Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Posts Tagged ‘Humulupu IPA

Visi verda IPA

with 5 comments

Tokį įrašo pavadinimą sugalvojau jau vasarą. Štai kiek laiko prireikė prisėsti ir pradėti apie tai rašyti. Tiesa, sakinys ir jo visa esmė jau neatitinka tikrovės ir nėra tokia aktuali nūdienai.

Bet nuo visko iš pradžių. Kuomet visi aludariai buvo pasigavę nefiltruotas, gyvas ir visoks kitoks alus, reikalą, aš aludarių taurėje stebėjau visai kitus dalykus. Namudiniai aludariai eksperimentavo su IPA’om. Situacija buvo tokia, kad kategorija IPA budavo gausiausia (gal ne kiekybe, o kokybe), o ją teisėjauti verždavosi visi (dauguma). Iš šono atrodo kaip visai kitas levelis. Visas alus buržujai, o IPA tai jau ten tas kas yra viršuje, kas yra belekaip gerai. Ir aš taip galvojau galvojau, kodėl gi iki Lietuvos neateina ta IPA. Ir ji atėjo, nes tam reikėjo laiko. Mes lietuviai labai konservatyvūs, tik truputį kažko daugiau, kažkas ne taip kaip visada ir jau nebegeriam, nebevalgom, nebeperkam.

ziedonisGamintojai, tie didesni, kalbėjo, kad mes pabandėm išvirti kažką drąsiau. Niekas neperka. Lietuviams to nereikia. Brangieji, aš kartojau ir kartosiu, kad išvirti kažką drąsiau ir išvirti gerą IPA, tai du ne tai, kad skirtingi dalykai, bet tai net nesusiję dalykai. Taigi, vieninteliai (na gerai, vieni) iš tų, kurie ne kalba kam ko reikia, o verda – buvo Dundulis. Dar dabar atsimenu, kaip jo gauti Kaune buvo iššūkis. Ir tai buvo prieš ne pilnus du metus. Tuomet jie išvirė Humulupu IPA ir atvežė pabandymui į B.O. Sėdėjau ir negalėjau patikėti, kad lietuviška IPA pasiekiama čia pat, bare. Bet… Ir šita vieta man pati smagiausia. Jokio ažiotažo šis alus nesulaukė. Jis tiesiog atsirado ir buvo. Ir pačios IPA’os buvo kiek primirštos, kol staiga neįvyko Pakruojo alaus festivalis ir ten specialios technologijos alaus kategorijoje pirmos vietos neužėmė Ziedonis. Ir sukruto, sujudo visi, kad geriausias alus, o Lietuvoje nėra, kad tai Latvijos rinkai skirtas, bet Lietuvoje verdamas. Vaje, vaje, kaip čia taip.

Sulaukęs tiek dėmesio, kur buvęs, kur nebuvęs šis alus pasirodė ir Lietuvoje. Bėgo jis pas mane į taurę ir jau bėgdamas skleidė tokius aromatus, kad darėsi aišku kodėl jis nugalėjo. Visa ta puokštė aromatų perėjo ir į skonį. Puiki, nuostabi IPA, kuri dar ir puikiai atitinka pavadinimą. Tiksliau, kaip žiedų aromatas ir nesugalvosi pavadinti tai, ką jauti uostydamas alų. Geriant viskas puikiai susipynę su gerai išreikštu apynių kartumu. Alus karts nuo karto atrodo salstelėjęs, bet čia pat viską nubloškia nauja kartumo banga. Bet ji neįkyri, ji tokia kokia turi būti. Puikus pavyzdys, koks turi būti IPA. Žinoma, praėjus tiek laiko ir turint omeny, kad tai mažos, kiek mistiškos alaus daryklos gaminys, galima tik spėlioti ar tokią aukštą kartelę gamintojas išlaikė. Tiesa, dabar šio alaus galima ieškoti ir kaip Klausučių IPA.

monster IpaVos tik nurimo kalbos apie Ziedonį, o gal ir nespėjus nurimti, pasirodė žinutės socialiniuose tinkluose, kad turim dar vieną IPA. Ir vėl visi sukruto, sujudo. Vaizduotę audrino ir etiketė bei alaus pavadinimas.

Green Monster IPA | 6,3% | IBU 45

Dar vienas mistiškas mažiukas – bravoras “Apynys“ išleido šį alų į pasaulį. Ir prieš jį paleisdami nepagailėjo nieko. Sudėjo turbūt viską ką buvo galima sudėti. 4 rūšių apyniai (Citra, Amarillo, Cascade, Magnum), 3 rūšių salyklai (Čekiškas Pilsner, Miuncheno ir kaip gi be jo, šviesus karamelinis) ir ant viršaus dar avižinių dribsnių, kad nepasirodytų per mažai.

Šiame aluje pasigedau vientisumo ir kažko, kas užkabintų. Atsidarai, ragauji, lyg ir kartu, lyg ir geriama, bet tik tiek.

vilkmerges ipaPo Green Monster IPA pasirodymo, buvo šiokia tokia pertrauka. Džiaugėmės pagausėjusia pasiūla taip norėto IPA alaus. Žinoma, kad paragauti jau aprašyto alaus, reikėjo pasukti galvą kaip jo gauti, ypač tiems, kas negyvena sostinėje.

Parodyti savo sugebėjimus virti alų sugalvojo ir Vilkmergės aludariai. Va čia ir prasidėjo. Tam, kad tūlas lietuvis suprastų ką perka, buvo sugalvotas ir pavadinimas, tiksliau apibūdinimas, tam, kas yra butelio viduje. Dėmesio, Šviesus Aromatinis! Vopa! Jei nebūtų mažomis raidėmis parašyta IPA, būtų labai tikslus apibūdinimas.

Nepatingėsiu surašyti visko: Vilkmergės Šviesusis Aromatinis Riboto leidimo IPA | 5,5% | IBU 42

bocmano usaiŠiam alui Vilkmergė kažkodėl pasirinko ne savo standartinius puskvortės ar kvortos butelius, o standartinius 0,5l butelius su keramikiniais (na gerai – plastikiniais) kamščiais. Šiam alui 0,4l per mažai, o 0,8l per daug?

Aš labai atsiprašau, jei šis alus kažkam patiko. Ir atsiprašau už tai ką parašysiu, nes kažkaip ankščiau jei jau nepatinka, tai arba sudėliodavau tą nepatikimą kažkaip subtiliau arba nerašydavau išvis. Alus absoliutus blogis. Tiesiog ragauji ir darosi baisu. Prieš paleidžiant į prekybą gamintojas jo neparagauja? Na kokia čia IPA? O jei jau aromatinis, tai tas aromatas tikrai ne iš gerosios pusės. Paragavau ir norisi kuo greičiau pamiršti.

Dar vienas bandymas nustebinti su IPA atkeliavo iš Raudonų plytų alaus dirbtuvių.

Bocmano ūsai | 6,0% | IBU 60

Viską padedam į šalį ir užduodam vieną klausimą: kaip galima eksperimentuoti būnant konservatyviam?

Na gerai, dar vienas klausimas. Kaip ir kuo matuojamas kartumas? IBU 60, o kartumo nesijaučia. Na, bent jau tikrai netempia iki 60.

Aš suprantu taip. Yra didelė alaus darykla, kuri, kaip atsvarą mažiesiems ar tiesiog savo įvaizdžiui, šalia sukuria ekperimentams skirtas alaus dirbtuves. Na tai ir eksperimentuokite. Kodėl toks eksperimentams pasiduodantis dalykas kaip IPA tampa paprastu karstelėjusiu alumi su šiek tiek daugiau aromato?

Dar turiu daug klausimų ir pamąstymų, bet gal palikime juos, nes atsakymai kažin ar atsiras.

Alus nuvylė, nes jis buvo labai lauktas, daug gandų buvo apie jį. Taip blogai, kaip su Vilkmerge nebuvo, bet, kad stipriai geriau tikrai ne.

Grįžkime į pačią pradžią. Prie mūsų taip mylimų, artimų, bet kartu ir nepažįstamų aludarių iš Dundulio. Humulupu IPA nepaisydama visų konkurentų toliau bėga iš kranų į taures ir butelius. Per du metus kol yra gaminamas išlieka toks pats geras, toks savas, toks uch. Ir maža smulkmenėlė. Tai geriausias alus Lietuvoje pagal ratebeer.com duomenis. Tris kartus valio!

Kol vieni verda alų, kiti tik bando tai daryti…

Written by Modestas

2015-02-04 at 12:24

Jo Didenybė – Dundulis

with 24 comments

dundulio grynas dounkelis balamuc

Šią nuotrauką pasirinkau ne veltui. Kad papasakoti, kas yra dabar, norisi grįžti atgal ir papasakoti kas buvo ne dabar. O grįžti reikėtų į gūdžius 2011 metus. Į jų pačią pradžią. Arba dar toliau, į 2010 metų pabaigą. Taip, daugiau nei trys metai atgal. Kokie laikai tada buvo? Tuomet buvo Varniukų alaus karaliavimo laikai, kai to alaus norėjo visi, net ir sidrą plempiančios paauglės. Didieji buvo pasikinkę arklį vardu Gyvas alus, bet jau gerokai jį buvo pajodinėję. Todėl jau žvilgčiojo į kitą – Nefiltruotas vardu. Parduotuvėse buvo galima rasti jau visų pamiršto Patulo, Salaus ar visą seriją Lokio bravoro verdamo alaus. Džiaugėmės ant stalo statydami dvilitrinius Magaryčių ar Kanapinio butelius. 2011 metų pradžia naujienomis buvo tokia pat gausi, kaip ir 2013 metų pabaiga. Dar iki šiol nespėjau visų aprašyti. Taigi 2010/2011 metų sandūroje pasirodė tokios alaus rūšys kaip Keptinis, Dūmo, Miežiškių ir Taruškų bravoro, Kermošiaus, visa serija Senojo Vilniaus alaus. Tuo laiku sužinojau ir apie vieną įdomiausių Lietuvoje vietų – Gintaro barą. Smagūs laikai buvo. Ir dar smagiau pasidaro, kai prisimeni, jog tada pasirodė ir Dundulis. Apie jį sklandė gandai, šnekos, bet jau tada niekam nekilo abejonių, kad tai geras alus. Ir jau tada jie darė viską savitai. Jiems netiko paprasti, standartiniai plastikiniai buteliai, kuriuos naudojo visi. Jie atkapstė savus. Nors ir abejotinos kokybės, ne visada gerai užsisukančius, bet savus. Net kamštelius sudėjo skirtingus. Jau tada jų etiketės buvo įdomesnės, ne tokios kaip visų. Ir nesvarbu, kad pradžioje su printeriu atspausdintos. Kad data ranka užrašytos. Jie kreipė dėmesį į detales, laikėsi savo. Kuomet Dounkelis buvo pradėtas lyginti su Varniukais, visi vieningai nusprendė, kad abiejų alaus rūšių paslaptis į jį dedamas giros ekstraktas. Kažkas bandė kaltinti kopijavimu, bet nuolat prastėjantys Varniukai, o Dounkeliui liekant tokiam pačiam, visa tai pasimiršo. Taigi Dundulis pradėjo su dviem alaus rūšimis, nes Balamuc ir liko Balamuc, tinkamo taip jo ir nepasirodė. Ir to užteko. Kokybė neprastėjo. Pardavimo taškų padaugėjo. Prasidėjo eksperimentai su namudiniais aludariais ir buvo priimtas geriausias sprendimas, jie pakviesti prisijungti prie kolektyvo. Jau tada, tais gūdžiais laikais, Dundulis buvo žingsneliu priekyje. Pažiūrėkime, kur jis dabar, po trijų metų. Skaityti pilną įrašą »

Written by Modestas

2014-01-19 at 03:42

Humulupu IPA

with 7 comments

74194_549363931740325_1481233298_n-horzYra Kaune tokia vieta kaip baras B.O. Jei norite pilno pavadinimo, prašom – Blue Orange. Na, o jei norite Kaune (ir ne tik) būti suprastas, sakykite tiesiog “Boškė“. Ta vieta įdomi, daugelis bandė įminti jos populiarumo paslaptį. Dabar tai kol kas vienintelė vieta, kiek man žinoma, kurioje galima paragauti pirmosios Lietuvoje IPA’os Kaune. Įdomi vieta, įdomiam alui ragauti.

Humulupu IPA, 5,5%.

Širvėnos bravoras, Curva Piscis, Taura, Dundulis. Nežinau ar viską surašiau, o gal čia kaip tik per daug, bet visi tie žodžiai turėtų būti prie gamintojo turbūt. Kai tiek daug visko prie viso šito prikišo nagus, žinoma, jeigu prikišo ir aš čia nenusirašiau, tai ragauti tikrai bus ką. Be to ir internetai ūžia apie šį alų. Tiesa, tiems kas dar nežino IPA yra India Pale Ale. O tiems kas nežino kas tas India Pale Ale, tai tada IPA yra Ypatingasis Panevėžio Alus.

Užsisakęs alų gaunu jį tikrai ne IPA’i pritaikytame Kauno alaus bokale. Na, bet nors ne vienkartiniame plastikiniame bokale, kas būna dažnas reiškinys Boškėj. Bokalas pasidengęs gražia smulkia puta. Tokia puta dengiasi stipriai apyniuotas alus. Stipriai apyniuoto alaus puta išskirtinė, kuo ji tokia išskirtinė pasakyti aš Jums nepasakysiu, na bet ji mano akiai kažkuo išsiskiria. Kvape dominuoja tas pats apynys. Nesvarbu ar rankoje būtų šio alaus bokalas/taurė ar apynių spurgai, kvapas būtų tas pats. Ragaujam.

Na dar truputį neragaujam. Grįžkim prie IPA ir kas tai yra. Populiariai tariant, stipriai apyniuotas alus, kuriame dominuoja apyniai. Čia, atrodytų, viskas aišku. Bet nepasimaukite ant to apynių dominavimo. Man per savo trumpą gyvenimėlį teko ragauti nemažai stipriai apyniuoto alaus, teko ragauti juodo, tamsaus alaus su stipriai perkrautu deginto salyklo kaupu. Buvo baisu. Vos keli gurkšniai ir tau jau nesinori žiūrėti ne tik į ragaujamą alų, bet ir aplamai alų. Ir tas nenoras žvalgytis į gėrimą, kurį mėgstu, nepraeina kartais ir savaitę. Tad jei Jums pasiūlys kartaus alaus su daug apynių, nesuskubkite godžiai jo gerti, gali tekti stipriai nusivilti, nes stipriai apyniuotą alų gali išvirti bet kas. Tam tereikia verdant nepagailėti apynių. Tačiau, kad apie Jūsų stipriai apyniuotą alų kalbėtų, rašytų, baruose gertų, to neužteks. Čia reikės nemažos meistrystės. Apibendrinant, ne viskas auksas, kas auksu žiba. Ragaujam.

Pirmi gurkšniai ir pasidaro ramu, kad alus skirtas pasimėgavimui. Perdėto kartumo pradžioje gurkšnio nėra daug. Tu godžiai atsigeri skanaus alaus ir tik po kiek laiko grįžta dividendai ant gomurio ir nusėda ten kartumo išraiška. Aš Jums atsakingai galiu pareikšti, kad taip įpaišyti apynius į alų reikia sugebėti. Tai nėra tiesiog kartus alus, tai yra kur kas daugiau. Taip, jis išvirtas iš penkių skirtingų apynių, bet juos išmedžioti gali tik gerai su jais susipažinęs aludaris ir tai tikrai ne man. Ir, taip, neslėpsiu, kad teko ragauti ir geresnių IPA pavyzdžių. Bet tai visai nereiškia, kad šis alus nuo to pasidaro blogas, jis tiesiog kitoks ir jis savas, lietuviškas, va, čia pat bare pasiekiamas.

Naudojuosi ir tuo, kad aludariai seka internetus ir čiut čiut kritikos. Ieškodamas įrašui iliustracijos, oficialiame puslapyje neradau šio alaus. Taip pat labai erzina, kad kas kart paspaudus ant meniu punkto iššoka lentelė su amžiaus klausimu. O paspaudus ant produkcijos ir po to ant visos produkcijos išvis išmeta “error“. Smulkmenos, bet… 🙂

Written by Modestas

2013-04-22 at 10:25

Įrašyta kategorijoj Aš ten buvau, Barai, Lietuva

Tagged with , , , ,

%d bloggers like this: