Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Posts Tagged ‘Hop Doc

Degustacija – pažintis su didele ir spalvinga Pale Ale šeima

leave a comment »

img_7022Šiame bloge vis dažniau atsiranda įrašų apie įvairias degustacijas. Didėjant alaus pasiūlai natūralu, kad paragauti viską, kas yra atvežama į Lietuvą darosi labai sudėtinga. Todėl degustacija būna ta vieta, kur galima be didelių išlaidų paragauti kelias rūšis iš karto arba tai ko galbūt nepirktum. Degustacijos metu taip pat galima kažką paragauti pirmiems (rengiamos naujo alaus pristatymo degustacijos), susipažinti su kažkuo visai nauju (naujas importuotojas) ir panašiai. Populiarėja ir degustacijos, kurių metu derinamas maistas su gėrimais. Taip pat degustacija gali būti edukacinė, mokomoji, teminė ar tiesiog vieno ar kito baro, restorano vienas iš renginių paprasčiausiai pritraukti žmones ir rasti naujų klientų.

Kažkokia nelabai kokia įžanga gavosi, tai pasakysiu trumpai viską tą patį – degustacijų pasirinkimas gausėja.

Tiesa, vasarą rasti degustaciją sunkoka ir čia gelbėjo gastropub’as Kaune HOP DOC. Vienoje iš jų rengiamų degustacijų dalyvavau ir aš. Tąkart buvo pasirinkta Pale Ale tema ir degustacijai pristatyti šie alūs:

Genys The Ipa 6,2%
Gordon Finest Scotch 8%
Birra del Borgo Re Ale Extra 6,4%
Adnams Southwold Bitter 4,1%
Einstok Pale ale 5,6%
Shepherd Neame  1698 6,5%

Gal kiek ir sunkoki alūs vidurvasariui, bet kažkaip viskas puikiai susiragavo. Apie pačias alaus rūšis šį kart nerašysiu. Neperpasakosiu ir ką apie jas pasakojo Jonas iš Genio daryklos, kuris ir vedė degustacija. Papasakosiu geriau apie pačią degustaciją ir ką Jūs gaunate sumokėję kuklius 12e. Pirma, jokio dirbtinumo, šios degustacijos rengiamos, nes žmonėms tai smagu daryti, o ne iš reikalo, kad nors kas nors bare vyktų. Toliau. Jūs ne tik girdėsite pasakojimus apie alų, bet bus ir užkandžiai. Puikiai parinkti užkandžiai. Viskas kuo puikiausiai dera. Pradžiai skrudinti aštrūs avinžirniai. Labai aštrūs. Ir tai yra būtent tai ko reikia prie pradžiai pateiktų lengvesnių alaus rūšių. Toliau maži kukuliai iš svogūnų ir paprikų. Ne aštrūs. Puikiai mirkosi lydytame sūryje. Ir pabaigai mini burgeriai, kurių gavau daugiau, nes šalia sėdėjo nevalgantys mėsos. Prie sunkaus scotch ale tiko puikiai. Tada dar Jūs gaunate kiekvienai degustacijai specialiai paruoštą lapą, ant kurio ragaujamos alaus rūšys ir užkandžiai. Viskas Jums prieš akis, galite pasiskaityti, pasižiūrėti kas buvo ir kas dar bus.

Na ir pats degustacijos vedimas. Taip, aš Joną pažįstu asmeniškai ir gal nesu labai objektyvus, bet kiti degustacijoje buvę žmonės neleis sumeluoti. Jonas puikiai pasiruošia degustacijoms, valdo susirinkusią publiką ir publika jį priima. Reikės papasakos, reikės patylės, reikės pajuokaus, reikės rimtai papasakos su visomis detalėmis. Žinių bagažo tam turi su kaupu. Dar visi yra įveliami į žaidimą ir degustacijai skirtas laikas labai greit praeina.

Kad viskas buvo super, parodo ir tai, kad po degustacijos Jonui pasakius ačiū, ilgai netyla plojimai ir net skanduojamas Jono vardas. Gaila nespėjau nuspausti filmavimo mygtuko…

Taigi, viską sudėjus, galima labai drąsiai teigti, kad kol kas tai geriausia kas yra Lietuvoje, kalbant apie alaus degustacijas. Ir artėjanti jų rengiama degustacija apie stautus ir porterius yra tai, ką privalu aplankyti. Ir dėl visko, ką išvardinau ankščiau ir dėl to, kad degustacijai pristatytos net 7 alaus rūšys.

Nuoroda į degustaciją, kuri vyks rugsėjo 28d. rasite čia.

Ir vietoje pabaigos. Degustacijos pabaigoje ragautas Genio The Ipa buvo visai kitoks, nei pristatymo metu. Labiau susigulėjęs, aromatingas, neperšaldytas, subrendęs ir labai išraiškingas alus.

Reklama

Written by Modestas

2016-09-14 at 14:04

Įrašyta kategorijoj Aš ten buvau, Barai, Degustacijos

Tagged with ,

Dvi alaus naujienos per vieną vakarą. Kalėdos iš Kauno pamiršo išeiti

with 4 comments

IMG_0269Sutrimitavo mano internetai, kad sausio 14d. vyks Genio alaus daryklos naujo alaus Kalifornikacija 5,8% pristatymas. Tik suvirškinau informaciją ir atidundėjo kita naujiena. Tą pačią dieną Dundulis Vingiu Dubingiu aludėje pristato savo Kurko keptinį alų. Ir pristato ne bet kas, o pats Ponas Niekas Simonas.

Dabar spėkite kiek kartų teko nusikeikti, kad tai vyko tą pačią dieną?

Pažadu, kad vėluosiu į Kalifornikacijos pristatymą. Pažadu, kad būsiu Kurko pristatyme. O paskui tik pagalvoju kaip tai padaryti.

Į Hop Doc, kur buvo pristatoma Kalifornikacija įsiraunu stipriai pavėlavęs. Jonas, vienas iš Genio bravoro galvų pakankamai audringai mane sutinka. Lauris, kita Genio bravoro galva, mane pasodina prie apskritai kvadratinio stalo. Prišokęs barmenas atneša degustacinę taurę naujo alaus, pasiūlo burgerį su jautiena arba krevetėmis. Pasirenku jautį, o galvoje mintis, kad blemba taip gerai negali būti. Viskas, bandysim ragaut. Ir jau su tuo nu jau va ragauju, visi prie stalo ima ir atsistoja. Aš akim klapt klapt. Tie visi atsistoję apsirengia ir išeina. Visi. Lieku vienas prie didelio stalo, barmenas atneša burgerį. Aš į jį žiūriu ir nusugalvoju, valgyti jį ar ne. Man sėdint apsisprendimo kryžkelėje prieina Jonas. Trumpai šnektelim, nes dar kartą pasakoti man vienam, apie tai, ką pasakojai dvi valandas, noro matosi mažai. Aš atėjau paragauti alaus, o visą laiką galvoju apie burgerį. Man pačiam žiauriai patinka vaišinti. Bet kai mane pavaišina, aš taip durnai jaučiuosi. Gerai. Bandau alų. Jonai, jei skaitai, alus žiauriai įdomus.

IMG_0273Nusprendžiu vis dėl to burgerio neatsisakyti. Vos tik atsikandu, pro duris įeina nuostabiai graži moteris su keliomis ne tokiomis gražiomis draugėmis. Sėdžiu aš prie didelio tuščio stalo su prakąstu burgeriu rankose, burnoje dar kąsnis, o mane nužvelgia ta moteris su savo draugėmis. Iš veido išraiškos suprantu, kad jų minčių žinoti visai nenoriu. Vėl prieina Jonas. Klausiu kas čia pradėjo rinktis. Atsako, kad verslo atstovai, barų savininkai ir panašiai. Aaaaa… mintyse nutęsiu aš prisimindamas tą fainą akių kontaktą prieš kelias minutes.

Atsistoju, sugalvojęs, kad man čia jau visai gana būt. Atsisėdu, nes kažkaip gal nepatogu taip greit išeit. Bet matau, kad su manim čia vienu Jonas kankinasi. Vėl atsistoju ir atsisveikinu.

Nevėluokite į kažko pristatymus dvi valandas. Nebent norite aštrių pojūčių savivertės srityje.

Ir nepriimkite to ką perskaitėte labai rimtai.

Viso kelio iki Vingiu Dubingiu aludės metu galvojau apie ką tik paragautą alų. Taip, aš jo vis dėl to paragavau.

Nuostabus alus. Labai lengvai besigeriantis, vaisiškai gaivus, saikingai kartus. Tada prisimenu senesnį pokalbį su Jonu. Jis man ir ne tik man, o gal visai ir ne man, sakė, kad nori, kad jo verdamas alus būtų ne ragavimui, o atsigėrimui. Bare ar namuose, vienas ar prie maisto. Jis man, o gal ir ne man tąkart pasakojo, kad kam eksperimentuot su alumi, jei jis yra skirtas gerti. Todėl kai jis pasirodys buteliuose nebus jokių 0,33. Tik puse litro. Ir tokį alų jis išvirė. Tris kartus namuose, paskui 2 tonas bravore. Puikaus balanso, gero kūno, lengvai besigeriantį, aromatingą, lengvai vaisinį alų. Ko daugiau reikia?

IMG_0355Vingiu Dubingiu aludė jau pasiruošusi pristatyti naują alų. Už baro stoja Simonas, o į taures ima tekėti puikios rubino spalvos Kurko keptinis. Apie tą bėgimą labai gerą video susuko Tomas (VD viršininkas). Prie alaus buvo pateikta ir vadinamoji duona, kuri buvo naudojama alaus gamyboje. Tai paprastas salyklas, keptas Biržų duonos pečiuose. Simonas pasakojo, kad didžiausia bėda buvo tuos kepalus karštus parsivežti ir nulupti nuo kepimo popieriaus. Šiaip labai nebloga idėja užkandai prie alaus. Taip, ką ten dar pasakojo. Na, kad tai senovinis būdas alaus darymo ir panašiai. Bet vienas dalykas vis gi nepraslydo man pro ausis. Simonas užsiminė, kad intensyviai stebi, kas vyksta šiuo metu mūsų rinkoje, kad atsiranda vis naujų aludarių, kad jie drąsiai eksperimentuoja. Tačiau, taip eksperimentuodami, jie, Simono manymu, nutolsta nuo identiteto. Kažką prarandam tokiais eksperimentais, o ypač tradiciją.

Berods kažko dar nelabai ko ir papasakojo, nes tam maišė į barą netyčia užėję žmonės. Nelabai jie suprato, ką tas barzdotas dėdė ten pasakojo, todėl geriau buvo pašnekėti tarpusavyje. Todėl Simonas pasirinko kitą bendravimo būdą, prieidavo vis prie kito žmogaus ir su juo pabendraudavo asmeniškai.

Bet buvo ten užėję ir labai ten pataikę žmonės. Tai  Fredrik Glejpner ir Martin Jamtlid iš Original Brands STHLM. Jų puslapyje galite pasižvalgyti su kuo jie dirba. Jie patys prisistatė kaip alaus importuotojai ar eksportuotojai. Ir jie taikliausiai apibūdino Kurko Keptinį. Typical farm house ale. Ir tuose trijuose žodžiuose yra viskas, kas yra tas Kurko Keptinis.

Tiesa, dar aludaris minėjo, kad tai yra paprastas alus. Nesitikėkite kažko vau. Jame paprasčiausiai to nėra. Virdami šį alų aludariai nustebinti nesiekė, jie norėjo atkurti seniausią alaus gamybos būdą. O rezultatas toks, koks gavosi.

Written by Modestas

2016-01-21 at 11:26

%d bloggers like this: