Munkebo Mikrobryg alaus pristatymas

Sausio 28 d. buvo ketvirtadienis. O ta savaitės diena labai mėgstama įvairiems alaus renginiams Kaune.

Aš vėl patraukiau link Vingiu Dubingiu aludės, nes ten buvo pristatinėjamas Munkebo alus. Džiaugiausi tuo savo žygiu, nes iki trečiadienio vakaro ten eiti neplanavau. Buvo kaip ir suplanuotas apsilankymas kitame renginyje. Ačiūdie buvo laiku patikrinti bilietai.

Aludė pilna, karšta, pranešėjas pasiruošęs. Pranešėjęs Tomas, kuris pristatė alų, man yra viso to darinio, kuris atvežė į Lietuvą Munkebo alų, veidas. Tas darinys, tai iš alaus blogo beergeek.lt išsirutuliojęs reikalas pavadinimu Prohibicija. Beer geek’ų yra trys, bet Tomas man asmeniškai daugiausiai vaidenasi, daugiausiai kalba, todėl ir tapatinasi labiausiai su visu tuo reikalu.

Pristatymas prasideda, Tomas pasiruošęs pristatyti alų trumpai, glaustai ir aiškiai, bet nustemba, kad aludė pasiskirsčiusi per pusę ir nelabai noriai klausosi. Lygiai taip pat pusė aludės nustebusi žiūri į Tomą ir nesupranta, kam ir kodėl toks dalykas kaip alaus pristatymas turi vykti.

Su bruzdesiu Tomas susitvarko, tęsia pristatymą. Papasakoja kas jis toks, kodėl būtent Munkebo alus, o ne kažkas kito. O argumentai paruošti tokie, kurie turėtų sudominti plačiąją visuomenę. Dėmesiui atkreipti paminimas Lietuvoje jau žinomas Mikkeller. Tuomet pereinama prie to, kad darykla atsidariusi 2013 (berods), jau 2014 metais (berods) tampa geriausia Danijoje. O tai reiškia, kad visi tą vakarą ragavo kažką geriau ir už Mikkeller. Dar pristatomos kelios alaus rūšys ir įdomiausi faktai apie jas. Faktai irgi labai geri. Šio mažai likę, skubėkit paragaut. Tai šitas tiems kur neklausė. Šio IBU virš 300. Suklūsta po šio fakto dar labiau tie, kurie ir taip klausė.

Į aludę grįžta muzika, susirinkę pereina prie degustacijos. Vieni nori to, kiti to, treti visko. Aš pasidedu fotiką į šalį ir pradedu viską daryti ne nuo to galo. Paprašau pirma įpilti Alstærk, o tai 9,4% Strong Scotch Ale. Bet tiek kartų apie šį alų esu girdėjęs, kad nesusilaikiau. O be to, silpnesni Munkebo alaus pavyzdžiai jau nuo seniau šąlo šaldytuve namuose. Gero aromato alus, pilno kūno, saldokas. Plačiau apie jį brūkštelsiu, kai baigs šalti šaldytuve. Toliau paprašau įpilti Ragnarok. Šoku prie jo vien dėl to, kad žiūrėjau serialą Vikingai ir ten pagrindinis personažas nešiojo Ragnar vardą. O plius dar porteris. Apie pačius alus nesiplėsiu, buvo daug bendravimo, stipriai į ieškojimus nelindau. Tik paminėsiu, kad buvo paragautas ir virš 300 IBU alus – Sleipner, ir 197 IBU juoda IPA Gleipner, kuri tą vakarą man pasirodė stipriausia iš visų paragautų. Po jos sekė silpniausiai pasirodęs schwarzbier’as Udgårdsloke. Na ir pabaigai buvo paragauta labai stipri vieno apynio APA Valhal.

Visi pavyzdžiai galėjo patikti, galėjo nepatikti, bet aludarystė visur aukščiausio lygio. Alus kokybe nepriekaištingas.

Ir taip, mes šnektelėjom su Tomu. Ir šnektelėjom daug. Supratau, kad beergeek.lt pasirinkta ne veltui. Visomis temomis yra apie ką pašnekėti. Tik tokie pokalbiai turi rimtą minusą. Reikia atsirinkti, kas yra pasakoma man ir telpa į privataus pokalbio rėmus, o kas gali būti parašyta čia.

Vieno išklausti tikrai nepavyko. Kodėl būtent Munkebo, gal greičiau kaip buvo prieita prie Munkebo. Kad tai įdomu, kad tai gerai, tai taip. Bet juk nėra taip, kad parašei elektroninį laišką ir jau ryt atvažiuoja alus. Bet čia gal aš nesugebėjau tinkamai klausimų užduot. Jei pasiimsite artimiausiu metu Munkebo alaus butelį į rankas ir pasiskaitinėsit etiketę, pamatysit, kad pardavėjas ne Prohibicija, o Širvenos bravoras. Taip taip, Dundulis. Jie padėjo atvažiuoti Munkebo. Kaip ir jiems ateityje gal padės išvažiuoti. Bet jei dar vartote butelį, pamatysit, kad galiojimas atvažiavusio 2019 ar 2020 metai. O norinčio išvažiuoti tik keli mėnesiai. Čia esminė problema. Bet ji sprendžiama. Šiuo metu Prohibicija biurokratizmą jau susitvarkiusi pilnai, todėl ir įvyko šis pristatymas, todėl jis ne už ilgo vyks ir Vilniuje.

Kuomet pakrypo kalba apie planus, užmojai mane nustebino. Na jau labai ambicingi, tikiuosi jiems pasiseks. Bus įdomu tai stebėti. Prie planų prakalbom ir apie užsienio festivalius. Alaus. Ir čia išgirdau ko nenorėjau išgirsti. Bilietai į Tallinn Craft Beer Weekend išparduoti. Nueinu pasitikrinti, rimtai… Sold out…

Dar daug temų palietėm, bet lai tai pasilieka neparašyta.

O Vingiai Dubingiai veža. Čia iš bendro bruzdesio gali išgirsti ir tokį trumpą dialogą:

Vyti, Kuhne dar dirba? – šaukia kažkas iš vieno aludės krašto.

Taip, dirba, dar spėsi subėgioti pavalgyt, – jau iš kito krašto atsako Vytis.

 

Naujoji Zelandija ir didžiausia pinigų suma išleista vienam alaus buteliui

Naujosios Zelandijos eilė. Šį kart neapsieisiu be trumpo pasakojimo. Ir jis atsiras vien dėl to, kad ant butelio etiketės rašoma, jog tai tiesiog unikumas. Tai ne šiaip sau alus, ne šiaip sau IPA. Tai alus pagamintas iš unikalių Naujosios Zelandijos apynių ir lygiai taip pat unikalaus Naujosios Zelandijos salyklo. Kuo unikali ta Naujoji Zelandija? Aš Jums dabar pasakoju visiškai nepatikrintą faktą, bet šią istoriją man papasakojo aludaris per Aludarių taurės renginį. Taigi, Naujojoje Zelandijoje, toliau trumpinsiu tiesiog NZ, apynys nėra vietinė kultūra. Jis yra atvežtinis. Ir ten jį augino, vedė naujas rūšis ar tai veisles ir viskas ten su juo puiku. Bet yra vienas bet. NZ apyniai neserga jokiomis ligomis. Todėl naujų rūšių/veislių įvežti negalima, išvežti kaip ūglius taip pat draudžiama. Na tai va ir turim susiformavusį unikumą. Į ten nieko neatveža, kad neužsikrėstų, o išveža tik produkciją. Šiuo gi atveju išvežta netgi ne žaliava, o jau galutinis produktas. Tad parašymas ant etiketės unique  ir yra unique. O ne ten kaip ant Irano alaus, kad 100% natūralus produktas ir panašios nesąmonės.

Grįžtam prie alaus. Hopwired IPA 7,3% (~5 Ls., ALEhouse)

Žalia, nelabai kuo išsiskirianti etiketė, kas buvo būdinga amerikiečiams. Alus putoja, bet man norėtųsi nuosaikesnio putojimo. Jis per daug intensyvus, burbuliukai nuo to dideli ir taip nesusiformuoja tiršta tvarkinga puta. Spalva taip pat labai jau stipri alaus pusė, bet taurėje atrodo labai neblogai. Tiesa ant etiketės, kuri neišsiskiria, labai neblogai sudėliotas tekstas apie alų. Lyg skaitytum kokio angliškai rašančio blogerio įrašą. Aromatas pilnas apynių, bet kartu persipina ir saldumas, vaisiškumas. Kažkodėl paskutiniu metu visur vaidenasi vynuogės. Čia jų taip pat lyg ir užuodžiu. Ragaujam. Na tikrai unikalus alus, su unikaliu kartumu. Na jau paragavęs nemažai IPA’u, jau truputį galiu sau leisti apie jas kalbėti drąsiau. Šios IPA’os kartumas nesignaibo, kaip pavyzdžiui Brewdog ar panašių atstovų. To kartumo daug, labai daug, bet visai kitoks. Įsivaizduojate visą burną užpildantį kartumą, kuris kartu yra minkštas? Atrodytų jei jau kartu, tai iki kandžiojimosi, o čia sausai, bet pilnai. Poskonyje nusėdęs kartumas atrodytų dar stipresnis, bet toks pats nuosaikus, minkštas, o kartu ir negailestingas. Daug dėmesio skyriau kartumui, bet ir be jo alus turi dar ir skonio, kuris išlenda vis kita forma. Besibaigiant taurėje alui supranti, kad pilnai pažinčiai alaus neužteko, bet geram pirmam įspūdžiui buvo daugiau nei pakankamai.

Mikkeller Invasion Farmhouse IPA 8% (~10 Ls., ALEhouse)

Ant etiketės rašoma: Brewed and bottled by Anchorage brewing Co. Anchorage, Alaska. Ratebeer svetainėje rašoma: Copenhagen, Denmark. Tai čia man yra truputį painiavos. Alus kuris kainuoja beveik 10 latų pas latvius ir tai daugiausia kiek aš sau leidau sumokėti už alaus butelį. Ir vat čia toks paradoksas, kuomet sumoki brangiau ar gauni kažką kiek sunkiau gaunamą, norisi kažkaip išlaukti tinkamos progos paragauti. Toks laukimas neišėjo į naudą, nes alus jau ne toks, koks turėtų būti. Čia mano nuomonė. Nes na jis turi savyje daug gerų dalykų, bet jie jau paslėpti po blogais, kurie ima viršų, todėl kaip bebūtų gaila, nuo vertinimo susilaikysiu. O paminėjau tik dėl išleistos pinigų sumos ir gaila po to net neužsiminti apie tokį alų.

Šiuo įrašu laikas baigti su užsienietiškais alumis ir grįžti prie lietuviškų reikalų. Nes čia, Lietuvoje, vyko, vyksta ir vyks nemažai dalykų apie kuriuos tik spėk rašyti.

Lauktuvės iš Danijos

Gavau lauktuvių kažkokio neaiškaus alaus, tai pamaniau reikia paragauti ir pasižiūrėti kas ir kaip.

1. Tuborg Julebryg alc. 5.6% vol.
2. Royal Brown Ale alc. 4.6% vol.
3. Royal Claccic alc. 4.6% vol.
4. Royal Pilsner alc. 4.6% vol.

Kadangi nieko apie šiuos bravorus negirdėjęs, nusprendžiu google pagalba pasidomėti pradžiai kas tai yra. Na ir va kokia istorija gaunasi 🙂

Apie Tuborg Julebryg sužinau, kad tai kalėdinis danų alus. Jie ten švenčia taip vadinamą J-day, kuri berods yra švenčiama gruodžio 2 d. Kaip supratau, šventės esmė paprasta- eini per barus, kuriuose alus yra nemokamas ir bandai jo išgerti kuo duogiau, be to tuo metu yra išdalinama begalės nemokamos alaus atributikos ir kitokių dovanėlių. Taigi, kaip rašo danų blogeriai, jiems nebūtų Kalėdos, jei nebūtų šio alaus, su juo susijusių didelių švenčių. Jie net turi specialią dainą, o ir skonį jie apibūdina labia jau skambiai- bloody good. Na tiek informacijos man užtenka, pabandom geriau paragaut, to “kruvinai skanaus” alaus. Tik įpylus puta ir dingo, nors  5.6% vol., bet lengvas, be jokio liekamojo skonio, alus. Dar ir dar pagurkšnoju, bandydamas atrast tai, be ko danai neįsivaizduoja savo Kalėdų, bet nerandu. Užkliūna ir atmintyje išlieka nebent alaus spalva. Tokios nemačiau daugiau niekur, na ji tokia, na ruda ir viskas.

Toliau bandom aiškintis kas tas Royal. Nu ir tik pradėjus domėtis, išsiaiškinu, kad mano žinios alaus srityje gražiai pasakius labai jau kuklios. Taigi, šis alus priklauso tai pačiai chebrai, kaip ir mūsų Lietuvėlej verdamas Kalnapilio alus, ar latvių Livu alus ir kiti. Tai Danijos bendrovės Royal Unibrew gaminys. Kas tai yra jau išsiaiškinau, o ieškoti kas tai būtent per alus ar kokios jo savybės, man neįdomu. Geriau aš pats paragausiu, gal neteks taip nusivilt, kaip ieškant „kruvinai skanaus“ alaus. Pirmą atsikemšu Royal Brown Ale. Puta šiokia tokia yra, maloni ir alaus spalva. Geriasi lengvai, bet skonis na toks… neįdomus. Toliau Royal Classic eilė. Čia jau putos nebelieka, o geriant aš nejaučiu ir skonio. Paimu į ranką butelį ir skaitau, kad tai daniškas premium kokybės alus, kurio gamybą ir išpilstymą prižiurėjo Faxe. Vau! Bet norėtųsi to vau ir paragavus. Kas dar liko? A, Royal Pilsner. Nebegaišiu gal aš laiko rašydamas.

Ir vis dėl to man pasidaro įdomu, kadangi aš nieko negirdėjau apie tą alų, kas parodė tarkim mano neišprusimą alaus srityje, tai galbūt aš taip pat sėkmingai nieko nesuprantu apie alaus skonį ir visa kita. Todėl jungiu vėl google ir ieškau atsiliepimų. Ir randu daug komentarų, bet vienas dano komentaras padeda viskam tašką ir atsako į visus klausimus: Man jokio skirtumo koks to alaus skonis, man svarbiausia, kad jis PIGUS!