Dar kartą apie gyvus

Aš jau rašiau apie Forto Gyvą alų bei Kauno Gyvą alų. Bet tada kai apie juos rašiau, tai buvo dar dažais, na gerai, apyniais kvepiančios naujienos. Dabar jau naujienos kaip ir beveik įvestos į rinką, jau jų galima rasti didžiuosiuose prekybos centruose, todėl grįžtu prie jų dar kartą.

Apie Forto Gyvą mano nuomonė nepasikeitė, kažko, o gal net labai daug, šiam alui trūksta. O ir rašau vėl apie jį visai ne dėl skoninių jo savybių, o dėl kainos. Kai jis tik pasirodė, už litrą reikėjo mokėti du litus. Taip taip, tos nedidelės monetos, kurios vertės neužtektų net ant mikrūškės, užteko visam litrui alaus. Dabar situacija pasikeitė ir jis kainuoja visus 4,5 Lt. (įvairiuose prekybos tinkluose kainos gali varijuoti). Na po du litus jo ir nebuvo niekada prekybcentriuose, tiek jis kainavo firminėje parduotuvėje. Dabar jis ten kainuoja 3,7 Lt. Tai va tokia kainų makalynė su šiuo alumi (alaus rūšimi).

Toliau einam prie Kauno Gyvo. Kai rašiau apie jį, jis dar slėpėsi po Kauno Tamsiojo etikete tik su trumpesniu galiojimu. Komentaruose sakėte, jog mane išdūrė ir pan. Ir aš taip sakyčiau, jei parduotuvėje nusipirkčiau su naujomis etiketėmis alaus ir rasčiau internete parašyta jog tai tas, bet ne tas. Na istorija buvo tokia, kokia ji buvo. Dabar turime alų su naujomis etiketėmis ir net ne vieną, o visas dvi rūšis. Tai tamsusis ir šviesusis. Vėl gi teko apsilankyti Kauno alaus firminėje. Dabar ten ant įėjimo durų užmarmolino plastikinių gabalų užuolaidą ir, kad patektum į vidų, reikia pasistengti. Bent tokių gabaritų žmogui kaip man. Parsinešiau iš ten tris butelius. Du jau minėtus gyvus ir vieną tamsiojo. Vis dėl to neatsispyriau pagundai palyginti ir pats sau pasitvirtinti, kad niekas manęs neišdūrė 🙂

Piluosi pirmiausiai į stiklines Kauno Gyvą Tamsųjį ir Kauno Tamsųjį. Iš karto krenta į akis puta. Gyvojo daug daugiau jos susiformavo, atrodytų pyliau gal kaip kitaip, bet ji ir laikėsi ilgiau. Kol ištuštėjo taurė, putos likučiai buvo matyti, tuo tarpu Tamsiojo puta ir dingo greičiau, ir pats alaus paviršius buvo be jokių putos užuomazgų. O toliau viskas tas pats. Nors gal skonis Gyvo šiek tiek švelnesnis. Taigi man tai vienodi alūs ir jei sakysite, kad gyvas yra geriau, aš pasakysiu, kad jo trumpas galiojimas ir niekas Jūsų neapsaugos nuo surūgusio alaus įsigijimo. Beje, apie įsigijimą, Tamsiojo butelis firminėje kainuoja 1,49 Lt.+0,25 Lt., o Gyvo Tamsiojo 1,79 Lt.+0,25 Lt. Palyginimui: prekybos centruose butelis Tamsiojo kainuoja 1,80 Lt.+0,25 Lt., o Gyvo Tamsiojo 1,99 Lt.+0,25 Lt. Jums spręsti ar už tą patį mokėti brangiau.

Kai daug kalbų buvo apie Tamsiuosius, visai kažkaip užsimiršo, jog Kauno alus išsileido ir Gyvą Šviesųjį. Ir gerai padarė. Tai labai malonios geltonos, su gintaro atspalviu, spalvos alus. Puta kaip ir Tamsiojo masyvi, bet trūksta tirštumo. Skonis gerai subalansuotas. Pakėlus taurę prie lupų nosis kvėpteli saują aromatinių apynių kvapo, o skonyje jie tik išryškėja , bei nusėda į poskonį savo kartumu. Ir nieko čia nei per daug, nei per mažai. Kaip šviesus alus ir dar Lietuvoje jis tikrai puikus. Na ir pagaliau šis Kauno alus atsikratė tik jų verdamam alui būdingo aromato, kuris tikrai nebuvo geras. Bet, kad ir koks jis geras būtų, turiu pasakyti štai ką: aš mėgstu karts nuo karto pasiskaityti kas parašyta ant etiketės, o Gyvo Šviesiojo nugarinėje etiketėje įskaityti kas parašyta apie alų beveik neįmanoma, nes raidės geltonos ir užpaišytos ant geltonos etiketės.

P.S.: kol rašiau šį įrašą, alaus klube pasirodė info, jog maximoje abi Kauno alus naujienos paleistos po 1,49 Lt.+0,25 Lt. Už tokią kainą bent paragavimui tai būtų nuodėmė nenusipirkti. Skanaus! 🙂