietė į kiek netradicinę sidro degustaciją. Nors aludėje daug dėmesio skiriama alui, jo degustacijoms ir pristatymams, sidras čia anaiptol ne paskutinėje vietoje. Jam skirtas atskiras šaldytuvas, kuriame gausus pasirinkimas.

Tarp gausaus pasirinkimo yra ir lietuviško. Ir būtent iš Lietuvoje surinktų obuolių pagamintas sidras buvo pristatomas.

Pristatymas truko rekordiškai trumpai. 4 minutes ir 23 sekundes ir po to Vytas iš Obelos pakvietė pakelti taures, nes apie alkoholinius gėrimus kalbėti nereikia, reikia juos gerti. Ir pridūrė, kad reikia paskubėti, kol neprasidėjo Naisių vasara.

Ką spėjo papasakoti per tas nepilnas 5 minutes? Kad pagrindinė ambicija buvo pagaminti lietuvišką sidrą iš lietuviškų obuolių ir tai padaryti natūraliu būdu. Todėl visi sidrai gaunasi sausi, nes visas cukrus yra sufermentuotas. Į sidrą nėra dėta cukraus, aromatizatorių, viskas yra paprastos obuolių sultys.

Sidro gamyba yra labai paprastas procesas. Išspaudžiamos obuolių sultys, jos maišomos tarpusavyje, jei turima keletas obuolių rūšių ir jos fermentuojasi. Prancūzijoje ar Anglijoje auginamos specialios obuolių rūšys skirtos sidro gamybai, jos netinkamos valgymui. Tos obuolių rūšys turi daug taninų, kartumo, prieskonių. Lietuvoje sidras daromas iš to kas yra ir specialiai obuolių niekas neaugina. Bet labiausiai sidro gamybai tinka senosios lietuviškos obuolių rūšys ir žieminės obuolių rūšys. Žieminės obuolių rūšys yra atspariausios, turi daugiausiai taninų, o jie yra ne kas kita, kaip obels apsauga nuo parazitų.

Sidras yra vasaros gėrimas, todėl pakeisti sezoniškumą, buvo nuspręsta vieną sidro rūšį pašildant ir paprieskoniuojant. Gavosi saldus, šiltas gėrimas ir toks visai nieko. Jo paragauti pakvietęs Vytas penkminutę baigė žodžiais “Į sveikatą!”.

Prie šilto sidro taip pat buvo pasiūlyta paragauti ir visus tris Obelą sidrus. Ažuožeriai, Babtai ir Kasteliai. Pavadinimai pagal vietovę, kurioje surinkti obuoliai. Gal būt pritrūko vieno geresnio ar prastesnio užsienietiško sidro pavyzdžio ir paaiškinimo kuo iš esmės skiriasi Obelą sidrai nuo va tokių.

Apie patį sidrą komentuoti nesinori. Jo tiesiog reikia paragauti. Jei mano atmintis manęs neapgauna, Vingiu Dubingiu aludėje vasarą buvo pilstomo Obelą sidro ir jis buvo puikus vasaros pasirinkimas.

Tą vakarą buvo ne tik aukštai iškelta gėrimo pristatymo trukmės kartelė, bet taip pat buvo pagerintas ir užduotų bei atsakytų klausimų rekordas. Vytas po pristatymo niekur neišėjo, jis leido aludei grįžti į savo įprastą šurmulingą gyvenimą ir būdamas už baro tai vienai, tai kitai grupei žmonių atsakinėjo į įvairiausius klausimus.

Toks pasirinktas variantas, kuomet tu gurkšnoji vis naują rūšį ir klausaisi vis nesibaigiančių istorijų pasirodo labai sveikintinas dalykas. Jei tau įdomu, tu klausaisi, uždavinėji klausimus, jei neįdomu, tu sau laisvai bendrauji su kompanija.

Titulinėje nuotraukoje matosi mažesni ir didesni buteliukai. Mažesniuose buteliukuose sidras pilnai susifermentavęs, didesniuose fermentacija užbaigta butelyje. Gamintojas pripažino, kad mieles palieka butelyje ir jų, kaip daro kiti gamintojai, neištraukinėja. Supilti jas į taurę taip pat nerekomenduoja.

Nuo obuolio iki butelio prekybinėje lentynoje praeina 7 mėnesiai. Žinoma viskas priklausys nuo mielių kurias naudosite. Jei fermentuosite su natūraliomis mielėmis, nedėsite kultūrinių mielių, tuomet fermentacija bus lėtesnė. Ant obuolio bus įvairių mielių, todėl jos konkuruos tarpusavyje ir lėtins fermentaciją. Jei dėsite kultūrines mieles, fermentacija užtruks gerą mėnesį. Tuomet darai porą nupylimų, kad pašalinti nuosėdas. Po to prasideda brandinimas. Brandinimas nelygus vynui, nes vynas bręsdamas gerėja, o sidras pasidaro iškart toks geras koks jis gali būti. Ilgiau bręsdamas sidras galbūt kažką įgauna, bet tuo pačiu gali ir prarasti, tad ilgas brandinimas sidrui tikrai netinka. Sidras yra paprastų žmonių gėrimas. Todėl Vytas norėtų, kad sidrą gamintų visi kas turi sodus pilnus obuolių.

Namudinėmis sąlygomis sidrą pasigaminti labai paprasta. Viskas ko reikia, tai visų pirma surinkti obuolius. Geriausiai būtų vėlyvos veislės ir nelabai skanios, nes kuo skanesnis obuolys, tuo iš jo pasigamina prastesnis sidras. Taip pat reikėtų maišyti obuolių veisles, nes jei pasigaminsite sidrą tik antaninių obuolių, jis bus labai rūgštus. Surinkę, obuolius vežkite išspausti, bet ieškokite kas obuolius traiško, o ne naudoja centrifugas. Centrifuguojant sultys susisluoksniuoja ir sidro gamybai ne taip gerai tinka, kaip traiškytų obuolių. Sultis supilkite į fermentavimo talpą ir tam tinka bet koks indas iš kurio gali išeiti anglies dvideginis ir negali į vidų patekti deguonis. Nes jei pateks deguonis, Jūs pasigaminsite acto. Supylus reikia fermentuoti kol susifermentuos ir nupylus nuosėdas subrandinti. Ir viskas, turėsite sidrą. Kuomet brandinsite, neskubėkite nusivilti, nes iš pradžių Jums jis atrodys labai geras, apie sausio mėnesį jis jau atrodys labai blogas ir net negeriamas. Čia nenukabinkite nosies, nes jau balandžio mėnesį, kuomet saulė pradės vis stipriau šviesti ir atsiras lauko darbų, Jūs galėsite draugus vaišinti puikiu savo gamybos sidru. Fermentuojant reikėtų pasižiūrėti temperatūras. Tinkamiausia būtų laikyti tarp 12 ir 16 laipsnių šilumos.

Vytas kelis kartus paminėjo, kad Kaune yra labai gerai sidro gamybą nusimanančių žmonių, kurie gamina savo poreikiams nuostabų sidrą. Vienas iš jų buvo trumpam užbėgęs į aludę ir paliko paragauti ledo sidro. Tai sidras gautas jį užšaldžius. Kadangi atšylant atskiros gėrimo dalys atitirpsta skirtingu greičiu, galima tokiu būdu atskirti vandenį, gauti gėrimą su didesne koncentraciją, ryškesnį skoniais ir panašiai. Toks buvo ir ledo sidras, kuris puikiai kvepėjo ir pasižymėjo koncentruotu skoniu.

Kaune įvyko dar vienas renginys, kuris ten susirinkusiems praplėtė horizontus. Buvo dar daug bendraujama, dar daug klausinėjama, neabejoju, kad kažkas pabandys sidro pasidaryti namuose. Ir tai buvo tai ko Lietuvai iš tikro reikia. Sąmoninti ir pasakoti reikia apie alkoholį, o ne drausti ir riboti.

 

Written by Modestas

2017-01-24 at 16:00

Įrašyta kategorijoj Aš ten buvau, Degustacijos

Tagged with , ,

Tanker – tai kas neatvažiuoja iki Lietuvos

with 3 comments

tanker-spicemanKuomet Dundulis pradėjo importuoti Tanker aludarių alų, jo gauti Lietuvoje tapo ne problema. Visi pamėgo Sauna Session, puikiai visiems tiko Purple Nurple, o Imperial Sauna Session buvo tikras vau. Tačiau importuotojai visko neveža, ypač iš daryklos kuri yra labai produktyvi. Pasižvalgykime kas buvo palikta Estijoje ir iki mūsų neatvažiavo. Kaip taisyklė, tai sunkūs alūs, turintys daugiau laipsnių.

Pirmas doppelbock’as Spiceman 6,5% IBU 30.

Koloboracijoje su alaus darykla Malduguns išvirtas alus, kurio Lietuvoje buvo galima jau paragauti. Tai buvo galima padaryti Žmogšaloje.

Taurėje vario, raudonai oranžinės spalvos ryškus alus. Putoja negausiai, dideliais burbuliukais. Alus labai aromatingas, iš taurės veržiasi aromatai, jie saldūs, prideginti, aitroki, prieskoninių žolelių, medaus, imbiero. Skonyje tie aromatai taip stipriai nesijaučia. Geriant nosis užsikemša nuo aromatų. Pats alus atrodo kiek vandeningas, vidutinio kūno, bet poskonis viską gelbėja. Puikiai ant gomurio sužaidžia sausas džiovinantis kartumas, vaisiškumas. kartumas kaip greipfruto ar imbiero ar abiejų. Jis prislopina saldumą iki tiek, kad jo nebesijaučia. Puiki alaus salyklinė bazė. Alus savo aromatu pritraukia dėmesį, poskonis skonį užbaigia, bet ar tai tipinis doppelbock’as aš linkęs abejoti.

tanker-frambosourusFrambosourus 7% 

Pavadinimas sufleruoja, kad tai sour stiliaus alus. Supiltas į nestandartinį šiai alaus daryklai butelį. Taurėje tamsios gintaro spalvos alus, su negausia puta. Alus taurėje nėra skaidrus, kaip per miglą. Aromatas saldus, taip kvepia kai kurie vaistai. Kvapas pakankamai intensyvus.

Geriasi alus sunkiai, karpo angliarūgštė. Alus lyg ir saldus, paskui bando nurūgštėti, bet jam tai nesigauna ir galų gale lieka greipfrutiškas kartumas. Toks gan keistas alus, su lyg ir aiškia idėja, bet labai netobulu jos išpildymu.

tanker-melodyMelody 9% | Imperial Stout

Sunkiasvoris imperial stautas. Nors 9% imperial stautui yra kaip ir žemutinė riba. Taurėje juodas, pakankamai tirštas, su gražia, tamsia, tvirta puta, alus. Aromatas labai užslėptas, minkštas, grietinėlės ir degintų salyklų mišinys. Geriasi lengvai, vietomis gali priminti kokį nors milk stautą, nes skonis labai minkštas. Kiek vėliau atsiranda alkoholis. Dingus minkštumui jaučiamas vandeningumas ir išplaukimas. Vis gi skonis nepaliaujamai primena minkštą milk stautą. Čia nėra  to daužančio imperial stautiškumo. Poskonyje susikaupia sauso kartumo ir alkoholio šilumos. Kai stautas toks minkštas ir su gerai jaučiamu alkoholiu, prie jo puikiai tiko namuose rastas gabaliukas juodo šokolado su migdolais.

tanker-tripelLove Will Tear Us Apart 11% | Tripel

Dar viena koloboracija ir šį kart su rusiška darykla Mager. Alus išvirtas Valentino dienai. Pristatomas jis išties gerai. Tai trunka akimirką arba visą gyvenimą, tai suteikia sparnus, arba tai tave pražudo. Alus stiprus kaip tikra meilė ir visi kiti gražūs žodžiai ir palyginimai.

Taurėje alus elgiasi kaip tikras įsimylėjęs paauglys. Pilant putoja, veržiasi per kraštus. Alus drumstas, beveik oranžinės spalvos. Kvapas malonus, neintensyvus. Po pirmo gurkšnio ir vėl tenka pripažinti, kad nukrypta nuo stiliaus, aš tripelį ne taip įsivaizduoju. Man tai daug panašiau į IPA. Salstelėjęs alus su puikiai užmaskuotu alkoholiu. Alus su kiekvienu gurkšniu renka kartumą, jis labai smagus, panaudoti El Dorado apyniai savo darbą dirba puikiai. Šių apynių neteko sutikti ir jie nuteikia labai gerai. Visgi, kad tai stiprus alus, jaučiama, tik ne per alkoholį, o per skonines sąvybes. Pradžioje gan sunkiai gomuriu nuslenka visa didelė salyklinė bazė lydima saldumo, vėliau pakarpo angliarūgštė, o gale puikiai išryškėja apyniai. Alus puikus, bet ne tripelis.

Vežantys Tanker alų į Lietuvą atliko puikią selekciją. Nė vienas iš Lietuvoje nerandamų alaus rūšių nesužavėjo tiek, kad būtų galima klausti kodėl jo neatvežate? Pirma, ragauti alūs kiek nepataiko į stilių, antra, tai stipresni alūs ir tokie, matyt, neturi paklausos Lietuvoje.

Written by Modestas

2017-01-14 at 23:16

Įrašyta kategorijoj Alus, Estija, Ragaujam

Tagged with ,

2016 metų apžvalga

with 2 comments

IMG_4690Kiekvienais metais wordpress’as sugeneruodavo metinę ataskaitą, kurioje atsispindėdavo pagrindinė šio blog’o statistika. Ja mielai pasidalindavau su Jumis ir taip užbaigdavau metus.

Laukiau laukiau metų ataskaitos ir šiais metais, bet nesulaukiau. Tad kaip viskas atrodė pernai metais galite pasižiūrėti paskutinėje 2015 metų ataskaitoje. Ten rasite ir nuorodas į prieš tai eilę metų buvusias atskaitas.

Jei jau ataskaitos nėra, reikia ją paruošti pačiam. Štai tokie buvo septintieji rašymo metai.

Pagrindinis skaičius būtų 113000, vietoje buvusių 65000. Tiek kartų buvo peržiūrėtas šis blog’as ir veik perpus didesnis jis man atrodo labai gerai. 2016 metais buvo parašyti 54 įrašai iš kurių populiariausi buvo šie:

Kuhne

Aludarių taurė 2016

Žmogšala 3

Pasižvalgymai po besitraukiančią Lietuvos alaus rinką

Ragauto lietuviško alaus gidas

Kalbant apie paskutinį reikėtų paminėti, kad jis papildytas ir atnaujintas.

Jei visus metus pabandyti sutalpinti į vieną sakinį, tai štai kokie jie buvo: Vingiu Dubingiu aludė įleido šaknis Kaune, tame pačiame Kaune ir ne tik išpopuliarėjo Kuhne, dienos šviesą išvydo Genio alus, o tiksliau jų Kalifornikacija, prie puikių Dundulio žiemos alų Kurko Keptinio ir Magistros (kur ji šiemet?) puikiai pasirodė ir Gintaro baro Raudonasis Elis, vėl įvyko Žmogšala ir Aludarių taurė, o Švyturys ir vėl pakvietė į Aludarių dieną, aludariai pradėjo eksperimentuoti su alumi ir statinėmis ir čia ryškiausiai pasirodė Ropa Moonshine, Sakiškių alus nustojo grybauti su kokybe, Genys pradėjo statyti bravorą, Dundulis toliau į pasaulį leido eilę kosmoso – Moko Maukas, Sulos, Syrne, Devyniaragio, Juodaragio, vis daugiau rengiama įvairių degustacijų ir renginių susijusių su alumi.

Pernai pasižadėjau sau, kad aplankysiu daugiau renginių, tą ir dariau, su kaupu. Metų gale atsirado ir video medžiagos čia. Ar ji reikalinga nežinau, bet buvo įdomu.

Tai tiek. Ačiū, kad skaitot.

Written by Modestas

2017-01-07 at 15:09

Įrašyta kategorijoj Visa kita

Dundulis dovanoja šventę

leave a comment »

juodaragioŠventės yra gerai, nes tada ateina Dundulis ir atneša savo jau tradiciniais tapusius Devyniaragį ir Juodaragį. Va kas yra tikras šventinis alus, tikras sezoninis alus, tikras riboto leidimo alus.

Juodaragio 6,66%

Gruit stiliaus alus. O kur Dundulis ir gruit būna labai gerai. Čia kaip pašneka apie citriną ir kaupiasi seilės, taip ir su Dundulio gruit.

Taurėje nešvarus alus, tamsiai rudos spalvos. Ir tai yra tipiškas, charakteringas gruit vaizdas taurėje. Beveik jokios putos. Aromatas žolinis, salsvas, malonus. Alus tvirto, linkusio į vidutinį, kūno. Puikiai besigeriantis, salsvokas, puikiai dera kraujažolė ir jos prieskonis prie salyklinės bazės. Smagus, sausas karstelėjimas. Prie viso gero yra ir vienas trūkumas, alus man dar ne geriausios formos, jam reikia dar pabręsti. Po kelių mėnesių ar pusmečio jis turėtų būti dar geresnis arba tiesiog tobulas. Pasidėkite šio alaus, galėsite švęsti ne tik saulėgrįžą, bet ir Jonines.

devyniaragioDevyniaragio 9%

Medus, pikis, beržų ir pušų pumpurai. Visą šitą perskaitai ant etiketės ir ima drebėti rankos.

Taurėje gražios ryškios gintaro spalvos alus. Putojantis. Aromatai šoka šokius. Nosį kvapai karpo intensyviai. Paslėptas medus, mediena, miškas po lietaus, saldumas.

Skonis perdėtai intensyvus ir tai labai gerai. Tokio intensyvaus skonio aš ne tik aluje, bet ir bet kokiam kitam gėrime nežinau ar buvau sutikęs. Pušis, beržas, medus. Sėdi ir spėlioji kas čia sprogdina gomurį. Ir viskas tobulai subalansuota. Ant galvos šoka pašiurpę plaukai, nėra čia ką daugiau rašyti, ieškokite ir ragaukite.

Written by Modestas

2016-12-31 at 11:18

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with

Kelios Švyturio naujienos

leave a comment »

uosto-vartaiApie vienas naujienas Švyturys skelbia garsiai ir gausiai, apie kitas tyli ir taip pat tyliai išdėlioję lentynose kažko laukia.

Švyturys dabar įsijuosęs reklamuoja savo Compass alų, o Uosto Vartai 5% neįtraukti į produktų sąrašą jų puslapyje.

Kai Švyturys tyli, kiti tada kalba. Programėlėje Untappd šis alus priskirtas prie IPA stiliaus. Ir aišku yra komentarų, kad čia ne IPA. Kituose reitingavimo puslapiuose jis priskirtas prie Brown Ale stiliaus. Ir čia gal arčiau tiesos galėtų būti. Viena to stiliaus atstovą Lietuvoje turim ir jis gan gerai žinomas, tai Newcastle Brown Ale.

palmes-horizonteŠio alaus teko ragauti kelis kartus. Pirmas kartas suformavo nuomonę ir kiti kartai kažkiek ją pakeitė, bet vis vien tenka likti prie tos pačios – šis alus per daug sintetinis. Nauji didžiųjų daryklų bandymai man labai stipriai pradeda nepatikti. Jų standartinės šviesaus/tamsaus/kvietinio alaus rūšys yra neišsiskiriančių skoninių savybių alus, bet jis tvarkingas ir vis dar primena alų. Su šiuo viskas kitaip, tu geri alų, jis lyg ir patinka, geriamas, visai gero kartumo, bet jaučiama sintetinė priemaiša. Na niekaip neapleidžia jausmas, kad alus pagamintas panaudojus kažką sintetinio, ne natūralaus. Čia kaip kava iš degalinės su tais visais sirupais. Geri, jauti kažkiek riešutų skonio, bet žinai, kad tai ne tikra.

Dar viena naujiena iš to pačio Švyturio stovyklos yra Palmės Horizonte 4,5%. Taip taip, čia Raudonos plytos, bet gi tai tas pats. Ir čia spėlioti nereikia, čia ant etiketės nurodyta, kad tai Stautas. Ir dar brandintas su kokoso drožlėmis. Visiškas kosmosas yra milk stautas su kokosų drožlėmis iš Sakiškių ir nori nenori peršasi mintis, kad tai bandymas nusikopijuoti ir susilaukti tokios pačios sėkmės. Aha, taip.

Taurėje juodas alus. Sunkiai putojantis. Aromate deginti salyklai.

Skonis visiška sintetika. Tas skonis net nemalonus, intensyvus, lipantis ir… taip, nemalonus. Daug tų degintų būta, daug ragauta, bet šitas… Arba aludariai persistengė kažkur su tamsiais salyklais arba išvirė tamsų alų ir pridėjo kažkokio ne tokio sirupo, kuris ne kokosus pridėjo į alų, o jų perdegintas liekanas.

 

Written by Modestas

2016-12-31 at 00:21

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with

Black Light Brewing Co ir jų saldusis stautas Milk Stout

with 7 comments

black-light-milk-stoutBlack Light Brewing Co yra naujas vardas Lietuvos alaus rinkoje. Į rinką jie žengė su savo saldžiuoju Milk Stout 4,3%. Jo galima rasti pilstomo ir jau išpilstyto buteliukais.

Pasidarė įdomu kas slepiasi už Black Light pavadinimo, todėl pabandžiau parašyti jiems ir labai greitai gavau atsakymą, kad galime susitikti. Tik susitikimo laiką jau reikėjo pasiderinti ilgėliau.

Pokalbis su Ignu Vaščila, Black Light aludariu – apie pačią pradžią aludarystėje, apie sugebėjimą per metus laiko tapti aludariu, prieš tai visai nesidomėjus alumi ir apie prastą Lietuvos alaus rinkos padėtį.

– Kur buvo ta pati pradžia, kai tu susipažinai su alumi?

– Viskas prasidėjo labai netikėtai. Alumi susidomėjau Amerikoje, kuomet pernai buvau ten nuvažiavęs. Buvo labai įdomu ten paragauti visiškai kitokio alaus. Tačiau grįžęs į Lietuvą aš nepradėjau vaikščioti po parduotuves ir barus bei ieškoti ir pirkti kažkokį išskirtinį alų. Aš pradėjau jį virti namuose.

– Kada pradėjai virti?

– Praeitų metų gruodį. Lygiai prieš metus. Ir viskas prasidėjo tiesiog į google’ą įvedus “alaus gamyba”. Tos informacijos išmetė labai daug.

– Neturėjai nieko kas parodė, pamokė?

– Apie alaus gamybą aš nežinojau nieko, visiškai. Apie patį alų, stilius, skonį nežinojau absoliučiai nieko. Parašiau spontaniškai “alaus gamyba”, pamačiau, kad yra Savas alus nusipirkt medžiagoms, pamačiau, kad yra forumas, truputį jį paskaičiau. Artėjo Kalėdos, pagalvojau, kad joms reikia išsivirti savo alaus. Nuvažiavau į Savą alų, nusipirkau fermentavimo kibirą, šviesiam kvietiniam alui medžiagų ir ką nors tamsiam. Ir viskas. Pasižiūrėjau filmuką Savam aluje, užsirašiau ant lapo ką ten po ko dėt ir išviriau alų. Gavosi tas alus, visai toks nieko kaip pirmam kartui. Tada atsirado azartas išvirti kitą alų – geresnį. Pradėjau daug virti, kartais per dieną ir kelis virimus darydavau. Virdavau po 20 litrų, bet po poros mėnesių taip virti atsibodo. Pasigaminau stenduką, kad būtų galima išlaikyti temperatūras. Toliau eksperimentavau ir sugalvojau, kad reikia man pasileist bravorą ir savo alų pabandyt parduot.

– Tavęs klausant tai atrodo viskas gan naiviai. Gal kažkas paskatino tokiam žingsniui? Gal verdamas alus turėjo gerus atsiliepimus?

– Šis mano receptas yra geriausias, geriausiai ištobulintas. Jį gerai įvertinę yra aludariai.

– Gal Aludarių taurėje dalyvavai?

– Taip dalyvavau.

– Kaip sekėsi?

– Neišėjau iš kategorijos. Kiek pamenu buvo šnekų, kad vertinant stautus kažkas iš teisėjų sukirtinėja. Mano alui pritrūko balo ar dviejų, kad išeičiau į finalą. Kitą savaitę vyko Vilniaus aludarių susitikimas, ten buvau nunešęs tą patį alų, visi kalbėjo, kad jis tikrai geras ir turėjo kažką laimėt, bet vat kažkas iš teisėjų sukirtinėjo.

Aludarių taurė tuo ir yra gera, kad visi rezultatai yra vieši internete ir nėra problemų viską patikrinti. Taigi žiūrim ką turim. Ignas buvo pristatęs savo alų stiprių stautų kategorijoje, nes jo stiprumas buvo 7,7%,  ne kaip dabar po barus vežiojamo – 4,3%. Prie teisėjų stalo sėdėjo ir vertino Artūras Masiliauskas, Jonas Miežys, Anna Shefl, Simonas Jokubauskas. Ir Igno alui iki sėkmės pritrūko 3 balų, nes pirmą vietą užėmęs alus surinko 160 balų, o antrą vietą užėmęs Igno alus – 157. Jo alus susilaukė tokių komentarų, kaip “solidus saldusis stautas”, “norėčiau pirkt ir gert, parduok receptą plytom”, “labai gerai suvaldytas balansas, tikras salyklinis saldusis stautas”. Čia sukirtinėjimo aš nematau, paprasčiausiai pralošta buvo rūkytam stautui. Visuose vertinimuose surinkta panašiai balų, bet rūkytas papildomus balus susirinko aromato kategorijoje.

– Gerai, virei alų, geri atsiliepimai, kaip nusprendei, kad reikia parduoti?

– Lietuvoje nėra daug craft alaus bravorų. Yra Genys ir Sakiškės. Gal dar Dundulis, bet jie neakcentuoja stilių. Norėjosi, kad būtų dar vienas. Viduje kilo didelis noras išvirti alų ir jį pristatyti žmonėms, platesnei auditorijai.

– Kiek buvo virimų namuose iki pirmo virimo dideliam bravore?

– Sunku pasakyt, bet, manau, apie 120 turėtų būti. Receptų turiu apie 50.

– Atrodo gan produktyvus namų aludaris buvai.

– Taip. Čia pasakai, kad metus verdi, visi iškarto laido komentarus, kad be patirties ir panašiai. Bet kai tu kartais per dieną verdi du kartus, o per savaitę kartais būna ir penkios dienos kai verdamas alus, tada viskas atrodo kitaip. Tas stažas ir patirtis atsiranda labai greitai. Tu matai savo klaidas, keiti, bandai naujus dalykus. O jei tu verdi kas mėnesį, gali pamiršti ką ten darei ir kodėl tas alus gavosi ne toks kokio tu norėjai.

– Savo bravoro neturi, tai kur išsivirei savo pirmą partiją Milk Stout?

– Maišiagaloj, ten pat kur verdasi ir Genys. Buvo paieškos bravoro kur virti alų ir tai buvo didelis galvos skausmas.

– Be Maišiagalos dar yra vietų, kur galima išsivirti alų?

– Yra. Manau, galima būtų susitarti su Kaune esančiu Apyniu, nes jie verda po toną. Šnekėjau su Klausučių bravoru, bet jie su alaus galiojimu nelabai draugauja. Tas atbaidė. Buvau radęs dar vieną bravorą Radviliškyje, bet ten man labai nepatiko. Pradėjo siūlyti virti lagerį, pasakoti, kad kitokio alaus žmonėms nereikia.

– Kodėl nusprendei pradėt nuo milk stauto?

– Kodėl milk stautas? Net nežinau. Pirmiausiai galvojau, kad reikia virti kažkokią IPA arba APA, nes žmonėms įdomus apyniuotas alus. Bet geri atsiliepimai paskatino pradėti su stautu. Kiek duodavau paragauti žmonėms savo alaus, stautas labiausiai patikdavo. Gal iš vartojimo pusės žiūrint, tai ir nėra pats geriausias pasirinkimas, bet baruose jis bėga gan neblogai. Nuvežėm šeštadienį į Alaus biblioteką, tai per vakarą visa bačka išbėgo.

– Kiek jo išsivirei?

– Dvi tonas.

– Pirma tona jau išbėgo?

– Pusė. Labai sunku jį parduoti, nes labai daug barų turi pasirašę įvairias sutartis ir sunku pas juos įlįsti. Galima aišku buteliukais, bet jų ne per daugiausia ir nuperka. O jei yra pilstomas alus ir toks pats buteliukais, tai buteliukų išvis neparduosi.

– Į ateitį žiūri? Yra planai ateinantiems metams? Keliems metams į priekį?

– Po naujų metų yra planai išsivirti APA arba IPA, bet tik toną planuoju virti. Dar yra planas ieškoti bravoro kažkur Lenkijoje, netoli Lietuvos sienos ir ten virti alų, nes pats esu iš Druskininkų. Yra planas plėstis, bet pirmiausia reikia surinkti žmonių komandą, nes vienas dirbti tokio darbo negali. Tai čia artimiausi planai, o toliau planuoti baisoka, žinant visus politikų planus su akcizais ir panašiai. Kai dabar vienam laipsniui akcizas yra 0,036 cento, o planuojama, kad bus 0,2 cento vienam laipsniui. Kai matai tokius skaičius, planuotis kažką tampa sunku.

– Kaip tau, neseniai atsiradusiam alaus pasaulyje, iš šono atrodo Lietuvos alaus rinka?

– Dauguma lietuvių mėgsta lengvą šviesų alų, žino tik Švyturį. Jei pasakai kažką apie craftinį alų, visi sako, kad čia Raudonos plytos. Daugumai vartotojų nelabai rūpi ką jie geria. Aš Druskininkuose duodu paragauti savo alaus, visi sutartinai kartoja, kad visai skanu, bet duok gal geriau dabar to normalaus, paprasto alaus. Ir, manau, ta rinka mūsų ir toliau mažės. Ir to pačio craftinio alaus. Man keistas atrodo Genio sprendimas statytis savo nuosavą bravorą, kai jie Maišiagaloj nepaima viso nuomojamo bravoro pajėgumų. Gal jie nežinojo, kad taip drastiškai bus keliamas akcizas?

– Blogą situaciją galima kažkaip pakeisti?

– Tai padaryti būtų labai sunku. Reklamuoti alaus negalima, tai, kad yra tie maži aludariai, kad jie sėdi, kuria receptus, savo rankom viską daro, papasakoti nelabai yra kaip. Bet nereikia paprasto žmogaus. Nueini į Savą alų, atrodo ten dirba su alumi susiję žmonės, paklausi ar žino Genio alų, atsako, kad nėra girdėję. Tai kaip taip gali būti. Arba klausi žmonių ar žino Sakiškes, klausia Stakliškes ir juokiasi.

Istorija kaip šis alus išvydo dienos šviesą kaip ir aiški, laikas ragauti.

Į taurę bėga tamsus, neputojantis alus. EBC 99 ant etiketės neapgaudinėja. Aromatas tik įpylus alų gan stiprus, bet labai greit dingstantis. Degintų salyklų bazė, pieno užuomazgos, kakava. Kvapas labai malonus. Skonis minkštas, kreminis. Labai trūksta angliarūgštės. Jau minėta Alaus biblioteka šį alų pilsto naudodama azotą ir šiam alui tai turėtų labai gelbėti. O taurėje jaučiamas vandeningumas. Kiek neužslėpta salyklinė alaus bazė, jaučiamas grūdas. Visas gerumas šio alaus yra poskonyje. Jis kompleksinis, malonus, kartumas sausas, traukiantis burną, saldumo nėra daug, jis daugiau jaučiamas kaip saldžios grietinėlės poskonis. Koks bendras įspūdis? Savotiškas, alų rekomenduotina vis gi gerti pilstomą, buteliuke esantis per daug vandeningas ir tai trukdo. Bet kaip tokio stiprumo alus turi išties daug ir labai geriamas.

Written by Modestas

2016-12-22 at 23:39

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

HedgeHog

leave a comment »

hhedge-hog-american-weizenYra Lietuvoje Genys, o Lenkijoje yra Ežys.

Po apsilankymo Gdanske pasižadėjau sau, kad Lenkijos alų ragausiu daryklomis. Esmė šio reikalo tokia, kad Lenkijoje prisirinkus kas tau patinka, gali būti, kad pataikysi ant labai gerų pavyzdžių arba labai blogų pavyzdžių. O jei nuo lentynos surinksi visus vienos daryklos pavyzdžius, tai bent bendrą vaizdą apie tą daryklą susidarysi.

Paskutinio apsilankymo Lenkijoje metu tokiu atrankos būdu nuo lentynos nurinkau viską ką radau pažymėtu HedgeHog logotipu. O tas pavadinimas iš anglų kalbos išvertus ir yra Ežys.

hedge-hog-rye-american-pale-aleViskas būtų gerai ir paprastai, jei su HedgeHog viskas būtų gerai ir paprastai, bet taip nėra. Kai tu nežinai kas per alus prieš tave stovi ir ko čia prisipirkai, tu imi ir google’ini. Ir google’as tau pateikia atsakymus, o čia daugiau klausimų nei atsakymų. Pirma štai sąrašiukas ragautų ir šalia alaus daryklos kuriose alus išvirtas:

American Weizen – Szczyrzycki Browar Cystersów Gryf

Rye APA – Browar Wąsosz

American Stout – Szczyrzycki Browar Cystersów Gryf

American IPA – Browar Wąsosz

West Coast IPA – Browar Wąsosz

hedge-hog-american-stoutPirmą ir trečią išvirė Brokreacja. Aš apie juos esu rašęs ir jie tikrai geri, net ir Lietuvoje jau galima nusipirkti jų alaus. Kitus tris Browar Kraftwerk, nors jie yra virę ir stautą po tuo pačiu pavadinimu. Tiek Brokreacja, tiek Kraftwerk yra Contract Brewer. Tai ėmė ir palindo po vienu vardu ir pirmyn į didžiuosius prekybos centrus, tiksliau vieną – Tesco. Gal ir visai fun idėja.

Šiek tiek atkasėm galus, einam ragaut.

American Weizen 4,9% | 20 IBU

Charakteringos spalvos alus. Kvapas nėra malonus. Atsigėrus tampa aišku, kad tai standartinis numuilėjęs alus. Kiek pamenu, kitokio lenkiško weizen nesu gėręs. Pas juos jie minkšti, muiliški, taurėje burbuliukų nemažai, bet gomurio niekas nekabina ir nekarpo. Toks apvalus, aliejiškas alus.

hedge-hog-american-india-pale-aleRye American Pale Ale 5% | 35 IBU

Paragavus sau pasakiau, kad tai tikras lenkiškas alus. Kiekviena šalis turi savo specifiką, o lenkiška specifika gan lengvai identifikuojama. Lenkiškas alus ir daugiau nieko neina sugalvoti apibūdinant šį alų.

American Stout 5,7% | 35 IBU

Puikus stautas. Tamsus, beveik juodas alus taurėje, su negausia puta. Aromatais lenkiškas alus nepasižymi. O geriasi šis alus už tai puikiai. Deginti salyklai čia paimti labai jau padeginti. Atrodo lyg anglies atsikandęs būtum. Vėliau jaučiasi šiek tiek saldumo, išlenda nuostabus sausas kartumas. Ir nors atrodo, kad alus kiek vandeningas, tačiau geriasi puikiai, o viską sutvarko poskonis.

hedge-hog-west-coast-ipaAmerican IPA 5,8%| 70 IBU

Gražios spalvos, gausiai putojantis alus. Aromatą kaip visada paliekam nuošalyje, čia juk Lenkija. O alus išties geras. Citra, Columbus ir Cascade apyniai gal ir nėra labai jau retai sutinkami, bet sudėlioti puikiai. Gražiai žaidžia citrusiniai vaisiai, žalios vynuogės, poskonyje labai laipsniškai užauga kartumas, kuris neįkyrus.

West Coast IPA 7,1% | 60 IBU

Pirmas alus, kurio pavadinime nėra žodžio american. Ši IPA labai panaši į prieš tai ragautą. Ši kiek sunkesnė, stipresnė skoniu, ypač vynuogės išryškėja dar gražiau. Panaudoti Warrior, Citra ir Mossaic apyniai. Puiki IPA, o turint omeny, kad tai prekybos centrui skirtas alus, šis alus išvis pasidaro super duper.

Written by Modestas

2016-12-21 at 15:11

Įrašyta kategorijoj Alus, Lenkija, Ragaujam

%d bloggers like this: