Kolekcijos naujienos

1. Memelis 0.3L taurė
2. HBH Juozo alus 0.5L bokalas
3. Kauno alus 0.5L bokalas
4. Žalsvytis 0.5L bokalas

Kolekcijos naujienos

Kolekcija pasipildė 10 naujų egzempliorių:

1. Kalnapilis Black 0.3L taurė
2. Horn Honey porter 0.3L taurė
3. Horn 0.3L taurė
4. Švyturio Brigas 0.3L taurė
5. Švyturio Kečas 0.3L taurė
6. Kalnapilis 1L bokalas senu logotipu
7. Memelio 0.5L bokalas
8. Memelio 0.3L taurė
9. Utenos Auksinis 0.3L taurė
10. Švyturio Baltijos 0.3L taurė

Kelionė į švyturio šalį

Sveiki,

gruodžio 10 d. išsiruošiau į kelionę-ekskursiją po Švyturio šalį. Ši kelionė kažin ar būtų įvykusi, jei nebūčiau klubo “Prie bokalo“ narys. Po įstojimo į klubą dar neteko niekur keliauti su jo nariais, todėl truputį buvo ir jaudulio: kaip, kas ten bus.

Na 10 val. ryto, visi kas važiuoja iš Kauno, susirenkam prie žalio autobusiuko, papuošto trispalve  Kaip ir dažniausia būna, po pasisveikinimo seka dėžių, dėžučių nešiojimas iš vieno automobilio į kitą, maišelių apsikeitimai tarpusavyje, visgi, mes kolekcionieriai, reikia pildyt savo kolekcijas

Pajudam. Mažas kompas, rodantis kur važiuoti, pranašauja, jog Klaipėdoj būsim 13:50. Pirma mintis buvo, kad kelionė bus baisiai ilga, nes turėtumėm važiuoti negreičiau nei 50km/val greiciu. Antra mintis, gerai, kad tas kompas ne iš tų, kuris kalba, nesinorėtų klausyt kaip jis nusišneka  Tą diena už vairuotoją buvęs Darius matyt mąsto panašiai, todėl kompą truputį paspaudo, pamaigo, gal ir patranko ir kelionė “sutrumpėja“ 2 valandom  Puiku.

Apie 12 val. mes jau Klaipėdoj, kad laikas neprailgtų, važiuojam į alubarį, kuris skambiai vadinasi alaus darykla, dar ir restoranas “Livonija“. Jei būčiau buvęs vienas, po pirmų kelių sakinių, būčiau apsisukęs ir išėjęs, ir kažin ar besugryžęs. Na bet aš ne vienas, o su smagia kompanija. Užsėdam vieną iš didesnių stalų, nubėgam prie baro ir susitinkam su barmenu. Geras dėdė, bando būt mandagus, nesigauna. Bando būt barmenas, nesigauna. Pareiškia, kad jis administratorius, ir tuo būt jam nelabai gaunasi. Ir ne todėl, kad alaus atributikos kolekcionierių klubo nariams negali pasiūlyt alaus atributikos, bet tiesiog… Rūškanais veidais grįžtam prie stalo, nes ir alaus pasirodo nėra, tiksliau yra, bet įpilt negali, tiksliau gali įpilt, bet parduot negali  Na tai kas belieka? Traukiam lauk fotoaparatus ir bandom įsiamžint į kokią skylę patekom. Po pusvalandžio atsiranda ir alus, bokalo kaina 7 litai nežavi, dabar bandau prisimint ir skonį, bet neatsimenu. Patarimas ten vykstantiems, eikit ten su kostiumu ar kostiumėliu, apsimeskit ten dirbančiu asmeniu, būtinai, jei esat vyras, laikykit vieną ranką kišenėj, aptarnaus tikrai geriau, nei mus 😉

Prie 14 val. atvykstam prie Švyturio alaus kombinato  Stovim, šąlam, laukiam kol atvažiuos daugiau žmonių, kad drąsiau būtų eit į vidų  Kol visi stovi, aš ir Vidas sugalvojam užeit į šalia daryklos esantį barą “Prie švyturio“. Geriau būtumėm nesugalvoję Prieinam prie baro, seno sukirpimo barmenė žiuri į mus ir iš akių matosi, jog galvoja: na ko norit? Negi nematot, kad aš ir taip darbais užsivertus? Degustavimo pradžiai pasiimam 0.3 l bokaliukus, sėdam ir šnekučiuodamiesi gurkšnojam. Gal po 10-15 min į barą suguža visi ekskursantai. Kas priesėda šalia, kas dalinasi kelionės įspūdžiais, kas aptarinėja baro interjerą. Barmenė visus perspjauna ir pareiskia, kad jei nieko neužsisakom, turėtumem išeit. Nors aš tarp jos apibūdintų asmenų nepatenku, išeinu vienas is pirmųjų.

Pagaliau pasirodo mūsų klubietis is Baltarusijos, pasisveikinam ir einam prie paradinių durų. Skambinam, niekas neatsiliepia ir durų neatidaro. Kadangi mūsų daug ir mes drąsus, duris atsidarom patys ir sueinam į vidų. Mus pasitinka didelis plakatas su krepšininkais, Švyturys Neptūno pagrindinis remėjas. Paskui pasitinka ir mėlynu švarku apsirengęs ekskursvedys. Vardo nepamenu. Jis nė iš tolo neprimena merginos, vardu Džuljeta, kuri mus turėjo ekskursint, t.y. aprodyt gamyklą. Na į Romeo jis irgi nebuvo panašus. Kaip bebūtų, ekskursija prasideda, pradžioj įžanga, keli pasakojimai iš ko gaminamas alus. Vėliau einam, dar einam, ir vėl einam, ir vis kolidoriais.

Na tiksliai aš tikrai nepapasakosiu kur ėjom ir ką pasakojo, bet buvo tikrai įdomu, dėdė kuris vedžiojo, nebuvo iš tų kurie veda, pasakoja, paklausus, nežino ką atsakyt. Viskas tvarkingai, su diskusijomis ir t.t. Ekskursijos pabaigoj atveda ten kur ir man jau pasidaro išties idomu, i laboratorija, šalia jos salytė, ten degustuojam šios daryklos gaminamą alų. Tiem kas turi ko paklausti ir ką papasakoti kalbasi su ekskursvedžiu, diskutuoja, kam ne taip įdomu, degustuoja. Pasibaigus degustacijai gaunam suvenyrų, eidami tais kolidoriais atgal dar užeinam į pilstimo cechą, nes apie 17 val. ten jau niekas nebedirba. Pamatau kur plaunami buteliai. Vau!  Tuo ekskursija ir pasibaigia. Kelionė – ne.

Iš gamyklos patraukiam į Mėmelį. Apie tą vietą visi kalba nuo kelionės pradžios į Kauną. Aš pats apie Mėmelį girdėjęs taip pat nemažai, bet pabuvoti neteko. Įeinu. Na vaizdas tikrai geresnis, nei prieš tai aplankyti šiandien du barai. Sėdam vėlgi prie didelio stalo. Nežinau kaip kiti dalyviai, bet aš jau biški labai noriu valgyt. Negalvodamas ir užtikrintai ištariu: man karką ir alaus. Na ir sėdžiu, laukiu, pirma alaus… kažkada atneša, klausiu, o kur maistas, barmenė šypsosis ir atsako: tuoj. Vėl sėdžiu, laukiu. Dar laukiu ir paskui dar. Matau kaip klubiečiai perkasi stiklus, užsimanau ir aš, kelis stiklus nusiperku. Toliau laukiu. Na ir atneša. Suprantu, kad šiandien nelabai sekasi. Trys kąsniai ir karkos nebėra. Taigi, aš lieku nepavalgęs, kai kas lieka be savo mėgiamo alaus, nes jo neturi. Visi sėdam i savo žalią autobusiuką, atsisveikinam su broliais užsieniečiais ir pajudam namų link. Aš bandau būt neįkįrus, bet burbu, jog labai norėčiau vis dėlto šiandien pavalgyt. Mano burbėjima visgi išgirsta, 16 km nuo Klaipėdos sustojam degalinėj. Pagaliau pavalgau ir ramiai užmiegu. Labai vaikščiojimai tais koridoriais išvargino.

Didelis dėkui klubiečiams už puikiai praleistą laiką