Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Sakiškių naujienos ir šį kartą tik dvi

with one comment

sakiskiu-pastramiApie Sakiškių alų pripratau rašyti kai jų naujų alaus rūšių pasirodo daug. Ilgai laukt jų naujienų nereikėdavo, tai galėjai rašyt apie penkias naujas rūšis iš kart. Tiek daug laukt šį kart nesinorėjo.

Pirma naujiena buvo pristatyta Drama Burger Smokehouse restorane. Į tą pristatymą gavau kvietimą ir aš. Ir, tiesą pasakius, tuo kvietimu labai apsidžiaugiau, bet kai atsidarai kvietimą, o ten “Sveikas Mindaugai“, man įsijungia atmetimo reakcija. Atmetus mano visus kvailus įpročius, šis alus buvo skirtas Drama Burger restoranams ir jų pasididžiavimui – pastrami jautienai. Kad tokį alų verda, Sakiškių aludariai pranešė savo FB profilyje gruodžio 29 d. parašydami štai ką “Verdam rudą elį iš bukmedžiu rūkyto salyklo, kuris bus galutinio produkto stuburas. Dūmiškumą viršutinėse natose apkaišom raudonais/juodais pipirais, kalendrom, laurų lapais, gvazdikėliais, cinamonu, pankoliais, garstyčių sėklom ir chalapa.“

Kuomet pakėliau taurę Sakiškių Pastrami 5,7% alaus ir prikišau prie nosies, atmintyje iškilo iliustracija, pridėta prie to viso gražaus aprašymo. Visas tas kalnas prieskonių apkaišytų lauro lapais. Visa tai šokinėja į nosį. Pipirai, lauro lapai, gvazdikėliai man aromate ryškiausi, bet šiaip kvapas primena kvapą, kuris tvyro prieskonių parduotuvėje. Visko daug ir kaskart įkvėpus kažkas naujo. Skonis vandeningas, perkrautas prieskoniais, kur vėl pirmauja pipirai bei lauro lapai. Poskonyje puikiai šildo pipiriškumas. Lengvai besigeriantis alus, su puikiai suderintais prieskoniais, bet niekaip neapleidžia jausmas, kad alus kiek per paprastas ir tiesmukas.

altbier-hazelnut

Hazelnut Altbier 5,2% | IBU 36

Altbier alus Sakiškių paletėje jau buvo ir jis buvo išvirtas Alaus Bibliotekai. Šįkart alus pagardintas riešutais. Gražios nešvarios spalvos alus su gražia puta. Alus turi puikų aromatą, jis pilnas, salsvas, riešutai persipina kiek nemaloniai. Skonis lengvas, vidutinio kūno, saldokas. Ir vėl pasigendu aluje charakterio, idėjos, to, kas atkreiptų dėmesį.

 

Written by Modestas

2017-02-09 at 08:00

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with

Dundulio Publijus Palemonas (aludario komentaras)

with 2 comments

publijus-palemonas

Teko matyti komentarus, kad naujasis Dundulio alus Publijus Palemonas yra geriausias Dundulio alus.

Teko gyventi tais laikais kai didelio alaus pasirinkimo nebuvo, o močiutei skaniausias alus būdavo Utenos Porteris.

Teko girdėti kalbų, kad Baltic Porter kilęs Lietuvoje.

Teko ne kartą mąstyti, kodėl Dundulis niekaip neišverda porterio, nes atrodė, kad tai Lietuviško alaus neatsiejama dalis, o juk Dundulis rekonstruoja, sieja viską su istorija ir panašiai.

Visas nuogirdas ir pamąstymus į lentynėles sudėliojo pats Dundulio projekto aludaris Simonas.

“Reiktų sutikti su tuo, jog Lietuvos istorijoje būta įvairių laikotarpių – vieni šviesūs, kiti nelabai. Porteris Lietuvos teritorijoje išpopuliarėjo carinėje Rusijoje bei vėlesniais Sovietų laikais, – paklaustas kokią vietą lietuviško alaus padangėje užėmė porteris pasakoja Simonas. – Žinodami tą faktą, jog porteris buvo miestiečių mėgtas gėrimas, o lietuviai tuo metu miestų vengė, porterį galime sieti tik su Lietuvos teritorija, bet ne tradicija. Gal būt dėl to neskubėjom su šios alaus rūšies virimu. Tačiau mano vilnietiška prigimtis ir pagarba šio miesto kultūrai, vis dėl to nulėmė tai, jog šią rūšį turime savo portfolio.“

Mano porterio idealizavimas sudužo į šipulius. Bet kuomet paprašiau papasakoti apie patį Publijų Palemoną, Simonas parodė tikrąjį savo istoriko veidą.

“Publijus Palemonas nėra tas porteris, kurį prisimintų sovietų laikus menantys alaus mėgėjai, – savo pasakojimą pradeda aludaris. – Sovietinis porteris labiau priminė stiprų tamsintą bock’ą ir buvo labiau deficito ir medžiagų trūkumo pasekmė, nei išieškotas gėrimas. Publijaus Palemono receptūra buvo formuota atsižvelgiant į XIX a. carinės Rusijos teritorijoje pamėgtą taip vadinamą angliškos manieros porterį, kurį po angliško alaus importo uždraudimo pradėta gaminti vietoje. Buvo studijuoti seni carinės Rusijos aludarystės vadovai, kuriuose nemažai dėmesio skirta ir porterio technologijai, tad galime teigti, jog Publijus Palemonas yra rekonstrukcinis su mažom interpretacijom XIX a. antros pusės porteris. Gal būt tokį panašų virė Parčevskio bravore, bei šinkavo Vilniaus miesto užeigose.“

Taurėje tamsiai rudos spalvos, puikiai putojantis alus. Aromate degintas salyklas pereinantis į rūkytą. Pirmas gurkšnis susieja šį alų su Dundulio Kovarnių alumi. Bet vėliau Kovarnių dūmiškumas dingsta ir pasilieka puikiai subalansuotas tamsus alus. Salyklai sugulę puikiai. Pilno kūno alus, kuris atsiduoda kava, degintais salyklais ir yra šlapias, bei puikiai besigeriantis. Jis skiriasi nuo, tarkim, lenkiškų baltic porterių tuo, kad jis nėra saldus ir kokia tai yra palaima.

Belieka dar kartą nuleisti galvą prieš Dundulio aludarius ir tarstelėti – Jūs ir vėl išvirėte puikų alų.

 

Written by Modestas

2017-02-08 at 08:00

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with ,

Purtse Pruulikoda

leave a comment »

img_5438

Kai apsilankai Estijos alaus parduotuvėje, atrodo, kad apie šios šalies alų tu nežinai nieko. Pilna naujo ir nematyto alaus. Ir jo tiek daug, kad visko vis vien nenusipirksi. Tada tenka rinktis. Renkiesi dažniausiai pagal tai, ką mėgsti. Todėl parduotuvės pardavėjas vis siūlė IPA’as, o aš vis mandagiai atsisakinėjau ir ėmiau stautus. Bet prieš Jūsų akis nuotraukoje esantys keturi buteliukai į save dėmesį atkreipė visų pirma buteliukų forma, nes tokiuose buteliukuose daugiau alaus nepastebėjau. Antra, ant jų etikečių užrašyta “Eksperimentaal“.

Klausiu pardavėjo kas čia, jis man atsako, kad tai visai nauja darykla, alų virti pradėjusi pernai rudens pabaigoje. Klausiu ir kodėl nėra “II“ numeriu pažymėto butelio, atsako, kad alus gavosi ne koks ir aludariai jo atsisakė. To Lietuvoje dar nebuvo ir kažin ar bus. Aš niekaip nesuprasiu, kodėl niekas neskelbia ką verda, ką išvirė, kas pasirodys po mėnesio. Bando kelti ažiotažą su limituotom partijom, slepia iki paskutinės akimirkos naujas alaus rūšis ir panašiai.

Grįžkime prie aludarių iš Estijos. Pa’google’inus pusvalanduką paaiškėjo, kad tai Purtse Brewery pasivadinusi darykla, įsikūrusi kažkur atokiai nuo civilizacijos ir ten smagu švęsti vestuves. Daryklos prisistatyme labai daug kalbama apie kokybiškas medžiagas, kokybę ir panašius dalykus. Vienžo, mažiukai, kurie nori užkariauti pasaulį savo kokybe.

Pilam į taurę pirmą eksperimentą Eksperimentaal I 6,1% | Amber ale. Taurėje amber ale tinkamos spalvos alus, kuris beveik neputoja. Gurkšteli, o, lengvas alus. Gurkšteli dar, jau sunkus alus. Iš pradžių alus saldokas, paskui kartokas, po to vėl grįžta saldumas, bet tas negeras, bukas. Taip visą laiką alus ir šokinėja ir tai jam tikrai ne į naudą. Jis sunkiai besigeriantis, nesubalansuotas.

Bandom antrą. Eksperimentaal III 6,7% | IPA. Ir vėl negali daug gero pasakyti apie alų. Kaip IPA, šis alus per daug vandeningas. Jei kituose kartumas vis gi užauga, apynys vis gi paima viršų ir parodo savo raumenis, tai čia niekas neužauga, kaip pasijaučia tas vandens nuplautas kartumas, taip pasijaučia ir tiek. Daugiau kaip ir nieko.

Eksperimentaal IV 8,9% | Belgian Strong Ale. Alus, kurio puta lipa per kraštus. Nors alaus nedaug, bet jį supilti į taurę pavyksta gal iš penkto karto. Kaip intensyviai putoja, taip intensyviai ir kvepia šis alus. Aromate pilna visko, saldainių, vaisių, karamelės, net gi galėtum sakyti, kad taip gali kvepėti ne alus, o kvepalai. Skonis toks pats stiprus ir intensyvus, alkoholio užuominos, geriasi pakankamai sunkiai. Karbonizacija lipa per kraštus, burbuliukai sproginėja. Gal alus kažkada buvo ir neblogas, gal jis kiek persibuvo butelyje, nes citrusai, cukrinis saldumas tikrai permuša.

Įsipilu į taurę paskutinį – Eksperimentaal V 5,1% | Sweet Stout – ir galvoju, gal bent šis bus kažkas arčiau sielos. Arba Sakiškių alus saldžiųjų stautų kartelę bus užkėlę per aukštai arba jiems ir su šiuo nelabai pavyko. Tamsus tai tikrai, sausas tai tikrai, salstelėjęs tai irgi taip, bet viskas taip sunkiai. Geri ir nesinori dar.

Visi keturi eksperimentai pasižymi tuo, kad alus sunkiai geriasi, nėra balanso, polėkio. Taip, iš stipraus belgo gal ir naivu tikėtis aukšto geriamumo laipsnio, bet amber ale’as ar saldusis stautas turėtų bėgti daug lengviau.

Nors pardavėjas sakė, kad tai puikus alus, man jis tokio įspūdžio nepaliko.

Written by Modestas

2017-02-07 at 20:54

Įrašyta kategorijoj Alus, Estija, Ragaujam

Dundulio Apyniuotis (aludario komentaras)

leave a comment »

img_5432Iš šalies atrodo, kad Dundulis stojo į eksperimentų kelią. Bet taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Kai atrodo, kad savo puslapyje užsiminę apie seriją alaus su vienodu pavadinimu, bet skirtingais apyniais, jie taiko į kažką išskirtinio, pasirodo, kad šis žingsnis apgalvotas ir savalaikis.

„Mintys plėtoti tokią seriją buvo kilusi seniai, – kad bus serija, patvirtino Dundulio aludaris Simonas. – Gal tiesiog kitos idėjos buvo svaresnės ir pirmenybę teikėm joms. Jas įgyvendinus atėjo laikas ir šiai serijai. Pirminė idėja buvo daryti tiesiog vieno apynio, vieno salyklo, V.A.V.S.A tipo alų, bet praktika parodė, kad kiekvienam apyniui atsiskleisti reikia savos terpės, kurią sukuria tiek salyklinė bazė, tiek fermentacija.“

Nauji šios serijos Apyniuočiai turėtų pasirodyti maždaug kas du mėnesius.

„Galiu atskleisti, jog šia serija stengsimės labiau gilintis į naujuosius eksperimentinius Europos apynius, kurie tikrai puikūs ir verti dėmesio“, – apie artimiausius planus toliau pasakojo aludaris.

Endevour apynys yra kiek nuosaikesnis nei dažnai Lietuvoje sutinkamas Cascade apynys. Jis pasižymi juodųjų serbentų ir pipirų aromatu bei greipfrutų ir laimų skoniu. Galbūt būtent toks vaisiškas apynio charakteris ragaujantiems atrodo kiek per minkštas kaip biteriui.

„Endeavour apynys vis dar eksperimentinis, dar neįgavęs komercinio statuso. Išveistas Anglijoje, tad komercinių pavyzdžių reiktų ieškoti Britų salynuose, – paklaustas apie apynį pasakoja Simonas. – Lietuvoje alaus su šiais apyniais neteko sutikti. Pačiam teko ragauti, cask ale su šiuo puikiu apyniu, bet deja pavadinimo neprisiminsiu.“

Apyniuotis puikiai taurėje atrodantis alus, labai lengvai besigeriantis su puikiu vaisišku charakteriu. Šis alus turi kartumo, tačiau Dundulio Rudasis Biteris buvo daug tiesmukesnis kartumu. Jei šis alus skirtas pabrėžti apynį, tai pavyko puikiai.

Written by Modestas

2017-02-02 at 00:07

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with ,

Lietuviško sidro Obelą degustacija

with 7 comments

img_3800Praėjusią savaitę Vingiu Dubingiu aludė pakvietė į kiek netradicinę sidro degustaciją. Nors aludėje daug dėmesio skiriama alui, jo degustacijoms ir pristatymams, sidras čia anaiptol ne paskutinėje vietoje. Jam skirtas atskiras šaldytuvas, kuriame gausus pasirinkimas.

Tarp gausaus pasirinkimo yra ir lietuviško. Ir būtent iš Lietuvoje surinktų obuolių pagamintas sidras buvo pristatomas.

Pristatymas truko rekordiškai trumpai. 4 minutes ir 23 sekundes ir po to Vytas iš Obelos pakvietė pakelti taures, nes apie alkoholinius gėrimus kalbėti nereikia, reikia juos gerti. Ir pridūrė, kad reikia paskubėti, kol neprasidėjo Naisių vasara.

Ką spėjo papasakoti per tas nepilnas 5 minutes? Kad pagrindinė ambicija buvo pagaminti lietuvišką sidrą iš lietuviškų obuolių ir tai padaryti natūraliu būdu. Todėl visi sidrai gaunasi sausi, nes visas cukrus yra sufermentuotas. Į sidrą nėra dėta cukraus, aromatizatorių, viskas yra paprastos obuolių sultys.

Sidro gamyba yra labai paprastas procesas. Išspaudžiamos obuolių sultys, jos maišomos tarpusavyje, jei turima keletas obuolių rūšių ir jos fermentuojasi. Prancūzijoje ar Anglijoje auginamos specialios obuolių rūšys skirtos sidro gamybai, jos netinkamos valgymui. Tos obuolių rūšys turi daug taninų, kartumo, prieskonių. Lietuvoje sidras daromas iš to kas yra ir specialiai obuolių niekas neaugina. Bet labiausiai sidro gamybai tinka senosios lietuviškos obuolių rūšys ir žieminės obuolių rūšys. Žieminės obuolių rūšys yra atspariausios, turi daugiausiai taninų, o jie yra ne kas kita, kaip obels apsauga nuo parazitų.

Sidras yra vasaros gėrimas, todėl pakeisti sezoniškumą, buvo nuspręsta vieną sidro rūšį pašildant ir paprieskoniuojant. Gavosi saldus, šiltas gėrimas ir toks visai nieko. Jo paragauti pakvietęs Vytas penkminutę baigė žodžiais “Į sveikatą!“.

Prie šilto sidro taip pat buvo pasiūlyta paragauti ir visus tris Obelą sidrus. Ažuožeriai, Babtai ir Kasteliai. Pavadinimai pagal vietovę, kurioje surinkti obuoliai. Gal būt pritrūko vieno geresnio ar prastesnio užsienietiško sidro pavyzdžio ir paaiškinimo kuo iš esmės skiriasi Obelą sidrai nuo va tokių.

Apie patį sidrą komentuoti nesinori. Jo tiesiog reikia paragauti. Jei mano atmintis manęs neapgauna, Vingiu Dubingiu aludėje vasarą buvo pilstomo Obelą sidro ir jis buvo puikus vasaros pasirinkimas.

Tą vakarą buvo ne tik aukštai iškelta gėrimo pristatymo trukmės kartelė, bet taip pat buvo pagerintas ir užduotų bei atsakytų klausimų rekordas. Vytas po pristatymo niekur neišėjo, jis leido aludei grįžti į savo įprastą šurmulingą gyvenimą ir būdamas už baro tai vienai, tai kitai grupei žmonių atsakinėjo į įvairiausius klausimus.

Toks pasirinktas variantas, kuomet tu gurkšnoji vis naują rūšį ir klausaisi vis nesibaigiančių istorijų pasirodo labai sveikintinas dalykas. Jei tau įdomu, tu klausaisi, uždavinėji klausimus, jei neįdomu, tu sau laisvai bendrauji su kompanija.

Titulinėje nuotraukoje matosi mažesni ir didesni buteliukai. Mažesniuose buteliukuose sidras pilnai susifermentavęs, didesniuose fermentacija užbaigta butelyje. Gamintojas pripažino, kad mieles palieka butelyje ir jų, kaip daro kiti gamintojai, neištraukinėja. Supilti jas į taurę taip pat nerekomenduoja.

Nuo obuolio iki butelio prekybinėje lentynoje praeina 7 mėnesiai. Žinoma viskas priklausys nuo mielių kurias naudosite. Jei fermentuosite su natūraliomis mielėmis, nedėsite kultūrinių mielių, tuomet fermentacija bus lėtesnė. Ant obuolio bus įvairių mielių, todėl jos konkuruos tarpusavyje ir lėtins fermentaciją. Jei dėsite kultūrines mieles, fermentacija užtruks gerą mėnesį. Tuomet darai porą nupylimų, kad pašalinti nuosėdas. Po to prasideda brandinimas. Brandinimas nelygus vynui, nes vynas bręsdamas gerėja, o sidras pasidaro iškart toks geras koks jis gali būti. Ilgiau bręsdamas sidras galbūt kažką įgauna, bet tuo pačiu gali ir prarasti, tad ilgas brandinimas sidrui tikrai netinka. Sidras yra paprastų žmonių gėrimas. Todėl Vytas norėtų, kad sidrą gamintų visi kas turi sodus pilnus obuolių.

Namudinėmis sąlygomis sidrą pasigaminti labai paprasta. Viskas ko reikia, tai visų pirma surinkti obuolius. Geriausiai būtų vėlyvos veislės ir nelabai skanios, nes kuo skanesnis obuolys, tuo iš jo pasigamina prastesnis sidras. Taip pat reikėtų maišyti obuolių veisles, nes jei pasigaminsite sidrą tik antaninių obuolių, jis bus labai rūgštus. Surinkę, obuolius vežkite išspausti, bet ieškokite kas obuolius traiško, o ne naudoja centrifugas. Centrifuguojant sultys susisluoksniuoja ir sidro gamybai ne taip gerai tinka, kaip traiškytų obuolių. Sultis supilkite į fermentavimo talpą ir tam tinka bet koks indas iš kurio gali išeiti anglies dvideginis ir negali į vidų patekti deguonis. Nes jei pateks deguonis, Jūs pasigaminsite acto. Supylus reikia fermentuoti kol susifermentuos ir nupylus nuosėdas subrandinti. Ir viskas, turėsite sidrą. Kuomet brandinsite, neskubėkite nusivilti, nes iš pradžių Jums jis atrodys labai geras, apie sausio mėnesį jis jau atrodys labai blogas ir net negeriamas. Čia nenukabinkite nosies, nes jau balandžio mėnesį, kuomet saulė pradės vis stipriau šviesti ir atsiras lauko darbų, Jūs galėsite draugus vaišinti puikiu savo gamybos sidru. Fermentuojant reikėtų pasižiūrėti temperatūras. Tinkamiausia būtų laikyti tarp 12 ir 16 laipsnių šilumos.

Vytas kelis kartus paminėjo, kad Kaune yra labai gerai sidro gamybą nusimanančių žmonių, kurie gamina savo poreikiams nuostabų sidrą. Vienas iš jų buvo trumpam užbėgęs į aludę ir paliko paragauti ledo sidro. Tai sidras gautas jį užšaldžius. Kadangi atšylant atskiros gėrimo dalys atitirpsta skirtingu greičiu, galima tokiu būdu atskirti vandenį, gauti gėrimą su didesne koncentraciją, ryškesnį skoniais ir panašiai. Toks buvo ir ledo sidras, kuris puikiai kvepėjo ir pasižymėjo koncentruotu skoniu.

Kaune įvyko dar vienas renginys, kuris ten susirinkusiems praplėtė horizontus. Buvo dar daug bendraujama, dar daug klausinėjama, neabejoju, kad kažkas pabandys sidro pasidaryti namuose. Ir tai buvo tai ko Lietuvai iš tikro reikia. Sąmoninti ir pasakoti reikia apie alkoholį, o ne drausti ir riboti.

 

Written by Modestas

2017-01-24 at 16:00

Įrašyta kategorijoj Aš ten buvau, Degustacijos

Tagged with , ,

Tanker – tai kas neatvažiuoja iki Lietuvos

with 3 comments

tanker-spicemanKuomet Dundulis pradėjo importuoti Tanker aludarių alų, jo gauti Lietuvoje tapo ne problema. Visi pamėgo Sauna Session, puikiai visiems tiko Purple Nurple, o Imperial Sauna Session buvo tikras vau. Tačiau importuotojai visko neveža, ypač iš daryklos kuri yra labai produktyvi. Pasižvalgykime kas buvo palikta Estijoje ir iki mūsų neatvažiavo. Kaip taisyklė, tai sunkūs alūs, turintys daugiau laipsnių.

Pirmas doppelbock’as Spiceman 6,5% IBU 30.

Koloboracijoje su alaus darykla Malduguns išvirtas alus, kurio Lietuvoje buvo galima jau paragauti. Tai buvo galima padaryti Žmogšaloje.

Taurėje vario, raudonai oranžinės spalvos ryškus alus. Putoja negausiai, dideliais burbuliukais. Alus labai aromatingas, iš taurės veržiasi aromatai, jie saldūs, prideginti, aitroki, prieskoninių žolelių, medaus, imbiero. Skonyje tie aromatai taip stipriai nesijaučia. Geriant nosis užsikemša nuo aromatų. Pats alus atrodo kiek vandeningas, vidutinio kūno, bet poskonis viską gelbėja. Puikiai ant gomurio sužaidžia sausas džiovinantis kartumas, vaisiškumas. kartumas kaip greipfruto ar imbiero ar abiejų. Jis prislopina saldumą iki tiek, kad jo nebesijaučia. Puiki alaus salyklinė bazė. Alus savo aromatu pritraukia dėmesį, poskonis skonį užbaigia, bet ar tai tipinis doppelbock’as aš linkęs abejoti.

tanker-frambosourusFrambosourus 7% 

Pavadinimas sufleruoja, kad tai sour stiliaus alus. Supiltas į nestandartinį šiai alaus daryklai butelį. Taurėje tamsios gintaro spalvos alus, su negausia puta. Alus taurėje nėra skaidrus, kaip per miglą. Aromatas saldus, taip kvepia kai kurie vaistai. Kvapas pakankamai intensyvus.

Geriasi alus sunkiai, karpo angliarūgštė. Alus lyg ir saldus, paskui bando nurūgštėti, bet jam tai nesigauna ir galų gale lieka greipfrutiškas kartumas. Toks gan keistas alus, su lyg ir aiškia idėja, bet labai netobulu jos išpildymu.

tanker-melodyMelody 9% | Imperial Stout

Sunkiasvoris imperial stautas. Nors 9% imperial stautui yra kaip ir žemutinė riba. Taurėje juodas, pakankamai tirštas, su gražia, tamsia, tvirta puta, alus. Aromatas labai užslėptas, minkštas, grietinėlės ir degintų salyklų mišinys. Geriasi lengvai, vietomis gali priminti kokį nors milk stautą, nes skonis labai minkštas. Kiek vėliau atsiranda alkoholis. Dingus minkštumui jaučiamas vandeningumas ir išplaukimas. Vis gi skonis nepaliaujamai primena minkštą milk stautą. Čia nėra  to daužančio imperial stautiškumo. Poskonyje susikaupia sauso kartumo ir alkoholio šilumos. Kai stautas toks minkštas ir su gerai jaučiamu alkoholiu, prie jo puikiai tiko namuose rastas gabaliukas juodo šokolado su migdolais.

tanker-tripelLove Will Tear Us Apart 11% | Tripel

Dar viena koloboracija ir šį kart su rusiška darykla Mager. Alus išvirtas Valentino dienai. Pristatomas jis išties gerai. Tai trunka akimirką arba visą gyvenimą, tai suteikia sparnus, arba tai tave pražudo. Alus stiprus kaip tikra meilė ir visi kiti gražūs žodžiai ir palyginimai.

Taurėje alus elgiasi kaip tikras įsimylėjęs paauglys. Pilant putoja, veržiasi per kraštus. Alus drumstas, beveik oranžinės spalvos. Kvapas malonus, neintensyvus. Po pirmo gurkšnio ir vėl tenka pripažinti, kad nukrypta nuo stiliaus, aš tripelį ne taip įsivaizduoju. Man tai daug panašiau į IPA. Salstelėjęs alus su puikiai užmaskuotu alkoholiu. Alus su kiekvienu gurkšniu renka kartumą, jis labai smagus, panaudoti El Dorado apyniai savo darbą dirba puikiai. Šių apynių neteko sutikti ir jie nuteikia labai gerai. Visgi, kad tai stiprus alus, jaučiama, tik ne per alkoholį, o per skonines sąvybes. Pradžioje gan sunkiai gomuriu nuslenka visa didelė salyklinė bazė lydima saldumo, vėliau pakarpo angliarūgštė, o gale puikiai išryškėja apyniai. Alus puikus, bet ne tripelis.

Vežantys Tanker alų į Lietuvą atliko puikią selekciją. Nė vienas iš Lietuvoje nerandamų alaus rūšių nesužavėjo tiek, kad būtų galima klausti kodėl jo neatvežate? Pirma, ragauti alūs kiek nepataiko į stilių, antra, tai stipresni alūs ir tokie, matyt, neturi paklausos Lietuvoje.

Written by Modestas

2017-01-14 at 23:16

Įrašyta kategorijoj Alus, Estija, Ragaujam

Tagged with ,

2016 metų apžvalga

with 2 comments

IMG_4690Kiekvienais metais wordpress’as sugeneruodavo metinę ataskaitą, kurioje atsispindėdavo pagrindinė šio blog’o statistika. Ja mielai pasidalindavau su Jumis ir taip užbaigdavau metus.

Laukiau laukiau metų ataskaitos ir šiais metais, bet nesulaukiau. Tad kaip viskas atrodė pernai metais galite pasižiūrėti paskutinėje 2015 metų ataskaitoje. Ten rasite ir nuorodas į prieš tai eilę metų buvusias atskaitas.

Jei jau ataskaitos nėra, reikia ją paruošti pačiam. Štai tokie buvo septintieji rašymo metai.

Pagrindinis skaičius būtų 113000, vietoje buvusių 65000. Tiek kartų buvo peržiūrėtas šis blog’as ir veik perpus didesnis jis man atrodo labai gerai. 2016 metais buvo parašyti 54 įrašai iš kurių populiariausi buvo šie:

Kuhne

Aludarių taurė 2016

Žmogšala 3

Pasižvalgymai po besitraukiančią Lietuvos alaus rinką

Ragauto lietuviško alaus gidas

Kalbant apie paskutinį reikėtų paminėti, kad jis papildytas ir atnaujintas.

Jei visus metus pabandyti sutalpinti į vieną sakinį, tai štai kokie jie buvo: Vingiu Dubingiu aludė įleido šaknis Kaune, tame pačiame Kaune ir ne tik išpopuliarėjo Kuhne, dienos šviesą išvydo Genio alus, o tiksliau jų Kalifornikacija, prie puikių Dundulio žiemos alų Kurko Keptinio ir Magistros (kur ji šiemet?) puikiai pasirodė ir Gintaro baro Raudonasis Elis, vėl įvyko Žmogšala ir Aludarių taurė, o Švyturys ir vėl pakvietė į Aludarių dieną, aludariai pradėjo eksperimentuoti su alumi ir statinėmis ir čia ryškiausiai pasirodė Ropa Moonshine, Sakiškių alus nustojo grybauti su kokybe, Genys pradėjo statyti bravorą, Dundulis toliau į pasaulį leido eilę kosmoso – Moko Maukas, Sulos, Syrne, Devyniaragio, Juodaragio, vis daugiau rengiama įvairių degustacijų ir renginių susijusių su alumi.

Pernai pasižadėjau sau, kad aplankysiu daugiau renginių, tą ir dariau, su kaupu. Metų gale atsirado ir video medžiagos čia. Ar ji reikalinga nežinau, bet buvo įdomu.

Tai tiek. Ačiū, kad skaitot.

Written by Modestas

2017-01-07 at 15:09

Įrašyta kategorijoj Visa kita

%d bloggers like this: