Gubernijos alus

Kaip ir žadėjau prieš tai buvusiame įraše, trumpai perbėgsiu per Gubernijos šiuo metu siūlomą asortimentą. Be visai puikiai jau pažįstamų Ekstra, Tamsaus ir Gintarinio Elio, Kvietinio bei kitų alaus rūšių, firminėje jų parduotuvėje buvo galima rasti ir man nematytų.

Pradėkim nuo alaus bambaliuose. Be stipraus brudo pardavinėjamos ir kelios rūšys su nematytomis etiketėmis. Nors etiketės skiriasi, pavadinimai skiriasi, bet alus tas pats. Alus toks visai geriamas, bet sunkokas, be idėjos ir tinkamas tik jei nebūtų kažko kitko. Ant etiketės prižemaičiuota visokių klišinių frazių, kurios su alumi neturi nieko bendro. Kai viskas taip blogai, lieka konkuruoti tik kaina. Už Sakiškių buteliuką įpirktumėt 4 pūsles.

Apie Gubernijos bandomąją partiją nerašiau, nes vis laukiau pasirodant trečiajai rūšiai. Ji taip ir nepasirodė, o pasirodė iškart Gubernatorius 5,3%. Pačios esmės Bandomosios partijos alaus, prisipažinsiu, nesupratau. Ant jau išvirto ir išpilstyto alaus kvietimas jo paragauti ir sukurti naują alų. Kam kurti tai kas jau sukurta. Norint sužinoti kokio alaus žmonėms reikia, būtų užtekę paprastos apklausos.

Kaip ten bebūtų alus buvo ir aš jį ragavau. Plėstis neverta. Pirmasis, saldusis, toks ir buvo, sunkus, nelabai kaip saldus, sunkiai besigeriantis. Antrasis, švelnusis alus, neturėjo jau to buko saldumo, tačiau daugiau kažko irgi neturėjo. Tamsus, drumstas, nesukeliantis jokių emocijų. Na ir paskutinis, viskas kas iš to pabandymo gavosi, nes etiketėje puikuojasi toks sakinys: sukurti ir ištobulinti šį alų padėjo tūkstančiai gurmanų. Tai jau tikrai. Ir alus pasirodė… visai neblogas. Kai ragauji jau nieko nesitikėdamas, juk visada gauni kažkaip daugiau. Alus sausas, įdomiai susigėrė. Grįžta įdomus kartumas, bet kaip bebūtų keista, ne po kiekvieno gurkšnio.

Gubernija vis kažką daro, bet vis kažkaip ne taip. Bet ne dėl to, kad negali, bet dėl tinginystės, dėl darymo bet kaip, vistiek juk kažkiek parduosim.

Reklama

Kolekcininkų susitikimas Šiauliuose

Savaitgalį vyko kolekcininkų susitikimas Šiauliuose. Apie alaus atributikos kolekcininkų klubų Prie bokalo, Humulus Lupulus ir Alutis rengiamus susitikimus-biržas esu pasakojęs ne kartą. Buvo įdomu ką gali suorganizuoti kiti. Pasirodė, kad suorganizuoti negali nieko.

Atvykus prie alaus daryklos Gubernija radom kiemą nustatytą Gubernijos skėčiais ir negausų kolekcininkų būrelį. Sunkvežimio priekaboje dainas traukė Dj Senis. Matyt, nusipelnęs ir garsus atlikėjas, nes susirinkę vietiniai smagiai klausėsi jo dainų. Muzika grojo skambiai, todėl norint pasikalbėti, teko vienas ant kito rėkti. Kaip jau minėjau, kolekcininkų buvo saujelė, nors čia važiuojant tikėjausi rasti kažką daugiau. Ypač kai buvo kalbama, kad čia susirenka ne tik alaus atributikos kolekcininkai, bet ir renkantys kitus dalykus žmonės.

Visiems atvykusiems ir užsiregistravusiems kolekcininkams (reikėjo nurodyti telefono numerį ir elektroninio pašto adresą, sakė siųs kitais metais pakvietimus į susitikimą) buvo duodamas padėkliukas su antspaudu, kurį firminėje parduotuvėje galėjai išsikeisti į litrą pasirinkto alaus. Firminėje parduotuvėje visas Gubernijos asortimentas. Apie jį kitame įraše. Viena detalė, kurios dar neteko matyti niekur kitur: kuomet įpilamas alus išsinešimui, pripiltas plastikinis butelis yra pastatomas ant prekystalio, žmogus pats turi pasiimti kamštelį iš dėžės ir jį užsisukti. Va taip va, kam čia apsikrauti papildomais darbais.

Man fotografuojant prie manęs priėjo vyras ir paklausė tiesiai šviesiai: kas tu toks? Kolekcionierius – atsakiau. Toliau sekė pasakojimas, kaip čia viskas nepavyko, kad nebuvo reklamos, kad kitais metais bus padaryta geriau. Tada atėjo eilė nuotraukų prašymui, kad atsiųsčiau kelias, patarimai ką pafotografuoti. Ir įteikė vizitinę, kurioje be elektroninio pašto adreso ir nekuklios pareigos – pardavimų direktorius Dainius Šidagis. Jam nuėjus ir paskui dar kelis kartus priėjus, vis pagalvodavau, ko norėt iš Gubernijos, kai tokie darbuotojai.

Jau pradėjus atsibosti visam tam provincialumui, užsiregistravę kolekcininkai buvo pakviesti atsiimti proginę taurę. Na nors kažkas į kolekciją. Ir taip, atvažiavom, susirinkom kas buvo duodama nemokamai ir išvažiavom. Bet kai organizatoriai nedaro nieko, kad būtų kitaip, kodėl turėtų būti kitaip.

Prasibėgus per alaus lentynas

Prabėgo savaitgalis. O savaitgalį galima sau leisti daugiau. Galima prasibėgti per alaus lentynas prekybcentriuose ir pasižiūrėti kas ką naujo pasileido į rinką. Juk pavasario ir vasaros sankirtoje aludariai naujienų negaili. Ir tampa taisykle, kad tokioje sandūroje atsiradusios alaus rūšys labai stiprios nebūna.

Tokio alaus skonis burnoje laikosi trumpai, tai ir aš per visas tas pseudo naujienas prasibėgsiu trumpai.

Vilkmergės Citra Apynių 5,3%

Baigėsi į Vilkmergę plaukę marketinginiai pinigai. Naujam alui pristatyti nebekankinamas alaus daryklos direktorius, nebereikia jam vargti rinktiniai publikai pristatinėjant savo alų. Tiesiog jis atsiranda lentynose ir tiek.

Citra apyniai labai charakteringi savo sukuriamu skoniu ir aromatu. Todėl ko tikėtis iš šio alaus buvo aišku. Skaidri, švari, geltona spalva. Balta, tiršta puta. Jos tiek kiek reikia. Aromatas su niekuo nesupainiojamas, charakteringas citra apyniams. Bet skonyje būtent tų apynių ir pritrūksta. Pirmas įspūdis ir pirmas gurkšnis labai geri, bet kuo toliau, tuo alus darosi nuobodesnis. Jam trūksta kūno. Aludariai ant skardinės CITRA užrašė didžiosiomis, o į alų įdėti pagailėjo. Ir tas neryžtingumas iš visai padoraus galėjusio būti alaus padaro eilinį, bet geriamą alų.

Pasirodęs Šventinio elio pavadinimu ir vėliau tapęs Tamsiuoju eliu, Gubernijos eksperimentas prigijo ir yra vienas iš geresnių tamsaus alaus pavyzdžių Lietuvoje. Vos tik pasirodžius Ginatariniam eliui 5,7%, iš jo buvo galima tikėtis kažko panašaus į pirmtaką.

Bėgdamas į taurę alus puikiai atitiko spalvą. Tikrai gintarinė spalva ir nėra prie ko prikibti. Aromate dominuoja irisas. Ir daugiau apie nieką neleidžia pagalvoti. Kažkiek jaučiamas nemalonus saldus alkoholio aromatas. Pirmas gurkšnis buvo toks, kad norėjosi, kad tai būtų ir paskutinis. Stipriai persaldintas alus, karamelė lipa per padorumo ribas, visiškai jokio balanso.

Volfas Engelman Bohemijos Tamsusis 4,2%

Tamsus silpnas alus yra gerai. Tokio importinio galima rasti nemažai. Lietuviai tokio taip pat bandė išvirti. Ir dažniausiai visai neblogai sekėsi. Dundulio Dounkelis vienas iš tokių.

Šis alus kol kas parduodamas tik skardinėse. Įdomus sprendimas, pavadinti alų Bohemijos ir nesuteikti jam šansų pabūti stikle. Iš skardinės bėga rudai rausvas alus. Suformuoja tirštą, tvarią putą. Aromatas beveik be jokių užuominų, vos juntamas. Alų vertinti labai sudėtinga. Niekaip man nepavyksta skonio išsiryškinti. Jis geras, skanus, įdomus, priimtinas. Bet kas jį formuoja nusakyti sunku. Be jokios abejonės čia žaidžia salyklai. Maži laipsniai nepersiduoda į silpną kūną. Atvirkščiai, kūnas labai solidus, minkštas. Nors sudėtyje nurodytas cukraus sirupas, saldumas paskutinis dalykas ko šiame aluje ieškotum. Puikus Volfgango bandymas. Tikrai puikus.

Tauro Bravoro Rinktinis 5,4%

Atsidarei, paragavai, pamiršai. Ir dar pasijuokei iš originalumo. Yra Volfo Engelman Rinktinis? Ne, negirdėjom.

Ir vietoj apibendrinimų ir išvadų. Utenos Classic persidažė, bei Kalnapilis kamštelių akciją pasileido. Valio.

Lietuviškos Kalėdos

Kalėdos Lietuvoje jau beveik buvo atėjusios, kai Lietuvos alaus padangėje pasirodė kelios naujos žvaigždutės. Šventinės… Kalėdinės…

Ką mes turėjom iki tol švenčių laikotarpiui? Jau rašiau apie Švyturio bandymus su prieskoniniu alumi. Taip pat pernai susipažinę su Senojo Vilniaus tamsiu alumi su prieskoniais, šias metais galėjom džiaugtis, jog jis sugrįžo. Tai buvo ir viskas mūsų alaus kraštu tituluojamoje Lietuvėlėje.

Priminsiu, kad pernai prieš šventes pasirodė Dūmo alus, paskui dar spėjo išlįsti Aukštaitijos bravorų alus, su savo masyviuoju 2l buteliu. Buvo ir visa Senojo Vilniaus serija, ne tik minėtas tamsus su prieskoniais.  Buvo ir atgimęs Adler Bock, tik tą kart be prieskonių. Apibendrinus, pernai buvo linksmiau. Linksmiau ir dėl gausesnės pasiūlos,  ir dėl to, kad tą pasiūlą buvo galima rasti plačiau.

Šiais metais šventines naujienas ne kiekvienas galėjo rasti prieš Kalėdas, o po jų kam jos bereikalingos?

Kalėdos buvo šeštadienį, o firminėse krautuvėlėse tik ketvirtadienį pasirodė Kalėdinis tamsus alus 6%, kurį išvirė Taruškų aludariai (Aukštaitijos bravorai). Pats alus man paliko gan neblogą įspūdį. Smagiai sumaišytas, tamsus, stiprokas alus. Stiprumo skonyje nesijautė, jautėsi karstelėjimas, truputis tamsiam alui būdingo kepintų-degintų dalykų aromato. Bet kaip jau ir minėjau, pats alus tvarkingas, stipriai neišsiskiriantis. Tampa jau tradicija, kad Aukštaitijos bravorų šeimai priklausantys bravorai verda skanų, tvarkinga, gerai subalansuotą alų, bet kartu tas alus nuobodus ir nepaliekantis gilesnio įspūdžio. Gal dėl tos priežasties lentynose nebeliko Taruškų tamsaus ir šviesaus, Miežiškių, Kalnėnų ir kitų alaus rūšių?

Prieš pat Kalėdas pasirodė ir Gubernijos Šventinis Elis 5,9%. Jo vis dar galima rasti Norfa tinklo parduotuvėse, tik ne visose. Gražios spalvos, smagiai putojantis alus. Taurėje savo išvaizda sau nedarė gėdos. Skonis pilnas deginto salyklo, kuris vėliau gali pavirsti į kavos ar šokolado prieskonį. Elį Lietuvoje berods turime vieną, Kalnapilio verdamą Kaštonų arba kaip dabar Brown Ale. Bet su juo lyginti man nesigauna, labiau norisi lyginti su Dvareliškių Tamstos alumi. Tada, pavasarį ragautas pastarasis iki šleikštulio buvo privarvolintas deginto salyklo ir tokį alų buvo sunku gerti, Gubernijos variantas daug geresnis (yra kas bandė lyginti ir su kitomis alaus rūšimis). Bet čia lyginant tarp jų dviejų, jei lyginti su šventėmis, šventine nuotaika, šventiniu stalu, tai gan silpnokas. Jei atmetus visas šventes, po švenčių susigėrė labai smagiai ir gardžiai.

Tokioms akcijoms mes sakome NE

Gerb. RIMI, ačiū už akcijas alui, kurių tikrai pas jumis netrūksta, bet tokių nereikia. Tikrai nereikia.

P.S. [paaiškinimas] niekada Gubernijos Kvietinis nekainavo 3.79 Lt., o visada kainavo 2.39 Lt.

Keli nauji eksponatai + keleta mažų skirtumų

Ilgai dvejojau dėl šių trijų taurių, bet galų gale nusprendžiau juos įsidėti į kolekciją kaip atskirus egzempliorius. Nuotraukoje, manau, neblogai matosi, jog tradicinės kolekcijos antspaudas, jei žiūrėsim nuo kairės į dešinę, yra raudonas, geltonas ir rudas. Plius yra dar keli skirtumai, tokie kaip logotipų bei pačių taurių aukščiai ir kita.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

Na ir dar kelios naujienos, kurias pavyko gauti:

1. Gubernijos 0.5L taurė
2. Habilito 0.5L bokalas
3. Vilniaus alaus 0.5L bokalas

.

.

.

.

.

Na, o čia iliustracija, kuo skiriasi Gubernijos taurės. Kaip matot, iš vidinės pusės logotipas vienos taurės baltas, kitos – raudonas. Įdomumo dėlei pamatavau logotipo ilgumą toje vietoje kur prasideda ir baigiasi žodis “Gubernija“. Pasirodo skiriasi ilgis 1 mm. Tuo pačiu vieninteliu milimetru skiriasi ir tūrio žyma. Kad ir minimalus skirtumas, bet skirtumas 🙂

Kolekcijos naujienos

1. Utenos 0.3L taurė stora kojele
2. Davra 0.5L stiklinė
3. Davra 0.5L bokalas
4. Švyturio 0.5L taurė nauja
5. Čili kaimo 1L bokalas
6. Gubernija Cup 0.3L taurė
7. HBH Juozo alus 0.3L taurė sahm