Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Posts Tagged ‘Kaziuko mugė

Kaziuko mugės alus ir dar šis tas

with one comment

IMG_4359Kaziuko mugė vyksta kiekvienais metais ir kartais tu į ją patingi nueiti, kitais metais nepatingi. Šiais metais aš, kad ir tingėdamas, bet ten nuėjau. Nežinau kaip darote Jūs, bet kadangi Kaune Kaziuko mugė vyksta Laisvės alėjoje, tai aš pasirenku vieną pusę nueiti, o kitą pareiti, kad nereikėtų mėtytis. Tik pradžios tašką reikia pasirinkti arba Rotušės aikštę arba Soborą. Dažniausiai rinkdavausi eiti nuo Rotušės aikštės, bet šiais metais netoli Soboro atsirado Vingiu Dubingiu aludė į kurią užsukti buvau gavęs kvietimus iš trijų ar keturių skirtingų žmonių, tai pradžios taškas kaip ir buvo aiškus.

Apie 13 val. pasirodęs Laisvės alėjoje ir nupėdinęs iki savivaldybės dar nebuvau išsitraukęs fotoaparato ir jau buvau nusprendęs, kad šiais metais atsiminimai neatguls į atskirą įrašą. Pradėjau net galvoti, ką reiks veikt iki 16 val., nes būtent tokiu laiku suplanuotas renginys Vingiuose Dubingiuose. Viskas pasikeitė priėjus prie Čižo alaus palapinės, kažkaip labai ten gerai aptarnavo mane, nepamenu kaip, bet labai taikliai pajuokavo ir aš su šypsena veide jau laikiau fotoaparatą rankoje. Nes juk, kas tingi skaityti, reikia duoti vaizdų.

Akyliau pradėjau žiūrinėti alų, norėjosi pabandyti kažką naujo. Ryškiausiai matėsi Baltojo Erelio kvietinis iš Joaldos. Perkant pardavėja tarstelėjo, kad kaip man bus pigiau. Kaip man? Dar buvau nematęs Raginėlio Gerviukų tamsaus alaus, bet mane paprotino, kad jau tris metus pardavinėja. Šalia didžiosios scenos prie Muzikinio teatro buvo palapinė, kurioje alų pardavinėjo Senojo Pasvalio alus. Jei visos pardavėjos būtų tokios, aš vien dėl jų eičiau į Kaziuką. Būtent praėjus sceną ir pasižiūrėjus, kaip pagyvenę žmonės moka džiaugtis gyvenimu, pradėjo stipriai snigti, o aš net nustebau, kad laikrodis rodė 15:45. Ir visai netoli mugės pabaigos užmačiau dar vieną lyg ir nematytą palapinę. Pasvalio krašto alus užrašyta, bet kažkaip kitaip. Prieinu, o ten Ustukių alus save pristato. Ar senai alų verdat klausiu. Man atsako, kad nesenai, tik nuo 1999 metų. Ir užsimezga pokalbis. Man papasakoja, kad bravoras įsikūręs buvusio vaikų darželio patalpose, kad nevažinėjo po muges, todėl ir nėra matyti. Tačiau mane žino, klausė, ką turėjau omeny rašydamas apie kažkurį alų iš Kaziuko mugės. Pakalbėjom, kaip sunku verdant mažas partijas (verda vienu virimu toną alaus) atitaikyti, kad alus gautųsi toks pats. Nusipirkau paragauti jų alaus už kainą kaip man.

Su visom terbom ir Kaziuko gardumynais įsiroviau į aludę. Kaip visada pavėlavęs. O ten pilna namudinių aludarių. Ir net senai matytas Darius, pas kurį virėm, o paskui ragavom akmeninį alų, buvo. Smagu buvo vėl pasimatyti. Kaip lygiai taip pat smagu buvo pateisėjauti renkant geriausią alų. Neišsiplėsiu labai apie konkursą, nes jis buvo skirtas labai jau uždaram ratui žmonių, bet nustebino laimėtojas. Aš esu ragavęs Povilo aka Žalvarinis alaus pavyzdžių. Tiek privačiose degustacijose, tiek Žmogšalos festivaliuose. Man jo verdami alūs visada atrodydavo per daug nuosaikūs, vandeningi, silpno kūno. Bet konkursui pateiktas kavos stautas buvo išties puikus, pilnas, su tikrai daug kavos, bet ji labai gerai suvaldyta. Kad visai būti objektyviam, tądien turėjo būti paskelbti du nugalėtojai, nes vertinama buvo prie dviejų stalų skirtingi alūs. Taip būtų buvę logiškiausia, bet čia jau organizatorių reikalai.

Tai va taip per vieną popietę sužinojau, kad mane atpažįsta ir neslėpsiu, kad tai malonu. Sudalyvavau konkurse, kur buvo smagu su visais pasimatyti. Ir išėjęs su akiniais nuo saulės, namo grįžau per pusnis. Puikūs kontrastai visame kame.

Tiesa, apie alų. Baltojo Erelio kvietinis be jokių gerai išreikštų bananų ar citrusų, bet gėrėsi smagiai. Alus taurėje atrodė puikiai, ypač gerai prasukus ir sukėlus nuosėdas. Čižo alus beveik vanduo su labai mažai skonio, aš jį ragavęs pilstomą bare, tai nesulyginami dalykai. Gerviukų kažkoks nesusipratimas, iki tamsaus jam toli, turi prieskonį kuris labai intensyviai save siūlo, bet nėra labai malonus. Kaip deginti laidai ar kažkas panašaus. O Senojo Tilto iš Ustukių šviesusis labai patiko, jaučiu reiks pradėti vartoti farmhouse ale išsireiškimą savo kalboje. Nes jis man tipinis tokio alaus pavyzdys. Tamsus tokio gero įspūdžio nepaliko.

Written by Modestas

2016-03-22 at 09:41

Kaziuko mugės alus

leave a comment »

Po Kaziuką pasivaikščiojau, na ir kaip gi be alaus. Tiesa, įrašą apie Kaziuko mugę šiek tiek atnaujinau 🙂 Chek it out 🙂

Dabar apie alų. Ragavau tik kelių, kurie man buvo nematyti ir neragauti.

Pirmasis Linkuvos šviesusis 5,6%

Nustebino (tik nežinau kodėl) alaus skaidrumas. Dažniausiai tokie alūs būna kažkiek drumsti. Graži, gelsvai oranžinė šio alaus spalva. Putos nėra, kas keista, nes alus apyniuotas gan stipriai, o tokie kaip taisyklė gražiai ir gausiai putoja. Kvape jaučiasi smulkintų grūdų ir apynių kvapas. Skonis stipriai apyniuotas, kartokas. Ne, kartumas ne apynio, o kaip greipfruto.

.

.

Toliau Dvareliškių Tamstos 5,6%

Ant etiketės plieskia, kad alus iš skrudinto salyklo. Gerai. Pilam į taurę. Beveik juoda alaus spalva žiūrisi įdomiai. Alus be putos. Kelintas tai jau beputis alus (teisingai intonuojant beputis, gaunasi labai juokingas žodis). Skonis kaip alaus iš skrudinto salyklo. Ir jo ten dėjo truputį, paskui dar truputį, ir dar, ir dar… Kodėl mažieji visur perlenkia lazdą? Jei deda medaus, tai limpa burna. Jei deda apynių, tai geriau apynių pakramtyti, bus tas pats. Dabar va salyklo prikrovė, gert neįmanoma. Na bet gal toks turi būti lietuviškas alus?

Na ir pabaigai… Spręsti palieku Jums, eksperimentuot taip pat. Tik nehiperbolizuokite visko, nėra taip blogai, kaip kai kas nori rėkti 😉

 

Written by Modestas

2011-03-23 at 23:36

Kaziuko mugė 2011 Kaunas

with one comment

Jau praėjo gerokai daugiau nei savaitė nuo to laiko, kai Kauno senamiestyje šurmuliavo Kaziuko mugė. Na, Kauno valdžia, ar organizatoriai, o gal žurnalistai išsigalvojo naują (bent man negirdėtą) Kazimiero mugės pavadinimą. Aš liksiu prie savo ir pasakosiu apie Kaziuką. Taigi, žmonės, su kuriais teko bendrauti, sakė, jog šiemet Kaunas išsiskyrė alaus pardavėjų gausa. Vienas net piktinosi, kad einant Kaziuku kas antras pardavinėjo alų. Kiti lygino su Vilniuje savaite ankščiau vykusiu Kaziuku ir pasakojo, kad ten buvo mažiau prekiaujančių alumi. Nors, pasiskaičius alaus brolijos pateiktą sąrašą su prekybos vietomis, taip ir neatrodė. Slampinėjau po Kaziuką ir aš. Sunku kažką išskirti, daugiau viskas nuotraukose ir komentaruose po jomis.

Bet dar truputis teksto prieš vaizdinę medžiagą. Su Vilniumi palyginti negaliu, tačiau galima palyginti su rudenį vykusia rudens gėrybių muge. Šįkart medaus alaus buvo mažiau, o gal kai kurie aludariai to atsisakė išvis. Bet atsirado naujiena – karštas alus ir su šaukšteliu medaus įdedamo Jums matant. Gal ir geras išmislas, bet aš vėl gi būsiu prie savo, kad kam gadint du gerus dalykus juos suplakant į vieną. Mano manymu, medus aluje turi būti tam, kad suteikti jam spalvą ir šiek tiek aromato, kažką paryškinti skonyje, bet ne tam, kad alus būtų saldus. Beje, šnektelėjus su taip alų pateikiančiais pardavėjais, jie minėjo, kad su tokiu alumi reikia atsargiai. Parduosi per karštą, bus neskanu, parduosi per šaltą, vėl neskanu, o pataikyti į viduriuką, jau reikia mokėti.  Plius jis ne arbata, kuri ir pravėsusi skani. Alus atšalęs ar pravėsęs taip pat praranda savo skonį. Taigi geriausia pirkti (jei jau nusprendėte paragauti) kuo mažesnį tūrį tokio alaus, tuomet spėsite paragauti tą, ką ir nusipirkote.

Šiais metais nė vienas restoranas nepasigamino savo etikečių ir neužlipino ant kokio nors kaimiško alaus. Matyt pernai metų Bajorkiemio idėja nepasiteisino. Šiais metais keliose vietose matėsi Linkuvos alaus palapinės, kurių pernai nesimatė. Taip pat Kaune retai kur randamas Davros alus buvo pardavinėjamas netoli savivaldybės. Daugiau kažko naujo užmatyti neteko. Na teko, bet čia pasiklauskit kam įdomu asmeniškai 😉

PAPILDYTA. Na kaip aš čia pamiršau paminėti, kad fotkės tikrai ne mano. Tiksliau yra ir mano, bet tos visos gražios, tvarkingos, tai tokios fainos mergaičiukės, kuri vadinasi Vaida Virbickaitė. Ji dar ir vestuves pavyzdžiui gali pafotkinti 🙂 Bet čia jeigu ką.

O vat tiek aš vaikščiodamas, tiek Vaida, nesugebėjome pamatyti iš ties to, ko pamatyti neįmanoma. Už foto ačiū Linai.

Written by Modestas

2011-03-22 at 10:01

%d bloggers like this: