Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Posts Tagged ‘Dundulio Grynas

Širvenos bravoro Dundulio alus

with 6 comments

PAGALIAU!

Na gal kiek ir per stipriai, bet tikrai pagaliau šio alaus galiu paragauti. Su Širvenos bravoro atstovais pradėjom bendrauti dar praeitų metų žiemą. Jau tada man užpasakodavo, kad va pirma partija gavosi superinė, dabar išvirėm antrą, tokio išvis niekas neverda. Paskui kur ne kur pasirodė prekyboje, o man vis nepavykdavo jo gauti. Bet va, pagaliau beveik įpusėjus kovo mėnesiui alutis pasirodė ir Kaune. Į smagius, ir ne tokius kaip visur, bambaliukus išpilstytos trys rūšys. Grynas, Dounkelio ir Balamuc. Arba kitaip miežinis, ruginis ir kvietinis alus. Kamšteliai pritaikyti prie etikečių spalvos, arba atvirkščiai. Viskas tvarkingai kiek tai gali būti iš mažojo aludario.

Pirmas į taurę keliauja Dundulio Grynas 5%.

Alus putoja labai silpnai. Kvapo mažai, bet jis smagus  ir nosies atitraukti nuo taurės nesinori. Alus drumstas, todėl spalva irgi išplaukusi iki geltonos su šiokiu tokiu įrudžiu. Pirmas gurgšnis ir iškart iš atminties iškyla Su puta verdama Sidabrinė puta. Tik šis silpnesnis keliais laipsniais. Lengvo kartumo taip pat yra, tik jis ne trumpalaikis, o užsilaikantis ilgiau. Šiaip man šis alus, tai vienas iš tų, kai atsigeri, pasėdi šiek tiek ir vėl norisi ragauti. Vėl paragauji ir vėl viskas kartojasi iki kol alaus nelieka, o norisi dar.

Dundulio Dounkelis 4,8%

Jei šio alaus dar neragavote, būtų protinga neskaityti, o pabandyti pradžioje patiems paragauti ir įsivertinti šį alų, nes jis turi išties daug visko. Jei jau ragavote, tuomet džiaugiuosi už Jus 🙂 Taigi, tik atsidarius butelį tampa aišku, kad aluje bus visko daug. Kvape galima jausti degintų kavos pupelių, karamelės, džiovintų vaisių, kažkurių riešutų aromatų. Trumpai prieš ragaudamas dar spėjau pagalvoti, kad nebūtų visko ten per daug ir, kad alus nebūtų perspaustas. Tai tikrai nėra. Kaip ir visos Dundulio alaus rūšys, taip ir ši, putoja nežymiai. Spalva išplaukusi dėl drumstumo. Rubino raudonumo, šiek tiek gintariško atspalvio. Kas užsiuodė, tas jaučiama ir skonyje tik lengviau, subtiliau. Dar prisideda malonus kartumas, kurio pradžioje lyg ir trūksta, bet vėliau jo pasirodo visai užtektinai. Tai turbūt dėl to, kad kartumas išlenda kiek vėliau, kad spėtume pajusti kitus skonius, ir pasilieka poskonyje. Paskrudintų pupelių skonis taip pat sėda į poskonį. Prie stalo užvirė diskusija, kad tai turbūt geriau, nei populiarieji Varniukai. Nors vieningo atsakymo taip ir neradome.

Dundulio Balamuc 5%

Tai kvietinis alus, o daugiau kvietinį alų verdančių mažiukų aš nežinau, todėl buvo labai smalsu koks mažiukų verdamas kvietinukas. Nepamirštam ir to, kad tai mano mėgstama alaus rūšis, klasė ar kaip ją čia pavadinus. Spalva nesiskiria nuo Dundulio Gryno. Putos beveik nėra. Kvapas lengvas, nebūdingas kvietiniam. Ragaujant trūksta rūgštumo, citrusinių vaisių taip pat nėra. O kas yra? Gaivus, gal kiek pavandenijęs alus. Giliai galima rasti šiek tiek rūgštumo. Iš kitos pusės visi ragauti kvietinukai buvo vieno standarto ir lyginti šį su tais, gal būtų negerai. Jei žiūrėti į tai, kad jie vieninteliai rinkoje iš mažųjų su kvietiniu, šiek tiek kažkur kažkiek dadėjus būtų visai geras rezultatas. Gaila, kad alus su geriausiu pavadinimu silpniausias iš šeimos. Silpniausias, bet tikrai ne prastas alus.

 

Written by Modestas

2011-03-11 at 12:03

%d bloggers like this: