Lauktuvės iš Kroatijos

Kroatijos mieste Zagrebe liepos 17-25 d. vyko FIMBA 6-asis Europos krepšinio veteranų čempionatas. Grupėje 60+, komandai “Lietuva 60“ atstovavo mano tėtis, kuris su komanda, finale nusileidę Rusijos komandai, iškovojo sidabro medalius. Su tuo, naudodamasis proga, 🙂 ir sveikinu.

Pagaliau lauktuvių sulaukiau to, ko ir prašiau 🙂 Dar, žinoma, darbo įdėti reikės daug, kad sulaukčiau kažko išskirtinio, bet pradžiai tiks ir tiek 🙂

O gavau kelis buteliukus ir vieną skardinę kroatiško alaus. Kadangi butelyje ir skardinėje alus nesiskyrė, buvo galima palyginti. Pirmas ragautas buvo Ožujsko ir sekantis toks pats, tik skardinėje. Pirmi gurkšniai kroatiško pasirodė labai daug žadantys, nors to tikėtis negalėjau. Vien tai, kad tokį kamštelį jau turėjau savo negausioje kolekcijoje, galima jį lyginti su mūsų populiariaisiais ar didžiaisiais (kaip pavadinsi, nepagadinsi). Ir vat čia tokia mintis toptelėjo, gal mūsų tie -ieji, neišverda tokio smagiai besigeriančio alaus dėl vandens? Kodėl vanduo? A nežinau. Skaičiau berods straipsnį nesenai, kur tiesiog atviru tekstu dergiamasi iš Lietuvos aludariu, nes buktais mes neturim tinkamo vandens alui, tai kokį dar alų galim išvirti? Ir va sėdėjau, gurkšnojau ir dumojau ar nebus tame koneveikime nors dalelės tiesos.

Taip man bevarinėjant mintis baigėsi butelio turinys, teko atsidarinėti skardinę. Geriau būtų netekę. Žinot, tie kurie mėgstate po litãdvim nusipirkti vokišką skardutę iš maximos, tai “mėgaujatės“ dvigubai gardesniu alumi, nei aš tą vakarą, kai ragavau kroatišką lauktuvę iš aliuminio taros.

Ir pabaigai mažuliukas buteliukas Karlovačko. Na dedam pliusą, kad ragavom ir pamirštam.