Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Posts Tagged ‘Memelbrau

Švyturio Originalusis

with 5 comments

originalusis

Aš vis vienur ar kitur pastebiu tokių žodžių darinių, kaip alaus medžioklė ir panašūs. Visai nesenai ir pats rašiau apie medžioklę. Bet tai nėra visiška tiesa. Tokioje mažoje šalyje kaip mūsų medžioti nereikia, nereikia ir daug investuoti ar paaukoti, kad gautum norimą paragauti alaus butelaitį. Visai kitaip yra kitose, didesnėse šalyse. Ten jau reikia pasukti galvą kaip gauti vieno ar kito alaus. Ten regioninis susiskirstymas daug didesnis, ten mažiesiems aludariams paprasčiausiai neapsimoka vežti savo alaus kitur. Pasakykite man nors vieną Lietuvos mažąjį aludarį, kuris savo alaus “neeksportuotų“ į didžiųjų miestų  barus ar pilstomo alaus parduotuves. Atsirastų bent vienas toks? Čia prieš akis iškyla daugelyje alaus žurnalų matyti vaizdai, kuriuose jauni ar nelabai vyrai susirinkę kažkokioje numatytoje vietoje, atsivežę po kelias dėžes alaus, čia pat ant žemės butelius suguldę mainosi. Vienintelė vieta kur galima pasimainyti alumi Lietuvoje tai turbūt alaus atributikos biržos, na ir žinoma draugų būrys. O svetimose šalyse rengiami gan gausiai lankomi festivaliai, kuriuose tiesiog mainomasi alumi. Tuomet tenykščiam alaus mėgėjui nereikia važinėti po visą didelę šalį, kad paragauti vieno ar kito alaus, viskas būna atvežta į vieną vietą.

Mažuosius paliekam nuošalyje ir pereinam prie didžiųjų gamintojų. Švyturys vienintelis iš jų ryžosi pasiūlyti tik Klaipėdos kraštui skirtą alų. Prieš kažkiek ten laiko buvo ir yra Memel Brau, bet jo dabar jau galima nusipirkti daug plačiau, nei tik Klaipėdos kraštas. Visai kitaip, bent jau pačiam kitur matyti neteko, yra su Švyturio Originaliuoju 5,0%. Kodėl būtent šis alus skirtas Klaipėdos kraštui man taip ir lieka paslaptimi. Parsivežu aš jo iš Tauragės, jo ten yra visur. Ir parsivežu kas kart iš ten važiuodamas, nes alus to vertas. Kitą Švyturio produkciją labai abejoju ar vežčiausi. Išskirtinesnės jos ir nėra.  Bet šį parsivežti verta. Tiesa taip maniau iki paskutinio karto. Bet apie jį vėliau. Kaip supratot šio alaus ragavau ne vieną kartą kol prisėdau apie jį parašyti. Tad ir nuomonė susidarė ne iš vieno karto. Ir ta nuomonė, kaip jau irgi turbūt supratote nėra bloga. Taurėje alus labai gražiai žiūrisi. Tiesa, nepamirškite, kad aš vertindamas alų, jį vertinu toje aplinkoje kokioje jis yra. Tai didžiojo alaus gamintojo alus ir jį vertinu kaip tokį. Puta tvarkinga. Viskas su išvaizda pas šį alų netgi labai liuks. Kvapo toks alus negali turėt. Taip užtikrintai sakau, nes dar neteko uosti gero aromato iš jau n-tąjį kartą minimo didžiojo aludario. Tiesa kvapą jis turi, bet gero… Manau, kad niekada neturės. Ragaujam. Vau, kokia naujiena, taip retai sutinkamas karamelinis salyklas! Ne, na rimtai, kiek galima. Senovinis receptas ir karamelinis salyklas. Kartojuosi, bet pasakysiu, tai darosi baisiau už žodį gyvas… Tas karamelinis salyklas trukteli alų už ausų, nes visi kiti lageriai tapo tiesiog negeriami ir čia didieji sugalvojo išsigelbėjimą. Karamelinis salyklas prideda saldumo ir truputį to deginto skonio ir daugeliui Lietuvos gyventojų, kurie alų negeria, juo nesimėgauja, o tiesiog liurlina tai tapo labai geru prieskoniu. Ir vėl jiems alus pasidarė skanus. Gerai grįžtam prie originaliojo. Kiek jis originalus tai čia nuspręskite patys, bet kad visai gerai geriasi nepaslėpsi. Gan neblogai subalansuotas alus ir tikrai lenkia visą eilę didžiųjų verdamo alaus, jei vis dar galima jį taip pavadinti. Puikiai dera saldumas, karamelinis salyklas ir lengvas kartumas. Niekas neiššoka, bet ir nėra tuščias.

Įrašo pradžioje ar viduryje, na nesvarbu kur, bet minėjau, kad verta jo buvo parsivežti. Taip, tas žodelis buvo. O po juo slepiasi, kad paskutinį kartą pirktas ir iki 2013.02.16 geriausias turėjęs būti alus buvo ne tai, kad surūgęs, bet jau tikrai ne toks koks turėtų būti. Rūgštumo dar nebuvo, bet jau netoli to.  Surūgusį alų iš didžiųjų nusiperku pirmą kartą. Išvis galvojau, kad jų alus yra nerūgstantis. Pasirodo klydau. Ir va tau išskirtinumas, ir va tau tik Klaipėdos kraštui. Ir kas dar labai kažkaip keista, kad kaip ir žiema už lango, o ne saulutė kaitina.

Ir jei jau prakalbau apie blogos kokybės alų, šiuo metu Rimi, gal ne visose šio tinklo parduotuvėse, bet kur man teko lankytis, parduodamas su akcija Ponoro Kaimiškas. Galioti jam liko iki 12.20. Deja, bet jis ne lyg ir surūgęs, o tikrai surūgęs…

Written by Modestas

2012-12-11 at 11:38

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , , , ,

Švyturio Adler Bock

with 16 comments

Kuomet pasirodė Memelbrau alus, jau gan senokai kolekcininkai spėliojo koks bus tas alus, nes matė ir kai kurie turėjo j. Kvapas pirmo butelio net privertė suabejoti ar verta ragauti šio alaus, bet antrojo turio etikečių (beje, klaipėdiečiai, dar vis yra pas Jus šio alaus?). Šį kartą žinia, kad švyturys išsileido naujieną buvo tikrai naujiena, o kai kurie, tame tarpe ir aš, neskubėjo patikėti, kad iš tiesų atgaivinama senai/nauja alaus rūšis. Bet faktas tiesiai man prieš akis stiklinėje. Ryškiai geltonos, beveik iki oranžinės spalvos alus, bėgdamas į stiklinę suformavo gan padorią putą, kuri laikėsi gan neilgai ir nebuvo tokia tiršta kaip norėtųsinys jokio nemalonaus kvapo neturėjo, tai nežinau kodėl pirmas butelis taip užkliuvo. Paragavus, pirmi gurgšniai buvo labai dviprasmiški. Kad nebus nieko gero aišku tapo iškart, bet kas bus irgi nebuvo aišku. Stiprumas jaučiasi, ne alkoholio dulkstelėjimu per gomurį, bet kiek kitaip. Saldumas užslėptas, karts nuo karto lyg bando karstelėti. Kelios taurės šio alaus, o aš sau neradau atsakymo, kas tai per alus ir galutinių išvadų pasidaryt nesugebėjau. Labai man priminė to pačio Švyturio ragautas Raw alus, kur taip pat sėkmingai nesugebėjau nuspręsti, kas tai per alus.

Bet pafilosofuoti juk galima 🙂 Pirma, alus stiprus (stiprus, o ne stiprokas, kaip rašo ant šlipso). O mano supratimu, stiprus alus, jei tai ne iš Stačias ir Galutinis tikslas serijos, jis skirtas ilgesniam pasimėgavimui. Jį reikia gerti lėtai, padūmojant, paieškant skonių, maloniai apsunkus po butelio išgerto alaus, nueiti miegoti. Bet šis Adler Bock neturi to, kuo galėtum lėtai mėgautis. Nieko jame neatrasi, ir savęs, nusipirkęs šį butelį, tikrai nepalepinsi. Tai tuomet kas lieka? Stiprus, salstelėjęs brangokas nežinia kas…

Na, o taip atrodė reklamos gūdžiais 2007 metais.

Written by Modestas

2010-12-15 at 14:21

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , , ,

Specialios technologijos alus “Memelbrau“

with 16 comments

Prieš kažkiek laiko Švyturys pristatė Raw alų. Kas reikštų nefiltruotą. Taip niekam ir nepaaiškėjo, o gal niekas ir nepaaiškino koks būtent alus nefiltruotas. Jeigu atsiversime bet kokį alaus stilių sąrašėlį, jokio Raw ten nerasime. Taigi geriame kažkokį alaus gėrimą, kuris nefiltruotas ir dar kažkada seniai seniai garsino alaus daryklą. Va tai tau. Dabar ant stalo stovi Memelbrau. Vėl neaišku kas tai per alus, tik tiek, kad tai – specialios technologijos alus. Ant etiketės nekalbama koks tai alus, tik paaiškinamas pavadinimas. Tai kam pavadint taip, kad paskui reikėtų aiškinti? Sudėtyje kvietinis, miežinis ir karamelinis salyklas.

Atsidarius ir įsipylus, kvapas kaip kvietinio alaus, rūgštelėjęs, bet ne per daug intensyvus. Kažkiek giliau gal net citrinos aromato truputį rast galima. Tiktų žodis: subalansuotas. Pilant į taurę putoja gausiai, bet puta ilgai nesilaiko ir apie tirštumą pamirškit. Spalva įdomi. Nesinori taip rašyti, bet na… gintarinė 🙂 Be inkliuzo 🙂 Ragaujam. Skonis nėra toks, kad apsilaižytum, bet ir netoks, kad išspjautum. Kaip ir minėjau, nežinia ką čia geri ir ko tame gėrime ieškoti. O jei konkrečiau, kvietinis salyklas nustelbia visus kitus skonius. Ir tik vieno ne – apynių. Burnoje taip ir susimuša lengvas kartumas su lengvu rūgštumu. Pirmiausia į priekį paduoda rūgštumą, bet galų gale lieka lengvas kartumas. Bet tai nenuostabu, nes žmogus taip ir jaučia: liežuvio šonuose – rūgštumą, o liežuvio galinė dalis, ta, kuri arti gomurio, jaučia kartumą. Bet vat daugiau skonių ir nebebėra. Tiesa, pastovėjęs bent pusvalandį, šis alus praranda na bent pusę, tai tikrai, savo to rūgštumo ir tada jau visai nekas.

Tai va taip, klaipėdieti, turi tik savo kraštui skirtą gėrimą iš trijų skirtingų salyklų su iš praeities atėjusiu pavadinimu. Gal ir faina, bet koks budulis pasakytų: nu ir?

Written by Modestas

2010-06-15 at 10:15

Įrašyta kategorijoj Lietuva

Tagged with , , ,

%d bloggers like this: