Biržų alaus legendos ir jubiliejai

Biržų alus ilgą laiką buvo pilamas į plastikinius litriukus ir niekas nesuko dėl to galvos. Kol kažkas juos paprotino ir pasakė, kad plastikas alui nieko gero. Ne, ne nieko gero, o tiesiog kad plastikinė tara alui prarado savo pozicijas, kad ji daugiau trukdo parduoti nei padeda.

Biržų alus ėmė keistis. Išleido visą seriją stikliniuose buteliuose išpilstyto savo alaus. Bet tai padarė taip kažkaip belekaip. Alaus rūšys viena nuo kitos skyrėsi tik pavadinimu ir etiketės spalva. Aš ruošiausi gal kelis kartus aprašyti tuos stikle esančius alus iš Biržų, bet tada pavadinimai kažkiek pasikeitė, dar ten kažkas atsitiko ir pamiršau tą reikalą. Gal reiks kada prisiverst.

Ir čia istorija tampa panaši į Krafto alų. Visai nesenai rašiau, kad va, tokie gražūs buteliukai, tiek mes dirbom prie jų, o niekas neperka. Čia gi kitaip, bet panašiai. Tiek investavom į savo išpilstymo liniją, tokios gražios etiketės, o kažkaip čia mūsų nevertina. Mano nuomone, ne ta linija pasirinkta arba ji prieštarauja pati sau. Visas Biržų alus lyg ir nori būti tas naujesnis modernesnis pagal tai kaip atrodo jų alus parduotuvių lentynose, bet kartu kalbama apie tradicijas, legendas, pilis, senovę, grafus ir panašiai. Tai du skirtingi keliai kuriais einama link to pačio tikslo. Taip einant, nelabai nusieis.

Yra ir trečias kelias, kuriuo eina Biržų alus, tai turistai, mažos krautuvėlės ir legendinis Biržų alaus kelias. Čia jiems reikia parodyt kokie jie dideli ir galingi, lauktuvių įdėt (parduot), turisto akį atkreipt. Tam puikiai tinka litriniai buteliai. Ir jų paleista visa serija.

Aš jų kiekvieno atskirai neaprašinėsiu, per daug viskas vienodai bus. Bet bendras įspūdis lieka geras. Alų Biržų alus virti moka. Tą, tokį standartinį, tvarkingą alų. Ir nusipirkę jų alaus niekada neprašausite, jie niekuo nenusileis kitiems didžiųjų alaus daryklų flagmanais vadinamoms alaus rūšims. Taurėje bus skaidrus, gražiai putojantis, puikios spalvos alus, kuris puikiai susigers.

Biržų bravoro Legenda Nefiltruotas alus 5,8% yra tiesiog šviesus nefiltruotas alus. Tokia pati Legenda 5,9%, tik tamsi bus jau su karameliniu salyklu. Šie du tradiciniai iki kaulų smegenų.

Visai kitaip yra su sekančiais dviem. Prieš tai ant etikečių buvęs žodis bravoras pakeistas į daryklą. Dabar žiūrėkit alaus pavadinimas: specialios technologijos 1686 330 aludarystės metų 5,7% (?). Ką čia geri? 1686. O tai koks čia alus? 330 aludarystės metų…

Jei specialios technologijos, tai reiškiasi kažko bus dėta. O dėta nemažai, bent jau pagal etiketę: ruginis salyklas, kanapių sėklos, kalendra. O rezultatas toks pats kaip ir prieš tai dviejų buvusių, tvarkingas alus ir tiek.

Paskutinis ragautas taip pat specialios technologijos Radvilaitės Kaprizas 5,6%. Čia dėta tik kardamono. Jei lyginti su kitais, šis labiausiai nutolęs nuo tos tvarkos apie kurią vis rašau. Saldumas kiek per daug iššovęs į priekį ir kiek sunkiau geriasi.

Taigi, sumokėję 2-2,5 euro Jūs gausite visą litrą lengvai gomuriu bėgančio alaus. Ir tai visai neblogai.

Ragaujam Biržų alų

Pasakymas “Biržų alų“ gali turėti labai plačią suvokimo ir išvedžiojimo amplitudę. Bet šį kartą reikėtų suprasti pažodžiui ir giliai nekapstant. Biržų alų, tai Biržų alų arba kitaip, alaus daryklos Biržų alus verdamą alų. Šios alaus daryklos alus paskutiniu metu vis dažniau randamas baruose, kavinėse, pub’uose ir kitose panašiose vietose. Bet tos vietos tokios geresnės, ar kaip čia pasakius, orientuotos į vidutines ar didesnes pajamas turinčius klientus. Kai kur jis net ne savo pavadinimu užvadintas. Bet čia man ir didžiausias paradoksas. Ir žiūrėkit kame. Žargonu tariant geri kabakai atsiveža Biržų alaus, dažniausiai Širvenos. Gi Širvenos alus pristatomas kaip išskirtinis alus, nes jame dėta žirnių. Dabar man Lietuvos alaus istorijos žinovai gal duos sprigtą, bet mano žiniomis senovėje žirnių dėdavo todėl, kad jie buvo pigūs ir tūlas lietuvis geresnių ingredientų (šį žodį sunkiai sekasi ištart, jau nekalbant apie jo užrašymą) neįgalėdavo į alų sudėti. Taigi sriubčioja mūsų madingas jaunimas Biržų alų ir taip jiems gerai. Taip pat gerai, kaip pasakyti Švyturys šūdas ir užsisakyti Grimbergeno. O jei suvesti ką parašiau ankščiau, gaunasi, kad buržujai prasčiokų alų gurkšnoja. Bet prašau Jūsų neužmiršti, kad tokie išvedžiojimai tik dėl to, kad dedama žirnių, o ne dėl to, kad alus prastas.

Taigi ir pasakojimą pradėsiu nuo Širvenos alaus. Pirma man knietėjo koks vis dėl to skirtumas tarp filtruoto ir nefiltruoto, o antra, tai reikėjo logiško perėjimo nuo įžangos prie dėstymo. Juk nepradėsiu čia papasakojęs apie žirnius, pasakoti apie Miežinį alų.

Atsidarius bambaliuką pasidaro aišku viena – kvapą alus turi, bet ne savitą, o bravoro. Tokį prieskonį kvape turi ir Kauno alaus alus. Spalva alaus truputį tamsesnė nei geltona. Putoja gausiai, kiek stambokai. Puta laikosi, nėra taip, kad dingtų nespėjus užsukti butelį. Alus 6 laipsnių, bet užuominų į stiprumą neatsirado viso ragavimo metu. Geriasi lengvai, skonis kažkur išplaukęs, bet, kad alus pavandenijęs, kaip būna dažnai nulengvintuose  aluose, čia nepasakysi. Pasirodo tas įspūdis tik pradinis, toliau ragaujant alus įgauna spalvą, išlenda lengvas kartumas, truputis saldumo. Svarbiausia, kad baigus gerti taurę, burnoje lieka malonus skonis, gal čia tie žirniai?

Širvenos nefiltruotas 6%. Kad alus nefiltruotas matosi vizualiai. Nereikia palyginimui net ir paprasto Širvenos alaus taurės dėti šalia. Alus drumstas, spalva taip pat susidrumstusi, praradusi grožį. Putoja mažiau, bet smulkiau už filtruotą, skiriasi ir kvapas. Na jei jau viskas skiriasi, tai taip, skiriasi ir skonis, čia jo pasirodė daugiau, jis ne kitoks, bet jo paprasčiausiai daugiau.

Miežinis 4,7%. Putos kepurė užsideda vos vos ir neilgam. Spalva skaidri, šviesiai geltonos spalvos. Alus taurėje žiūrisi gražiai. Geriasi lengvai, kaip ir turėtų būti 4,7% alui. Čia neradau to minkštumo, kurį turi Rinkuškių verdamas Miežinis. Šis taip pat turi ir lengvo kartumo, todėl puikiai tinka atsigėrimui, kuomet daug galvoti ką geri nesinori ir tingisi.

Senovinis 7%. Putoja lengvai, negausiai. Spalva tiesiog puiki, viena iš geresnių kurias teko matyti. Tamsiai bordo spalvos (yra tokia spalva? :)).  Kvapas pilnas, gerai jaučiasi degintas salyklas, o gal kepintas, na gerai pakaitintas, gal netgi iki juodumo sprendžiant iš kvapo. Skonyje tas pats kas ir užsiuodė. Pilna burna skrudinto salyklo, bet tokio skrudintai skrudinto. Dvareliškių pavasarį berods ragautas buvo pilnas to, bet ten buvo padauginta, o čia kiek aludaris prie receptūros pasėdėjęs, nes alus atrodo ne sudirbtas, o užpildytas. Labai patiko kartumas, jis sausas. O tas sausumas aluje man labai tinka. Gal turime neblogą pavyzdį lietuviško stout’o, gerbiamieji? Poskonyje nieko daugiau likti, kaip tik tai kas aprašyta ankščiau, ir negali, nes to labai daug. Aš šiame aluje dar išgaudžiau ir kavos skonio, bet tokio, kai kramtai geros kavos pupelę, o ne geri degalinės kavos skonio užpilą.

Didikų tamsus alus 5%. Šio alaus galima įsigyti tik pilstomo. Na tokio ir įsigijau. Nemažai apie šį alų teko girdėti. Ir man rodos absoliučiai visi kalbėjo tik teigiamai. Peikti šio alaus aš negaliu, bet kad jis man patiko sakyti taip pat neišeina. Gal prie to prisidėjo tai, kad suerzino viskuo nepatenkintas pilstomo alaus parduotuvės darbuotojas. Na, bet tai juk alaus skonio neįtakoja 🙂 Na kaip ten bebūtų, alus tikrai tamsus, gal net juodas su skonyje stipriai išreikštu apynių kartumu ir karamelinio bei skrudinto salyklo aromatais. Man toks alus per sunkus. Kaip minėjau, alų pirkau pilstomą. Pasirinkimo nebuvo, teko tenkintis 2 litrais. 2 litrai alaus iš pilstyklos man asocijuojasi su lengvai geriamu alumi, o Didikų toks nepasirodė. Aš girdėjau tik teigiamus atsiliepimus ir taip mane truputį verčia susimėtyti. Na pasakysiu taip – tai alus ne man.

Radvilų 7%. Šis pasirodė prasčiausias iš visų ragautų. Stiprus šviesus alus retai kada būna geras, o šiame jaučiasi alkoholis ir toks alus niekada manęs nebeperkalbės pasakyti apie jį ką nors gero. Jaučiasi ir kartumas, bet iš visų Biržų alaus rūšių šis pasirodė mažiausiai subalansuotas, viskas ten jam maišė, tai kartumas lenda, tai alkoholis, tai išvis niekas nebelenda.

Apibendrinant, Biržų alus turi savo veidą. Susipažinti su juo reikėtų visiems save gerbiantiems alaus mėgėjams. Linkiu aludariams ar daryklos vadovams, kad planuose esantis noras pilstyti alų į stiklinę tarą virstų apčiuopiamu rezultatu, kurį bus galima pačiupinėti.

Kolekcijos naujienos

Gegužės 21-22 dienomis Biržuose įvyko kolekcininkų birža. Jei pamenat, tokioje biržoje, tik Ukmergėje dalyvavau ir pernai. Ir pernai kolekcija papilnėjo 16 stiklų. Šiais metais pasisekė kukliau:

1. Euro pabo seklyčio alaus 0.4l stiklinė
2. Kauno alaus 0.5L bokalas
3. Biržų alaus 0.3L bokalas
4. Pačios biržos bokalas

Kolekcijos naujienos

1. Tauro 0.5L stiklinė

2. Avilio 0.4L skaldyto stiklo taurė

3. Biržų alaus 0.3L bokalas

4. Biržų alaus 0.5L euro taurė

5. Biržų alaus 0.3L euro taurė

Kolekcijos naujienos

Užėjau čia ir išsigandau. Šiandien jau gruodžio 12d., o paskutinis įrašas padarytas prieš tris mėnesius. Na gi baisu, ar ne? Gerai, puolu teisintis: iš tiesų spalio mėnesį mano kolekcijos niekas nepapildė, todėl ir nebuvo apie ką rašyti, ragaut nieko neragavau, kažko įdomaus taip pat nepamačiau. Vėliau, kaip daugelis mėgsta sakyt, buvau pradėjęs kriuksėt. Suėmę buvo gerai, kažkurią dieną kažkurią akimirką gal net buvau truputį išsigandęs, bet baigėsi viskas kaip ir turėjo baigtis… gerai. Na ir pradėjo po truputį po truputį pildytis kolekcija. Kai šiandien bandžiau atkast kiek visko prisidėjo, teko pavargt. Taigi viskas iš eilės.

Kuomet du mėnesius į namus neatkeliauja nė vienas stiklas iš nevilties pradedi kabinėtis prie smulkmenų ir tai duoda vaisių. Žemiau, jei nuotraukose gerai nesimato, reikėtų atkreipt dėmesį, kad švyturio logotipai skirtingame aukštyje, vilkmergės litrų logotipai skiriasi dydžiais, o kalnapilio logotipe žvaigždė viena balta, kitame be spalvos. Čia nufotografuota 0.5L taurė, bet tokie patys skirtumai yra ir 0.3L taurės.

Vėliau atkeliavo iki manęs keli labai geri stiklai, kuriuos gavęs džiaugiausi taip pat, kaip ketvirtoje klasėje už gerus pažymius iš tėčio gautu lego kontruktoriumi 🙂 Taip taip, visa tai dėl biržų alaus stiklų 🙂

1. Biržų alaus 0.5L bokalas. Tiesa, šitą galima buvo dėti taip pat prie smulkių skirtumų, nes yra tokiu pačiu logotipu tik kitokios formos bokalas.

2. Vilkmergės 0.5L taurė. Girdėjau tokį gandą, kad ir ši turi savo antrininkę, tik logotipo aukštis skiriasi, taip, kad atkreipkit dėmesį jei pateks jums į rankas.

3. Vilkmergės 0.3L bokaliukas.

4. Na štai ir jie 🙂 Biržų alaus 0.5L bokalas su storu dugnu ir…

5. … biržų alaus 0.3L (berods) stiklinaitė.

6. Kauno alaus 0.5L bokalas, taip pat storu dugnu.

Na ir dar šešių stiklų kąsnelis į kolekciją:

1. Ragučio 0.3L stiklinaitė.

2. Kalnapilio 0.5L raižyta taurė

3. Utenos 0.3L taurė

4. Belmonto 0.5L bokalas

5. Avilio 0.25L bokalas

6. Ragučio 0.5L taurė geltonu logotipu.

Na ir galų gale kolekciją papildė tikros naujienos. Kaune esantis Avilio restoranas pasikeitė savininkus, pasikeitė logotipą, pakeitė tą logotipą ir ant savo stiklų.

1. Avilio 0.5L bokalas

2. Avilio 0.25L bokalas.

Tiesa nesenai teko vėl apsilankyti avilyje, pasirodo jie užsikrėtė stiklų kepimu. Atsirado ir 0.3L bokaliukas ir taurė. Deja, su barmenu susitart nepavyko, nei kolekcijos papildžiau, nei jums yra ką parodit 😦

Na va tiek tų naujienų mano kolekcijoje.

Kolekcijos naujienos

Teko apsilankyti mažųjų aludarių šventėje Belmonte, Vilniuje. Štai ką pavyko gauti kolekcijos padidinimui 🙂

1. Biržų alus 0.5L bokalas

2. Biržų alus 0.3L bokalas

3. Tauras 0.3L bokalas šoninis logo

4. Kalnapilis 0.3L bokalas šoninis logo

5. Vilkmergė 0.5L taurė. Legenda gyva

6. Vilkmergė 0.3-0.4L taurė. Legenda gyva

Kolekcijos naujienos

1. Kalnapilio 0.3L taurė senu logo
2. Biržų alus 0.5L bokalas
3. Švyturio Šliupas 0.3L taurė
4. Fortas 0.5L taurė
5. Kalnapilis 0.5L bokalas senu logo