Lauktuvės iš Lenkijos

Atrodo Lenkija čia pat ir gali pats ten nuvažiavęs parsivežti alaus. Bet apie tai kitą kartą.

Kartais taip nutinka, kad draugai paklausia ką parvežti lauktuvių ir tu nežinai ką pasakyti, nes dažniausiai žinai tik šalį į kurią jie vyksta ir daugiau beveik nieko. Tada tarsteli kažką abstraktaus. Tačiau šiuo atveju, kurį noriu Jums papasakoti, buvo kiek kitaip. Žinojau tikslią vietą iš kur bus vežamos lauktuvės, žinojau net gi konkrečią parduotuvę ir net turėjau internetinį puslapį, kuriame realiu laiku yra jų asortimentas. Ir net gi laiko turėjau ne čia ir dabar, o galėjau ramiai pasirinkti.

Išsirinkau ir nusiunčiau tokį sąrašą:

1. AleSmith Speedway Stout

2. Artezan Samiec Alfa BA

3. Pinta Imperator Bałtycki

4. Doctor Brew Molly IPA

5. Widawa Porter Bałtycki Wędzony

6. Hopkins Mowa Cieni

7. Hopkins Mississippi

8. Hopkins Transfuzja

9. Hopkins Lśnienie

10. Hopkins Angelene

Pirmi penki buvo pasirinkti, nes ratebeer.com overall’as sukasi apie šimtuką, o tai yra maksimumas. Kiti penki pasirinkti, nes norėjosi išbandyti naują bravorą. Iš 10 alaus rūšių mane pasiekė 4, iš kurių tik dvi atitiko tai, kas nurodyta sąraše. Kodėl taip atsitiko? Priežastis labai paprasta. Pirmi trys alūs toje parduotuvėje tikrai būna, tačiau užsakomi tik du kartus per metus ir limitas tai parduotuvei dvi dėžutės. Dažniausiai toks alus atkeliauja iki parduotuvės ir net nepastovi ant lentynos, nes būna užsakytas pastovių klientų iš anksto.

Sąraše ketvirtu numeriu įrašyta IPA atkeliavo, bet lengvesnė jos versija. O penktoje vietoje esantis Porter’is atkeliavo toks koks turėjo atkeliauti ir dar buvo pridėta geresnė jo versija, brandinta romo statinėje. Beja, yra versija brandinta burbono bei brendžio statinėse. Gaila, bet brandinta romo statinėje vertinama prasčiausiai.

Ragauti pradedu nuo sesijinės IPA Doctor Brew Little Molly 5% 50 IBU. Taurėje gražios tamsios geltonos spalvos alus, kuris drumstas. Standartinė, niekuo neišsiskirianti puta. Alus aromatingas, puikiai nosį glosto apynių aromatai. Geriasi alus kaip tikras sesijinis alus, lengvai ir nekliūdamas. Po kiek laiko ima ryškėti kartumas. Labai smagi puiki IPA. Originali jos versija turėtų būti išties nuostabi, reikės ateityje paieškoti.

Nuo sesijinės IPA’os peršoku ant stauto Hopkins Angelene 7,8%. Po pirmo gurkšnio akys virsta iš orbitų, jau senai begėriau sotų alų, o šis vienas iš geresnių sotaus alaus pavyzdžių. Alus tiesiog juodas, jokių ten rubino spalvų prieš šviesą, jis tiesiog juodas. Puta nutamsėjusi, kol jos daugiau ji šviesesnė, jai susmukus ji patamsėja. Naudoti miežių dribsniai, skrudinti miežiai, skrudinti kviečiai, ąžuolo drožlės, džiovintos slyvos jau aromate sukuria visko tiek daug, kad atsirinkti tampa sudėtinga. Nesudėtinga atskirti tik gerai išreikštą vanilės aromatą, kuris susimaišęs su degėsiu, džiovintomis slyvomis, kava, šokoladu suapvalėjęs ir labai malonus. Skonis labai intensyvus, sotus, vanilė ir čia niekur nedingsta. Skonis suapvalėjęs, minštas, karts nuo karto išlenda puikiai pažįstamas džiovintų slyvų skonis.

Toliau rūkytas Baltijos porteris Widawa Porter Bałtycki Wędzony 7,5%. Reitingai reitingais, kurie labai aukšti, bet šis alus ne man. Per sunkus, per daug rūgštus.

Widawa Porter Bałtycki Wędzony Rum BA 9,5%, nors ir vertinamas daug prasčiau už savo originalą, pasirodė daug priimtinesnis. Apvalesnio skonio, ne toks rūgštus, saldesnis.

 

Lenkija: stautai ir porteriai

Liko paskutinė grupelė ir pabaigai visada pasilieku mėgstamiausius – stautus ir porterius. Beja, prieš tai buvęs apsilankymas Lenkijoje ir to apsilankymo aprašymas baigėsi tokiu pačiu įrašu ir net tuo pačiu alumi.

Nepomucen Stout Bourbon Barrel Chips | Stout | 5% | IBU 32

Alus rudas iki juodumo, graži, tvari puta. Aromatas sausas, plokščias. Šis stautas nėra tas, kur atsigeri ir ten visa puokštė visko, čia viskas daug ramiau. Šis stautas ramus, bet vis dėl to labai puikus, nei vandeningumo, nei perdėto salykliškumo, viskas puikiai suvaldyta ir galų gale viską vainikuoja puikus, skanus kartumas poskonyje. Labai norėjosi pajusti tą burboną, tačiau čia jo tiesiog nėra.

 Bednary / Gzub Black Yeti | Sweet Stout | 5,5% | IBU 16

Alus su laktoze ir Himalajų druska. Alus tamsus, beveik juodas, su gražia nutamsėjusia puta. Aromate šiek tiek jaučiasi alkoholio ir salyklų. Jei nebūtų nurodyta, kad tai alus su druska, jos net neieškotum arba nekreiptum dėmesio, bet kai tau pasakyta, kad yra druskos, tu jos ir ieškai. Na, ir žinoma randi, bet labai subtiliai ji čia įpinta ir tik prideda alui gero skonio ir apvalumo ir jei būtų neparašyta, jos tikrai nerastum arba tą prieskonį, kurį ji suteikia, nurašytum kažkam kitam. Vos daugiau norisi karbonizacijos, puikus poskonis, kartumas apvalesnis, pilnesnis.

Sancti Lucas City Stout | Stout | 6,8% | IBU 40

Šis stautas jau sunkesnis. Pirmi du kiek ir nustebino savo lengvumu, nes kiek susidūriau su lenkišku alumi, tamsieji alūs pas juos stiprūs ir sunkūs. Stautas gražios juodos spalvos su nutamsėjusia puta, kurios tiek kiek reikia. Šis alus labai klasikinis, deginti salyklai suformuoja puikų kavos ir šokolado skonį, maža karbonizacija leidžia kalbėti tik apie vidutinį kūną. Labai viskas tvarkinga, gražu, skanu ir poskonyje lieka tirštumo ir minkštumo pojūtis, kurį turi milk stautai.

Birbant Double Robust Porter | Imperial Porter | 7,8% | IBU 49

Pirmas porteris ir iškart Imperial. Tamsus, beveik juodas alus, kurio puta šviesi, smulki, korėta, ilgai besilaikanti. Spalva priešais šviesos šaltinį kiek nurausvėja. Aromatas neintensyvus, šokoladas, kakava, labai nedaug apynių. Skonis kiek saldokas, šokoladas, kiek per daug jaučiamas degintas salyklas. Galėtų mažiau jaustis vandeningumas. Aluje jaučiamas lengvas kartumas, niekur nepabėgęs ir šokoladas. Labai norėdamas gali išgaudyti ir alkoholio natas. Poskonyje lieka malonus kartumas, alus geriant atrodo vandeningas, tas pats lieka ir poskonyje, jaučiamas alaus šlapumas.

Kormoran Porter Warminski | Baltic Porter | 9%

Su šios daryklos alumi teko susidurti ne kartą ir nepasakyčiau, kad jos alūs paliko labai gerą įspūdį. Jų alaus galima sutikti beveik visuose didžiuosiuose Lenkijos prekybos centruose. Kiek nustebau, kai ratebeer puslapyje pamačiau, kad jis yra top 50 tarp Baltic Porter.

Alus juodas, beveik neputojantis. Aromatas niekuo nenustebina, deginti salyklai, šokoladas, karamelė, kažkiek razinų. Skonis pilnas, subalansuotas, niekas neišlenda per daug ir tik pačiam gurkšnio gale pasirodo tai, kas man neleidžia mėgautis šiuo alumi. Jis rūgštokas. Tas rūgštumas neblogas, o jį sukuria per didelis degintų salyklų išbujojimas skonyje ir tada tie deginti salyklai yra nieko gero.

Fortuna Komes Porter Baltycki (2014) | Baltic Porter | 9%

Dar vienas Baltijos porteris, dar vienas iš top 50. Šis jau buvo ragautas ir aprašytas praeitos kelionės į Lenkiją įrašuose. Gal kartotis ir nereikėtų, nes dar ir metai nepraėjo po jo ragavimo, tačiau šis alus kiek kitoks.

Pirma, aš jį pagriebiau jau visai paskutinį ir netgi sumokėjau atskirai nuo visų, nes jau sukantis nuo kasos akis užkliuvo už ant išpardavimo lentynos stovinčių alaus butelių. 12 zlotų norėjo už šį butelaitį, nes jo galiojimo laikas artėjo prie pabaigos. Tai 2014 metų virimo alus ir jis pabrandintas bent 1,5 metų. Kodėl gi ne?

Pirma mintis buvo jį palikti dar keliems metams, po to gal kažkam padovanoti, bet galų gale tinginystė (nueiti į rūsį labai tingėjosi) nugalėjo ir jis pokštelėjo mano namuose kaip šio pasakojimo ir išvykos apibendrintojas. Alus juodas, su šiek tiek nusidažiusia puta. Pirmą kartą ragaujant alus patiko labiau, nei antrą. Šį kart gan stipriai jautėsi alkoholis, trūko vientisumo. O visą blogumą numuša poskonis, jis tiesiog užvaldo ir užlinguoja.

Jei pabaigai pasakysiu, kad Lenkijoje alaus yra, jo ten daug ir jis įvairus bei geras, tikrai nieko naujo nepasakysiu. Tačiau sekantį kartą vis gi rinkčiausi ragavimą serijomis iš vieno bravoro. Taip paragauji ir pilsnerių, pale ale ar kitų stilių alaus, kurių šiaip gal ir nepirktum. Be to susidarai nuomonę apie pačią daryklą, žinai ar ji tau įdomi, koks yra jos veidas. Taip giliau pažįsti kas vyksta Lenkijoje. Nes vieną gerą alų gali išvirti beveik bet kas, o kad įdomi būtų visa serija, jau čia reikia pasistengti.

Lenkija: eksperimentai

Prieš tai buvusį įrašą pabaigiau su IPA su arbata. Šį pradedu su viena didele nesąmone arba nesusipratimu.

Bearnard Mieta Energy | Fruit Beer | 4%

Tai Czarny Kot aludarių serija. Jų buvo labai daug, bet jautė širdis, kad taip įpakuotas alus negali būti geras. Šios alaus daryklos kelis pavyzdžius jau teko ragauti. Šita serija turi alaus su ananasais, rabarbarais ir kitomis nesąmonėmis, man pakliuvo mėtinis. Taurėje alus būdingos žalsvos spalvos, na tikrai mėtinis. Aromate vyrauja kažkokie vaistai. Na taip dvelkti gali tik kažkas susijęs su farmacija. O skonis… tiesiog energetinio gėrimo ir tiek. Tai tikrai ne alus, tai jau labai stipriai nueita į aludarystės užribius. Bet paragauti reikia ir tokių, bet tik kartą per dešimtmetį, kad žinoti, kad ir tokių būna.

Reden Banany na Rauszu | Rauchbier | 4,6%

Dabar prisipažinkite, pamatę ant etiketės bananus ir užrašą rauchweizen, tokio alaus nenusipirktumėte?  Dar vienas puikiai atrodantis, be nuosėdų alus. Aromatas rūkyto sūrio. Esu tokio nusipirkęs Gdanske pamauto ant pagaliuko ir karšto. Alus kiek vandeningas, bet skonis pilnas, užpildantis rūkyto sūrio. Man tokio alaus būtų per akis 0,33L, o čia pusė litro rūkyto alaus ir tu nori nenori ieškai iš alaus kažko dar. Gal kiek per daug angliarūgštės, bet, deja, alus daugiau nieko, nei vandeningas rūkyto sūrio skonis, neturi.

Grand Champion Birofilia 2015 Red Roeselare Ale |  Sour beer | 7,5%

Kuomet buvau prie aktyvesnių alaus atributikos kolekcionierų, tekdavo apsilankyti kitose šalyse rengiamose biržose. Viena iš tokių buvo Žywiec alaus daryklos kieme rengiamas kasmetinis Birofilia festivalis. Senai tai buvo, kai aš ten lankiausi, bet jau tada sklido kalbos, kad ten renkamas geriausias namų aludarių alus vėliau galėjo tapti komerciniu. T. y. pagrindinis prizas buvo ne medalis ar taurė, o pagal tavo receptą išvirtos 3-5 tonos tavo alaus. Kiek suprantu mano rankose atsidūrė 2015 metų nugalėtojo alus. Į šią grupę jis pateko dėl to, kad tai yra rūgštus alus. Ir nors atrodo, kad tai eksperimentinis alus, bet pasaulinės tendencijos yra tokios, kad būtent sūrūs, rūgštūs ir panašūs alūs ima viršų ir nustumia įsigalėjusias IPA’as. Ar tai įtakoja apynių krizė, ar tiesiog IPA’os visiems įgriso, spręskite patys.

Kaip ten bebūtų prieš mane taurėje puikios raudonos spalvos rūgštus alus. Aromate dominuoja karamelė. Skonis man gerai prarūgusio alaus ir tada aš prisimenu diskusijas ar tikrai mes mokame atskirti infekuotą alų. Jei man paduotų tokį alų aklos degustacijos metu, aš jo net nevertinčiau. Dabar prisiskaitau, kad tai rūgštus alus ir staiga ankščiau sugedęs alus, dabar atrodo kaip gal ir visai normalus. Prie viso to nesusipratimo ir iškilusių klausimų prisideda ir tai, kad alaus galiojimas yra iki 2018.11.28. Teks pasiieškoti rūgštaus alaus daugiau pavyzdžių, kad susidaryti vaizdą, kas gi yra tas rūgštus alus.

Pinta Koniec Swiata | Sahti | 7,9%

Apie Sahti stiliaus alų vieni yra girdėję, kiti ne. Aš iš tų, kurie negirdėję. Mergina pirmojoje parduotuvėje pasakė, kad tai alus, kurį tu pamilsi arba jo nekęsi (you gona love it or hate it). Labai įdomiai nurodytas ir šio alaus IBU – artimas 0. Alus taurėje visai gerai žiūrisi, prie išvaizdos neprikibsi. Kvapas kaip salyklo nuoviro. Tiksliau ne salyklo, o rugių. Skonis lygiai toks pats kaip ir kvapas – rugių nuoviras. Tada dar kartą pasižiūri į laipsnius ir nesupranti, kaip toks lengvas gėrimas, kuris primena grūdus užpilto vandens skonį, gali tiek sverti. Atrodo, kad aludaris pamiršo įdėti apynių, nes prie tokio salykliškumo truputis apynių būtų padarę šį alų labai geru. Šio alaus aš nei įsimylėjau, nei pradėjau gailėtis, kad nusipirkau. Džiaugiuosi tik, kad paragavau tokio stiliaus alaus.

Eksperimentai vienas už kitą įdomesni. Visi labai įdomūs, bet kaip juos parduoti aš neįsivaizduoju, nes kažkurio antrą kartą ragauti nenorėčiau.

 

Lenkija: IPA

Po trumpo nukrypimo grįžtam prie Lenkijos ir jos alaus. Taip taip, nemažai aš jo parsivežiau.

Šiam kartui į krūvą atsirinkau IPA’as.

Widawa Hot Hoppy Lips | Session IPA | 5% 

Vienas iš nedaugelio Lenkijoje rastų 0,33 buteliukų. Alus labai nešvarus, drumslinas, apie skaidrumą net neina kalba. Mielių nuosėdos gabalais, nuo dugno dar ir visas rūkas kitų baltų nuosėdų. Geriasi gan lengvai, bet kad keltų gero alaus įspūdį tai toli gražu. Alaus sąlyginai mažai, po kelių gurkšnių jau nežinai ar toliau gert ir ar geri alų, ar drumslių priemaišomis persmelktą gėralą. Poskonyje išryškėja vaisiškumas ir kartumas, bet ir toliau alaus išvaizda neleidžia nieko gero apie jį pagalvoti.

Profesja Marynarz | American IPA | 6,1% | IBU 77

Alus atidarant sušnypštė kiek daugiau nei norėtųsi. Pirmi gurkšniai atrodė kiek per daug gazuoti, bet alui kiek pastovėjus, alus nurimo ir tik lengvai, ir minimaliai karpė angliarūgštė. Alus už prieš tai buvusį daug geresnis. Nors yra baltų smulkių nuosėdų, alus taip baisiai neatrodo. Puta graži, tiršta, alus, nors ir drumstas, bet taurėje atrodo padoriai. Aromatas daug pilnesnis, malonesnis. Skonis aromatingas, pilnas, minkštas, salsvas, gerai suderintas. Alaus kūnas apvalokas, arti vidutinio. Poskonyje puikiai išlenda kartumas, jis geras, smagus, ne vienpusiškas.

Pinta Modern Drinking | IPA | 6,4% | IBU 70

Kaip ir kvietiniai, tik atsidarius tapo aišku, kad Pinta bravoras taps vienas iš favoritų Lenkijoje. Į taurę subėgo puikios spalvos kiek drumstas alus, pasidengė kūda puta. Aromatas tiesiog šaudė citrusais, medumi, ananasais. Skonis toks pats pilnas, kremiškas, visokie įdomūs vaisiai, tokie, kaip ananasai, citrinos, apelsinai. Pilnas alus, bet kaip IPA’ai man trūksta kartumo.

Trzech Kumpli – Blackcyl | Black IPA | 6,9% | IBU 75

Tik atsidarius butelį pasklido stiprus apyniuotas salstėlėjęs aromtas. Taurę pripildė tamsus, beveik juodas alus su gražia nutamsėjusia puta. Aluje nenusėsdamos plaukioja nuosėdos, baltos, smulkios. Aromatas intensyvus, salsvas, žoliškas, apyniuotas. Alus labai įvairiapusis, geriasi puikiai ir vis duoda kažką naują. Skonis pilnas, vaisiškas, kol neateina poskonis. Jis kiek vandeningas. Kartumas greipfrutiškas. Vėliau išlenda nedaug kavos, kartumas ne toks sausas, jis suminkštėja. Poskonyje išlenda puikus kartumas, pilnas, užpildantis ir toks koks reikia. Tikra, puiki, juoda IPA su vaisiškumu ir greipfrutišku kartumu.

Olimp Panakeja | Earl Grey IPA | 6% | IBU 60

Trečiojoje Žmogšaloje daug kam labai patiko latvių Malduguns alus su arbata. Tokia pati Earl Grey arbata panaudota ir šiame lenkiškame aluje ir tai dar ir IPA. Žada būti gerai ir jau vien tai, kad pagaliau aluje niekas neplaukioja, nuteikia dar geriau. Alaus spalva graži, gintarinė, kiek drumstoka. Puta negausi. Aromate arbata ir citrina. Skonis visiškai užvaldytas arbatos. Viename gurkšnyje atrodo, kad ta arbata lenda kiek per daug. Kitame jau jos tiek kiek reikia. Labai įdomiai viskas šiame aluje žaidžia, atsigeri, akimirką nieko ir tada pareina, kad net sunku atlaikyt. Poskonyje lieka malonus, švelnus kartumas. Šis alus dviveidis. Kitą dieną, kitomis nuotaikomis jis galėjo pasirodyti kaip perdėtai sintetinis alus, šiam kartui jis prilipo.

Kažkaip sutapo, kad visas ragautas alus gerumu kilo pagal ragavimo eiliškumą. Silpniausias buvo pradžioje, labiausiai įsimintinas buvo pabaigoje. Puiki įžanga į lenkiško alaus eksperimentinę grupelę.

Lenkija: kvietiniai

Serijos baigėsi, teko visą likusį alų iš Lenkijos suskirstyti grupelėmis. Pirmoji grupelė – kvietiniai. Visus juos atrinko mergina iš pirmosios parduotuvės ir jos rinkinukas man po šių kvietinių ima labai patikti, o laukia dar IPA’os ir porteriai/stautai…

Pinta Son of a Birch | Wheat Ale | 3% | IBU 20

Lietuvoje alus su tiek laipsnių nesutinkamas. Kalbu apie lietuvišką produkciją. Atsidarius ir pilant pirmą pusę taurės prieš suplakimą atrodė, kad bėga grynas vanduo, skaidrus, be jokios spalvos alus. Po butelio prasukimo alus nutamsėjo, susitepė mielėmis ir nuosėdomis. Liko kreminė vos gelsva spalva su gražia smulkia puta. Aromatas įsimintinas, dominuoja citrinos rūgštumas ir jei tas prieskonis nuo beržo, tada man beržas patinka. Skonyje dominuoja saldžiai vaisiškas beržo, medienos, citrinos mišinys. Ne, aš neragavau beržo, nekramčiau jo žievės ir negaliu pasakyti, kad būtent beržas dominuoja skonyje. Bet darau prielaidą, kad tas puikus prieskonis yra būtent to medžio, kurio pavadinimas yra alaus pavadinime. Sakysite, tai bent sulos esi gėręs. Taip, esu, bet tai buvo taip senai, kad jos skonį prisiminti nesigavo. Kaip bebūtų – puikus alus.

Pinta Król Lata | Witbier | 4% | IBU 38

Alus daug tamsesnis už pirmąjį, spalva gelsva, kremiška, putos mažai. Šiame aluje mielių dribsniai patys didžiausi kokius man teko matyti, bet, matyt, dėl savo didumo, jie labai greitai susėdo į taurės dugną. O kadangi taurės dugnas siauras, tai atrodė, kad tų nuosėdų labai mažai. Kvapas vėl nuostabus, tik šįkart jokių citrinų, jis apvalesnis, sunkesnis, bananai, saldainiai. Skonis pilnas, apvalus, gaivinantis. Daugiau kartumo jaučiasi iš apynių, salyklai priduoda alui pilnumo, suminkština jį. Poskonyje labai ilgai lieka kartumas, malonus prieskonis citrusinių vaisių. Jei tą minkštumą kiek stipriau perkirptų angliarūgštė būtų išvis pasaka.

Spółdzielczy Refowe | Wheat Ale | 4,4% | IBU 10

Ant butelio puikuojasi 4,4%, o visuose internetuose randu 5%. Alus į taurę sunkiai telpa dėl gausaus putojimo. Šiaip ne taip alų supylus pasimatė, kad tai gražios kreminės gelsvos spalvos alus. Putojo ne veltui, nes ragaujant visą laiką jautėsi alaus persigazavimas. Išlaukus sąžiningai ilgai kol alus nusistovės, angliarūgštė niekur nedingo, tad teko gaudyti skonį tarp burbuliukų. Alus muiliškas, lengvas, bet nėra kvietinio alaus svajonė.

Salamander Strong Witbier | Witbier | 6% | IBU 30

Tamsesnė spalva, ji veik ruda taurei stovint ant stalo ir gražiai geltona ją pakėlus prieš šviesos šaltinį. Puta laikosi ilgai. Aluje plaukioja negausios tamsios smulkios mielių liekanos. Skonis intensyvus, prieskoninis, kalendra, saldu, sunku. Po lengvų ir gaivių pirmų dviejų šis atrodo toooks sunkus, kad net susimėčiau ar dėl to jis man patinka. Ir truputį pasėdėjęs nusprendžiu, kad su kalendra ir saldumu persistengta, todėl alus nublanksta ir praranda simpatijas.

Taigi pirmi du verti ragavimo ne vieną kartą. Netgi galėtų būti puiki idėjų bazė kažkuriam lietuviškam bravorui šiai vasarai. O kiti du, tai tik variacijos, kurios ne labai vykusios. Viena persigazavusi, kita persikalendravusi.

Browar Słodowy Dwór ir bonusas

Alaus darykla, kuri užsikūrė tik pernai. Todėl apie ją informacijos internetuose mažai. Vėl gi, mano akis patraukė savo etiketėmis. Parsivežti pavyko 5 vienetus naujojo bravoro alaus, todėl susidaryti įspūdį apie jį bus daugiau nei pakankamai.

Zakola Narwi | Pilsener | 5% | IBU 30

Pirmas į rankas pakliūna pilsneriukas ir aš tuo labai apsidžiaugiu. Norisi pagaliau kažko paprasto, gana tų porterių ir IPA’ų. Į taurę subėga gražios gintaro spalvos alus, pasidengia puikia puta. Viskas kaip ir turi būti. Kvapas kiek gadina visą vaizdą. Atėjo laikas ragauti, paragaujam ir pritrūksta žodžių. Ne, ne dėl gerumo ar blogumo, tiesiog. Pirmiausia jis man nepatiko. Paskui prisiminiau, kad tai pilsneris ir tada truputį simpatijų šis alus išspaudė. Skonis pilnas, alus lengvo kūno, skonis kiek šokinėja, daug salykliško žoliškumo, saldumas vis bando lįsti. Visa tai sudaro tokį gan įdomų prieskonį ir alus susigeria. Jei vertinti kaip pilsnerį, tai kiek išeina iš stiliaus rėmų.

Mgły Pszeniczne | Hefe-Weizen | 5% | IBU 13

Nešvarios, gelsvai rudos spalvos alus. Kvape saldainiais kvepiantys bananai ir vanilė. Skonis alaus vėl gi nevienalytis, šiek tiek šokinėjantis. Vos jaučiamas muiliškumas, daug salyklo, bananų, mielės savo irgi duoda skoniui.  Toks vidutiniškas geriamas alus.

Białowieskie | Milk Stout | 5,2% | IBU 23

Vos tik pamačiau užrašą milk stout iš kart suklapsėjau akim. Į taurę subėgo tamsus, beveik juodas alus, pasidengė nutamsėjusia puta. Paragavus darosi vis liūdniau, šio bravoro alus toks so so. Alus lyg ir geriamas, bet vis prašaunama su stilium. Ir šis alus per daug vandeningas, saldumo jame per daug, beveik nesijaučia kartumas. Skonyje gali užtikti pieniško šokolado, silpnas kavos skonis. Viską vėl sulipdžius į vieną krūvą tu negauni to, ko tikiesi iš milk stout’o.

Jeleni Most | Weizen Bock | 7% | IBU 23

Taurėje nešvarus rudos spalvos alus, atrodo kiek aliejiškas, pavieniai burbuliukai alaus viršuje pabėgioja ir subliūkšta.  Kvape jaučiamas alkoholis, karamelė. Skonis sunkus, to galima tikėti, saldaininis saldumas, kartais net degintas salyklas. Nemaža karbonizacija. Bendras įspūdis vis dėl to neblogas, gerti tokį alų tikrai galima. Tiesiog kai tokio stiliaus alus ne tavo alus, jį vertinti būna sunku ir tu pasiduodi neigiamoms nuotaikoms.

Augustowskie Noce | AIPA | 7% | IBU 63

Alus taurėje atrodo puikiai tik yra vienas bet. Tai plaukiojančios mielės. Ir jos ne gabalais ar dribsniais, bet labai smulkios ir sudariusios debesį taurės dugne. Apyniuotas salstelėjęs aromatas irgi labai malonus. Skonis man labai primena Genio Kalifornikacija. Šį alų malonu gerti, jis turi labai malonų prieskonį, gal net geresnį poskonį ir puikiai suvaldytą saldumą. Balansas alaus puikus. Bet tai ne IPA, tai geras lageris, gal iki Pale Ale net traukia, bet tikrai ne IPA.

Browar Dukla Wiedzmy |  English Pale Ale | 5,4% | IBU 50

Vienžo, su šituo alumi gavosi kažkaip nei šiaip nei taip. Jis pakliuvo pas mane dėl etiketės. Nepamenu ar parduotuvėje jis stovėjo šalia ankščiau aprašytų penkių, bet tikrai ėmiau į krūvą moterų atvaizdams. Atsidariau, paragavau, programėlėje Untappd daviau 2 balus, o tai pagal mano nutylėjimą susikurtą vertinimo sistemą labai mažai, nes alus savo skoniu labai nepatiko. Tada palikau taurę ant stalo, grįžau prie Jeleni Most ir Augustowskie Noce, juos aprašiau ir tuomet pradėjau ieškoti info kas tas Wiedzmy alus. Susigooglinu, atsiverčiu ratebeer, o ten Top50 šviečia. Visiškas pasimetimas. Pasiimu taurę, dar kartą ragauju. Skonis visai kitas. Ir klausiu savęs ar tai dėl to, kad alus pastovėjo, sušilo, ar čia įtakos turėjo tas žinojimas, kad pagal ratebeer tai Top50 alus? Kaip bebūtų, taurės dugne nusėdo mielės, gan stambokais gabalais. 50 IBU čia nerasi nė su žiburiu. Gal tik poskonyje kartumas kiek išryškėja. Gukšnis, dar vienas ir aš grįžtu prie savo pirmojo vertinimo. Alaus skonis šokinėja, jis ne vientisas ir jis labai jau ne kažką.

Gal reikia, gal nereikia, bet apibendrinsiu. Browar Słodowy Dwór alus lygiai taip pat įdomus, kaip ir prieš tai buvę. Etiketės nepriekaištingos, bet alus nenusakomos kokybės. Stiliai gan įdomūs pasirinkti, bet kiek jie juos atitinka jau kita kalba. Tai taip pat jaunas bravoras, įsikūręs visai netoli Lietuvos sienos, gal bus ragavusių ir daugiau lietuvių ir gal kažkas komentaruose savo nuomonę išsakys. Aš lieku prie to, kad alus geriamas, bet tik vieną kartą, paragavimui, kitam kartui jo kažkaip nesinori.

BroKreacja

Kaip jau minėjau, Lenkijoje vienoje krautuvėje man alų parinko, kitoje rinkausi pats. Ir pats tai dariau serijomis. Jau aprašytos kiaulės buvo gausiausios. BroKreacja aludariai į save dėmesį visų pirma atkreipė etiketėmis. Po to jų pasirinkimas buvo gausiausias po kiaulių, todėl jie atsidūrė dėžėje, kuri parkeliavo su manim į Lietuvą.

Apie BroKreacja nieko negirdėjau, todėl internetai man ištransliavo, kad tai bravoras iš Krokuvos, nesenai pasileidęs 1000 IBU alų ir kad juos bus galima sutikti Varšuvos alaus festivalyje. Žiūrim ar yra ką rekomenduoti paragauti.

The Nurse | Hefe-Weizen | 4,9% | IBU 15

Alus taurėje atrodo taip kaip turi atrodyti, gal tik kiek šviesesnės spalvos norėtųsi. Aromatai ne patys maloniausi, tai jau tampa Lenkijos alaus išskirtinė sąvybė. Bent jau aš tokią nuomonę susidariau. Geriasi alus lengvai, minkštas skonis labai tinka, niekas nešokinėja. Skonis apvalus, trūksta karbonizacijos, norisi, kad kažkas pakandžiotų. Taip ir susigeria alus, lengvai nuslysta gomuriu, poskonyje vos vos karsteli, taip nieko įdomiau jis ir nepasiūlė, nors kad jis nuobodus taip pat niekad nesinorėjo pasakyti.

The Farmer | American Wheat | 5% | IBU 40

Tik parašai apie kvapą ir sekantis alus kvepia saldainiais ir pilna pieva žydinčių gėlių. Taurėje alus atrodo panašiai, tik kiek šviesesnis, kaip ir norėjosi. Tokio stiliaus alų, manau, geriu pirmą kartą ir… jis mažai kuo skiriasi nuo pirmojo ragauto. Taip, kvapas geresnis, bet daugiau nieko ir tų 40 IBU nesijaučia. Vos vos daugiau karbonizacijos, ne toks apvalus skonis, bet taip pat lengvai bėga gomuriu, neatsibosta, bet ir kažko neduoda. Na gerai, daugiau kartumo ant gomurio, kuris alui duoda daugiau charakterio ir jei nebūtų buvę pirmojo, šis būtų atrodęs daug geresnis.

The Alchemist | American IPA | 6,4% | IBU 85

Lenkija, kaip ir visas likęs pasaulis užsikrėtęs IPA virusu. Iš 9 ragautų kiaulių, 4 buvo IPA. Čia iš šešių trys. Pirmoji puikiai atrodanti ir putojanti, su silpnu aromatu. Ryškėja daryklos bruožas – apvalus, minkštas skonis. Šioje IPA’oje tai ir dominuoja, man kliūna saldokas skonis, kuris lydi kiekvieną gurkšnį ir prigesina kartumą. Ir kartumas šios IPA’os visas gurkšnio pradžioje, vėliau nieko nelieka. Tai įsivaizduokite, atsigeri, minkšta, apvalu, saldu, stipriai apyniuotai kartu ir tai trunka akimirką, alus nubėga ir viskas. Poskonyje nieko, viskas nusiplauna.

The Miner | Black IPA | 6,7% | IBU 80

Čia vaikų žaidimai baigėsi ir atėjo laikas rimtiems reikalams. Jau bėgdamas į taurę alus parodė, kad juokauti nelinkęs. Rubino juodumo puikia puta pasidabinęs alus. Skonis sotus, užpildo burną taip, kad net norisi prasižioti. Visiškai užvaldantis skonis. Skonio minkštumas, vėlimasis ir apvalumas čia lieka, kaip ir visur kitur, bet šįkart viskas labai gerai dera. Visgi ne salyklai čia ima viršų, o apyniai, kuriuos taip gerai papildo, palaiko ir iškelia tamsūs salyklai, kad tu nori atsilošti, gerti mažais gurkšniais ir svajoti, kad alus taurėje nesibaigtų.

The Butcher | Red IPA | 7% | IBU 75

Puikus pavadinimas raudonajai IPA’ai. Raudoną spalvą aš įsivaizduoju kitaip, nei alus ištransliuoja būdamas taurėje. Alus su skoniu tvarkosi sunkiai, turi kažkokį nemalonų prieskonį, kuris man labai nepatinka ir labai trukdo. Alus skaidrus ir taurėje matosi, kad kažkas plaukioja ir man tai dar vienas minusas.

The Lumberjack | Rye American Stout | 6,7% | IBU 70

Šį stautą pasilikau pabaigai. Kažkaip nuojauta kuždėjo, kad bus gerai, o pažintį su bravoru norėjosi pabaigti gražiuoju. Į taurę subėgo tirštas alus, pasipuošė gražia puta. Skonis pilnas, tirštas, aliejinis. Visą seriją lydėjęs minkštumas, čia pavirto kremiškumu. Puikiai atsiskleidžia deginti salyklai, šokoladas, kava, vaisiškumas, saldumas. Viskas kartu sudaro labai pilno skonio įspūdį. Poskonyje išryškėja kartumas. Puikus vidutinio kūno stautas ir puiki, pažinties su BroKreacja daryklos alumis, pabaiga.

Apibendrinant, šis alus nuo prieš tai ragautų KingPin pavyzdžių skyrėsi kokybe. Alus sumeistrautas daug geriau ir čia tokių nukrypimų nebuvo. Alūs atitinka stilius, puikiai jiems atstovauja. Visus lydi skonio apvalumas ir minkštumas. Kas vyksite į Varšuvą, aplankykite juos, verta.

Lenkija. Porteriai

Pagaliau linksmoji dalis. Ten kur aš jaučiuosi geriausiai – porteriai. Ką moka lenkai virti, tai porterius. Ten nuvažiavę galite imti bet ką, bus gerai arba labai gerai. Taip buvo ir šįkart.

Pradėsim nuo to, ką galima nusipirkti ir Lietuvoje – Grand Imperial Porter 8%. Tiesa čia išlindo tokia smulkmena. Man grįžus iš Lenkijos Alaus biblioteka savo FB patalpino įrašą būtent apie šį alų. Ir ten nurodo, kad jo stiprumas 7,2%, nors tokio stiprumo niekur nesu matęs šio alaus. Tai arba ten įsivėlusi klaida arba jie turi tai, ko neturi niekas.

Taurėje alus tamsus, bet ne toks tamsus koks galėtų būti. Ruda spalva visgi lenda. Puta vos patamsėjusi, jos mažoka. Ji nevirsta iš taurės, o tiesiog yra. Aromatas pilnas skrudėsio, karamelės. Skonis puikus, puikiai suvaldytas saldumas, salyklo rūgštumas. Kūnas pilnas, bet kartu jam kiek trūksta solidumo. Alus neišsausėja. Poskonis stiprus, tvirtas, ilgai besitęsiantis, šokoladinis. Tokį kartumą, kokį turi poskonis, turi juodas šokoladas. Ir poskonis trunka ilgai ir po kiekvieno gurkšnio gerėja, stiprėja, užpildo. Porteris geras, bet iki labai gero jam trūksta to tokio užtikrintumo. Dabar alus, imperinis porteris, geriasi lengvai ir tik geras poskonis jam duoda energijos. Aš iš porterio noriu rezultato iš karto, o po to tik desertui poskonis.

Black Boss Porter 8,5% į taurę subėga visiškai juodas. Puta tiesiog pasaka, tikras kremas, tamstelėjusi. Aromatas silpnokas su karamelės likučiais. Skonis užpildo iš karto. Šis turi tai, ko trūko pirmąjam – pilnumo, sotumo jausmą. Visgi pirmam absoliučiam įspūdžiui trukdo saldumas. Man jo per daug. Nors alus užpildo, bet nesijaučia jokio minkštumo. Kuomet grįžta poskonis, alus dar pagerėja, užslopinamas saldumas, paliekant jam tik lengvą raziniškumą, sumaišytą su kava, juodu šokoladu. Tiesa pasakius iš šio alaus nesitikėjau nieko, o gavau tiek, kad ilgai pamiršt negalėsiu. O dar kai išgooglinau, kad jo šita versija skirta eksportui ir yra piktesnės 9,4% versija, pasidarė įdomu nejaugi gali būti geriau.

Komes Porter Baltycki 9% į taurę bėga kaip smala. Tirštas, juodas, puta pasidengia gerokai nusidažiusi ruda spalva. Daugelis tokią putą vadina kavos pavadinimu – Mocha. Reikia gal ir man šitą išsireiškimą įsivest. Aromatas pilnas kavos, karamelės. Kuomet paragauji ir pirma mintis būna, kad saldu, gal ir nėra gerai. Lauki kol tas saldumas nublanks, kaip buvo prieš tai, bet jis lieka visą laiką ir niekur nedingsta. Labai puikiai paslėptas alkoholis, nes aš neišvengiu to alkoholio ieškojimo kai matau tokius laipsnius ant butelio. Visas stiprumas kaip ir prieš tai buvusių poskonyje. Jis vėl puikus, stiprus, su visa puokšte skonių, kuriuos, tikiu, kiekvienas identifikuotų kitaip.

Tokie porteriai turi keliauti į rūsius ir ten gulėti. Po gero laiko jie skoniu taptų dar stipresni. Kaip bebūtų Lenkija vis dar tebėra gerų porterių šalis ir negrįžkite iš jos bent su vienu tokio alaus buteliuku.

Lenkija. Kas papuolė po ranka

Toliau apie Lenkiją. Šįkart nuobodu ir prabėgom. Čiumpu pirma kvietinį Namyslow Biale Pszeniczne 5%. Vis gi įdomu ar bus dar vienas limonadas.

Alus taurėje baltai geltonos spalvos, drumstas. Kvape citrinos nesijaučia, bet kvapas kvietiniui tinkamas. Ragaujam. Muilas. Aš kuomet ragavau Utenos Mr. Hops niekaip neradau apibūdinimo tam vėlimuisi burnoje ir tam alaus keistam tirštumui. Ir internetiniuose komentaruose užmačiau tam puikiai tinkantį apibūdinimą – muiluotas arba muilas. Tai va šis kvietinis būtent toks. Ir viskas. Nėra čia daugiau ką rašyti.

Toliau katinai. Į Lietuvą šis alus atkeliavo tik dėl to, kad namuose yra išprotėjusių dėl kačių ir net katinas ant etiketės ar kamštelio priverčia pasirinkti nevalingai. Pirmas į taurę keliauja Pan Kot Chmielowy 6%. Pirmas, nes butelis aukštesnis už antrąjį ir greičiau pakliuvo po ranka. Ir šiaip butelis baisios žalios spalvos. Be alaus, tuščias, dar baisesnis. O alus toks na… lenkiškas. Eilinis lageriukas su Lenkijos pramoniniams lageriams būdingu prieskoniu. Susigėrė, gan smagiai ir pasimiršo.

Antrasis su katėm Bialy Kot 5,5%. Senas geras būdas visą info sugrūsti ant priekinės etiketės. Galinės šis alus neturi. Butelio forma irgi įdomi. Nors ir rašo, kad originali receptūra, bet originalumo aš nerandu. Toks pats lageris su kažkokiu prieskoniu ir tiek.

Ateina pagaliau eilė IPA’ai. Nors Lenkijoje IPA’u daug, bet prekybos centruose jų rasti sekėsi sunkiai, reikia jų ieškoti specializuotose parduotuvėse. Pilam Lubuskie IPA 5,6%. Taurėje tamstelėjęs alus su gražia puta. Aromatas apyningas. Ant etiketės apynių pripiešta nemažai: Citra, Amarillo, Chinook, Cascade, Zeus, Centennial. Šįkart kartumas tvoskia iš karto, nieko nelaukdamas. Bet trumpai ir neužgožiančiai. Vėliau kartumas grįžta ir viską užpildo, bet vėlgi, visko saikingai, atrodo tiek kiek turi būti. Aš vis gurkšteliu ir po kiekvieno gurkšnio linkstu prie to, kad IPA gera. Kartumas šiame aluje žaidžia, kūnas stiprus, yra papildomi skoniai. Visai pasisekusi IPA.

Ir pabaigai pasiliktas alus pirktas dėl etiketės. Čia visų pirma. O tik paskui tik dėl įdomumo gal doppelbock patiks. Taigi Manufaktura Piwna Dubel 7,9%. Tamsokas, mažokai putos. Kvape daug saldumo, karamelės. Geriasi alus sunkiai. Daug saldumo, karamelės, salykliškumo, mažai kartumo, kartais per saldumą jo nelieka visai. Nors rašau, kad geriasi sunkiai, bet ne dėl laipsnių, apie juos nepagalvojau nė karto ragaudamas. Pats iš savęs ir sunkaus kūno alus varginantis. Atmetus visa tai, kad tokie alūs man niekada nepatiko, šis, kaip stiliaus atstovas man tinkamas. Idėja jo aiški ir puikiai perteikta.

Browar Kormoran

Kormoran alaus darykla turi daug alaus rūšių. Mano lankytoje parduotuvėje buvo keturios rūšys, vienas lageris, vienas su medumi (kas Lenkijoje privaloma, kaip pas mus šviesus, tamsus, kvietinis). Šių parsivežti atsisakiau, nes alaus su medumi net ir dėl statistikos atsisakau.  Bet witbiero ir IPAos paragauti nepraleidau progos. Mane papirkti pasirodo labai lengva, tvarkinga graži etiketė, spalvotas kamštelis ir aš tokį alų jau tempiu namo.

Kaip visada pradedam nuo silpnesnio Witbier 4,6%. Taurėje alus žiūrisi gražiai, šviesus, su gražia puta, bet ji ne tokia tiršta kokios norėtųsi iš kvietinio. Be to, matosi mielių nuosėdos, kurių reikia palaukti, kol jos nusės ant taurės dugno. Kvapas limonadinis, citrina. Geriasi stebėtinai gerai, net smagiai. Bet tada nusipurtai ir suvoki, kad tas paprastumas papirko, nes tai daugiau radleris, nei kvietinis. O juk limonadą smagu gerti. Kai grįžti prie jo kaip prie kvietinio alaus, toks smagus jis nebesirodo. Gražiai žaidžia angliarūgštė. Jei Lenkijoje įsigalėjęs dalykas iš kvietinio daryti citrinuotą gėrimą, tuomet nieko gero.

Važiuojam toliau su Amerrican  IPA 6%. Pirma Lenkiška IPA ir tikiu, kad ne pati geriausia. Tamsoka spalva, graži puta. Aromatas pilnas apynių. Geriasi lengvai, visas kartumas pareina poskonyje. Ant etiketės pripiešta apynių tiek, kad užtektų keliems alums: Chinook, Cascade, Centennial, Citra, Mosaic, Amarillo. Kai praeina pirmas kartumo smūgis pradedi ieškoti IPAos, bet jos čia nėra. Aš visada sakiau ir sakysiu, IPA ir stipriai apyniuotas alus man ne tas pats. Apyniai turi derėti, papildyti vienas kitą, o ne tiesiog būti. Taip, alus smagus, geriasi puikiai, net stebina, kad iš plačiai randamo alaus galima tai gauti, bet be kartumo norisi kažko daugiau.

Kol kas Lenkija atrodo gerai, tik kvietiniai gąsdina, kad nebus nieko gero.