Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Posts Tagged ‘Akmeninis alus

Keptinis

with 3 comments

Vis sėdau rašyti. Kad nepamirštumėt. Bet vis neužtekdavo žodžių.

Sėdau jau rašyti apie kelionę po kelias mažesnes alaus daryklas ir Kupiškio salyklo gamyklą, bet ta kelionė kažkaip susiklostė ne taip kaip tikėjausi. Vėliau atrodė, kad va po giros ringo jau dėsiu įspūdžių pilną pasakojimą, bet nei šeštadienį pavyko sudalyvauti, nei šiandien išlėkti į finalinį etapą Vilniuje nepavyko [labai nestilingas sakinys gavosi, bet nesugalvoju kaip pataisyti]. Bet nusprendžiau, kad visgi reikia. Ir reikia Jums papasakoti apie vieną alų, kuris kažkada buvo naujiena, bet kol aš apie jį sugalvojau papasakoti pasidarė nelabai naujiena. Tai  “Aukštaitijos bravorų“ produktas, pilstomas į 0,5 ir 1 litro talpos keramikiniais kamščiais užkemšamus stiklinius butelius. Pavadinimas jo “Keptinis“, o stiprumas – 5,7%. Va. Šiaip visada rašydavau savo nuomonę, bet pastaruoju metu taip jau susiklostė, kad tenka nemažai apie alų išgirsti iš kitų žmonių. Vieniems jis neapsakomai kartus ir taip ir nebuvo įveiktas puslitris. Kitiems tiesiog nepatiko, bet dėl to, kad nepatinka aplamai tamsus alus(man jis netempia iki tamsaus). Tretiems jis patinka ir net labai. Prie tų, kuriems patinka, priskirčiau ir save. Tik vėl gi keli niuansai. Aš jį ragavau jau tris kartus ir visus tris kartus jis pasirodė skirtingai. Geriausias buvo pirmas kartas (gal, kad naujiena?), antras buvo blogiausias, trečias ir vėl link patikimo patraukė. Labai aš čia jau išsiplėčiau, todėl arčiau prie esmės.

Šio alaus paslaptis slypi paprastume. Salyklas pakepintas ant laužo. Tiesa pasakius aš to nelabai įsivaizduoju, o ir lankantis darykloje (berods minėjo, kad verda ten “Keptinį“), jokių laužų nemačiau. Apie laužus šaukia etiketė, o mes pilam į taurę ir žiūrim kas yra iš tikro. Alus smagiai putoja, puta tiršta, smulki. Alaus spalva maloni, tamstelėjusi beveik iki rudumo, bet nepraradusi oranžinės-raudonos spalvos atspalvio. Kvapas malonus, kiek gal per įkyrus. O vat dabar apie skonį kurį rašyt? 🙂 Tas kuris patiko, mažai patiko ar kuris patiko, bet mažiau patiko? 🙂 Gerai, jau gerai, skonis karstelėjęs, bet maloniai. Kadangi teko ragauti akmeninio alaus, tai jį būtų galima palyginti būtent su juo. Jaučiasi man laužo dūmas. Skonyje? Na taip, skonyje. Ir daugiau kaip ir nieko. Įdomu, verta paragauti, ir dar kartą paragauti, gal ir dar. Vien dėl ieškojimų ir naujienų galima dėti šiam alui pliusą. Tik va gandai vis pasigirsta, kad nelabai prigyja šis alus, taip, kad jei noras yra paskanauti, reikėtų tai padaryti, nes mažą ką… 🙂

Reklama

Written by Modestas

2010-11-30 at 23:41

Akmeninio alaus degustavimas

with one comment

Prieš mėnesį rašiau apie Dariaus organizuotą alaus workshopą, kurio metu buvo verdamas “akmeninis“ alus. Įdomu buvo koks gi tas alus gausis, todėl prašiausi pas Darių į svečius, kad jo paragauti. Įsiprašyti pavyko, ir su klubiečiais pirmadienio vakarą ragavome akmeninio alaus. Visi paragavę sutartinai linksėjom galvą, kad alus geras, bet nė vienas nesugebėjom apie jį nieko pasakyti. Toks sunkiai apibūdinamas skonis. Todėl aš buvau perdėtai naglas ir vieną butelaitį išsiprašiau parsivežti namo, kad jau ramiai, niekam nemaišant galėčiau į[si]vertinti alų. Bet apie tai vėliau.

.

Pas Darių apsilankėm aštuoniese ir buvom maloniai sutikti. Iš šio žmogaus svetingumo neatimsi. Kiek nedrąsiai besimezgantis pokalbis vėliau peraugo į pasakojimų virtinę. Paragavę “akmeninio“ alaus, buvom pavaišinti ir tamsiu alumi. Kaip pats aludaris sakė, tai ne tiek porteris, kiek stoutas, dėl savo sausumo. Ir vėl visi sutartinai linksėjom galvomis, kad alus geras. Užpasakojus, jog tokiai spalvai išgauti pakako 400 g. šokoladinio salyklo, vėl gi sutartinai sutarėm, kad  kiekis mažas. Abi ragautos alaus rūšys išsiskyrė puikia puta, bet neišraiškingu kvapu. Bet čia tik tą vakarą taip atrodė, nes ragavome lauke. Mes buvome mandagūs ir pakilome važiuoti namo, nelaukėme kol išvarys. Bet jau prie durų išgirstas kvietimas apžiūrėti kur verdamas alus negalėjo būti nepriimtas. Taigi prie viso gero, gavom ir mini ekskursiją, kuri nuotraukose.

Alaus atsargos

Jei neklystu rankose sidras, atsivežtas ir svečios šalies paragavimui

Baltose talpose alus, kuris kitą dieną buvo išpilstytas į butelius, bei vynas

Įvairios apynių rūšys

Salyklo malūnėlis, kurį Darius naudoja kuomet reikia susimalti mažą kiekį salyklo

Na ir apie parsivežtą “akmeninį“ alų. To ko neužuodėm būdami lauke, puikiai užuodžiau atsidaręs butelį. Jautėsi gesinto laužo kvapas, toks kvapas būna, kai užgesini laužą užpildamas ant jo vandens. Aišku tiršta ir nepriekaištinga puta bei akiai maloni spalva. Pats skonis dėl karstelėjimo efekto labai priminė vasarvydžio nakties alų. Jei pamenat, ten rašiau, kad kartumas dilgsteli ir dingsta, taip ir čia, tik truputį ilgiau veikia tas dilgstelėjimas. Na ir išgėrus ant taurės dugno liekančiosmielės tik patvirtina, kad taip skaniai subėgo tikras alus 🙂

Aj aj, vos nepamiršau, taigi va klubiečių bendra foto. Pasižiūrėkit kokie mes gražūs.

P.S. fotkinomės ir su Darium, bet tos foto nedėsiu, nes kažkaip ten aš negražus 🙂

Written by Modestas

2010-08-18 at 20:22

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Naminis alus, Ragaujam, Susitikimai, Įdomu

Tagged with ,

%d bloggers like this: