Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Posts Tagged ‘Kriek

Apie naują alų, bet ne apie naują alų

with 5 comments

vysniu kriekAlaus rinkoje, kaip ir bet kur kitur, yra mados, tendencijos ir tai kas populiaru tai dienai. Jau ne kartą esam matę tokius dalykus kaip visi aludariai masiškai pristatinėjo kaimišką gyvą alų ir panašiai. Šiomis dienomis populiarus vyšninis alus. Buvo Vilkmergė su savo Kriek, po to sekė Kauno alus su vyšniniu. Na ir iš paskos (kaip beveik visada) Volfas su savo Vyšnių Kriek 4%.

Apie tokį alų, kurio net alumi nelabai pavadinsi nėra ką rašyti, nes ir parašyti ne apie tai noriu. Spalva alaus baisi, dirbtinė, nors nuotraukoje to ir nesimato. Skonis išėjęs ir likę tik kažkas tarp vyšnių sulčių ir pigaus kokteilinio gėrimo su laipsniais.

Kaip jau ir sakiau, ne apie tai. Man daugiau įdomiau reakcijos, kurių susilaukia vieni ar kiti aludarių veiksmai. Daug diskusijų sukėlė pasirodęs Vilkmergės Kriek. Kad tai ne Kriek, kad taip negalima, kad apgaudinėjamas vartotojas. Pasirodžius Kauno vyšniniam reakcijų jokių, tik kad skanus ir panašiai. Pasirodžius Volfo Kriek reakcijų išvis jokių. Netgi kopijavimo-plagijavimo klausimas nekeliamas.

Visai kitaip pasirodžius Volfo kūriniui Brandintas ąžuolu. Jis imtas lyginti su 20 statinių kuriuos buvo išleidęs Švyturys. Bet niekas nepamini, kad tuomet kai pasirodė 20 statinių rinkoje jau buvo Vilniaus alaus 13 statinių alus. Bet atvirkščią reikalą paminėti nepamiršta. Kalbu apie Vilniaus alaus  Mažo alaus cecho Jūros kranto, Laužo liepsnos alų, kuriuo bandoma ne nukopijuoti, o pašiepti  Švyturio Raudonų plytų dirbtuvių tokius alaus pavadinimus kaip Ungurio kojos ar Bėganti kopa. Ir visa tai vyksta kovos su patyčiomis fone.

Nors žiniasklaidoje puolamas tik Volfas su savo kopijavimu, tai atrodo gan keistai, kai visi kiti nuo Volfo nukopijavo pintą alaus ir kaip susitarę siūlo už tiek pat nusipirkti daugiau ir būti visa galva aukščiau.

brandintas azuoluKai viskas taip persipynę, supranti, kad kontrolės nėra jokios, nes kažko uždraudimas sukurtų precendentą ir reikėtų pervadinti veik visus alaus rūšių pavadinimus.

Grįžkime prie vienos paskutiniųjų Volfo “kopijų“ – Brandintas Ąžuolu 6,0%

Daug atsiliepimų teko perskaityti, tačiau lieka viena nenuginčijama tiesa – bent jau dėl kainos prie šio alaus negali prikibti. Alaus su dėžute kaina nesiekia nei 2 eurų. Tačiau čia kyla kitas klausimas. Alus prieinamas beveik visur, jo pilna didžiuosiuose prekybos centruose, tai kiek tada tų burbono statinių jie turėjo ir kokio jos dydžio buvo.

Alus nuostabiai atrodo taurėje. Skaisti geltona spalva tiesiog šviečia. Skonis lengvas, alus geriasi lengvai. Poskonyje išlenda viskis. Vis atrodo, kad geri viskį su ledukais, bet ledukų per daug, o viskio per mažai. Tokį alų gali pavadinti įdomiu, geru, skaniu ir dar visokiu kitokiu, bet nepavadinsi tai klasika ar, kad tai brandus alus.

Written by Modestas

2015-11-23 at 08:00

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with ,

Vilkmergės Kriek

with 14 comments

vilkmerges kriekBuvau sugalvojęs bent tris, o gal ir daugiau, būdų kaip aš aprašinėsiu šį alų. Ragautas jis ne vieną kartą ir kas kart kildavo vis kitų minčių. Lietuviškuose bloguose jį paminėjo turbūt jau visi. Vertinimai nuo blogų iki labai blogų. Kad kažkas parašytų, jog tai geras alus, aš nemačiau. Bet, pasikartosiu, parašė beveik visi. Ir tai yra tai, kuo šis alus yra išskirtinis. Kaip ten sakoma? Nėra blogos reklamos?

Nuvažiuoji pas tėvus pasisvečiuoti, atbėga mama, laikanti butelį su Vilkmergės Kriek alumi ir šaukia koks tai geras alus. Vyšninis. Ji kelionėse tik tokį ir geria, koks skanus. Draugas, kuris visiškai nepripažįsta alaus, nes jis jam neskanus, kažkur jo paragavęs sako, kad net jis tokį gertų. Baruose, kur jo kaina didesnė už kitus ten pilstomus ir kurio pila tik 0,4l., jis perkamas, geriamas ir labai vertinamas. Ir galvojate, tiems žmonėms labai rūpi, kad tai ne kriekas? Galvojate jiems labai rūpi, kokia to alaus sudėtis ir ko ten į jį pripilta? Ne, jiems nerūpi. Jiems skanu, raudona spalva stiklinėje ar taurėje jiems tinka, kvapas jiems tinka. Ir šitoje situacijoje Vilmergės alus (kad ir kas po tuo pavadinimu besislėptų) laimi. Aišku aš labai abejoju, kad jie tokią sėkmę sau prognozavo ir būtent tokį alų darė tikslingai. Labiau čia primena “aklai vištai grūdas“ situaciją, bet jie pataikė.

Apie alų, kaip patį ir koks jis, rašyti nesinori. Nes ten viskas blogai. Ir tai tik bus dar vienas negatyvus atsiliepimas, nors visiems juk jis patinka. Ir tada sėdi ir galvoji, kad vieną dieną džiaugiesi, jog Lietuvoje jau jau kažkokia alaus kultūra yra, kad žmonės jau pradeda suprasti apie alų ir kas yra kas. O jau kitą dieną supranti kokia saujelė tokių žmonių yra ir kaip ilgai dar iki tos visos masės reikės kapstytis visiems.

Written by Modestas

2015-05-27 at 10:23

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , , ,

%d bloggers like this: